4e543789-8d70-42f9-984e-61fd2262667e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3095-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00195-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.5.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, AuÅ¡relės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei Editai Rutkauskaitei, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovei Daliai Vaičikauskaitei, atsakovų A.

M., A. V. M. ir R. M. atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, atsakovei L. P., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovui Leandrui Deltuvai, trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Å oblinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A.

V. M., R. M., A. M., B. M., D. M., L. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, S. U., Kretingos miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. K., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., Kretinos rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų dalių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo panaikinimo, sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymu, paduotu 2018 m. kovo 7 d., praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę Kretingos mieste“ dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant jam natÅ«ra 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant jam natÅ«ra 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas;

4) panaikinti 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalį, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

5) panaikinti 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas;

6) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 0,1613 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

7) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos atsakovei L. P. 13 707,38 Eur . PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje 2018 m. vasario 7 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (toliau – Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) gautas 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡tas, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkÅ«rus nuosavybės teises į Kretingos mieste esančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. Patikrinus gautÄ informacijÄ , buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimai.

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 4-4139-(1.3) ir sprendimu Nr. 1192 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grÄ Å¾inant A. V. M. nuosavybėn natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,9800 ha žemės sklypÄ (žemės sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas tretiesiems asmenims ir pertvarkytas padalinimo bÅ«du, pertvarkytam žemės sklypui, į kurį patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Argumentuoja, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

PraÅ¡ymÄ grindžia Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.) (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 13 straipsnyje nustatyta, kad miÅ¡kai yra iÅ¡perkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu jie yra miesto miÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ Klaipėdos apskrities Kretingos rajono teritorijoje patvirtino 14,7 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 Kretingos rajono teritorijoje buvo patvirtintas 16,4 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas. Teigia, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas neatsižvelgė į tai, kad į 0,9800 ha ploto žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), pateko dalis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto ir neteisėtai atkÅ«rė nuosavybės teises A.

V. M. į 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, tuo bÅ«du pažeisdamas Konstitucijos 47 straipsnį, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas. PraÅ¡o nurodytu teisiniu pagrindu panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracinių aktų dalis, prieÅ¡taraujančias imperatyvioms teisės normoms. Nurodo, jog panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turėtų bÅ«ti taikoma restitucija ir žemės sklypo dalis – 0,11 ha plotas, kurį sudaro valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, grÄ Å¾intinas valstybės nuosavybėn. Teigai, jog ginčo žemės sklypas įvairių sandorių pagrindu buvo perleistas tretiesiems asmenims, todėl turi bÅ«ti panaikintos visų vėlesnių sandorių dalys, susijusios su Å¡iuo turto vienetu.

Argumentuoja, jog panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų, todėl valstybė turi bÅ«ti įpareigota paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

Nurodo, jog L. P. 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1613 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 000 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 20 100 Eur, todėl proporcingai, ginčo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypo, kurio plotas 0,11 ha, vertė yra 13 707,38 Eur. Nurodo, kad atsakovė L. P., kaip paskutinis ginčo turto įgijėjas, taikant restitucijÄ , privalo grÄ Å¾inti valstybei sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , ir atsakovei iÅ¡ valstybės turėtų bÅ«ti priteista 13 707,38 Eur.

Argumentuoja, kad praÅ¡ymas yra pareikÅ¡tas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip vieÅ¡ojo intereso pažeidimas. Ir kad į teismÄ kreipėsi nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. per vienÄ mėnesį nuo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡to gavimo dienos. PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡ymo argumentų pagrindu praÅ¡o praÅ¡ymÄ patenkinti.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas administraciniais aktais A. V. M. atkÅ«rė nuosavybės teisės grÄ Å¾inant jam natÅ«ra 0,9800 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkymo bÅ«du Å¡is žemės sklypas buvo padalintas į penkis žemės sklypus, iÅ¡ kurių vienam – 0,1613 ploto žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos duomenimis, dalis (0,11 ha) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. Nesutinka, kad 2008 metais, vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , žemės sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Teigia, jog apskrities virÅ¡ininkas prieÅ¡ priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises grÄ Å¾inant nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, buvo įsitikinęs, kad nekilnojamasis turtas pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamam.

Nurodo, jog vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , iÅ¡ tuo metu turimos miÅ¡kų schemos, mastelyje M1-50000, nebuvo įmanoma nustatyti, kad į planuojamÄ sugrÄ Å¾inti natÅ«rÄ Å¾emės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. PrieÅ¡ priimant ginčijamus administracinius aktus, 2007 m. spalio 2 d. S. U. geodezinių darbų įmonė parengė tuometinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ ir nustatė žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nebuvo nurodyta, kad žemės sklype yra miÅ¡ko.

Argumentuoja, jog kai Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į penkis žemės sklypus, iÅ¡ kurių vienam (0,1613 ha, esančiam (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui 2013 m. sausio 25 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla ir nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys. Minėtuose žemės sklypo kadastro duomenyse (Žemės naudmenų eksplikacijose) taip pat nebuvo duomenų apie miÅ¡ko buvimÄ Å¡iame sklype.

Matininkas E. P. pažymėjo, jog žemės sklypÄ sudaro ariama žemė – 0,0392 ha ir želdiniai – 0,1221 ha. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas neanalizavo konkrečiu atveju susiklosčiusios viešųjų interesų konkurencijos, nenurodė, kodėl ginami vieni vieÅ¡ieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo ar galimai pažeisti vieÅ¡ieji interesai bus apginti racionaliomis sÄ naudomis ir pan. Teigia, jog vieÅ¡asis interesas turi bÅ«ti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant privataus asmens įgytas teises.

Tvirtina, jog asmenims pagrįstai susiformavo teisėti lÅ«kesčiai dėl teisėtai įsigyto ir naudojamo žemės sklypo, o valstybė Å¡iuo atveju veikė pasyviai, prisidėdama prie atsakovų teisėtų lÅ«kesčių susiformavimo. Praėjus beveik 10 metų po nuosavybės teisių atkÅ«rimo momento, kreipėsi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, praÅ¡ydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimÄ . Teigia, jog toks valstybės institucijų elgesys turėtų bÅ«ti vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovų nuosavybės teisės į ginčo sklypÄ .

ProkuratÅ«ros pasirinktas vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«das yra neekonomiÅ¡kas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir vieÅ¡ojo intereso bei privačios Å¡alies teisėtų lÅ«kesčių konkurencijÄ , be jokios akivaizdžios naudos valstybei. Atsakovių Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė L. P. atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutinka ir siÅ«lo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1613 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo jos tėvai. Nurodo, jog prokurorė atlikdama paskaičiavimus, neatsižvelgė į tai, kad paėmus 0,11 ha žemės sklypÄ , ji praras ne tik 0,11 ha dalį, tačiau ir kitus du sklypus, kurie liktų po 0,11 ha dalies paėmimo, nes vienas iÅ¡ sklypų bÅ«tų netaisyklingos formos, o kitas net neturėtų privažiavimo, todėl rinkoje toks sklypas prarastų likvidumÄ , o ji negalės naudotis.

Atsakovė teismo posėdyje iÅ¡dėstė tuos pačius atsikirtimo argumentus. Nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktu kompensavimo dydžiu už paimamÄ valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalį ir neteikia kitų įrodymų dėl kompensuojamos vertės. Atsakovai A. V. M., R. M., A. M. atsiliepime nurodo, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas skundžiamus administracinius sprendimus priėmė kitų administracinių aktų pagrindu, t. y. rėmėsi Kretingos rajono savivaldybės tarybos suderinta laisva neužstatyta žeme ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Å io sklypo nustatyti kadastriniai duomenys ir sklypo ribos paženklintos vietoje, žemės sklypas performuotas pagal detalųjį planÄ Ä¯ keletÄ sklypų. Teigia, jog Å¡i procedÅ«ra atlikta pagal galiojančius teisės aktus, parengus žemės sklypo pertvarkymo projektÄ , kuris buvo tinkamai suderintas ir patvirtintas įgaliotų institucijų. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Aplinkos ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-330 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos tikslinimo“ Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos pakeitimo projekto rengimo ir derinimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad į mieste esančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotus yra atkurtos nuosavybės teisės. Teigia, jog tai įrodo, kad iki 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio parengto projekto vieÅ¡o svarstymo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko patekimÄ Ä¯ konkretų privatų sklypÄ , tačiau MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1208 suraÅ¡ytas 2017 m. gruodžio 12 d.

Nurodo, jog prokuroras praÅ¡o Å¡alinti atsiradusius materialinius teisinius padarinius praėjus 9 metams po administracinių aktų priėmimo, vertina tai kaip nepagrįstai ilgÄ laikotarpį kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo, dėl to yra pažeidžiamos asmenų teisės į teisinį tikrumÄ , teisinį saugumÄ ir teisinių santykių stabilumÄ . Tvirtina, jog valstybės institucijos turi prisiimti visus neigiamus padarinius Å¡iame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Atsakovų A.

M., A. V. M. ir R. M. atstovė advokatė Aldona Stasiulaitienė praÅ¡o praÅ¡ymÄ netenkinti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnyba atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkinti. Nurodo, jog Valstybinė miÅ¡kų tarnyba rengia Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos pakeitimo projektÄ , kuriuo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad į Kretingos mieste esančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus yra atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims.

IÅ¡nagrinėjus nurodytų institucijų raÅ¡tuose pateiktÄ informacijÄ , nustatyta, kad į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka Kretingos miÅ¡kų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 (toliau – Nutarimas Nr. 713) yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Nurodo, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu nurodytas žemės sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir Nutarimu Nr. 713 buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 1208 nurodyti duomenys patvirtina, jog Kretingos miÅ¡kų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas atitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus. Argumentuoja, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , pažeidė imperatyvias teises normas, kuriose miestų miÅ¡kai yra priskiriami prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų, o valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracinių aktų dalys yra neteisėtos ir dėl to turi bÅ«ti panaikintos.

Panaikinus administracinių aktų dalis, taip pat turėtų bÅ«ti taikoma restitucija ir žemės sklypo dalis (0,11 ha plotas), kurį sudaro valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, grÄ Å¾intina valstybės nuosavybėn. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovas Leandras Deltuva pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ siÅ«lo praÅ¡ymÄ patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė Virginija Å oblinskienė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ siÅ«lė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalių, kuriais A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant jam natÅ«ra 0,11 ha žemės plotÄ 0,9800 ha ploto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įgyvendinant ginčijamus administracinius aktus sukurtų materialinių teisinių pasekmių sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo dalių, restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, vieÅ¡ojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, vieÅ¡ojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Siekdami apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo.

Taikant ABTÄ®, vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡asis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1402/2013). Dėl to kreiptis į teismÄ administracinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Tokioje byloje ad hoc (esant konkrečiai situacijai) nustatomas vieÅ¡ojo intereso buvimo faktas, įvertinant visas bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę. Pagal Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai.

Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014 ir kt.), tiek sprendimų, kurie neatitinka žemės reformÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas, kai Å¡ių pažeidimų paÅ¡alinimas ir teisėtumas užtikrinamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tiek ir bylos, kai ginčijamas sprendimas, susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, vertinti kaip bylos, susijusios su vieÅ¡ojo intereso gynimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011, 2013 m. liepos 17d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1402/2013).

Teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reglamentavimÄ , teisminę praktikÄ sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi, siekdamas panaikinti galimai neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtų individualių aktų dalis, kuriomis galimai neteisėtai nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo metu privatiems asmenims perleista Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausanti miÅ¡ko dalis, todėl byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipėsi į teismÄ , siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Analizuojant klausimÄ dėl termino prokurorui kreiptis į teismÄ , siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pradžios momento, nurodytina, jog ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys.

Laikytina, kad ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Prokuroras ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kad yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismÄ termino pradžia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018). Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje 2018 m. vasario 7 d. iÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos gautas 2018 m. vasario 2 d. raÅ¡tas Nr. R2-182, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkÅ«rus nuosavybės teises į Kretingos mieste esančius valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus.

PareiÅ¡kėjas, gavęs informacijÄ apie galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus ir atlikęs tyrimÄ , skundÄ teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleisdamas ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Proceso Å¡alims nagrinėjamoje byloje teigiant, jog turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, nes nuo administracinių aktų priėmimo praėjo nepagrįstai ilgas laiko tarpas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo (9 metai po administracinių aktų priėmimo), ir kad Valstybinė miÅ¡kų tarnyba galimai iki 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio parengto projekto vieÅ¡o svarstymo žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko patekimÄ Ä¯ ginčo sklypÄ , nurodytina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausiÄ praktikÄ , vieÅ¡asis interesas, kai kuriais atvejais, kai siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, gali bÅ«ti ginamas net ir tais atvejais, jei yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , administracinis aktas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iÅ¡ esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio iÅ¡imtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi negali bÅ«ti ginamos, o turtas, turintis iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinį statusÄ , grÄ Å¾inamas valstybei teisingai atlyginant sÄ Å¾iningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles ir civilinį teisinį ieÅ¡kinio senaties institutÄ nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Skundžiami administraciniai aktai priimti 2008 m. birželio 12 d., o pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleidęs bendrojo praÅ¡ymo padavimo termino, numatyto ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras praÅ¡ymÄ teismui padavė nepraleidęs vieno mėnesio termino, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl Å¡io termino praleidimo arba atnaujinimo. Aplinkybė, kad Valstybinė miÅ¡kų tarnyba galimai anksčiau žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko patekimÄ Ä¯ ginčo sklypÄ ir neinicijavo teisminio proceso, nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinio senatį ar praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui paduoti, nes prokurorui kreipimosi termino pradžia dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo skaičiuojama tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad prokuroras anksčiau žinojo apie galimai patenkantį 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ Ä¯ privatų žemės sklypÄ . Procesų Å¡alių argumentai dėl praleisto praÅ¡ymo padavimo, ieÅ¡kinio senaties taikymo pripažįstami nepagrįstais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę Kretingos mieste“ 1 punktu ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 1 punktu A.

V. M. atkÅ«rė nuosavybės teises į žemę, grÄ Å¾indamas natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,9800 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkė žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant į penkis sklypus, iÅ¡ kurių vienas – 0,1613 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimu taip pat patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatyti kadastriniai duomenys pagal matininko E. P. 2013 m. sausio 25 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatsiejamos Å¡io sprendimo dalys. Ginčas kyla dėl to, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko priimtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,9800 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kuriÄ pateko 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miÅ¡kas arba vandens telkinys grÄ Å¾inamas natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės iÅ¡perkamiems, taip pat buvusio miÅ¡ko ir vandens telkinių plotus, kurių Å¡io straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose reglamentuota, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams. MiÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso:

žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Miškų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos.

Miestų miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2, 6 punktai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta: <...> 4) valstybinės reikšmės miškams ir parkams.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. R2-182, 2018 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 81594 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas), 2018 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 81593 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), 2017 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1208, nustatyta, kad į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patenka 0,11 ha Kretingos miÅ¡kų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypo dalis. Pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis, Kretingos miÅ¡kų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinio sklypo plotas 0,60 ha.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 1208 nurodyti duomenys patvirtina, jog Kretingos miÅ¡kų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo taksacinis sklypas atitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus. Nustatyta, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu miÅ¡ko sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo pakeitimo“, todėl atsakovės NŽT argumentai, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , nebuvo įmanoma nustatyti, kad į planuojamÄ sugrÄ Å¾inti natÅ«rÄ Å¾emės sklypÄ patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, laikytini nepagrįstais.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad 0,11 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre registruotus Kretingos miÅ¡kų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo taksacinį sklypÄ , kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas ir byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas administraciniais aktais atkÅ«rė nuosavybės teises į 0,9800 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai į 0,11 ha dalį, patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , todėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d.

įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę Kretingos mieste“ ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. V. M.į žemės sklypÄ (buvęs kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, pažeidžia Konstitucijos 47 straipsnį, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius, Žemės įstatymo 6 straipsnį.

Administracinių aktų dalys naikintinos kaip neteisėtos ir nepagrįstos, vadovaujantis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Pagal bylos duomenis A. V. M. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., padovanojo savo sÅ«nums R. M. ir A. M. lygiomis dalimi. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkius 0,98 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo bÅ«du į penkis žemės sklypus, vienas iÅ¡ Å¡ių sklypų, t. y. naujai suformuotas 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini), ir kuris 2013 m. balandžio 29 d. turto padalinimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-2640 pagrindu atiteko A.

M., 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., buvo parduotas D. M. ir B. M. D. M. ir B. M. 0,1613 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., dovanojo dukrai L. P. Lietuvos Respublikos CK 4.7 straipsnyje numatyta, kad iÅ¡imtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia kad negali bÅ«ti perleidžiami, todėl jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas.

CK 6.157 straipsnyje nurodyta, kad Å¡alys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantys sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismui pripažinus, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. V. M. į žemės sklypÄ (buvęs kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, yra neteisėtos, nes prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, naikintini jų pagrindu sudarytų sandorių dalys: 1) 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, kurios pagrindu A.

V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas; 2) 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalis, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas; 3) 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, kurios pagrindu D.

M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl restitucijos taikymo, nurodytina, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das, o jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (pradinę padėtį) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-165/2012).

Å alys turi viena kitai grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavusios iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies, vykdydamos negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, todėl tinkamas nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra valstybės pareiga. Nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra pasibaigęs, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsakovų sÄ Å¾iningumo įsigyjant ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , neginčija. Byloje nėra duomenų, kad pretendentai elgėsi neteisėtai. Nuosavybė buvo atkurta natÅ«ra turėtoje vietoje, todėl panaikinus skundžiamus aktus padėties atkÅ«rimas neįmanomas, nes nuosavybė toje vietoje negali bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Teisėjų kolegija vertina, kad sÄ lygos, kuriomis atsakovai netenka savo nuosavybės teisių į žemės sklypų atitinkamas dalis, uždėjo jiems pernelyg didelę asmeninę naÅ¡tÄ , todėl valdžios institucijos ir teismas Å¡iuo atveju privalo užtikrinti teisingos pusiausvyros tarp visuomenės intereso poreikių ir atsakovų teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Pagrindinis vieÅ¡asis interesas yra atkurti teisingumÄ ir pagarbÄ teisinei valstybei. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , vėliau dovanojimo, pirkimo bÅ«du turtÄ Ä¯gijus kitiems asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas taip pat nepaneigtas, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugÄ , asmens teisių į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .

Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi bÅ«ti taikomi minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia (be kita ko) privalu atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos nuostatas.

Pagal EŽTT jurisprudencijÄ kompensacijos sÄ lygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naÅ¡tos (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme.

Pusiausvyra paprastai bÅ«na pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iÅ¡ kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07), t. y. kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dienÄ (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07).

Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016 ir kt). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog nekilnojamojo turto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 20 100 Eur. Įvertinus šiuos duomenis sprendžiama, kad ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,11 ha, vertė yra 13 707,38 Eur.

Atsakovei L. P. teismas buvo pasiÅ«lęs pateikti įrodymus dėl Å¡io turto vertės. Ji nepateikė tokių įrodymų ir sutinka su praÅ¡yme nurodyta kompensuojamÄ ja žemės sklypo verte. Taikant restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inant žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 0,11 ha, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, Lietuvos valstybei iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistinas atsakovei L. P. 13 707,38 Eur patirtas turto netekimo iÅ¡laidų atlyginimas.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 2, 4 punktais. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tame tarpe reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovai A. M., A. V. M. ir R. M. atsiliepimu ir jų atstovė prašė praÅ¡ymÄ nepatenkinti, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas patenkintas visiÅ¡kai, todėl nėra pagrindo tenkinti jų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.

PraÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÄ® 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Patenkinti pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ , panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę Kretingos mieste“ dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant jam natÅ«ra 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalį, kuria A.

V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant jam natÅ«ra 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės plotÄ 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), panaikinti 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, panaikinti 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A.

M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalį, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, panaikinti 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L.

P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,11 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , patenkantį į 0,1613 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 707,38 Eur (trylika tÅ«kstančių septyni Å¡imtai septyni eurai ir 38 centai) patirtÄ turto netekimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , atmesti atsakovų A.

M., A. V. M. ir R. M. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėjos Laimutė Jokubauskaitė AuÅ¡relė Mažrimienė Vida Stonkuvienė