2016-04-19 Nr. AB-8567-3-61-3-02618-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-838-765/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. M., R. M. (R. M.), J. P. individualiai įmonei, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. B. patikslintu skundu (II t., b. l. 75–78) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ (toliau – ir 2011 m. gegužės 5 d. įsakymas) dalį, kuria patvirtintas Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priskiriant papildomus 136 kv. m formuojamam žemės sklypui Nr. 1304 S. M., ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 „Dėl valstybinės žemės sklypo (projektinis Nr. 1304), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje Rudaminos seniūnijoje (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (valstybinės žemės sklypo suformavimo), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir pardavimo S. M.“ (toliau – ir 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymas) dalį dėl 136 kv. m ploto ir dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1304 pardavimo S. M..

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0662 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Rudaminos kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklypo gretimybės: 1-2 – G. Ž. namų valda, 2-3 – pravažiavimas, 3-4 – laisva valstybinė žemė, 4-5 – laisva valstybinė žemė, 5-1 – laisva valstybinė žemė. Kadastriniai matavimai patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-9231-41 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo B.

B., Vilniaus rajone“. Pareiškėjo sklypo šiaurės vakarinėje pusėje, posūkio taškuose 2-3 buvo pravažiavimo kelias, kurį J. P. įmonė pagal faktą pažymėjo 662 kv. m žemės sklypo plane M 1:500. Šių duomenų pagrindu atlikta teisinė registracija ir jų pagrindu buvo projektuojami statiniai sklype, numatant įvažiavimą į sklypą, į garažą būtent iš šio pravažiavimo kelio. Paaiškėjus, kad atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu patvirtintas Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priskiriant papildomus 136 kv. m formuojamam žemės sklypui Nr. 1304, kurį įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo S. M., pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl kelio įteisinimo.

Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo priimtas 2012 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2902 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 patvirtinto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio patikslinimo“ (toliau – ir 2012 m. liepos 3 d. įsakymas), kuriuo pakeistos žemės sklypo Nr. 1304 ribos, numatant pravažiavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šį įsakymą panaikino 2013 m. birželio 6 d. sprendimu. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, kad būtų atstatytas pravažiavimas, tačiau atsakovas ginčo nesprendė ir 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu suformavo ir patvirtino žemės sklypo Nr. 1304 kadastro duomenis ir leido trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. papildomai nusipirkti 136 kv. m sudarantį pravažiavimą, kuris buvo suprojektuotas 2004 m. J. P. įmonės ir atsakovo patvirtintas. Pravažiavimo panaikinimas pareiškėjui atima galimybę tinkamai eksploatuoti statinius jam priklausančioje namų valdoje ir tuo pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai bei interesai, kadangi statybas vykdė pagal galiojančius dokumentus, įvažiavimą į garažą numatė iš sklypo šiaurės vakarinės pusės. Prašo šioje dalyje atnaujinti terminą skundui teismui paduoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo dalis dėl 136 kv. m ploto ir dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1304 pardavimo S. M. naikintina, nes S. M. 1992 metais leista pirkti ir parduota 0,20 ha, už juos visiškai atsiskaitė, todėl nepagrįstas atsakovo sprendimas dar kartą parduoti tą pačią žemę ir papildomą 136 kv. m žemės dalį.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko.

Nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame trečiajam asmeniui S. M. suprojektuotas 0,2860 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) žemės sklypas Nr. 1304, skirtas S. M. priklausantiems ir šiame žemės sklype stovintiems statiniams eksploatuoti, kurį S. M. turi teisę pirkti ne aukciono tvarka iš valstybės. Teismo sprendimu panaikinus skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakymą, kuriuo neteisėtai suformuotas kelias (pravažiavimas), 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu buvo nutarta 0,2860 ha žemės plotą parduoti S. M. ir su ja 2013 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. 136 kv. m ginčo plotas negali būti laikomas atskiru sklypu ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašymu suformuoti kelią. Atsakovas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą ir ginčyti 2011 m. gegužės 5 d. bei 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymus, kas sudaro pagrindą skundui atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir R. M. su pareiškėjo S. B. B. skundu nesutiko.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo S. B. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog valstybinės ginčo žemės patikėtinio funkcijas iki pardavimo šalims vykdė ir vykdo NŽT, todėl žemės sklypų savininkai negali savarankiškai spręsti dėl valstybinės žemės naudojimo savo poreikiams tenkinti, o šiuo atveju dėl kelio ir jo ribų nustatymo. Nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, kad nuo 2004 metų kreipėsi į atsakovą su prašymu suformuoti kelią pareiškėjo nurodytoje vietoje ir kad buvo ar yra viešame registre įregistruotos daiktinės teisės į kelią (pravažiavimą) ir jeigu yra, ar jo naudojimui nustatytos specialios sąlygos, servitutas, nors ginčas tarp tų pačių proceso šalių nagrinėtas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-3859-189/2012, Nr. I-2478-168/2013. VĮ Registrų centro išduotame 2005 m. rugsėjo 21 d. pažymėjime (I t., b. l. 112–113) nėra įregistruotas pareiškėjo S. B. B. naudai prašomas nustatyti kelias ir teisės į jį. Iš byloje pateikto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad pareiškėjas turi privažiavimą prie namų valdos žemės sklypo posūkio taškuose 1-5 ir 3-4 (II t., b. l. 103).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. I-2478-168/2013 panaikintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakymas (I t., b. l. 51–57). Atitinkamai galioja NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymas. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 3R-236(AG-2008/04-2013) (I t., b. l. 84–87) taip pat netenkino pareiškėjo skundo dėl atsakovo įpareigojimo priimti ekonominiu požiūriu palankų sprendimą, t. y. suformuoti kelią ties įvažiavimu į garažą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, bet nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad NŽT 2011 m. gegužės 5 d. įsakymas ir 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymas yra priimti pažeidžiant galiojančius teisės aktus ar viršijant atsakovui teisės aktais nustatytą kompetenciją.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. B. B. (II t., b. l. 166–170) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

Apeliaciniame skunde, šalia argumentų, išdėstytų skunde ir patikslintuose skunduose pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti 2004 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-9231-41. Šis turtas įsigytas sandorio pagrindu – 2005 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 6629. Parengtas planas yra sudedamoji ir neatskiriama sandorio dalis, sandoris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, įregistruotas viešame registre. Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 6 dalimis, pareiškėjas nurodo, jog kadastro duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).

Apelianto teigimu, teismo proceso metu atsakovo NŽT atstovo išsakyti teiginiai, jog į privatizuojamos valdos plotą gali būti įtrauktas pravažiavimo kelias, neatitinka tikrovės. Remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi (2010 m. liepos 1 d. – 2012 m. kovo 26 d. galiojusi redakcija). Apeliantas pabrėžia, kad 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu patvirtinus Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir pravažiavimo kelią tarp sklypų Nr. 1304 ir Nr. 829 prijungus prie žemės sklypo Nr. 1304, pareiškėjas neteko privažiavimo prie statomo gyvenamojo namo (garažo), dėl ko jis negali įgyvendinti projektavimo sprendinių, kuriems išduotas statybos leidimas.

Be to, apelianto nuomone, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. 1992 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono skyriaus potvarkiu buvo leista įsigyti 0,20 ha ploto žemės sklypą namų valdai. Papildomų žemės sklypų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Savo teiginius pareiškėjas grindžia remdamasis šio nutarimo 2.15 punkto nuostatomis.

Remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2478-168/2013, pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytą teismo sprendimą, turėjo įvykdyti NŽT direktoriaus pavaduotojo 2012 m. sausio 19 d. raštu Nr. ISS-(10.5)-119 įformintą sprendimą, pagrįstą 2012 m. sausio 11 d. atliktu ir pasirašytu žemės sklypo Nr. 829 ir žemės sklypo Nr. 1304, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, apžiūros vietovėje aktu, bei patikslinti Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, paliekant pravažiavimo kelią prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo teisės aktų nustatyta tvarka.

