2023-08-16 Nr. AB-14858-3-62-3-00762-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-861-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00762-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į jo senelio V. A. valdytą nekilnojamąjį turtą – pastatus (gyvenamąjį namą, svirną, kluoną, klėtį, tvartą), esančius Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 10 ha žemės sklypą, kuriame yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, jos koordinatės: (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, 2020 m. balandžio 20 d., tvarkydamas namo palėpę, rūšiuodamas knygas, vienoje iš knygų rado senelio 1947–1949 metų žemės ir pastatų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, apie kuriuos ankščiau jis nežinojo. Šiuos dokumentus jis nusiuntė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydamas paaiškinti, kokius veiksmus jis turi atlikti, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės. NŽT nurodė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Kadangi pareiškėjas dokumentus surado tik 2020 m. balandžio mėnesį, paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises į šį turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus neturėjo jokios galimybės, todėl terminų praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. NŽT nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik tokiam dokumentui, kuris patvirtina nuosavybės teises į konkretų nekilnojamąjį turtą. NŽT vertinimu, pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad V. A. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą, esantį Prienų rajono, (duomenys neskelbtini) kaime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Administracija nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjas jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, nepateikė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo V. Ž. prašymą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (10 ha žemės sklypą, esanti Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime ir pastatus (gyvenamąjį namą, svirną, kluoną, klėtį, tvartą), esančius Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku V. A. patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.

7. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir nustatė, kad pareiškėjas nustatytais terminais – iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo seneliui V. A. iki nacionalizacijos priklausiusį ir nuosavybės teise valdytą 10 ha žemės sklypą, esantį Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime ir pastatus (gyvenamąjį namą, svirną, kluoną, klėtį, tvartą), esančius Prienų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku patvirtinančių dokumentų.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), svarbu išsiaiškinti, ar prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo padavęs asmuo iki įstatymu nustatyto termino paduoti prašymą pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

9. Teismas, aptaręs Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, pažymėjo, kad yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.

10. Teismas akcentavo, kad asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo motina O. Ž. (pretendentė pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p.) mirė 2006 m. gruodžio 22 d., t. y. po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo. Pats turto savininkas (paveldėtoja) iki mirties nebuvo pateikę prašymo nei dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei dėl praleisto termino atnaujinimo. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptarta teismų praktika patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas mirusio turto savininko vaikaitis ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvai turto paveldėtojai, jo motinai O. Ž., savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nė vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatyme nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. Ž. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į senelio V. A. nuosavybės teisių atkūrimą, sprendė, kad neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, todėl ir termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

13. Teismas pažymėjo, kad ir pareiškėjo teiginys, jog jis 2020 m. balandžio 20 d., tvarkydamas namo palėpę, rūšiuodamas knygas, vienoje iš knygų rado senelio 1947–1949 metų žemės ir pastatų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, apie kuriuos ankščiau niekas nežinojo, todėl jis negalėjo išreikšti savo valios dėl ne nuo jo priklausiusios priežasties, neturi teisinės reikšmės.

14. Teismas nurodė, kad V. Ž., kaip V. A. vaikaitis, subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises būtų įgijęs, jeigu savininko dukra (pareiškėjo motina) būtų mirusi iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik kaip turto savininko mirusios dukros teisių perėmėjas, jeigu ji būtų laiku padavusi prašymą nuosavybės teisėms atkurti. Tokiu atveju pareiškėjas turėtų teisę prašyti atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iki 2001 m. gruodžio 31 d. netapus Atkūrimo įstatymu reguliuojamo teisinio santykio atkurti nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą subjektu, jam negali būti atnaujinti terminai atlikti veiksmams, nustatytiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas V. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir išnagrinėti jo prašymą iš esmės: atkurti prašymo padavimo terminą nuosavybės grąžinimui, siekiant įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą į pareiškėjo senelio V. A. valdytą nekilnojamąjį turtą – pastatus (gyvenamasis namas, svirnas, kluonas, klėtis, tvartas) buvę pastatyti šiuo metu esančiais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, bei žemės sklypą, 10 ha, dabar jame yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, jos koordinatės yra: (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes apie tai, kaip jis sužinojo, apie, jo manymu, turėtą senelio turtą, pažymi, kad senelis nekilnojamąjį turtą įsigijo 1947 m., o vėliau tas turtas buvo nacionalizuotas – kolektyvizuotas. Pareiškėjas cituoja teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos piliečių turto nacionalizacijos ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimais ir nurodo manantis, kad teisę į senelio turtą įgijo, kai sužinojo apie šio turto egzistavimą, t. y. 2020 m. balandžio mėnesį, kai rado palėpėje knygoje rastus paslėptus nuosavybės dokumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, jo turima pirkimo pardavimo sutartis (vadinama pavedimo aktu) yra oficialus dokumentus, kurį patvirtino tuo metu veikiančios valdžios atstovai, t. y. vykdomojo komiteto pirmininkas ir sekretorė, o iš pareiškėjo senelio V. A. ši nuosavybė buvo nacionalizuota, kai kūrėsi kolūkiai, 1947–1952 metais, nes vėliau pagal tuo metu galiojančius įstatymus Lietuvos pilietis negalėjo turėti daugiau negu 0,60 ha žemės.

18. Pareiškėjas nurodo faktines aplinkybes, susijusias su senelio turto paveldėjimu, kitų dokumentų paieška ir laikosi pozicijos, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes iki 2020 m. apie senelio turėtą nekilnojamąjį turtą nežinojo. Pareiškėjas teigia, kad teismas neišreikalavo dokumentų, kuriuos pareiškėjas prašė išreikalauti, jog byla būtų išspręsta teisėtai ir sąžiningai, teismas vadovavosi suinteresuotų asmenų nuomonėmis, nepagrįstomis jokiais dokumentais ir nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie paneigtų pareiškėjo įrodinėjamus faktus.

19. Pareiškėjas taip pat prašo: išreikalauti iš valstybės įmonės Registrų centro visą informaciją apie nekilnojamo turto kadastro duomenų nustatymo datą 1987 m. lapkričio 10 d. (nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše), nors pareiškėjo senelis mirė 1989 m. vasario 2 d., ir tuo metu nebuvo jokių kadastrinių duomenų, o pareiškėjas negali šios informacijos gauti remiantis Asmens duomenų įstatymu; gauti duomenis iš Notarų rūmų, informaciją apie V. A. ir A. A. paveldėjimo bylas; išreikalauti reikalingus dokumentus iš suinteresuotų šalių: Prienų rajono savivaldybės administracijos (kokiu būdu atsirado dabartiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Prienų rajone) bei NŽT (visi dokumentai susiję su žemės grąžinimu T. L. ar jo palikuonims, ir pan.).

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT suformuotą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų taikymo praktiką, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas V. Ž., būdamas mirusio turto savininko vaikaičiu, iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvai turto paveldėtojai, jo motinai O. Ž., savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nė vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatyme nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo. Todėl ir pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui nėra.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Administracija paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (12.1)r3-4167 „Dėl prašymo“ pareiškėją informavo, jog informacijos apie V. A. iki nacionalizacijos valdytus pastatus neturi ir paaiškino, jog dėl informacijos apie V. A. nuosavybės teise valdytą ir nacionalizuotą turtą jis galėtų kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą (O. Milašiaus g. 21, 10102 Vilnius) bei Kauno regioninį valstybės archyvą (Maironio g. 28B, 44249 Kaunas). Pareiškėjo apeliaciniame skunde teikiami prašymai dėl įrodymų išreikalavimo negali būti tenkinami, nes jie galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Aplinkybių, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau ir tenkinti prašymą, pareiškėjas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, siekdamas atkurti nuosavybės teises į jo senelio V. A. valdytą nekilnojamąjį turtą – pastatus bei žemę.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į senelio V. A. nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, o termino praleidimo priežastys neturi teisinės reikšmės.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo prašymą atnaujinti praleistą terminą tenkinti, iš esmės pakartodamas prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, taip pat prašo teismo išreikalauti įrodymus, kurių, jo nuomone, nepagrįstai neišreikalavo pirmosios instancijos teismas.

25. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

26. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.

27. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

28. LVAT, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d.), yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus.

29. LVAT taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatyme nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1235/2006; 2007 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007; 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008; 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-956/2008; 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010). Pagal minėtose bylose suformuotą praktiką yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.

30. LVAT yra išaiškinęs (žr., pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019), kad asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Teismas taip pat pažymėjo, kad paveldėjimas – tai universalus palikėjo teisių perėjimo būdas. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Paveldint nuosavybės teisės objektai nekinta, keičiasi nuosavybės teisės subjektai bei nuosavybės teisės rūšis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009).

31. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo motina O. Ž. (pretendentė pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p.) mirė 2006 m. gruodžio 22 d., t. y. po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo (žr. šios nutarties 27 p.). Turto savininkė (paveldėtoja) – pareiškėjo motina O. Ž., iki savo mirties nebuvo pateikusi prašymo nei dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei dėl praleisto termino atnaujinimo (dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas mirusio turto savininko vaikaičiu ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvai turto paveldėtojai, jo motinai O. Ž., savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nė vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatyme nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo.

32. Kadangi asmuo negali perleisti (ar palikti paveldint pagal įstatymą) daugiau teisių, nei pats turi (žr. šios nutarties 30 p.), konstatuotina, kad pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės į senelio nuosavybės teisių atkūrimą. Kadangi pareiškėjas aptariamos subjektinės teisės nebuvo įgijęs, atitinkamai jis negalėjo praleisti ir termino tokiai subjektinei teisei įgyvendinti ir termino praleidimo priežastys neturi teisinės reikšmės. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, dėl priežasčių, kliudžiusių pareiškėjui anksčiau kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra teisiškai nereikšmingi.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

34. Atsižvelgusi į bylos faktines ir teisines aplinkybes, ABTĮ nuostatas bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti į bylą įrodymus bei pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo bylai nagrinėti būtinų įrodymų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama byloje teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnyje nustatytus teismo sprendimui keliamus reikalavimus.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė