2015-12-09 Nr. AB-23945-3-61-3-05259-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-1418-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05259-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos notarų rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 3 d. elektorinių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) atnaujinti skundo dėl Lietuvos notarų rūmų (toliau – ir Notarų rūmai) prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl Notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. skundo dėl Notarų atestacijos komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 11 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“ (toliau – ir LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2) padavimo terminą ir šį nutarimą panaikinti; 2) panaikinti Lietuvos notarų rūmų atestacijos komisijos (toliau – ir Notarų atestacijos komisija, NAK) 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“ (toliau – ir NAK 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17), Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. 2015 m. rugsėjo 20 d. skundo dėl Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 17 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“ (toliau – ir LNRP 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2015 m. spalio 13 d. atsakymą Nr. (1.16)-7R-7050„Dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo“ ir Teisingumo ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 9P-3 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. įgaliojimų pasibaigimo“ (toliau – ir TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 9P-3).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) laikinai sustabdyti TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; 2) uždrausti Teisingumo ministrui priimti sprendimą dėl tolesnės Jurbarko r. 2-ojo notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, biure sudarytų dokumentų, pradėtų paveldėjimo bylų perdavimo, o jei toks sprendimas priimtas – jį laikinai sustabdyti.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas motyvavo tuo, kad, nesustabdžius TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 galiojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjo neatlikti notariniai veiksmai sukeltų neigiamas pasekmes, klientai jau negavo iki galo tų paslaugų, už kurias sumokėjo, liko neapsaugoti teisėti jų lūkesčiai. Taip pat būtų pažeisti valstybės interesai, nes pareiškėją netikėtai atjungus nuo Centrinės hipotekos įstaigos administruojamos programos (HISREP), liko neįregistruota priverstinė hipoteka, už kurios registravimą klientai sumokėjo mokesčius, o valstybės įgaliota institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius prašo įregistruoti, kad būtų įteisinta prievolės įvykdymo valstybei užtikrinimo priemonė.

Taip pat kai kurių neatliktų notarinių veiksmų dokumentai būtų perduoti kitam notarui ir pareiškėjo skundo patenkinimo atveju dėl to vėliau gali kilti didelių nepatogumų ar teisės pažeidimas. Be to, taptų neįmanomas darbo sutarčių, sudarytų su pareiškėjo biure dirbančiais asmenimis, vykdymas. Pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. yra sudaręs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1434 ir 2015 m. gegužės 13 d. sudaręs su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriumi įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis Nr. SPII-23 ir Nr. SPII-24 ir kyla grėsmė, kad jos gali būt neįvykdytos.

Tai irgi sukels neigiamas pasekmes – minėtos valstybės institucijos šias sutartis nutrauks, bus apskaičiuotos padidintos palūkanos, pradėtas priverstinis išieškojimas. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jei teismo sprendimu jo skundas būtų patenkintas ir TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 9P-3 būtų panaikintas, jis turėtų iš naujo pradėti savo veiklą ir iš naujo organizuoti biuro darbą. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnį, notarų skaičius Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybių teritorijose reguliuojamas, todėl Teisingumo ministras privalės skelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti, nes pagal patvirtintą metodiką neužteks likusio dabar vienintelio abi šias savivaldybes aptarnaujančio notaro.

Nesustabdžius TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 galiojimo, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo į notaro vietą, atsilaisvinusią dėl jo atleidimo, įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas naujas notaras. Jei TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 9P-3 būtų panaikintas nesustabdžius jo galiojimo, taptų neįmanomu arba būtų apsunkintas pareiškėjo grįžimas dirbti notaru bei įvykdyti pirmiau apibūdintas pareigas ir prievoles.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma atnaujinti skundo panaikinti LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 2 padavimo terminą ir šį nutarimą panaikinti ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Ta pačia nutartimi teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti NAK 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17, LNRP 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1, Teisingumo ministro 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. (1.16)-7R-7050 ir 2015 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 9P-3.

Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje prašoma atnaujinti terminą paduoti skundą dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir panaikinti šį nutarimą, priėmimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Sprendimų dėl notarų atestacijos apskundimo tvarką reglamentuoja Teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122 patvirtinti Notarų atestavimo nuostatai, kuriuose nustatyta, kad: Notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumui per 10 dienų nuo notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo dienos (18 punktas); Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministrui per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos; Teisingumo ministras išnagrinėja skundus per penkias darbo dienas; Teisingumo ministro sprendimas dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (19 punktas). Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad sprendimams dėl notarų atestacijos apskųsti teisės aktuose yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjas LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 teisės aktų nustatyta tvarka Teisingumo ministrui neskundė. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Taip pat atsisakė priimti prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl šio nutarimo panaikinimo.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (t. y. laikinai sustabdyti TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, bei uždrausti Teisingumo ministrui priimti sprendimą dėl tolesnės Jurbarko r. 2-ojo notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, biure sudarytų dokumentų, pradėtų paveldėjimo bylų perdavimo, o jei toks sprendimas priimtas, – jį laikinai sustabdyti), teismas įvertino pareiškėjo skundo argumentus ir prie jo pridėtų dokumentų turinį prieidamas prie išvadų, kad pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės iš esmės susijusios su notaro įgaliojimų pasibaigimo laikinu sustabdymu.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje aptariant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybes analogiško pobūdžio bylose yra konstatuota, kad Teisingumo ministro įsakymų dėl notaro įgaliojimų pasibaigimo laikinas sustabdymas – pagal nustatytas aplinkybes (ypač dėl to, kad pareiškėjas yra atleistas iš notaro pareigų dėl nepatenkinamų atestacijos rezultatų) nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą (žr. LVAT 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1606/2008).

Teismas nustatė, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atestacijos vertinimais, šiuo metu nėra pasikeitusios, todėl taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimų užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti ginčijamo TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 galiojimą bei uždrausti priimti sprendimą dėl tolesnės Jurbarko r. 2-ojo notaro biuro veiklos nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones atmetė.

III. Pareiškėjas A. G. elektorinių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje aplinkybė, esą jis neskundė LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2, nurodyta neteisingai. Tai matyti iš pareiškėjo skundo teismui ir Teisingumo ministro 2014 m. vasario 5 d. rašto Nr. (1.16.)7R-762, kuriame nurodyta, kad jis priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2. Todėl teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nesutikdamas su nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas teigia, kad jo atveju aplinkybės nesutampa su LVAT 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1606/2008 nustatytomis aplinkybėmis. Šiose bylose sutampa tik tai, kad yra priimtas įsakymas dėl asmens netinkamumo eiti notaro pareigas pagal atestavimo rezultatus, tačiau pareiškėjo skundo motyvai ir pagrindai yra skirtingi. Pareiškėjas pabrėžia, kad notaru dirbo vienuolika metų, vykdė notarų rūmų prezidiumo nario pareigas, vedė seminarus, tikrino ir konsultavo kitus notarus, periodiškai kiekvienais metais pagal nustatytą tvarką ir net papildomai kėlė savo kvalifikaciją, dalyvavo notarų rūmų, kitų mokymų įstaigų organizuojamuose seminaruose, mokymuose, skaitė pranešimus konferencijose. Pareiškėjo teigimu, jo neeilinės atestacijos buvo organizuotos dėl su kvalifikacija nesusijusių dalykų, mano, kad tai nėra protinga ir sąžininga bei taip pažeidžiamas viešas interesas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors pareiškėjas prašo panaikinti visą nutartį, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka tik su ta nutarties dalimi, kurioje teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 teisės aktų nustatyta tvarka neskundė Teisingumo ministrui, todėl atsisakė priimti šį skundo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Taikydamas šį atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą šio akto apskundimo terminą.

Notariato įstatymo 4 straipsnis, numatantis notarų atestavimą, šios procedūros nereglamentuoja, nustato tik bendrąsias nuostatas, kad notarų atestavimą vykdo Notarų rūmai, o Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje teisingai nurodė, kad sprendimų dėl notarų atestacijos apskundimo tvarką reglamentuoja Teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122 patvirtinti Notarų atestavimo nuostatai. Šių nuostatų 18, 19 punktuose numato procedūrą, kad notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumui, kuris, nustatęs, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams, panaikina notarų atestacijos komisijos nutarimą ir apie tai praneša komisijos pirmininkui ir atestuotam notarui; Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministrui; teisingumo ministro sprendimas dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Teisingumo ministro 2014 m. vasario 5 d. rašto Nr. (1.16.)7R-762 „Dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimo“, kuris aprašytas pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir yra vienas iš šio skundo priedų, turinio matyti, kad šiuo raštu Teisingumo ministras atsakė į pareiškėjo (Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. G.) skundą dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo. Teisingumo ministro 2014 m. vasario 5 d. rašto Nr. (1.16.)7R-762 turinys patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo padavė pasinaudojęs Notarų atestavimo nuostatuose numatyta sprendimų dėl notarų atestacijos apskundimo ikiteismine procedūra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, esą pareiškėjas LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 neskundė Teisingumo ministrui. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl LNRP 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo naikintina perduodant šio reikalavimo priėmimo klausimą (kartu su pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo šiam reikalavimui pareikšti padavimo terminą) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties dalimi, kurioje teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Teisingumo ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. įgaliojimų pasibaigimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje bei uždrausti Teisingumo ministrui priimti sprendimą dėl tolesnės Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, biure sudarytų dokumentų, pradėtų paveldėjimo bylų perdavimo, o jei toks sprendimas priimtas – jį laikinai sustabdyti.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, kad, šių priemonių netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Pažymėtina ir tai, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Sprendžiant prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones byla iš esmės nėra nagrinėjama, vertinama tik tai, ar prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikęs asmuo pagrindė ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį ir tikslus, t. y. kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje ABTĮ 71 straipsnio taikymo praktikoje (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ne kartą akcentuota, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį Nr. AS858-602/2010). Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t.y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme. Notariato įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Visuomenės (viešasis) interesas yra tas, kad notaro funkcijas atliktų asmenys, atitinkantys Notariato įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjo ginčijamas Teisingumo ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 9P-3 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. įgaliojimų pasibaigimo“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu (Notaro įgaliojimai pasibaigia, kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus), atsižvelgiant į neigiamus neeilinės atestacijos rezultatus (NAK 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17). Taigi šiuo atveju sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paisant proporcingumo principo, turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo, bet ir į ir į viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose. LVAT 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007, nagrinėdamas pareiškėjos (notarės) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų įsakymų dėl jos (notarės) įgaliojimų pasibaigimo galiojimą, be kita ko, pažymėjo, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Įvertinusi Notariato įstatyme reglamentuotus notarams keliamus reikalavimus, jų funkcijas bei uždavinius, teisėjų kolegija akcentavo išskirtinę notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, teisinę padėtį ir atsižvelgdama į šią padėtį pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra labai svarbu įvertinti šių priemonių taikymo įtaką viešiesiems interesams. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos ginčijamu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos nutarimo ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimo, kuriais nutarta, kad pareiškėja netinka eiti notaro pareigas.

Ginčijamais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais pareiškėja buvo atleista iš pareigų ir konstatuota jos veiklos pabaiga, taip pat ji įpareigota parengti saugojimui ir perduoti notarinių dokumentų archyvą bei nebaigtas paveldėjimo bylas. Pareiškėja minėtus administracinius aktus ginčijo teisme, tačiau teisėjų kolegija, spręsdama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vertino, jog šių ginčijamų aktų pagrindu kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tinkamumo atlikti notaro pareigas, todėl pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo atmetė.

Analogiškos pozicijos LVAT teisėjų kolegija laikėsi 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1606/08, konstatuodama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, laikinai sustabdant ginčijamų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymų, susijusių su pareiškėjos notaro įgaliojimų pasibaigimu, galiojimą, ypač įvertinus aplinkybę, jog ginčijamo atleidimo iš notaro pareigų pagrindas yra nepatenkinami notaro atestacijos rezultatai, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

LVAT teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-744/2010 taip pat yra pažymėjusi, kad buvimas ar nebuvimas abejonių dėl notaro realaus tinkamumo eiti pareigas, t. y. viešojo intereso buvimas ar nebuvimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tokio pobūdžio bylose yra vienas iš esminių kriterijų, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, susijusios su notaro įgaliojimų nutraukimo stabdymu, taikymo.

Nagrinėjamu atveju situacija yra iš esmės analogiška. Kompetentingi vertinti asmens tinkamumą užimti notaro pareigas subjektai (Notarų atestacijos komisija, Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, Teisingumo ministras) priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas netinka eiti notaro pareigas, todėl teismui neišnagrinėjus pareiškėjo inicijuoto administracinio ginčo iš esmės ir neįvertinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus pagrįstumo, TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 9P-3 galiojimo iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdymas bei uždraudimas teisingumo ministrui atlikti veiksmus, susijusius su notaro funkcijų atlikimo organizavimu teritorijoje, kurioje pareiškėjas vykdė notaro funkcijas, nesiderintų su viešuoju interesu ir nebūtų proporcinga priemonė. Viešasis interesas pasireiškia tuo, kad notarui, kuriam kaip valstybės įgaliotam asmeniui pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinant, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tuo pačiu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų bei valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 str., 2 str. 1 d.), dėl tokio specifinio ypatingo notaro statuso Notariato įstatyme keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (Notariato įstatymo 3 str. 2 d., 4 str.). Siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, kad notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, analogiškai kaip ir pirmiau nurodytose administracinėse bylose, negali būti taikomos pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuriomis siekiama laikinai sustabdyti pareiškėjo notaro įgaliojimų nutraukimą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad, teismui panaikinus TM 2015 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 9P-3, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėjo argumentai, susiję su Teisingumo ministro galimais veiksmais paskiriant pareiškėjo (notaro) buvusios notarinės veiklos teritorijoje kitą notarą yra pareiškėjo prielaidos dėl galimos įvykių eigos. Atskirojo skundo argumentai apie jo darbo notaru trukmę ir kvalifikacijos kėlimą nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra pagrindo, nes ši teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo A. G. skundo dalį, ir perduoti pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 2, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė