4e56d8bb-ee16-46c1-a2da-40ced999795a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-426-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02026-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20..; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V. P., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–10) ir atsikitime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 67–73) nurodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas 70 procentų netekto darbingumo, turi judėjimo negaliÄ . Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) 2 sektoriuje 11 bÅ«ryje 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apie 32 kv. m, patalpoje gyveno 10 žmonių, pareiÅ¡kėjui teko 3,2 kv. m ploto. Dalį ploto užėmė baldai.

Lovos buvo metalinės, dviaukštės, senos, išklibusios, trūko detalių. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo laikrodžio, termometro, dėžių daiktams susidėti, taip pat lentynų knygoms susidėti. Nebuvo poilsio kambario, rūbų ir batų džiovinimo patalpos. Lauke buvo virvės rūbams džiovinti, tačiau po stogeliu buvo tik maža dalis virvių. Spinta buvo per maža susidėti visų rūbams, spintelėse taip pat buvo per mažai vietos, todėl didžioji daiktų dalis buvo laikoma po lovomis.

Tai trukdė valyti patalpas, palaikyti Å¡varÄ . Nurodė, kad nuo 20.30 val. iki 6.30 val. patalpose nuteistieji buvo užrakinami, nors 11 bÅ«rio gyvenamosios patalpos nebuvo įrengtos laikantis kamerų įrengimo reikalavimų. Nebuvo įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, prižiÅ«rėtojai buvo už 3 užakintų durų apie 300-400 m atstumu. Nebuvo prieÅ¡gaisrinių vandens čiaupų, atsarginių evakuacinių išėjimų. PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriuje nėra nei vienos patalpos, kuri bÅ«tų pritaikyta neįgaliam žmogui, turinčiam judėjimo negaliÄ .

Prausykloje nebuvo į kÄ atsiremti, tualete, koridoriuje ir laiptinėse nebuvo nei vieno ranktÅ«rio. DuÅ¡e nebuvo kilimėlių, nei vienos vietos, pritaikytos neįgaliesiems – nebuvo kur įsikibti, nebuvo kėdžių ar taburečių, lentynų higienos priemonėms, ne visur buvo kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai. PareiÅ¡kėjui pastoviai tekdavo praÅ¡yti kitų nuteistųjų pagalbos. Teigė, jog visÄ laikotarpį (112 parų) buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, fizinę ir psichinę sveikatÄ Å¾alojančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , paniekinimÄ , įžeidimus, reputacijos pablogėjimÄ . Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 17–24) nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista nebuvo.

Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprÅ«pinamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir AprÅ«pinimo normos). AprÅ«pinimo normos nenumato nuteistųjų gyvenamųjų patalpų aprÅ«pinimo laikrodžiais ir termometrais. Teigė, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi.

Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai pataisos įstaigos darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami naujais. Sanitarinis mazgas ir dušo patalpa nepritaikyti neįgaliems asmenims. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus būriuose, kuriuose atliko bausmę pareiškėjas, poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.

Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ , kitas institucijas, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atsakomybė Å¡iame kontekste negalima. PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriuje bendro naudojimo patalpose įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rio kieme. Skalbimo maÅ¡inos ir džiovinimo įrenginiai įrengti ir bÅ«riuose.

Ä®staigos iÅ¡duota patalynė (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant bÅ«tinumui, gali bÅ«ti dezinfekuojami. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ baldų bÅ«klę. Lovos tvarkingos, nesurÅ«dijusios, nesulaužytos. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 nustato minimalų inventoriaus naudojimo (dėvėjimo) laikÄ . Jei pasibaigus minimaliam naudojimo (dėvėjimo) laikui inventorius tinkamas naudoti, jis gali bÅ«ti naudojamas toliau.

Nuteistasis į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų lovų nesikreipė. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Ä®staigoje nėra įrengti dÅ«mų detektoriai. Siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų evakavimÄ gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui.

Ä®staigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Ä®staigos 2 sektoriaus 11 bÅ«ryje yra 3 pakopų laiptai, prie kurių nėra įrengti turėklai. PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriuje nuteistųjų rakinimas yra vykdomas. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos užrakinamos po nuteistųjų vakarinio patikrinimo nuo 20.30 val. iki 20.45 val. ir atrakinamos 6.30 val. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę 2 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 11 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. Atsakovas pateikė teismui duomenis (b. l. 18, 41, 40), kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas karantino patalpose, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko 11 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.

Kadangi pareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygų karantino patalpose neskundžia, Å¡ioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. sausio 8 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 18, 25, 41), kad 11 bÅ«rio 3 gyvenamoji patalpa yra 31,74 kv. m ploto, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, be to, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 11 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno 10 asmenų ir pareiÅ¡kėjui teko apie 3,2 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, taigi nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengta batų ir drabužių džiovykla, taip pat ir laisvalaikio kambarys.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, taip pat batų ir drabužių džiovykla (5.9. p). Atsakovo atstovas patvirtino, kad poilsio kambarys būryje neįrengtas, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.

Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl Å¡ių aplinkybių (poilsio kambario neįrengimo) bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Å¡ias aplinkybes ir visiÅ¡kai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pataisos namuose laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos (b. l. 26–39). Pravieniškių PN-Ak Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 77-1550 patvirtina, kad įstaigos 2 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lauke buvo virvės rūbams džiovinti, dalis jų buvo po stogeliu.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprÅ«pinimu baldais ir kitu inventoriumi.

Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo laikrodžio, termometro, dėžių daiktams susidėti, lentynų knygoms, spintoje bei spintelėse trūko vietos susidėti asmeniniams daiktams, duše nebuvo kilimėlių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklio dozatorių. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), stalas, sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui). Aprūpinimo normose taip pat numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, dušo lentynėlė prie kiekvieno dušo čiaupo, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį. Aprūpinimo normos nenumato, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje privalo būti laikrodis, termometras, lentynos knygoms dėžės daiktams susidėti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos buvo aprÅ«pinamos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ bei pateikė sÄ raÅ¡us baldų, kurie turėjo bÅ«ti ginčo patalpoje. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad įstaiga negali pateikti duomenų, kokie konkretÅ«s baldai ir inventorius buvo patalpoje ginčo laikotarpiu, nes tokia informacija nekaupiama. Taip pat nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi.

Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai įstaigos darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami naujais. Å iuos argumentus atsakovo atstovas grindė PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma (b. l. 44–45). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl baldų ir kito inventoriaus trÅ«kumo, o Å¡is bÅ«tų atsisakęs tokį jo praÅ¡ymÄ tenkinti. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus), ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Taip pat pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad lovos buvo metalinės, dviaukÅ¡tės, senos, iÅ¡klibusios, trÅ«ko detalių. AprÅ«pinimo normose numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi bÅ«ti skirta metalinė lova, metalinės lovos naudojimo laikas – 10 metų. Atsakovo atstovas 2019 m. spalio 9 d. pažymoje Nr. 77-1550 nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ baldų bÅ«klę, lovos tvarkingos, nesurÅ«dijusios, nesulaužytos. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis (b. l. 44–45).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog lovos yra netinkamos naudoti, tačiau nenurodė, kokių nepatogumu jis patyrė dėl netinkamos lovos. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog nuo 20.30 val. iki 6.30 val. patalpose nuteistieji buvo užrakinami, nors 11 bÅ«rio gyvenamosios patalpos nebuvo įrengtos laikantis kamerų įrengimo reikalavimų.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktÄ , nuteistieji gali bÅ«ti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Taisyklių 732 punkte nurodyta, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku (dienos metu) laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Be to, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Nurodyti teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo įrengtų prieÅ¡gaisrinių priemonių.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų evakavimÄ gaisro atveju PravieniÅ¡kių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui. Visų bÅ«rių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Taip pat yra apsirÅ«pinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl priešgaisrinių priemonių nebuvimo nekonstatuotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildino iÅ¡ aplinkybių, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriuje nėra nei vienos patalpos, kuri bÅ«tų pritaikyta neįgaliam žmogui, turinčiam judėjimo negaliÄ - prausykloje nebuvo į kÄ atsiremti, tualete, koridoriuje ir laiptinėse nebuvo nei vieno ranktÅ«rio, duÅ¡e nebuvo nei vienos vietos, pritaikytos neįgaliesiems – nebuvo kur įsikibti, nebuvo kėdžių ar taburečių, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo nuolat praÅ¡yti kitų asmenų pagalbos.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 straipsnio 8 dalis). Å iame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį, neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, bei savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, reiÅ¡kiančiais, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (3 straipsnio 5 ir 6 punktai).

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2044 m. kovo 3 d. pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b. l. 11). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiÅ¡kėjas sunkiai vaikÅ¡to, nepakelia pėdų, jam nuo vaikystės diagnozuota raumenų atrofija (b. l. 65). Nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas turi judėjimo negaliÄ ir ginčo laikotarpiu pateko į neįgaliųjų asmenų kategorijÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ nurodė, jog sanitarinis mazgas ir duÅ¡o patalpa nepritaikyti neįgaliems asmenimis, įstaigos 2 sektoriaus 11 bÅ«ryje yra 3 pakopų laiptai, prie kurių turėklai nėra įrengti.

Teigė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nenustato laiptų turėklų įrengimo jei yra trys arba mažiau laiptų pakopų. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodo aplinkybes dėl apsunkinto naudojimosi laiptais, norint patekti į 2, 3 aukÅ¡tuose esančias patalpas (b. l. 70). IÅ¡analizavus byloje esančius duomenis ir dokumentus, daroma iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliam asmeniui, todėl daroma iÅ¡vada, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo galimybės savarankiÅ¡kai naudotis duÅ¡u, prausykla, tualetu, patekti į patalpas, į kurias patekti galima tik naudojantis laiptais, buvo apribotos.

Teismo vertinimu, PravieniÅ¡kių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, jo darbingumo lygį, nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos bÅ«klę atitinkančias kalinimo sÄ lygas. Taigi, PravieniÅ¡kių PN-AK, neužtikrinę pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , paniekinimÄ , įžeidimus, reputacijos pablogėjimÄ . IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2019 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 73(2)-347 (b. l.

43) matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, į psichologus nesikreipė. Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas tinkamoms sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Sprendžiant dėl neturtinė žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįgalaus nuteistojo, kalinčio neįgaliesiems nepritaikytose pataisos namų patalpose, patirti nepatogumai, iÅ¡gyvenimai, diskomfortas, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas sÄ lygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos bÅ«klę, ir dėl to nukentėjęs pareiÅ¡kėjo orumas, atlygintini pinigais (žr., pvz., 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 355 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 355 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Algis Markevičius