4e58c575-bfd3-46dc-8baf-ebe9b107d541 · Vilniaus apygardos teismas

                                       Bylos Nr. 2A-869-656/2014                                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04469-2013-8             (S)                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 61.3; 121.21.                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                          S P R E N D I M A S                                    Lietuvos Respublikos vardu                                         2015 m. gegužės 8 d.                                                     Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovei R.

M. ir ieÅ¡kovės atstovui advokatui R. M., atsakovei E. M. ir atsakovės atstovei J. M., žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės E. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo,             n u s t a t ė :                                                    I.Bylos esmėIeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 17000,00 Lt skolos, 2964,00 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009-07-03 tarp ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovės E. M. buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kurios pagrindu ji perdavė atsakovės nuosavybėn 19 000,00 Lt dydžio sumÄ , kuriÄ atsakovė įsipareigojo po vienerių metų grÄ Å¾inti bei sumokėti sutartyje nustatytas palÅ«kanas. Iki tol su atsakove buvo artimai pažįstamo, todėl atsakove pasitikėjo. IeÅ¡kovė sutarties sudarymo metu dirbo atsakovės įmonėje, kurioje atsakovė buvo direktore, o ieÅ¡kovė - pavaldinė (dirbo vadybininkės pareigose).

Pinigai buvo skolinti verslui plėtoti. Atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė - paskolos laiku negrÄ Å¾ino, palÅ«kanų nesumokėjo, o pastaruoju metu skolos apskritai nepripažįsta. Atsakovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas. Atsakovė Å¡iol grÄ Å¾ino tik 2000 Lt paskolos.         Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad atsakovei nežinoma jokia 2009-07-03 paskolos sutartis, ji niekada nėra pasiraÅ¡iusi jokios paskolos sutarties su ieÅ¡kove, pinigų negavo.

IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kokiomis aplinkybėmis buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kokiose patalpose tai įvyko. Atsakovė laikosi pozicijos, kad iÅ¡ 2 raidžių, ranka paraÅ¡ytų ties atsakovės pavarde. Teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog tas raides parašė bÅ«tent atsakovė, neva patvirtinanti sutarties sudarymÄ . Spręstinas klausimas dėl grafologinės ekspertizės skyrimo, nustatant, ar minėtas paraÅ¡as yra atsakovės. Atsakovė turėjo tam tikros patirties įforminti faktiÅ¡kai egzistavusius paskolinius santykius, tačiau atsakovė, bÅ«dama muzikante, ir neturėdama jokių teisinių žinių paruoÅ¡davo gana primityvius skolos raÅ¡telius, kaip savo skolinių įsipareigojimų patvirtinimÄ .

Remtis liudytojų parodymais irgi nėra pagrindo, nes Å¡ie parodymai yra prieÅ¡taringi. Be to, paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes paskolos sutartyje nenurodytas pinigų perdavimas ir gavimas.                                         II. Teismo sprendimo esmė Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės E. M. 17000,00 Lt skolos, 2964,00 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-02-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1999,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R.

M. naudai. Teismas vadovavosi CK 6.870 str. 1 d., CK 6.872 str. 1 – 3 dalimis. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 3 d. Å¡alys pasirašė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovei 19.000 Lt, o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolos sumÄ po vienerių metų ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio – 1,3 proc. palÅ«kanas. Sutarties pasiraÅ¡ymas ir piniginių lėšų perdavimas įvyko UAB „Elvinika“ patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Iki Å¡iol atsakovė ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino tik 2.000,00 Lt paskolos. Remiantis sutarties 3.2., už kiekvienÄ mėnesį iki visos paskolos grÄ Å¾inimo paskolos gavėjui skaičiuojamos 1,3 proc. dydžio palÅ«kanas. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra suėjęs 2010-07-03, tačiau atsakovė paskolos negrÄ Å¾ino, o tik žadėjo, todėl praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo momento iki sutartyje nustatyto prievolės įvykdymo termino, kurios sudaro 2964,00 Lt.

Teismo ekspertai padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutarties 2 lape yra atsakovės E. M. paraÅ¡as. Liudytoja J. M. parodė, kad matė kaip ieÅ¡kovė R. M. atsakovei E. M. perdavė 2009 m. liepos mėn. paskolintus pinigus bei E. padavė R. dokumentÄ (Paskolos sutartį) pasiraÅ¡yti. Liudytoja J. G. parodė, kad žino, jog ieÅ¡kovė atsakovei paskolino piniginės lėšas, pati prašė, kad E. ieÅ¡kovei jas grÄ Å¾intų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-03-12 sprendimas dėl 77.400,00 Lt vienkartinės paÅ¡alpos priteisimo iÅ¡ UAB „Ridvila“ ieÅ¡kovei R.

M., „Swedbank“ AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie 2003-02-21 sÄ skaitos likutį – 55.759,83 Lt bei „Swedbank“ AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo grynais pinigų sumÄ , kuriÄ paskolino atsakovei E. M. pagal 2009-07-03 Paskolos sutartį.    Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino.

Byloje atsakovė neįrodė, kad paskolÄ grÄ Å¾ino (CPK 178 str.), taip pat nenuginčijo paskolos sutarties (CK 6.875 str.), todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti 17000,00 Lt skolos bei 2964,00 Lt palÅ«kanų pagal Paskolos sutarties 3.2 p. (19000 x 1,3 proc. x 12 mėn. =2964,00 Lt). Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. ir CK 6.210 str. 1 d., priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

                          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, o paskolos sutartį pripažinti nesudaryta. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nesudarė sÄ lygų, kad pati ieÅ¡kovė paaiÅ¡kintų faktines aplinkybes, nes 2014-05-14 teismo posėdžio metu atsakovė sirgo, o teismui pristatyta pažyma apie atsakovės ligÄ .

Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos J. G. darbo UAB „Elvinika“ metu buvo kita atsakovės paskola iš ieškovės, apie tos paskolos palūkanas buvo kalbama. Paskolos sutartis sudaryta iš dviejų lapų ir, tikėtina, ruoštų skirtingais tikslais. Antrasis lapas su parašais galėjo būti tikras, o pirmas lapas be parašų galėjo būti atspausdintas bet kada ir prisegtas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys pritarė pirmame lape esantiems teiginiams.Teismas išsamiai netyrė byloje sukauptų įrodymų apie bankines operacijas tarp atsakovės ir buvusių UAB „Elvinika“ darbuotojų, siekiant įsitikinti, ar jie gali būti sietini su tų darbuotojų paskolomis atsakovei, ar jie sietini su UAB „Elvinika“ grynais pinigais gautomis įplaukomis.

IeÅ¡kovė per savo asmenines banko sÄ skaitas faktiÅ¡kai tvarkė UAB „Elvinika“ įplaukas, nes bendrovės sÄ skaitos buvo blokuojamos dėl mokesčių į biudžetÄ nepriemokų. IeÅ¡kovės pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai neturi nieko bendro su paskoliniais santykiais.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties pasiraÅ¡ymas ir pinigų perdavimas įvyko UAB „Elvinika“ patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes nuo 2009-06-19 minėtomis patalpomis UAB „Elvinika“ nesinaudojo.

Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovės nurodytas liudytojas ir įsitikinti liudytojos J. M. parodymų neteisingumu.Teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė 2003 m. iÅ¡gryninusi stambias lėšų sumas, jas laikė iki tol, kol 2009 metais paskolino atsakovei. Teismas nepagrįstai netyrė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, atsisakydamas iÅ¡reikalauti iÅ¡ kredito įstaigų duomenis apie ieÅ¡kovės atliktas operacijas, kurie leistų nustatyti, ar ieÅ¡kovė 2009 metais turėjo lėšas, kurias paskolino.UAB „Elvinika“ 2009 m. jokiomis patalpomis nesinaudojo, nes dėl krizės nutraukė veiklÄ , pranešė, kad sustabdo veiklÄ .Paskolos tekstas prieÅ¡taringas, nes 1.1 punkte kalbama, kad paskolos davėjas duoda lėšas, o 2.1.1. punkte kalbama, kad paskolos davėjas tik įsipareigoja perduoti lėšas.

Dėl to lieka neįrodytas pinigų perdavimo faktas,Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas expresis verbis pinigų perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos gavėjui. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimÄ .

Apeliantės minimas 2014-05-21 paskutinysis posėdis jau buvo penktasis posėdis viso nagrinėjimo metu. Tačiau apeliantė nei viename vykusiame posėdyje nedalyvavo. Apeliantės atstovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pozicijÄ , kad apeliantė asmeniÅ¡kai teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja. Apeliantės atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu asmens, kuriam atstovauja atstovas, dalyvavimu (CPK 51 str. 2 d.). IeÅ¡kovė ir jos atstovė neteikė praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu.

Apeliantė tinkamai disponavo savo procesinėmis teisėmis ir jos teisė iÅ¡klausyti buvo įgyvendinta.Pinigų perdavimo atsakovei faktas įrodytas byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Aplinkybę, kad paskolos sutartį pasirašė atsakovė, kategoriÅ¡kai patvirtina eksperto iÅ¡vada. Pinigų perdavimo faktÄ patvirtino apklausti liudytojaiApeliantė skolino pinigus kitiems asmenims ir skolinosi. Apeliantė ir po UAB „Elvinika“ veiklos sustabdymo toliau vertėsi juvelyrinių papuoÅ¡alų gamyba ir taisymu, kitokia prekyba, pasirinkusi kitokiÄ Â veiklos formÄ .Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina pinigų turėjimo faktÄ .Tai, kad paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio pinigų perdavimo fakto.

Teismas tokį faktÄ gali konstatuoti įvertinęs įrodymų visetÄ .Å alių sudaryta paskolos sutartis atitinka privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ (CK 6.871 str.), todėl apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.871 str. 3 d. nuostata.              IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.             Apeliantė skundÄ grindžia argumentais, kad neįrodytas paskolos dalykÄ sudarančių pinigų perdavimo faktas, taip pat teigia, kad nepasirašė skolos dokumento – Paskolos sutarties.             Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Pagal CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Kad paskolos santykiai atsirastų, bÅ«tinas ne tik Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iÅ¡ tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).Byloje neabejotinai nustatyta, kad paskolos sutartyje 5.2. punkte „Paskolos gavėjas“ pasirašė atsakovė, tačiau nagrinėjamÄ paskolos sutartį sudaro du atskiri lapai, o Å¡alių paraÅ¡ai yra tik antrajame lape.

Antrajame Å¡alių pasiraÅ¡ytame lape nėra nurodyta sÄ lygų apie pinigų perdavimÄ ir yra vienintelė nuostata apie tai, kad Å¡is lapas gali bÅ«ti paskolos sutarties dalis yra pasiraÅ¡iusių Å¡alių pavadinimai: ieÅ¡kovė pasirašė grafoje „Paskolos davėjas“, o atsakovė grafoje „Paskolos gavėjas“. Visi duomenys apie paskolos dalykÄ yra atskirame pirmajame Å¡alių nepasiraÅ¡ytame lape. Paskolos sutarties dokumento vientisumas, t.y. aplinkybė, kad abu lapai sudarė vienÄ dokumentÄ , neįrodyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pasirašė paskolos sutartį kaip vientisÄ dokumentÄ . Byloje surinktais įrodymais nepaneigta atsakovės pozicija, kad atsakovė iÅ¡ viso nepasirašė tokio turinio dokumento, todėl neįrodytas raÅ¡ytinės paskolos sutarties sudarymo faktas.Tačiau net ir pripažinus, kad Å¡alys pasirašė paskolos sutartį, nagrinėjamoje byloje neįrodytas pinigų perdavimo faktas, o tai reiÅ¡kia, kad neįrodytas paskolos sutarties sudarymo faktas.

Pripažinus, kad Å¡alys sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Atsižvelgiant į paskolÄ kaip realinę sutartį, pinigų perdavimas reikÅ¡mingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų perdavimo momento. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, esminė reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2009).

Paskolos tekstas prieÅ¡taringas, nes 1.1 punkte kalbama, kad paskolos davėjas duoda lėšas, o 2.1.1. punkte kalbama, kad paskolos davėjas tik įsipareigoja perduoti lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos sutarties tekste nėra tiesiogiai užfiksuota pinigų perdavimo aplinkybė. Nei iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, nei ginčo paskolos sutarties turinio pagrindu negalima pripažinti, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis yra skolos dokumentas, patvirtinantis faktinį paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui atsakovei.Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 tÅ«kst. litų (CK 6.871 str. 1 d.).

Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 2 d.). CK 1.93 str. 2 d. nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis CK 1.93 str. 2 d. 4 p., galima remtis liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad liudytoja J. M. parodė, kad matė kaip ieÅ¡kovė R. M. atsakovei E. M. perdavė 2009 m. liepos mėn. paskolintus pinigus, bei teigia, kad E. padavė R. dokumentÄ (Paskolos sutartį) pasiraÅ¡yti.

Liudytoja J. G. parodė, kad žino, jog ieÅ¡kovė atsakovei paskolino piniginės lėšas, pati prašė, kad E. (atsakovė) ieÅ¡kovei jas grÄ Å¾intų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-03-12 sprendimas dėl 77.400,00 Lt vienkartinės paÅ¡alpos priteisimo iÅ¡ UAB „Ridvila“ ieÅ¡kovei R. M. „Swedbank“ AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie 2003-02-21 sÄ skaitos likutį – 55.759,83 Lt bei „Swedbank“ AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo grynais pinigų sumÄ , kuriÄ paskolino atsakovei E. M. pagal 2009-07-03 Paskolos sutartį.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra pakankamai pagrįstos įrodymų visetu.

Nustatyta, kad atsakovei, kuri buvo UAB „Elvinika" vadovė, iÅ¡vykus, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai tvarkė UAB„Elvinika" įplaukas, iÅ¡ papuoÅ¡alų prekybos gautas lėšas įneÅ¡davo į banko sÄ skaitas, kad komandiruotėse bÅ«dama Atsakovė galėtų įsigyti naujas prekes, Tai patvirtina byloje esantis UAB „Elvinika" banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie 2007 metais atliktas operacijas (t.2 b.l.162-186). UAB „Elvinika" banko sÄ skaitos bÅ«davo VMI ar Sodros blokuojamos dėl nepriemokų biudžetams, todėl pinigų pervedimai vyko per atsakovės kaip įmonės direktorės sÄ skaitÄ (tai patvirtina liudytoja G.

J.. E. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie 2008-2009 metais atliktas operacijas patvirtina, kad ieÅ¡kovė R. M. įmokėdavo į atsakovės banko sÄ skaitÄ Ä¯vairias sumas (t.1 b.l.72-82). IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ UAB „Elvinika" ir atsakovės banko sÄ skaitų patvirtina buvus daugybę tarpusavio pinigų pervedimų tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, tačiau jų ryÅ¡ys su ginčo paskoliniais santykiais neįrodytas. IeÅ¡kovės pateikti du atsakovės 2010-03-11 ir 2010-03-15 mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė po 200 Lt nurodant paaiÅ¡kinimÄ â€žsÄ skaitos papildymas“, neįrodo, kad mokėjimai buvo atliekami grÄ Å¾inant skolÄ pagal Å¡alių 2009-07-03 pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį.              Byloje nustatyta, kad perdavus parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpas nuomotojui, atsakovė kaip UAB „Elvinika" vadovė ir akcininkę minėtomis patalpomis nebesinaudojo jau nuo 2009-06-­19 (t.2 b.l.44).

J. M. parodymai, kuriais ji patvirtina, kad ji kaip tik 2009-07-06 buvo, UAB „Elvinika" patalpose, kuriose UAB „Elvinika" dar vykdė veiklÄ ar buvo UAB „Elvinika" darbuotojos, kuriose ji matė pinigų perdavimo faktÄ , vertintini kritiÅ¡kai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma ir darbo sutarčių žurnalas patvirtina, kad UAB „Elvinika" darbuotojai buvo atleisti iÅ¡ darbo ir nevykdė jokių funkcijų buvusiose UAB „Elvinika" patalpose 2009-07-03. Liudytoja J. M. pasisakė, kad perduodant paskolos pinigus patalpose dar buvo darbuotojos E. ir darbuotojos iÅ¡ Kauno.

Liudytojos J. M. ir E. A., apklaustos apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad 2009 metų liepos mėnesį UAB „Elvinika" jau nebedirbo, todėl negalėjo matyti paskolos sumÄ sudarančių pinigų perdavimo atsakovei. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina liudytojos J. M. parodymus, nes jie akivaizdžiai neatitinka bylos medžiagos. Pasisakydama apie Å¡ios liudytojos J. M. suteiktÄ paskolÄ atsakovei liudytoja nurodė, kad skolino atsakovei 6.000 Lt, mokėdama pavedimu, bet neparaÅ¡ydama, kad tai paskola.

Byloje esantys Atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai nuneigia tokius liudytojos teiginius.             Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei buvo priteista 77.400,00 Lt vienkartinė paÅ¡alpa, AB „Swedbank" sÄ skaitoje 2003-02-21 buvo 55.759,83 Lt likutis bei AB „Swedbank" sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ 2003 metais nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė Å¡ias sumas laikė grynaisiais ir po Å¡eÅ¡erių metų turėjo grynais pinigų sumÄ , kuriÄ paskolino atsakovei pagal 2009-07-03 Paskolos sutartį.

Pati ieÅ¡kovė, atsakydama į atsakovės atstovės klausimus, patvirtino, kad ieÅ¡kovė 2008 metais pati buvo skolinga už elektros energijÄ , kad 2005-2006 metais naudojosi lizingo bendrovės finansavimu, įsigyjant dulkių siurblį.             Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė bei iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas (CPK 330 str.) ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .             Apeliantei 2014-07-14 teismo nutartimi atidėtas 661 Lt žyminis mokestis iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl, apeliacinį skundÄ patenkinus, žyminis mokestis iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas valstybės naudai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,                                        n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. 191 eurÄ (661 Lt) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                    Andrius Ignotas                                                                  Zita Smirnovienė                                                                  Asta Radzevičienė