4e50b974-91dd-4738-af1c-e122d7c2e355 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1246-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-14624-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. P., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. (S. P.) dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonė „Registrų centras“. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuokÄ su atsakovu. Po santuokos sudarymo, 1991 metais atsakovas iÅ¡vyko ir Å¡alys jokių santykių ir ryÅ¡ių nebepalaikė, todėl ji kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2001-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-200514/2001 Å¡alių santuokÄ nutraukė. Santuokos metu, 1998-12-23 pirkimo – pardavimo sutartimi už savo asmenines lėšas ji nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodo, jog minėtas butas buvo įsigytas už jos asmenines lėšas, atsakovas prie buto įsigijimo, iÅ¡laikymo ar jo pagerinimo neprisidėjo, buto iÅ¡laikymu rÅ«pinosi tik ji. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškovė paaiškino, kad netrukus po santuokos sudarymo – 1991 metų rugpjūčio mėnesį – atsakovas išvyko, tačiau nenurodė jai, kur išvyksta. Nuo to laiko ji su atsakovu ryšių nebepalaikė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų.Atsakovas S. P. (S. P.) atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad klausimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė santuokÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2001-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2005-14/2001 Å¡alių santuokÄ nutraukė.

Taigi, Å¡alių santuoka nutraukta galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau - SÅ K). Santuokos metu, 1998-12-23, tarp ieÅ¡kovės ir K. V. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pagal bendrÄ jÄ galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis).

SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å i prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė.Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ .

Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SÅ K 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė.

Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Taigi, vien ta aplinkybė, jog 1998-12-23 pirkimo – pardavimo sutartyje nėra specialios nuorodos, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamas ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas turtas yra laikytinas bendrÄ jÄ jungtine Å¡alių nuosavybe. Å iuo atveju svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, jų visumÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad netrukus po santuokos sudarymo – 1991 metų rugpjūčio mėnesį – atsakovas iÅ¡vyko nenurodydamas kur.

Nuo to laiko ji su atsakovu ryÅ¡ių nebepalaikė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2001-03-01 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-200514/2001 konstatavo, kad ieÅ¡kovė su atsakovu apie aÅ¡tuonerius metus gyvena skyriumi, jokių ryÅ¡ių nepalaiko. 1998-12-23 pirkimo – pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 40 000,00 Lt, kuriuos K. V. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė moka buto komunalinius ir kitus mokesčius.

Taigi, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iÅ¡ savo asmeninių piniginių lėšų, į tai, kad atsakovas prie buto įsigijimo neprisidėjo, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės valia įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta. Teismas taip pat pažymi, jog teismui 2001-03-01 sprendimu nutraukus Å¡alių santuokÄ atsakovas nesiekė pasidalinti turto, pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kė.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys kaip pagrįstas tenkintinas, pripažintina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimi, todėl patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodytu adresu atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, duomenų apie kitÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba darbovietę byloje nėra. Kadangi iÅ¡naudotos visos galimybės procesinius dokumentus įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatyta tvarka, teismo sprendimas atsakovui įteiktinas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei R. P. priklauso asmeninės nuosavybės teise.Ä®teikti procesinius dokumentus atsakovui S. P. (S. P.) vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, 2018 m. vasario 6 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo praneÅ¡imai“ sekančio turinio praneÅ¡imÄ :„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du praneÅ¡a S. P. (S. P.), gim. gim. 1937-09-15, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Reikjaviko g. 7-55, Klaipėda, jog Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. (S. P.) dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® „Registrų centras“, 2018 m. vasario 6 d. paskelbė teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį tenkino. Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienÄ .

Informacijos teirautis tel. (8 46) 390844.“Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ vieÅ¡o registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.Civilinę bylÄ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinių bylų raÅ¡tinei.

Teisėja                                                                                                                    Larisa Šimanskienė