2023-05-15 Nr. BB-3581-1-01-1-25482-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2221/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25482-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios E. B. atstovo advokato Jono Urbono kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 27 d. nutarties nuteistojo B. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius advokatas J. Urbonas kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį, kuria nebuvo tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų bei priimti naują nutartį – tenkinti civilinį ieškinį pilna apimtimi. Kasatorius tvirtina, kad atmetus civilinį ieškinį bei nevisiškai patenkinus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.).‏‏‎ Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame, keliami netinkamo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo bei patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimai. Be faktinių įvykio aplinkybių dėstymo, duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę pateikimo, įstatymų, reglamentuojančių žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje bei neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, EŽTT praktikos citavimo, teigiama, kad nukentėjusioji E. B. patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 50000 Eur, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas, pasak kasatoriaus, atmesti jos pareikštą civilinį ieškinį apskritai motyvuotas tik bendro pobūdžio teiginiais, deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant tokio sprendimo priėmimo. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius E. B. apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad tokie formalaus pobūdžio teiginiai nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl civilinio ieškinio yra padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o suponuoja tai, kad kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo nagrinėti šį klausimą, t. y. įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kriterijus ir padaryti priešingas išvadas, nei jas padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau tai nesudaro kasacijos pagrindo. Fakto klausimų, kaip ne kartą minėta nutartyse, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Be to, pažymėtina, kasatorius nekonkretizuoja į kuriuos esminius E. B. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Taigi skundo teiginys dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų galimo pažeidimo taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo.

Kasatorius skunde nesutinka tik su iš dalies priteistomis iš nuteistojo B. G. 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidomis, kai buvo prašoma teismo priteisti 2000 Eur, ir tai grindžia duomenimis apie jo atliktus pasirengimo bylai veiksmus, laiko sąnaudas jiems atlikti, tačiau teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad buvo esminiai nukrypta nuo BPK 103-106 straipsniuose nustatytų proceso išlaidų atlyginimo taisyklių, skunde nesuformuluota.

Nesant teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios E. B. atstovo advokato Jono Urbono kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis