4e4fd7db-7cb7-4795-a64a-ce899617104d · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-112-1031/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03618-2021-5 Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.5.2; 2.6.4.4 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, Editai Petrevičienei ir Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovės L. E. B. atstovėms advokatei Simonai Vaičiulytei – Gavorskienei ir A.

B., atsakovės Z. D. atstovui advokatui Aivarui Giliui, nedalyvaujant ieÅ¡kovei L. E. B. ir atsakovei Z. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. E. B. ieÅ¡kinį atsakovei Z. D. dėl kabelio ir kabelį laikančio lyno paÅ¡alinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Z. D. praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti elektros kabelį bei pagal elektros kabelį iÅ¡temptÄ lynÄ (trosÄ ), įrengtus nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir einantį virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtos „(duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė ir jos atstovė A. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovė savavaliÅ¡kai virÅ¡ jai nepriklausančios sklypo dalies be savininkų sutikimo nesaugiame aukÅ¡tyje įsirengė elektros kabelį į Å«kinį pastatÄ , kuris trukdo naudotis nuosavybės teise priklausančiu sklypu: sklype augant vaismedžiams atsakovė negali skinti jų vaisių, genėti jų Å¡akų, kyla pavojus sklype darbus atliekantiems žmonėms, negali remontuoti žemės sklype esančio medinio pastato.

Nors ieÅ¡kovė dar 2020 m. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama laikinai atjungti elektros kabelį, nes norėjo apgenėti medžius, tačiau atsakovė nesutiko. IeÅ¡kovė 2020-10-02, 2020-12-22 kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl elektros kabelio paÅ¡alinimo, tačiau jis nebuvo paÅ¡alintas. IeÅ¡kovė su skundu kreipėsi į Å iaulių prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo tarnybÄ , kuri skundÄ pagal kompetencijÄ persiuntė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Taryba nurodė atsakovei paÅ¡alinti nustatytus elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklių pažeidimus.

Tačiau atsakovė iki nurodyto termino ne tik nepaÅ¡alino elektros kabelio, tačiau ir be bendraturčių sutikimo, be ieÅ¡kovės žinios ir/ar sutikimo patekus į ieÅ¡kovės nuosavybę, prie esamo įrengto elektros kabelio papildomai pritvirtino lynÄ (trosÄ ). IeÅ¡kovė pažymėjo, kad minėtas kabelis kelia nuolatinius konfliktus tarp kaimynų, nes ieÅ¡kovė yra nuolatos filmuojama, fotografuojama, jei paliečia kabelį, yra iÅ¡keltos net administracinių nusižengimų bylos dėl konfliktų.

PaÅ¡alinus minėtÄ kabelį ieÅ¡kovė galėtų gyventi jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir laisvai disponuoti savo kaip savininkės teisėmis. IeÅ¡kovės atstovė Simona Vaičiulytė – Gavorskienė teismo posėdžio metu akcentavo, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ir, siekdamas nutraukti subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, atkurti iki subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį ir/arba uždrausti ateityje atlikti tokius veiksmus, kurie pažeidžia turto savininko disponavimo ir naudojimosi teises, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovės ir atsakovės Å¡eimos yra nekilnojamojo turto, esančio A. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. IeÅ¡kovė yra turto – žemės sklypo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėto žemės sklypo padalinimo projekte „(duomenys neskelbtini) savininkė, nes minėtas turtas priklausė ieÅ¡kovės sutuoktiniui A. B., po kurio mirties jo palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė su dukterimis, dukterys po palikimo priėmimo savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovė tapo vienintele A.

B. įpėdine ir perėmė visas teises ir pareigas į ginčui aktualiÄ Å¾emės sklypo dalį. Be to, atkreipė dėmesį, kad kabelio (su lynu) paÅ¡alinimas ir elektros instaliacijos pajungimas Å«kio pastate iÅ¡ paskirstymo spintos (skydinės) yra visiÅ¡kai įmanomas ir ekonomiÅ¡kas, nereikalaujantis didelių laiko ar finansinių sÄ naudų. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį neįrodė turinti nuosavybės teisių nei į statinius, nei į žemės sklypÄ , todėl neturi ir subjektinių teisių reikÅ¡ti reikalavimus atsakovei dėl nuosavybės teisių pažeidimo.

Visų pirma, ieÅ¡kovė nepateikia teismui jokių įrodymų, kad ji turi nuosavybės teises į kokius nors statinius ar žemės sklypÄ (jo dalį), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė akcentavo, kad įstatymai gina nuo neteisėtų veiksmų bÅ«tent tik savininko nuosavybės teises, todėl atsakovė neįrodė apskritai turinti kokias nors subjektines teises atsakovės atžvilgiu ir yra pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovės nurodomas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nurodymas yra įvykdytas ir niekaip neįrodo kabelio įrengimo neteisėtumo.

Tarnybos nurodymas, suraÅ¡ytas dabar jau mirusiam A. D. (atsakovės vyrui), kuriuo buvo įpareigotas įrengti kabeliui laikantį lynÄ bei paÅ¡alinti medžių Å¡akas arba atlikti kitus veiksmus, kad kabelis tų medžių Å¡akų neliestų. Å is įpareigojimas buvo įvykdytas. Jokių kitų kabelio trÅ«kumų minima tarnyba neįžvelgė, tad ieÅ¡kovės pateikiamas minimas nurodymas neįrodo jokių atsakovės veiksmų neteisėtumo, nes, atvirkščiai, atsakovė vykdydama tarybos nurodymus veikė teisėtai įrengdama lynÄ , prilaikantį elektros kabelį.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji su vyru įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais. Per visÄ tÄ laikÄ jokių reikalavimų nei iÅ¡ ieÅ¡kovės palikėjo, nei iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės atsakovei pareikÅ¡ta nebuvo, todėl toks ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad tiek ieÅ¡kovės atstovė A. B., tiek pati atsakovė sutiko, kad ginčo kabelis įrengtas seniai, ginčo nekilo nei (duomenys neskelbtini) m. pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl žemės sklypo padalinimo tarp bendraturčių, nei iki pat 2020 m.

Teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti nurodydamas, kad remiantis teismų praktika, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, paveldėtojas disponuoja tik paveldėjimo teise, bet ne palikimÄ sudarančiu turtu. Kadangi ieÅ¡kovė neturi iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, ji disponuoti ginčo turtu – žemės sklypu - negali. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė ir antros bÅ«tinos sÄ lygos negatorinio ieÅ¡kinio patenkinimui. IeÅ¡kovės nurodyti pažeidimai: medžio Å¡akos liečia kabelį, ieÅ¡kovė negali skinti vaisių, genėti medžių yra formalÅ«s, remiasi tik pačios ieÅ¡kovės atstovės A.

B. paaiÅ¡kinimais, kitų įrodymų byloje nėra. Minėtas statinys, kurį ieÅ¡kovė nori remontuoti, nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre, pats statinys stovi sklypo Å¡one, ne virÅ¡ įrengto elektros kabelio, todėl nėra aiÅ¡ku kaip pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama laikinai iÅ¡jungti elektros energijÄ , tekančiÄ per kabelį, tokių įrodymų byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, kad darbininkai atsisako genėti Å¡akas dėl per sklypÄ einančio kabelio.

Valstybinės energetikos reguliavimo taryba nustatė kabelio nesaugumÄ , nes kabelis neturi atramos ir liečia medžio Å¡akas, todėl surašė nurodymÄ dabar jau mirusiam A. D., kuriuo buvo įpareigotas paÅ¡alinti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuostatų pažeidimus. Atsakovė vykdydama nurodymÄ Ä¯rengė trosÄ prilaikantį ginčo kabelį. Pats specialistas, apklaustas byloje kaip liudytojas, parodė, kad pažeidimai (medžio Å¡akos liečiančios kabelį) yra formalÅ«s, tarnyba sutiko, kad atsakovė paÅ¡alino vienÄ iÅ¡ pažeidimų – įrengė lynÄ prilaikantį kabelį.

Be to, minėtam žemės sklypui nustatytas servitutas. Ieškinys atmestinas. Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: atsakovei ir jos mirusiam sutuoktiniui A. D. priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu A. (duomenys neskelbtini).

A. B. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu. Kitos žemės dalys ir kiti pastatai priklauso kitiems bendraturčiams (54-60 b. l.). Dėl minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). yra sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriuo susitarė, kad A.

B. atstatyta nuosavybės teisė į sklypÄ , pažymėtÄ raide „(duomenys neskelbtini)“, kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. Minėtas susitarimas įregistruotas VÄ® Registrų centre (40, 58 b. l.) IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad palikėjo A. B. palikimÄ (duomenys neskelbtini) priėmė ieÅ¡kovė, jos atstovė A. B. ir S. B.. Pastarosios paveldėjimo teises padovanojo savo motinai – ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. (41, 72-73, 97-98 b. l.).

IeÅ¡kovė 2020-10-02, 2020-12-22 siuntė pretenzijÄ atsakovei, reikalaudama paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai įrengtÄ elektros kabelį (3 b. l.). 2021 m. vasario mėn. raÅ¡te PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė, kad jos pareigÅ«nai atliko faktinių duomenų patikrinimÄ dėl savavaliÅ¡kai įsirengtos nesaugios elektros kabelio oro jungties per sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir tikrinant faktinius duomenis eksploatacinių pažeidimų pagal BendrÄ sias gaisrines saugos taisykles nenustatė ir pagal nurodytas faktines aplinkybes pagal kompetencijÄ nagrinėjimui nusiuntė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) (4 b. l.).

Taryba, atsakydama į ieÅ¡kovės skundÄ , nurodė, kad atliko faktinių aplinkybių patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, kad kabelis iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), į Å¡alia esantį pastatÄ nutiestas be laikančiojo lyno ir liečia medžių Å¡akas. Atsižvelgiant į tai 2021-03-09 A. D. suraÅ¡ytas nurodymas Nr. SNP-2 iki 2021-07-09 paÅ¡alinti nustatytus elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuostatų pažeidimus. Pažymėjo, kad Taryba atliks minėto nurodymo vykdymo kontrolę (5-6 b. l.). 2021-11-12 faktinių aplinkybių patikrinimo akte dėl (duomenys neskelbtini) instaliacijos, konstatuota, kad kabelis iÅ¡ trečio kambario pritvirtintas prie troso, tarp troso ir kabelio įsprausta Å¡aka, kabelį liečia vaismedžių Å¡akos (101 b. l.).

AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ raÅ¡te, skirtame ieÅ¡kovės atstovei A. B., nurodyta, kad jų darbuotojai nuvyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad elektros linijos laidai nutiesti iÅ¡ gyvenamojo namo į Å«kinį pastatÄ , įmonei nepriklauso. Taip pat nurodė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba nustatė, kad vieno iÅ¡ bendraturčių elektros vidaus tinklas yra netinkamai eksploatuojamas, tai Å¡is bendraturtis privalėjo paÅ¡alinti pažeidimus iki nurodyto termino. (duomenys neskelbtini) Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)nuspręsta A.

B. atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å iam žemės sklypui nustatytas servitutas: leisti tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryÅ