2021-10-20 Nr. AB-22029-3-62-3-01725-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-636-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01725-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuri patikslinęs prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą bei priimtą motyvuotą bei faktais pagrįstą sprendimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Raštu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas siekia, kad reaguojant į jo pranešimą apie galimą administracinį nusižengimą būtų pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ir atlikti procesiniai veiksmai.

Kadangi pareiškėjas kreipėsi į instituciją dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną, šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galbūt įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Įvertinus pareiškėjo skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas teigia, kad savo prašyme atsakovui, į kurį buvo atsakyta Raštu, nurodė, kad prašo atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas neprašė atsakovo pradėti administracinio nusižengimo teisenos, o tik patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priimti dėl jų motyvuotą sprendimą. Šiuo prašymu pareiškėjas pradėjo administracinę procedūrą, kurią vykdyti atsakovas privalėjo dėl jam patikėtos kontrolės funkcijos. Aplinkybė, kad atsakovas, atlikdamas valstybinės priežiūros funkciją, turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nepaneigia fakto, kad atsakovas atliko administracinę procedūrą, kurios metu priėmė nepagrįstą individualų administracinį sprendimą, kuris nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas. Šias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, pagrindžia jo nurodoma teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su bendrosios kompetencijos teismams priskirtu administracinių nusižengimų bylų procesu.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir pažymi, kad atsakovo prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Savo ruožtu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019); taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

Akcentuotina, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

Pastebėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Tai reiškia, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016).

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 22 d. prašymu Departamento Marijampolės valdybai nurodė galbūt padarytus teisės pažeidimus, susijusius su, be kita ko, žemės sklypų (vandens telkinių) ribų keitimu ir bendro naudojimo kelio panaikinimu (sugadinimu). Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme pareiškėjas nurodė jo turimos nuosavybės atžvilgiu, galbūt, atliktus neteisėtus veiksmus. Prašyme pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad už jo nurodytų draudimų pažeidimą ir atitinkamų veiksmų atlikimą įstatymai numato tiek civilinę atsakomybę dėl gamtai padarytos žalos atlyginimą, tiek administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 265 straipsnio 3 dalis), taip pat net ir baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti.

Iš nurodyto matyti, kad pareiškėjas savo 2021 m. kovo 22 d. prašymu, iš esmės, siekė Departamento Marijampolės valdybai nurodyti galbūt neteisėtai atliktus veiksmus, susijusius su, be kita ko, jo valdomais žemės sklypais. Manytina, kad pareiškėjas prašymu siekė, kad būtų pašalinti galbūt padaryti teisės pažeidimai, t. y. siekė, kad atsakovas atliktų jo viešojo administravimo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pabrėžtina, kad skundo priėmimo stadijoje, šiuo atveju, negalima neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra išimtinai susijęs su administracinio nusižengimo teisena, kadangi, be kita ko, jo prašyme yra nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad ginčas sietinas su viešojo administravimo sritimi.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė