4e51d3d6-2c7c-4e90-8188-2bc498a5dcab · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21272-1098/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15515-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V. V., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai VaiÅ¡norienei, atsakovės Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovams bendrijos pirmininkui Viktorui Juodžiui ir advokatei Dovilei BoguÅ¡evičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

V. V. ieÅ¡kinį atsakovei Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijai dėl visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. V. V. (toliau – ieÅ¡kovas) 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijai (toliau – bendrija arba atsakovė), praÅ¡ydamas pilna apimtimi nuo 2019 m. vasario 20 d. pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolÄ ir jo nutarimÄ dalyje, t. y. 4 darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ dėl 11,00 Eur bendrijos mėnesinio įnaÅ¡o nustatymo ir juo remiantis patvirtintÄ 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ (el. b. 1 t., l. 1-2). 2. 2019 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovas pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį bendrijai, praÅ¡ydamas pilna apimtimi nuo 2019 m. vasario 20 d. pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtÄ nutarimÄ 4 darbotvarkės klausimu dėl 11,00 Eur bendrijos narių mėnesinio įnaÅ¡o dydžio nustatymo ir juo remiantis patvirtintÄ 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ (el. b. 1 t., l. 109-113).

3. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Garažų pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja bendrija. 2019 m. vasario 20 d. įvyko bendrijos narių pakartotinis susirinkimas, kuriame ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo priimti sprendimai dėl mėnesinio įnaÅ¡o dydžio garažo savininkams nustatymo ir remiantis tuo įnaÅ¡u sudarytos 2019 pajamų-iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo.

Bendrijos nariams 28 balsavus už (25 plius 3 balsavo raÅ¡tu) buvo nutarta „Patvirtinti 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ , nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams mokėti 11 Eur mėnesinį įnaÅ¡Ä už garaÅ¾Ä , iÅ¡ jų kaupiamos lėšos sudaro 2,91 Eur mėn“. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo pastate yra skirtingo ploto garažai nuo 17,10 m2 iki 20,06 m2. Ploto skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio garažo sudaro 17,31 proc., atitinkamai ir didelių garažų savininkams eksploatavimo mokestis yra mažesnis.

Pastate taip pat yra kitos patalpos, kurios nėra registruotos nekilnojamo turto registre, joms nėra suteikti unikalÅ«s numeriai, tačiau jos yra faktiÅ¡kai naudojamos. Bendras Å¡ių naudojamų patalpų plotas yra 162,88 m2. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡ios patalpos, kurių dokumentai nėra sutvarkyti, yra faktiÅ¡kai naudojamos, kÄ patvirtina bendrijos 2019 m. vasario 20 d. protokolas, kuriame numatytos pajamos už sandėliukų nuomÄ , tačiau Å¡ioms patalpoms nėra nustatytas eksploatavimo mokestis, taip pat patvirtina bendrijos 2018 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. vasario 20 d. protokolų sÄ matos, kuriose numatytos pajamos iÅ¡ sandėliukų nuomos.

Bendrijos pakartotinis narių susirinkimas visiems garažų savininkams nustatė vienodÄ mėnesio mokestį, tačiau nenustatė mokesčio kitų patalpų naudotojams. IeÅ¡kovo teigimu, toks bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 punktui, kuris nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Bendrija, nustatydama neproporcingÄ mokestį garažo savininkams pagal jų turimÄ plotÄ , diskriminavo garažų savininkus, kurie turi mažesnį garažo plotÄ . Be to, bendrija nustatytÄ fiksuotÄ mokestį taiko tiek bendrijos nariams, tiek garažų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai.

4. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotiniame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl metinės pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo. Svarstant šį klausimÄ bendrijos nariams apie visuotinį susirinkimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ama raÅ¡tu, tačiau ieÅ¡kovas tokio pobÅ«džio praneÅ¡imo nebuvo gavęs, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos daugiabučio gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 punktui.

Minėtame susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo į vienÄ klausimÄ apjungti du atskiri klausimai dėl įnaÅ¡o dydžio už garaÅ¾Ä nustatymo ir pateiktos sÄ matos patvirtinimo. Susirinkimo metu buvo pateikti du variantai: balsuoti už 11,00 Eur mokestį ir patvirtinti pateiktÄ sÄ matÄ ar balsuoti už 9,00 Eur mokestį ir sÄ matos netvirtinti. Balsuojama buvo tik „Už“, prieÅ¡ ir susilaikę balsai nebuvo skaičiuojami. IeÅ¡kovo vertinimu, taip susirinkimo dalyviai galėjo balsuoti du kartus ir sudaryti įspÅ«dį, kad yra kvorumas.

Ne susirinkimo pradžioje buvo užsiregistravę 51 bendrijos nariai iÅ¡ 156 narių. Kadangi susirinkimas vyko Å¡altoje, tamsioje patalpoje, ieÅ¡kovo teigimu, dalis bendrijos narių galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ susirinkimo ir tokiu bÅ«du galėjo nelikti kvorumo. Tai patvirtina ir susirinkimo protokole užfiksuotas faktas, kad penktas klausimas, einantis iÅ¡ karto po mokesčio svarstymo, net nebuvo svarstomas, nes neliko kvorumo, kadangi susirinkimo dalyviai buvo išėję. Taigi 2019 m. vasario 20 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimo metu ketvirtu klausimu priimtas sprendimas dėl 11,00 Eur mokesčio nustatymo ir sÄ matos patvirtinimo neatitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 ir 13 dalių bei 12 straipsnio 1 dalies, todėl yra neteisėtas.

5. IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ginčijamas bendrijos narių visuotinis susirinkimas prasidėjo 18:30 val. ir tęsėsi iki apytiksliai 20:30 val. Susirinkimas vyko neÅ¡ildomame gelžbetoninių garažų koridoriuje, antrame aukÅ¡te. Pastate, kuriame vyko susirinkimas, nėra garažo vartų, todėl viduje oro temperatÅ«ra buvo žemiau nulio laipsnių, drėgna, neapÅ¡viesta. Bendrijos pirmininkui iki susirinkimo ir susirinkimo metu buvo pasiÅ«lyta pereiti į greta esančiÄ (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , kuri yra apytiksliai už 80 metrų, tačiau bendrijos pirmininkas su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko, priversdamas susirinkimo dalyvius dirbti higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Klausimas dėl mokesčio už garažų eksploatavimÄ buvo svarstomas susirinkimo pabaigoje. Svarstant klausimÄ dėl mokesčio dydžio nustatymo buvo triukÅ¡mas ir ginčai. Buvo pasiÅ«lyta skaičiuoti mokestį nuo garažo ploto. Susirinkimui vykstant triukÅ¡mingoje, chaotiÅ¡koje ir labai Å¡altoje aplinkoje, ieÅ¡kovas buvo įsitikinęs, kad nustatytas 11,00 Eur mokestis už 17 m2 ploto garaÅ¾Ä , kitiems garažams atitinkamai padidinat ar sumažinant mokestį, priklausomai nuo garažo ploto. Skelbimas bendrijos skelbimų lentoje buvo pakabintas tik 2019 m. kovo 2 d.

TÄ pačia dienÄ ieÅ¡kovas gavo elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ R. S. su nufotografuotu susirinkimo protokolu (be priedų, dalyvių sÄ raÅ¡o, balsavimo raÅ¡tu ir kitų bendrijos susirinkimo protokolo dalių). IeÅ¡kovo teigimu, tik 2019 m. kovo 2 d. jis sužinojo, kad mokestis už garaÅ¾Ä yra patvirtintas vienodas, nepriklausomai nuo garažo ploto ir suvokė, kad toks bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, todėl 2019 m. gegužės 21 d. kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

Jeigu teismas nuspręstų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, ieÅ¡kovas praÅ¡o viena diena praleistÄ terminÄ atnaujinti.

6. Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį, paskirti ieÅ¡kovui 600,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ kurios 50 procentų skirti atsakovei, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. 1 t., l. 176-180).

7. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBÄ® 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieÅ¡kinio senaties termino iÅ¡imtis, todėl spręsdamas aptariamo pobÅ«džio ginÄÄ teismas privalo taikyti sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010).

Atsakovės teigimu, apie egzistuojantį trijų mėnesių terminÄ bendrijos susirinkimo nutarimams ginčyti, ieÅ¡kovui yra žinoma, nes Å¡is klausimas buvo keliamas ir kitose tarp Å¡alių nagrinėtose bylose (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-18931-905/2017). IeÅ¡kovo įvardijamos kaip netinkamos ginčijamo bendrijos narių susirinkimo organizavimo sÄ lygos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, todėl, atsakovės nuomone, turėtų bÅ«ti vertintinos kaip ieÅ¡kovo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti senaties termino taikymo pasekmių.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas apie ginčijamus bendrijos narių 2019 m. vasario 20 d. visuotinio susirinkimo nutarimus sužinojo susirinkimo dienÄ , kadangi pats asmeniÅ¡kai dalyvavo Å¡iame susirinkime.

8. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad ginčijamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas visiems garažų savininkams nustatyti vienodo dydžio mėnesio mokestį nepriklausomai nuo garažo ploto, nepažeidžia ir negali pažeisti teisėtų ieÅ¡kovo interesų. Ne pirmÄ kartÄ kreipdamasis su ieÅ¡kiniu dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nesant jokio realaus jo teisių pažeidimo, ieÅ¡kovas akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektine teise, gaiÅ¡indamas teismo darbÄ daro žalÄ ir bendrijai, eikvodamas jos lėšas bylinėjimuisi, todėl, atsakovės nuomone, teismas turėtų atsisakyti tenkinti ieÅ¡kinį vien Å¡iuo pagrindu (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovui skirti baudÄ CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi visi garažai yra labai panaÅ¡aus ploto, jau metais anksčiau nei ginčijamas susirinkimas, t. y. 2018 m. balandžio 11 d. vykusio bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nustatyti fiksuotÄ 9,00 Eur dydžio mėnesio nario mokestį, o ginčijamame 2019 m. vasario 20 d. susirinkime mokestis tik buvo padidintas iki 11,00 Eur, įskaitant 2,91 Eur kaupiamųjų lėšų sumÄ tame skaičiuje.

Atsakovės teigimu, ginčijamo bendrijos narių visuotinio susirinkimo darbotvarkės ketvirtu klausimu priimti sprendimai yra tiesiogiai įstatymo priskirti bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai, kuris sprendimas dėl įmokų dydžio nėra ribojamas nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto plotu ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovės manymu, ieÅ¡kinyje nurodyta bendraturčių pareigas reglamentuojanti CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma galėtų bÅ«ti taikoma tik sprendžiant dėl bendrijos iÅ¡laidų paskirstymo nariams teisėtumo, t.y. ar bendrų iÅ¡laidų dalis, kuriÄ bendrija priskirtų ieÅ¡kovui ir reikalautų Å¡io atlyginti, nevirÅ¡ija ieÅ¡kovo turimo nekilnojamojo turto ploto, kas nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik bendrijos lėšų (bendrijos lėšas remiantis įstatų 56.1. punktu sudaro ir tikslinės patalpų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objekto, techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) ir kitoms iÅ¡laidom apmokėti) dydžio nustatymo (o ne iÅ¡laidų paskirstymo nariams) klausimas.

Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio argumentais, kad bendrijos valdomame pastate yra taip pat kitų patalpų (sandėliukų), kurioms nėra nustatytas eksploatavimo mokestis. Atsakovės teigimu, šios patalpos yra bendrijos administruojamos bendrojo naudojimo patalpos, kurių negalima suformuoti kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, jų savininkais yra visi bendrijoje esančių garažų savininkai. Būtent patalpų savininkai (ne naudotojai) privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje dalyvauti darant išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams ir rinkliavoms, kiekvienas iš savininkų proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendro naudojimo nuosavybe, taip pat privalo dalyvauti darant išlaidas jai išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams, susijusiems su bendrų objektų privaloma priežiūra (CK 4.86 straipsnio 1 dalis).

9. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nenurodo jokių materialaus pobÅ«džio pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ mata, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atsakovė nesutinka su patikslinto ieÅ¡kinio argumentais, kad buvo pažeista 2019 m. vasario 20 d. susirinkimo organizavimo tvarka, nes jis esÄ nėra gavęs praneÅ¡imo apie apie planuojamÄ bendrijos susirinkimÄ .

Tiek ieÅ¡kovas, tiek kiti bendrijos nariai ginčo susirinkime faktiÅ¡kai dalyvavo, ieÅ¡kovas neginčija kvorumo buvimo susirinkimo pradžioje, todėl, akivaizdu, apie jį nariai buvo informuoti. Bendrijos įstatų 31 punkte numatyta, kad jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atÅ¡aukti bendrijos valdymo organÄ , keisti bendrijos įstatus, svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ apie susirinkimÄ bendrijos nariams praneÅ¡ama raÅ¡tu Å¡ių įstatų skirsnio bendrijos praneÅ¡imai ir skelbimai nustatyta tvarka.

PraneÅ¡imai ir kiti dokumentai iÅ¡siunčiami registruotu paÅ¡tu bendrijos nario (patalpų savininko) gyvenamosios vietos adresu ar kitu adresu, jeigu bendrijos narys (patalpų savininkas) yra raÅ¡tu informavęs bendrijos valdymo organÄ apie kitÄ adresÄ dokumentų įteikimui (Bendrijos įstatų 74.2. punktas). Taip pat praneÅ¡imai ir kiti dokumentai gali bÅ«ti įteikiami, įmetant juos į bendrijos narių (patalpų savininkų) paÅ¡to dėžutes, apie Å¡io veiksmo įvykdymÄ suraÅ¡ant aktÄ , kurį pasiraÅ¡o bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du bendrijos nariai, arba suraÅ¡ant aktÄ su trijų bendrijos narių paraÅ¡ais, kai praneÅ¡imÄ Ä¯teikia ne bendrijos valdymo organas (Bendrijos įstatų 74.3. punktas).

Atsakovės teigimu, teismui pateiktas 2019 m. sausio 23 d. aktas Nr. 1 patvirtina praneÅ¡imų įteikimÄ garažų savininkams bendrijos įstatų 74.3. punkte nustatyta tvarka, kaip ir narių informavimÄ 2019 m. sausio 22 d. iÅ¡kabinant praneÅ¡imÄ bendrijos skelbimų lentoje tiek apie Å¡aukiamÄ pirminį 2019 m. vasario 6 d. susirinkimÄ , tiek apie prireikus organizuojamÄ pakartotinį 2019 m. vasario 20 d. susirinkimÄ . Argumentai dėl kvorumo buvimo balsuojant grindžiami tik ieÅ¡kovo prielaidomis, esÄ susirinkimo eigoje bendrijos nariai galėjo iÅ¡siskirstyti, todėl ieÅ¡kovui nepateikus į bylÄ jokių įrodymų, kad protokole užfiksuoto narių, priimančių sprendimus ginčijamais klausimais, skaičiaus nebuvo, Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai teismo turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

10. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

11. IeÅ¡kovas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad neginčija bendrijos garažų savininkams nustatyto mėnesinio įnaÅ¡o dydžio, tačiau ginčija patį principÄ , kaip toks dydis buvo nustatytas. IeÅ¡kovo vertinimu, į bylÄ pateiktas neoriginalus aktas, kuriuo bendrijos nariai neva buvo informuoti apie ginčo bendrijos narių pakartotinį susirinkimÄ . Ginčo susirinkimo metu balsavo 22 nariai, 3 balsavo raÅ¡tu, viso 25 nariai. Susirinkimo metu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiami kartu du atskiri klausimai, kas apsunkino tinkamai įvertinti, kokie nutarimai priimami. Ginčijama pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ pažeidžia jo turtinius interesus. Anot ieÅ¡kovo, sÄ mata nepagrįstai padidėjo 11 000,00 Eur, darbo užmokesčiui nustatyta 34 000,00 Eur suma nepagrįstai didelė, iÅ¡ UAB Bitė gaunamos pajamos nepagrįstai mažos.

12. Teismo posėdyje apklaustas bendrijos pirmininkas Viktoras Juodis paaiÅ¡kino, kad pajamų-iÅ¡laidų sÄ mata su joje nurodytas sumas patvirtinančiais duomenimis iÅ¡ pradžių teikiama valdybai. Ginčijamoje pajamų-iÅ¡laidų sÄ matoje nurodytos sumos yra pagrįstos. Su UAB Bitė sutartis sudaryta 2011 metais, sutarta, kad bus mokamas 367,00 Eur mokestis į mėnesį. SÄ matos trečiame punkte numatytas nuomos mokestis už ventiliacijos Å¡achtas, o ne sandėliukus, todėl unikalÅ«s numeriai ir nesuteikti.

SÄ matoje nustatytos iÅ¡laidos darbo užmokesčiui numatytos keturiems budėtojams, buhalterei ir pirmininkui. Sargai užtikrina žmonių patekimo į garažus saugumÄ . Žemės mokesčio dydžius nustato atitinkamos kompetentingos institucijos. SÄ matoje numatytos iÅ¡laidos darbo ir prieÅ¡gaisrinei saugai yra privalomos. Elektros instaliacijos remonto darbai jau yra atliekami, sutartys nėra sudarytos, nes nėra aiÅ¡ku, kiek bus kaupiamų lėšų. Dalį paslaugų pastato priežiÅ«rai teikia pats, kas buvo patvirtinta ankstesniuose susirinkimuose.

Ginčo susirinkimo metu iÅ¡kilo klausimas dėl balsavimo tvarkos, kuri nebuvo iÅ¡ anksto nustatyta. SÄ matos patvirtinimo ir mokesčio nustatymo klausimai buvo apjungti, kadangi nuo patvirtinto mokesčio priklauso sÄ mata. Nustatytas mokestis nėra per didelis, buvo iÅ¡reikÅ¡ta bendrijos narių valia nustatyti fiksuotÄ mokestį. Balsai buvo skaičiuojami tik „už“. Balsavo už 11,00 Eur ir 9,00 Eur mokesčius. Balsus skaičiavo balsų skaičiavimo komisija.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiÅ¡kino, kad bendrijos susirinkimuose atstovauja tėvo interesus. Ginčijamame bendrijos susirinkime dalyvavo, susirinkimas vyko garažo patalpose. Registruota paÅ¡to siunta nebuvo informuota apie susirinkimÄ , kitu bÅ«du – nepamena. Atvykusių į susirinkimÄ asmenų tapatybė nebuvo tikrinama pagal asmens dokumentus, ji pasirašė sÄ raÅ¡e pagal garažo adresÄ . Balsų skaičiavimas buvo netvarkingas, skaičiavo tik balsus „už“, neskaičiavo balsus „prieš“ ir „susilaikė“.

Susirinkimo metu bendrijos pirmininkas informavo, kad už 11,00 Eur mokestį 3 balsavo raÅ¡tu ir 22 balsavo vietoje. Kiek pamena, balsuota buvo už 11,00 Eur ir 9,00 Eur dydžio mokesčius. PasiÅ«lymai dėl mokesčio nustatymo buvo pateikti keli, bet labai neaiÅ¡kiai. Pati nesuprato už kokio dydžio mokestį (11,00 Eur ar 9,00 Eur) balsuoja. Susirinkimo vidury nebuvo pusės atvykusių asmenų, kurie buvo susirinkimo pradžioje. Susirinkimo metu buvo daromas garso įraÅ¡as. Ginčijamo susirinkimo protokolÄ gavo 2019 m. kovo mėnesį.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiÅ¡kino, kad dalyvavo ginčijamame bendrijos narių pakartotiniame susirinkime. Susirinkimo metu nesuprato, kaip buvo skaičiuojami balsai. Balsavo už 9,00 Eur dydžio mokestį. Skaičiuojant balsus už 11,00 Eur buvo skaičiuojami tik balsai „už“, „prieš“ ir „susilaikė“ nebuvo skaičiuojami. Iki susirinkimo pabaigos nedalyvavo visi atvykę asmenys, pati dalyvavo iki pabaigos. Sužinojo apie susirinkimÄ iÅ¡ informacijos skelbimo lentoje, jokio laiÅ¡ko nebuvo gavusi.

Protokolas buvo iÅ¡kabintas 2019 m. kovo 2 d. Teismas konstatuoja: Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 15. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Garažų pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja bendrija. 2019 m. vasario 20 d.

įvyko bendrijos narių pakartotinis susirinkimas, kurio metu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ , nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams nustatyti mokėti 11,00 Eur mėnesinį įnaÅ¡Ä už garaÅ¾Ä , iÅ¡ jų kaupiamosios lėšos sudaro 2,91 Eur/mėn.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčija bendrijos 2019 m. vasario 20 d. narių pakartotinio susirinkimo metu ketvirtu darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtinta 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ mata bei nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams nustatytas mokėti fiksuotas 11,00 Eur mėnesinis įnaÅ¡as už garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovo teigimu, nutarimas nustatyti fiksuotÄ mėnesinį mokestį bei patvirtinti pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ yra neteisėtas, nes pažeidžia CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas bei jo ir kitų bendrijos narių turtinius interesus. Atsakovė su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka bei laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinio reikalavimui turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, prieÅ¡ingu atveju – ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas, nes priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo padaryti jokie teisės pažeidimai, taip pat nebuvo pažeisti bendrijos narių, tarp jų ieÅ¡kovo, teisėti interesai.

17. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis).

18. Kaip teisingai nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narių susirinkimo nutarimas (sprendimas) sukelia teisinių padarinių ieškovui ir būtent šis nutarimas yra ieškinio dalykas.

IeÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieÅ¡kinio senaties termino iÅ¡imtis, todėl spręsdamas aptariamo pobÅ«džio ginÄÄ teismas privalo taikyti sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010, 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčija juridinio asmens organo (bendrijos narių susirinkimo) nutarimÄ , kurio apskundimui nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių terminas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje laikėsi pozicijos, kad jis nepraleido sutrumpinto trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, teigdamas, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo tik 2019 m. kovo 2 d., kai skelbimų lentoje buvo iÅ¡kabintas skelbimas. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu tiek ieÅ¡kovas, tiek jo atstovė pripažino, jog yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį prašė atnaujinti dėl objektyvių priežasčių, susijusių su laiku negautu susipažinti ginčo susirinkimo protokolu.

20. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

Ä®statymo leidėjo nustatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas atitinkamų teisinių santykių stabilumas, todėl, sprendžiant dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, reikia įvertinti ieÅ¡kovo pažeistos teisės svarbÄ , kokia teisė yra pažeista, ar ji gali bÅ«ti paÅ¡alinta vėlesniais juridinio asmens sprendimais, ar ginčo kilimo ir nagrinėjimo metu Å¡i teisė dar aktuali ir kt.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2019 m. vasario 20 d. susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kinys dėl bendrijos 2019 m. vasario 20 d. susirinkimo metu priimto nutarimo apskundimo turėjo bÅ«ti pateiktas per įstatyme nustatytÄ sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. 2019 m. gegužės 20 d. imtinai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pirminį ieÅ¡kinį, kuriam buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, pateikė teismui 2019 m. gegužės 22 d., t. y. kelioms dienoms praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

22. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovui jau ginčijamo susirinkimo metu turėjo būti žinoma apie šiame susirinkime priimtus sprendimus, kadangi pastarasis asmeniškai susirinkime dalyvavo. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovui turėjo būti žinomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, taikytinas ieškiniams dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumo, nes ankstesnėse šalių nagrinėjamose civilinėse bylose jau buvo keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo tokio pobūdžio ieškiniams.

Tačiau, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, su kuriomis teismas sutiko, nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti vos keliomis dienomis praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Bylos nagrinėjimo metu tiek ieÅ¡kovas, tiek apklaustos liudytojos patvirtino, kad ginčo bendrijos narių pakartotinis susirinkimas vyko patalpose, kurios nebuvo pritaikytos tokio pobÅ«džio susirinkimui (nebuvo sėdimų vietų, pakankamai vietos, patalpų oro temperatÅ«ra neatitiko mikroklimato reikalavimų). Å ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neginčijo ir bendrijos pirmininkas, aiÅ¡kindamas, jog surengti susirinkimo kitose labiau pritaikytose patalpose bendrija neturėjo finansinių galimybių.

Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti apklaustų liudytojų parodymais. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pats bendrijos pirmininkas patvirtino, jog tik susirinkimo metu kilo poreikis spręsti klausimÄ dėl balsavimo tvarkos nustatymo, kas patvirtina, jog susirinkimo eiga aiÅ¡kiai nebuvo apibrėžta.

23. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog susirinkimo metu priimti nutarimai susirinkime dalyvavusiems asmenims turėjo bÅ«ti žinomi, bet jų priėmimo aplinkybės (kiek asmenų dalyvavo, kiek balsavo už atitinkamÄ nutarimÄ ir pan.) dėl galimai netinkamų susirinkimo sÄ lygų, papildomai sprendžiamų organizacinių klausimų, galėjo bÅ«ti neaiÅ¡kios, todėl tik susipažinę su skelbimų lentoje iÅ¡kabintu protokolu minėti asmenys galėjo tinkamai įvertinti, ar priimti nutarimai pažeidžia jų ar bendrijos teises ir teisėtus interesus bei spręsti klausimÄ dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ir apklaustos liudytojos nurodė, kad bendrijos skelbimas su protokolu skelbimų lentoje buvo iÅ¡kabintas 2019 m. kovo 2 d. Atsakovė Å¡ių aplinkybių nepaneigė, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas skelbimas su protokolu buvo iÅ¡kabintas anksčiau (CPK 178 straipsnis). Padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas nesivadovauja atsakovės pateikta bendrijos pirmininko daryta skelbimo lentos nuotrauka su metaduomenimis, kuria atsakovė įrodinėjo aplinkybes, jog protokolas buvo iÅ¡kabintas 2019 m. vasario 23 d., kadangi pateikta nuotrauka nėra tinkamos kokybės (labai smulkaus formato), neįžvelgiama nuotraukoje užfiksuota informacija, nėra aiÅ¡ku, kaip ir kada buvo padaryta Å¡i nuotrauka, kokias technines priemones panaudojant padaryta nuotrauka buvo perkelta į telefono duomenis ir pateikta teismui.

24. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į nagrinėjamu atveju taikytino senaties termino sutrumpintÄ trukmę, ginčo esmę, į tai, kad Å¡alių ginčas yra netiesiogiai susijęs su kitų bendrijos narių teisėtais interesais, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo pricipus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje socialinis teisingumas užtikrinti realiÄ galimai pažeistų ieÅ¡kovo subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , kurį apsaugoti yra ieÅ¡kinio senaties paskirtis. Tai sudaro pagrindÄ taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį bei atnaujinti ieÅ¡kovo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

25. Atnaujinus ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , toliau pasisakoma dėl praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotiniame susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo patvirtinti 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ , nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams nustatyti mokėti 11,00 Eur mėnesinį įnaÅ¡Ä už garaÅ¾Ä , iÅ¡ jų kaupiamosios lėšos sudaro 2,91 Eur/mėn., teisėtumo.

26. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. Å ioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organo sprendimų peržiÅ«rėjimo pagrindai: prieÅ¡taravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

28. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad ginčijamas bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimas prieÅ¡tarauja CK 4.82 straipsnio 3 dalies punktui, kuris nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, t. y. dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymų normoms. Atsakovė su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju bendraturčių pareigas reglamentuojanti CK 4.82 straipsnio 3 dalies norma negali bÅ«ti taikoma, nes Å¡i teisės norma taikoma tik sprendžiant klausimÄ dėl bendrijos iÅ¡laidų paskirstymo nariams teisėtumo.

29. Bendrijos įstatų 5 punkte nustatyta, kad savo veikloje bendrija vadovaujasi CK, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – DNKPSBÄ®), kitais įstatymais, teisės aktais ir bendrijos įstatais. Bendrija įgyvendina dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

30. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tuo tarpu lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti numatytas ir kituose teisės aktuose.

31. Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNKPSBÄ®) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros iÅ¡laidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (25 straipsnio 2 dalis).

32. DNKPSBÄ® 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) ar kitoms iÅ¡laidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarkÄ kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukÅ«rimo fondui sudaryti ir nustato Å¡ių lėšų naudojimo tvarkÄ . Tos pačios teisės normos 12 punkte numatyta, kad visuotinis susirinkimas tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiÅ«ra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.

33. Bendrijos įstatų 27 punkte numatyta, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija atitinka DNKPSBÄ® nustatytÄ visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

34. Įstatų 30 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas vykdomas ir sprendimai priimami DNKPSBĮ nustatyta tvarka, išskyrus įstatuose numatytus ypatumus. Įstatų 33 punkte numatyta, kad susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių ar jų atstovų, įskaitant bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir bendrijos narius, įstatų nustatyta tvarka iš anksto pareiškusius nuomonę raštu susirinkimo darbotvarkės klausimais. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

35. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo dėl kvorumo ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime, tačiau šį klausimÄ iÅ¡kėlė teismo posėdžio metu, todėl teismas Å¡iuo klausimu pasisako.

36. Remiantis atsakovės pateiktu ginčo 2019 m. vasario 20 d. susirinkime dalyvavusių asmenų sÄ raÅ¡u, bendrijoje yra 156 nariai, taigi tam, kad pakartotinis susirinkimas bÅ«tų laikomas teisėtu susirinkime turėjo dalyvauti daugiau nei 39 bendrijos nariai. Byloje nėra duomenų, kad minėtame bendrijos narių sÄ raÅ¡e nurodyti 156 asmenys nėra bendrijos nariai, iÅ¡stojo iÅ¡ bendrijos. Remiantis ginčijamo bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolu, susirinkime dalyvavo 51 bendrijos narys, 3 bendrijos nariai pateikė balsavo raÅ¡tu praneÅ¡imus.

Bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrijos narys gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę visuotinio bendrijos narių susirinkimo klausimais, todėl trijų bendrijos narių sprendimo išreiškimas raštu buvo galimas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė fakto, jog ginčo susirinkime nebuvo susidaręs kvorumas. Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl galimai suklastotų duomenų minėtuose dokumentuose, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

Nustačius, kad ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių, laikytina, kad kvorumas buvo susidaręs. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ieÅ¡kovo argumentai, kad į susirinkimÄ atvykę asmenys nesulaukė susirinkimo pabaigos bei galimai galėjo nedalyvauti priimant ginčijamus nutarimus, kadangi Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikti jokie įrodymai, be to, kvorumas nustatomas susirinkimo pradžioje bei susirinkimo metu negali bÅ«ti keičiamas.

37. Teismas, pasisakydamas dėl ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime nustatyto mėnesinio įnaÅ¡o dydžio, pažymi, kad remiantis VÄ® Registro centro butų (patalpų) sÄ raÅ¡u pastate, esančiame Sietyno g. 8B, Vilniuje, yra garažai, kurių plotas nuo 17,10 m2 iki 20,06 m2, kas iÅ¡ esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad minėtame pastate esančių garažų plotas yra panaÅ¡aus ploto ir esminio skirtumo nesudaro. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, paskutinį kartÄ iki ginčijamo mėnesinio įnaÅ¡o dydžio nustatymo, bendrijos 2018 m. balandžio 11 d. narių pakartotiniame susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas fiksuotas 9,00 Eur nario mokestis, o ne skaičiuojamos nuo garažo ploto, kas patvirtina, jog daug anksčiau faktiÅ¡kai buvo iÅ¡reikÅ¡ta bendrijos narių valiÄ skaičiuoti fiksuotÄ , o ne proporcinga turimo garažo plotui mokestį.

38. Kaip minėta, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčija nustatyto 11,00 Eur mėnesinio nario įnaÅ¡o dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad nustatytas fiksuotas mokestis bei tokiÄ savo pozicijÄ grindžia CK 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad CK 4.81–4.85 straipsniai reglamentuoja bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ , taip pat daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ . Nurodytame CK skirsnyje nėra normų, specialiai skirtų reglamentuoti tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbÅ«t esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl bendrijos lėšų, kurias sudaro tikslinės įmokos, dydžio nustatymo, todėl nagrinėjam ginčui spręsti negali bÅ«ti taikytinos ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatos.

39. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bendrijos narių visuotinio pakartotinio susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta nustatyti fiksuotÄ narių mėnesinį įnaÅ¡Ä , neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nepažeidžia ieÅ¡kovo ir kitų bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra teisinio pagrindo Å¡ios nutarimo dalies pripažinti negaliojančia.

40. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime patvirtintÄ 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo vertinimu, Å¡io klausimu priimtas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia jo ir kitų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad patvirtinta pajamų-iÅ¡laidų sÄ mata pažeidžia jo turtinius interesus, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.

Teismo posėdžio metu apklaustas bendrijos pirmininkas paaiÅ¡kino, kodėl vienokio ar kitokio dydžio pajamos ir iÅ¡laidos priskirtos ginčijamoje 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matoje. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamos 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matos, joje iÅ¡samiai įvardintos gautinos pajamos, patirtos iÅ¡laidos, Å¡iÄ sÄ matÄ patvirtinus visuotiniame bendrijos narių susirinkime, todėl laikytina, kad yra gautas daugumos sutikimas. Toks bendrijos sprendimų priėmimo bÅ«das yra grindžiamas bendrijos narių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių narių interesÄ .

Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamoje pajamų-iÅ¡laidų sÄ matoje nustatytos gautinų pajamų ir patiriamų iÅ¡laidų dydžiai pažeidžia bendrijos narių interesus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog tokia sÄ mata, su kuria susipažinusi valdyba, negalėjo bÅ«ti patvirtinta. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad nėra nuginčyti bendrijos ir trečiųjų asmenų sudaryti sandoriai, kurių pagrindu gaunamos tam tikros pajamos ir patiriamos tam tikros iÅ¡laidos.

41. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtÄ nutarimÄ 4 darbotvarkės klausimu dėl bendrijos nario mėnesinio įnaÅ¡o dydžio nustatymo ir juo remiantis patvirtintos 2019 m. pajamų-iÅ¡laidų sÄ matos, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė skirti ieÅ¡kovui 600,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ kurios 50 procentų skirti atsakovei, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡ymÄ grindė argumentai, kad ieÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ teikia nepagrįstus ieÅ¡kinius, tokiais savo veiksmais nepagrįstai sukeldamas bendrijai papildomas iÅ¡laidas.

43. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui.

44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiÅ¡kinimÄ , piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę.

Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai Å¡aliai. Baudos skyrimas CPK nustatyta tvarka pateisinamas tik ypatingais atvejais, nustačius, kad asmuo sÄ moningai ir kryptingai veikia prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

45. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė, kad ieÅ¡kovas kryptingai ir sÄ moningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad ieÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ teikia teismui ieÅ¡kinį, kuriame reiÅ¡kia reikalavimus bendrijai, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47. Atsakovės atstovė nustatytu terminu pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 480,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su teisinių paslaugų atsakovei teikimu, atlyginimo, taip pat sÄ skaitÄ už atsakovei suteiktas teisines paslaugas bei įrodymus, patvirtinančius Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo faktÄ .

48. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas atsakovei priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrijai (juridinio asmens kodas 302416694) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480,00 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jelena Leščinskienė