2015 m. lapkričio 11 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Prašyme nurodoma, jog 2015 m. lapkričio 6 d. apeliantas gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštą Nr. 2.S-(206)-62039, kuriame jis informuotas, jog 2015 m. lapkričio 4 d. priimtas prokuroro nutarimas reikalauti NŽT pašalinti teisės aktų pažeidimus ir imtis priemonių dėl 2013 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo (S. M. papildomas žemės plotas parduotas už nominalią kainą, o turėjo būti parduotas pagal nustatytus žemės verčių žemėlapius, t. y. už komercinę kainą). Apelianto nuomone, šis naujai pateiktas įrodymas daro prielaidą manyti, kad esant nustatytam viešojo intereso pažeidimui, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas išdėsto panašius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. galėjo būti parduotas tik 0,20 ha ploto namų valdos žemės sklypas ir negalėjo būti panaudoti investiciniai čekiai (valstybės vienkartinės išmokos). Atsakovas pažymi, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. 1279p nebuvo formuojamas S. M. namų valdos žemės sklypas, šis žemės sklypas suformuotas (nustatytos jo ribos ir plotas) Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759, kadangi parduodamas gali būti tik nustatytų ribų ir ploto žemės sklypas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad S. M. įmokas investiciniais čekiais už namų valdos žemės sklypą įmokėjo 1992 m. rugpjūčio 7 d., t. y. iki pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos datos – 1998 m. gruodžio 31 d. Be to, ginčas byloje kilo dėl kelio tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M. ir R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto.

Atsakovo manymu, apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemė sklypų pardavimo ir nuomos“, kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. nebuvo parduodamas naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas ir nebuvo papildomai formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – jai buvo parduodamas vienas jos naudojamas namų valdos žemės sklypas, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2478-168/2013 panaikinus NŽT sprendimus, susijusius su kelio tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo suformavimu, ginčas dėl minėto kelio jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pakartotinai analogiškas sprendimas (dėl kelio suformavimo) negali būti priimtas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. įmonė nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir pritaria NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytai nuomonei. Taip pat atkreipia dėmesį, kad prie pareiškėjo atstovo prašymo pridėtame Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. nutarime nurodyta, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog S. B. B. pareiškimas dėl pravažiavimo buvimo ir jo panaikinimo nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde (II t., b. l. 75–78) suformulavo tokius reikalavimus: pirma, panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ dalį, kuria patvirtintas Vilniaus rajono Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priskiriant papildomus 136 kv. m formuojamam žemės sklypui Nr. 1304, priklausančiam trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M.; ir, antra, panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 „Dėl valstybinės žemės sklypo (projektinis Nr. 1304), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje Rudaminos seniūnijoje (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (valstybinės žemės sklypo suformavimo), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir pardavimo S. M.“ dalį dėl 136 kv. m ploto ir valstybinės žemės sklypo Nr. 1304 pardavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M..

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas NŽT atsiliepimuose į pareiškėjo skundą bei patikslintus skundus (I t., b. l. 71–77, 135–139, II t., b. l. 14–15, 123–127) prašė pareiškėjo skundą (taip pat ir patikslintus skundus) atmesti, be kita ko, ir todėl, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl minėtų aktų paduoti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo atsakovo teiginiu sutinka.

Kaip matyti iš apeliaciniu skundu skundžiamo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo turinio, Vilniaus apygardos administracinis teismas nesprendė klausimo, ar pareiškėjas skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 dalies panaikinimo teismui pateikė nepraleidęs įstatymuose nustatyto termino skundui paduoti. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 dalį, nurodęs vienintelį argumentą, - kad skundas buvo priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje.

Taigi, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė tuo pagrindu, kad byloje nepateikta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų galimybę konstatuoti, kad NŽT 2011 m. gegužės 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymai priimti pažeidžiant galiojančius teisės aktus ar viršijant atsakovui teisės aktais nustatytą kompetenciją.

Pasisakydama dėl termino skundui dėl atsakovo 2011 m. gegužės 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymų panaikinimo paduoti, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto arba pranešimo apie veiksmą (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tais atvejais, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą atžvilgiu, termino eiga skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (žr., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A442-728/2014, Nr. AS146-835/2014). Laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS146-436/2014, Nr. A756-441/2014).

Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti atitinkamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 dalį pareiškėjas teismui pirmą kartą pateikė 2013 m. liepos 12 d. skunde (I t., b. l. 1–3), o reikalavimą panaikinti atitinkamą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 dalį suformulavo tik 2014 m. vasario 28 d. teismui pateiktame patikslintame skunde (II t., b. l. 5–6).

Atsakovas NŽT atsiliepimuose į pareiškėjo skundą bei patikslintus skundus nurodo, kad apie 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 pareiškėjas sužinojo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2478-168/2013, kurioje jis dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtoje administracinėje byloje, kurioje priimtas jau šiame procesiniame sprendime minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimas, bylos nuorašai šalims išsiųsti dar 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. kovo 13 d.). Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad faktiškai minėtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymas pareiškėjui tapo žinomas dar anksčiau – t. y. 2011 m. lapkričio 4 d., kai pareiškėjas S. B. B. teikė Nacionalinei žemės tarnybai skundą, į kurį NŽT atsakė 2012 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-119 (minėtas skundas ir atsakymas į skundą susiję su 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759, I t., b. l. 29–33).

Pareiškėjas prašymuose atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (II t., b. l. 69–70, 107–108) nurodo, kad tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2478-168/2013 išaiškėjo ginčo dalykas (šioje byloje teismas panaikino NŽT 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2902, kuriuo atsakovas S. B. B. naudai iš dalies pakeitė 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759), t. y. tik po šio sprendimo priėmimo pareiškėjas suprato, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 galimai pažeidžiamos jo teisės. Tačiau pareiškėjas teismui skundą dėl 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo panaikinimo pateikė tik 2013 m. liepos 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2478-168/2013 (LITEKO duomenimis, S. B. B. šis teismo sprendimas įteiktas asmeniškai 2013 m. gegužės 7 d.). Pažymėtina, kad teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 20 d., šio sprendimo pareiškėjas neginčijo, o į teismą, skųsdamas 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą, kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadinasi, pareiškėjas, 2013 m. liepos 12 d. pateikdamas teismui skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 dalies panaikinimo, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui pateikti.

Prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 dalies panaikinimo paduoti (II t., b. l. 5–6, 69–70, 107–108), pareiškėjas nurodo, kad apie šį atsakovo sprendimą sužinojo tik 2014 m. sausio 28 d., kai NŽT šį sprendimą kartu su kitais nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualiais dokumentais pateikė teismui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį pareiškėjo teiginį atmeta kaip nrepagrįstą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. (14.48.2)-2604, kartu su atsakovo NŽT atsiliepimu į pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administraciniame teismui nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo pateiktas dar 2013 m. lapkričio 25 d. (I t., b. l. 71, 88–89). Todėl jau nuo šios dienos pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje atstovaujamas advokato, turėjo galimybę su minėtu sprendimu susipažinti (atsiliepime atsakovas aiškiai nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. (14.48.2)-2604 nuspręsta parduoti S. M. 0,2860 ha ploto žemės sklypą; atsiliepimas pareiškėjui išsiųstas 2013 m. gruodžio 17 d., I t., b. l. 95) ir sužinoti apie savo galimai pažeistas teises.

Taigi, pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir skundui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 panaikinimo pateikti, kadangi patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo, teismui pateikė tik 2014 m. vasario 28 d.

ABTĮ 34 straipsnyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (1 d.); prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo (dėl minėtų atsakovo aktų panaikinimo) padavimo termino praleidimą motyvavo, be kita ko, ir tuo, kad negalėjo skundo pateikti tol, kol atsakovas į bylą nepateikė visų su ginču susijusių dokumentų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio. LVAT praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Todėl teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (LVAT 2011 m. kovo 10 d. nutartis adm. byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės.

Priešingai vertinant situaciją, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias, jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (LVAT 2011 m. birželio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. TA858-44/2011).

ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškėjui kreiptis į teismą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. (14.48.2)-2604 panaikinimo (vien tik konstatavęs, kad skundas buvo priimtas nagrinėti), o termino atnaujinimo klausimo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 dalies panaikinimo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad terminas pateikti skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 dalies panaikinimo praleistas, ir šis, įvertinus byloje surinktus duomenis, neatnaujintinas, o terminas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 dalies panaikinimo atnaujintas nepagrįstai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama, nes neteisėtai pradėtas teismo procesas yra vada pripažinti neteisėtu ir dėl tokio proceso priimtą teismo sprendimą (ABTĮ 101 str. 1 d. 7 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. M., R. M. (R. M.), J. P. individualiai įmonei, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė