4e56a0b4-afeb-41ba-9ebe-d176c7c13e02 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-55-865/2021 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.14.2; 2.5.16 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L.

P., n u s t a t ė: L. P. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ , 266 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ , 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo. Atlikęs bausmę, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų paleistas 2019-10-25. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas, L.

P. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktÄ , 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 13 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktÄ , galutine 8 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme (įskaityta 4 m. atliktos bausmės). Lietuvos apeliacinio teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. gegužės 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 25 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020 m. rugsėjo 25 d.

Neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 3 m. 5 mėn. 27 d. Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-131 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam L. P.. (b. l. 6-7) Nuteistasis L. P. skundu praÅ¡o panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimÄ Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bei sutinka, jog bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra jo atžvilgiu.

Skunde teigiama, kad priimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiÅ¡kai neatsižvelgta į iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nutarimas iÅ¡dėstytas prieÅ¡taraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieÅ¡taraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo bÅ«ti panaikintas. Komisija priėmė sprendimÄ vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra.

Komisijos nutarimas remiamas deklaratyviais teiginiais. Komisija neatsižvelgė, jog jis rekomendacijos vykdo, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, įgijo specialybę, mokosi ispanų kalbos kursuose, lanko karjeros portreto kursus, dalyvauja organizuojamose karjeros sporto varžybose, yra kalinių tarybos narys, kreipėsi į VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie laisvas darbo vietas, tačiau atsakymo negavo, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologÄ dėl kursų. Po pokalbio su specialiste nutarta, kad specialių kursų ir lankytinų kursų poreikio jam nėra.

Komisija priimdama nutarimÄ , kad neatsižvelgė, jog lygtinio paleidimo atveju galėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neatsižvelgė, jog jis pats savo noru atvyko vykdyti paskirtÄ bausmę. Nuobaudų neturi, yra disciplinuotas, palaiko socialinius ryÅ¡ius, kurie yra stiprÅ«s, pateikė pažymÄ apie gyvenamÄ jÄ vietÄ , stengiasi kaip galėdamas mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , daro pažangÄ bei vykdo visas socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Mano, jog komisijos nutarimas neteisėtas ir todėl, jog komisijÄ sudarė ne 7 nariai.

Nutarime nėra komisijos narių vardų ir pavardžių, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Turi daugiau paskatinimų, ne tik vienÄ , kurį nurodė komisija savo nutarime. Pabrėžė, jog sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartÄ atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumÄ , kÄ iÅ¡ esmės savo sprendimu padarė Komisija. PraÅ¡o atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , humanizmo principÄ , su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktikÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ .

PrieÅ¡ingai Å¡iai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiÅ¡kai neargumentuotas, iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Nuteistojo L. P. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, susipažinęs su L. P. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 59-131 turinį ir iÅ¡analizavęs nuteistojo asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju L.

P. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis L. P. pateikė praÅ¡ymÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sÄ lygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas, todėl turėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kuriÄ turi bÅ«ti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ) pagrindas.

Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis teigia, jog Komisija savo nutarime jį charakterizavo teigiamai, tačiau priėmė neigiamÄ sprendimÄ , nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Komisijos manymu ir samprotavimu, nėra jokių argumentų, dėl kokios priežasties buvo priimtas neigiamas sprendimas, be to, taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokie bÅ«tent jo elgesio pokyčiai turėtų bÅ«ti vertinami.

Teismo nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia L. P., Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistÄ jį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija įvertino tai, kad L. P. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 1 kartÄ skatintas, neturi drausminių nuobaudų, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo suvirintojo specialybę, oficialiai patvirtino bedarbystės problemos sprendimÄ pateikdamas pažymÄ apie jo galimÄ Ä¯darbinimÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

Taip pat yra duomenų, jog nuteistasis išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nurodo, kad socialiniai ryÅ¡iai nėra nutrÅ«kę. Tačiau be visų Å¡ių teigiamų aplinkybių Komisijos nutarime yra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siÅ«loma netaikyti lygtinio paleidimo. Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip pat nurodyta, kad nestebima pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistasis neiÅ¡reiÅ¡kia pokyčių poreikio, patiria sunkumų individualizuojant individualius kriminogeninius poreikius, rekomendacijos vykdo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepakankama motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesÄ , yra pažeidęs jam skirtÄ teismo įpareigojimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, taip pat pastebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, tačiau nuteistasis dalyvauja tokiose veiklose, kurioms neprieÅ¡tarauja neformalios nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos („subkultÅ«ra“) ir įsitikinimai.

