4e51d54a-a065-4a37-89ee-e28cc8706231 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-461-656/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02387-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.1.7.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Almos Urbanavičienės,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. G. ieÅ¡kinį atsakovei B. L., trečiajam asmeniui antstolei J. B., dėl skolos priteisimo, panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės B. L. visÄ mirusio sutuoktinio G. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013 m. spalio 4 d. sprendimu priteistÄ skolÄ , t. y.

– 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur), 12 600,00 Lt (3 649,21 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2013-07-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 735,20 Lt (502,55 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-20 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuris 2015-01-22 buvo pateiktas antstolei J. B. vykdyti. Antstolė 2016-05-26 informavo, jog skolininkas G. L. 2016-01-19 mirė, iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ir pervesta skolos dalis - 79,95 Eur.

Nurodė, kad velionio paskolos buvo įformintos raštiškomis sutartimis, patvirtintomis notarų. Apie sutuoktinio gautas paskolas žinojo sutuoktinė B. L., kuri pati asmeniškai dalyvavo sudarant abi paskolos sutartis. Įvertinus tai, jog sandoriai dėl paskolų buvo sudaryti šeimos interesais, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 3 dalimi, darytina išvada, kad nors paskolos paimtos vieno sutuoktinio vardu, tačiau prievolės pagal paskolos sutartis pripažintinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.

Pagal Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä velionio sutuoktinė atsisakė palikimo, dėl paveldimo nekilnojamojo turto į notarÄ kreipėsi Turto bankas. IeÅ¡kovės tvirtinimu, mirus vienam iÅ¡ solidarių skolininkų, yra pagrindas priteisti įsiteisėjusiu teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29374-863/2013 priteistÄ skolÄ iÅ¡ skolininko sutuoktinės kaip solidarios bendraskolės.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad remiantis bylos duomenimis paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir G.

L. (atsakovės sutuoktinio, kuris Å¡iuo metu yra miręs). Teismas remdamasis teismų praktika sprendė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka įrodinėjimo pareiga siekiant pagrįsti, kad paskolos sandoriai, sudaryti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sutuoktinio, yra sudaryti Å¡eimos interesais ir Å¡eimos poreikių tenkinimui. Teismo vertinimu, tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartyse nebuvo nurodyta jų paskirtis, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų siuntusi praneÅ¡imus atsakovei apie sutarties vykdymÄ , kad pastaroji bÅ«tų įvykdžiusi nors dalį prievolės ar pan.

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės sutuoktinis, velionis G. L. notariÅ¡kai patvirtintas paskolos sutartis sudarė dalyvaujant atsakovei, nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl prievolės pobÅ«džio ir tikslo. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo reiÅ¡kė vienam atsakovui – G. L., B. L. nurodydama trečiuoju asmeniu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ skundė iÅ¡ esmės tik dėl priteistų sumažintų delspinigių; vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pateikė vykdyti antstolei, kuri iki skolininko mirties iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ jo 79,95 Eur; sužinojusi, jog atsakovė atsisakė sutuoktinio palikimo, kreipėsi Å¡iuo ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl G.

L. skolos priteisimo iÅ¡ jo sutuoktinės, kai skolininko palikimÄ priėmė Turto bankas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ kaip iÅ¡ solidarios skolininkės yra neįrodyti, todėl atmestini.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai interpretavo teismų praktikÄ .

Atsakovė dalyvavo sudarant abi paskolos sutartis, todėl preziumuotina, jog paskolos buvo paimtos ne tik su sutuoktinės žinia, bet ir Å¡eimos poreikiams tenkinti.Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims, jÄ perkeldama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei. Å iuo atveju bÅ«tent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad sutuoktinis tokiÄ didelę pinigų sumÄ skolinosi savo asmeniniams, o ne Å¡eimos poreikiams.Atsakovė padavė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimo argumentai: Teismo išvados yra pagrįstos. Jos tvirtinimu, sutarties sudarymo metu pinigai nebuvo perduoti ir nežino, ar jie buvo perduoti. Šeimos poreikių tenkinimui pinigai nebuvo panaudoti.             Teisėjų kolegija             k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo nustatytose ribose.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė I.

G. yra suteikusi dvi paskolas G. L.: 2006 m. spalio 9 d. paskolos sutartimi – 30 000 Lt paskolÄ , o 2007 m. spalio 25 d. paskolos sutartimi – 40 000 Lt paskolÄ . IeÅ¡kovė yra kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl skolos pagal minėtas paskolas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo G. L.. Ä®siteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu (civilinės bylos Nr.2-29374-863/2013) iÅ¡ atsakovo G. L. ieÅ¡kovės I. G. naudai priteista 70 000,00 Lt skolos, 12 600,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 735,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-20 iÅ¡davė ieÅ¡kovei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kurį ieÅ¡kovė 2015-01-22 pateikė vykdyti antstolei J. B.. Antstolės teiktais duomenimis, skolininkas G. L. 2016-01-19 mirė, iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ir pervesta skolos dalis sudaro 79,95 Eur. Atsakovė sutuoktinio palikimo nepriėmė.Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių pagrįstumas, kuriuo prievolė pagal 2006 m. spalio 9 d. ir 2007 m. spalio 25 d. paskolos sutartis nepripažinta solidaria atsakovės su sutuoktiniu prievole.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ir jos sutuoktinio prievolė nėra solidari; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims.                           Dėl sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartis solidarumo Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias Å¡ie paprastai įgyja veikdami Å¡eimos interesais, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to paskolos sutarčių pagrindu kylanti prievolė galėtų bÅ«tų laikoma solidaria, jeigu Å¡alys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos Å¡eimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad paskolas atsakovės sutuoktinis ėmė Å¡eimos interesais.

Tokias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu, kuriuo skolininko ir jo sutuoktinės prievolė nebuvo pripažinta solidaria, bei Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visuma: paskolos sutartyse nebuvo nurodyta jų paskirtis; byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų siuntusi praneÅ¡imus atsakovei apie sutarties vykdymÄ , kad pastaroji bÅ«tų įvykdžiusi nors dalį prievolės; ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo reiÅ¡kė vienam atsakovui – G.

L., atsakovę nurodydama trečiuoju asmeniu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ skundė iÅ¡ esmės tik dėl priteistų sumažintų delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybių visuma neleidžia daryti iÅ¡vados dėl atsakovės prievolių pagal paskolos sutartis solidarumo (CK 3.109 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie sutuoktinio paimtas paskolas, dalyvavo pas notarÄ jas imant, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskolos paimtos bÅ«tent Å¡eimos poreikiams tenkinti, juo labiau, kad ieÅ¡kovė civilinėje byloje Nr.2-29374-863/2013 neįrodinėjo sutuoktinių solidarios atsakomybės.                                        Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp proceso Å¡alių.

IeÅ¡kovė mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybę dėl paskolos panaudojimo Å¡eimos interesais turi įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės tvirtinimu, teismas neteisingai interpretavo teismų praktikÄ .Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, kreditoriui įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimÄ Å¡eimos reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017).

Teismas nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas nurodė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės. Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sÄ lygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iÅ¡ CK 3.109 straipsnio nuostatų iÅ¡plaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sÄ lygas (CPK 178 straipsnis) ir toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, tenka Å¡aliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį bÅ«tų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo teismų praktikos aktualiu Å¡iai bylai klausimu.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir (ar) faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių.

Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos              Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

                          Teisėjai                                                                                                               Andrius Ignotas                                                                                                                        Jadvyga Mardosevič                                                                                                                                    Alma Urbanavičienė