4e56c372-e9b6-4fa5-acf1-826eff54c7c9 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis Kiškis                                                  Baudž. byla Nr. 1A-232-290/2012 Teisėjas Arturas Rauktys                                                  Proceso Nr. 1-91-1-00055-2011-6                                        Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                     2.4.6.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.  laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams). Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. (dvejiems metams), įpareigojant nuteistÄ jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iÅ¡ A. J.: Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 5556 Lt. (penki tÅ«kstančiai penki Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai) už L. S. gydymÄ , nukentėjusiajam L. S. 566,18 Lt. (penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai 18 ct.) turtinės žalos ir 35 000 (trisdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 350 Lt. (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt litų) procesinių iÅ¡laidų ir 80 Lt. (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Kolegija                                                                                                            n u s t a t ė :

A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 6 d. apie 2.05 val. kelio Bridžiai - Å akiai 3,025 km, Bridžių kaimo ribose, Å akių seniÅ«nijoje ir rajone, vairuodamas automobilį ,,BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 8, 133, 238 ir I priedo 407 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustÄ automobilį, nevykdė nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 407 „apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės“ reikalavimų ir važiavo prieÅ¡ eismÄ vienpusio eismo keliu bei, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas ir transporto priemonės ypatumus, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, eismo įvykio metu susižalojo pats bei kartu važiavę keleiviai:

L. S., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir R. D., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat Å¡io eismo įvykio metu apgadintas V. D. priklausantis automobilis ,,BMW 530“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 6 000 litų turtinę žalÄ .Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2011 m. gruodžio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, o nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl  turtinės  ir  neturtinės  žalos  palikti  nenagrinėtus.

Apelianto nuomone, skiriant jam bausmę, buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., kadangi teismas neatsižvelgė nė į vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų nevertino. Nors jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nuosprendyje tai nebuvo nurodyta, nors tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - LR BK 59 str. į kuriÄ reikia atsižvelgti skiriant bausmę. Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis Å¡io įvykio nenorėjo ir jo nesiekė.

Tik vėliau suvokė kÄ padaręs ir tinkamai įvertino savo veiksmus, dėl jų gailisi, todėl buvo pakankamas pagrindas teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant vieneriems metams arba paskiriant baudÄ . Skirdamas bausmę, teismas turi įvertinti ir daugelį įstatyme nenumatytų kaltininko požymių: socialinį asmenybės vaidmenį ir ryÅ¡ius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos, teismas gali   atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, Å¡eimyninę padėtį, iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan.

Be to teismas, spręsdamas pareikÅ¡tus byloje civilinius ieÅ¡kinius, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , bylÄ iÅ¡tyrė neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai. Ikiteisiminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vairavo automobilį, priklausantį V. D., kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl automobilio apgadinimų. Tačiau, teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad automobilis yra ne jo, jam dėl Å¡io autoįvykio žala nepadaryta. PaaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, pareikÅ¡ti byloje civiliniai ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti palikti nenagrinėti, paliekant nukentėjusiajam teisę žalÄ prisiteisti civilinio proceso tvarka.

Pasak Aukščiausiojo Teismo, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia - dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė buvo apdrausta ar ne. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurÄ , bet pareiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį baudžiamajame procese, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalÄ .

Kartu draudikui ar draudikų biurui suteikiama teisė atgręžtiniu reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, arba iÅ¡ asmens, kuris neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjos praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorės praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai. A. J. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , niekas iÅ¡ bylos dalyvių neginčija, todėl byla tikrinama tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).              Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo nuteistojo A.

J. nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo.             Skirdamas bausmę, teismas laikėsi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Nors apeliantas kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, tačiau jis jau buvo anksčiau teistas, nusikaltimÄ padarė, pažeisdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirto laisvės apribojimo įpareigojimus, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai parinko jam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę.

Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padaryto: jis po avarijos turėjo galimybę aplankyti nukentėjusįjį ir atsipraÅ¡yti jo, tačiau to nepadarė, tÄ patvirtino nukentėjusysis, tÄ pripažino ir pats nuteistasis, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.          Lietuvos Respublikos BK 75 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam asmeniui taikymo reikalavimus – asmuo turi bÅ«ti nuteistas už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams laisvės atėmimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo prerogatyva spręsti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nusprendžia atsižvelgęs į teisingumo, humaniÅ¡kumo, bausmės individualizavimo principus, bausmės paskirtį, padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 str., todėl, atidedant laisvės atėmimo vykdymÄ , svarbu nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Ä®statymas numato, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo A. J. klausimÄ , nuodugniai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Kaltinamasis praeityje jau teistas, tačiau Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimo, kad asmuo bÅ«tų teisiamas pirmÄ kartÄ , nėra. Teismas įvertino kaltinamojo asmenybę, kad jis mokosi, dar gyvena su tėvais, po Å¡io nusikaltimo iki dabar naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir pagrįstai parodė nuteistajam pasitikėjimÄ ir teisingai atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , o apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog teismas įstatymÄ pritaikė netinkamai ir bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ bÅ«tina mažinti iki 1 metų. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių Draudikų biuras dėl patirtos žalos atlyginimo numato tam tikrÄ tvarkÄ - žala, patirta eismo įvykių Lietuvoje metu, nukentėjusiems asmenims atlyginama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - Biuras) lėšomis, jei eismo įvykio kaltininkas naudojo privalomÄ registruoti motorinę transporto priemonę, skirtÄ važiuoti žeme, kai kaltininkas naudojo neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę;

  Tokias žalas sutartiniais pagrindais Biuro vardu administruoja Biuro nariai - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklÄ vykdančios draudimo bendrovės. Todėl, įvykus eismo įvykiui, kuriame patirtos žalos administravimas priskirtinas Biuro kompetencijai, vykdant eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigas, reikia kreiptis į bet kuriÄ draudimo bendrovę, draudžiančiÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybę Lietuvoje.

Eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusiųjų asmenų pareigos yra Å¡ios: įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės vairuotojas turi: imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtÄ , kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais apie eismo įvykį nedelsiant praneÅ¡ti policijai, tais atvejais, kai eismo įvykyje asmuo nukentėjo nuo vairuotojo, neturinčio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, jis per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos turi raÅ¡tu kreiptis į bet kuriÄ draudimo bendrovę, vykdančiÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ ; per 5 darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktÄ pretenzijÄ atlyginti žalÄ ar teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus bÅ«tinus paaiÅ¡kinimus ir turimÄ informacijÄ ; o atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ vairuotojas turi per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti draudimo bendrovei į kuriÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi nukentėjęs asmuo, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

Vairuotojas, dėl kurio sukelto eismo įvykio mokama iÅ¡moka, turi pateikti draudimo bendrovei eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes. IÅ¡ iÅ¡dėstytos informacijos akivaizdu, kad Å¡io įvykio atveju nei nedraustÄ transporto priemonę vairavęs asmuo – kaltinamasis, nei nukentėjusysis Å¡ių nurodytų pareigų neatliko. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, operuotas, todėl akivaizdu, kad aukščiau nurodytų savo, kaip nukentėjusiojo pareigų, atlikti negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Apeliantas taip pat savo, kaip nedraustÄ automobilį vairavusio vairuotojo, pareigų, neatliko, per nustatytÄ terminÄ nesikreipė į draudikų biurÄ ir nesiėmė jokių priemonių, kad praneÅ¡ti apie eismo įvykį, pasekmes, žalos padarymÄ . Nesilaikant sistemos, pagal kuriÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama autoįvykio metu padaryta žala, reikalavimų, kaip ir buvo Å¡iuo atveju, yra apsunkinama nukentėjusiojo asmens galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ priteisti civilinio proceso tvarka, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama nukentėjusiajam asmeniui, todėl Å¡ioje dalyje tenkinti skundÄ ir palikti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nėra jokio teisėto pagrindo.

 Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija                                                        n u t a r ė : nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Jurgis KiÅ¡kis Teisėjai:                                                                                       Algirdas Jaliniauskas                                                                                                        Algerdas UrbÅ¡ys