Teismo nuomone, Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 59-131 motyvavo sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam bei visapusiÅ¡kai įvertino socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Be to, Komisija taip pat nurodo konkrečias priemones, kurias reikėtų taikyti L. P. – rekomenduoja L. P. dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualų kriminogeninių veiksmų valdybÄ bei atlikti nemokamus darbus. Teismas, sutinka su Komisijos nutarime nurodytomis pozityviomis L.

P. elgesio aplinkybėmis ir jas taip pat vertina teigiamai, pažymint, kad BVK numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems gerbti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir tapti visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Todėl Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, bet negali bÅ«ti pripažįstamos savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis.

IÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ nustatyta, kad L. P. užsienyje anksčiau teistas 6 kartus, Å¡iuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Paskutinį kartÄ nuteistas už vieno labai sunkaus (BK 249 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 266 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymÄ , nusikaltimai padaryti dalyvaujant nusikalstame susivienijime. Taigi kaltinamasis atlieka bausmę už pavojingų tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų padarymÄ , susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat padarė ir nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai.

Å ios aplinkybės savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau rodo, jog iÅ¡ ankstesnių teistumų jis iÅ¡vadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei iki Å¡iol neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, realizuoti save socialiai nepriimtinais bÅ«dais. L. P. neginčija teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktų, tačiau praeities teistumai liudija, kad atliktos laisvės atėmimo bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo ir nesuformavo nuostatų gyventi sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistojo elgesys Å¡ios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi bÅ«ti iÅ¡ties nepriekaiÅ¡tingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mÄ stymas, vertybinės nuostatos, požiÅ«ris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų iÅ¡ties yra tvirta. Teismas pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiÄ jÄ dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas nemaža dalimi taip pat priklauso nuo paties L. P. elgesio, požiÅ«rio į atliekamÄ bausmę. Pažymėtina, kad nuteistojo noras dirbti laisvėje bei galima darbo vieta, nenutrÅ«kę socialiniai ryÅ¡iai ir pastovi gyvenamoji vieta, realÅ«s ateities planai ir elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje (dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, kursuose) rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekstÄ , nėra lemiantys sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Nuteistojo argumentas, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas vien todėl, kad jį priėmė ne pilnos sudėties komisija, yra nepagrįstas. BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos. BVK numato tik formaliÄ Komisijos sudarymo tvarkÄ . Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, kurios patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-107. Minėtų nuostatų 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, t. y. 4 nariai. Taigi Komisija, priešingai nei teigia neteistasis, buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta.

Taip pat nuteistasis nurodė, kad Komisijos nutarimas neteisėtas, nes nebuvo atskleista jį priėmusios komisijos sudėtis. Minėtų nuostatų 34 punkte nurodyti reikalavimai keliami nutarimo turiniui, tačiau reikalavimo dėl komisijos sudėties įvardijimo, nuostatose nėra. Taigi nuteistojo teisė į gynybÄ , kaip jis pats įvardijo savo skunde, taip pat nebuvo pažeista. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡iuo aspektu Komisijos nutarimas yra teisėtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro didžiÄ jÄ rizikos dalį, padarytų nusikaltimų sunkumÄ bei nuteistojo prieÅ¡taringÄ požiÅ«rį į vykdomÄ priežiÅ«rÄ pataisos įstaigoje, nuteistojo emocinę gerovę (bÅ«dingas tų pačių klaidų kartojimas, nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto), į tai, kad vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, taip pat kitas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra iÅ¡nykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimÄ .

Dėl to Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti L. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo L. P. skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L.

P.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irma Randakevičienė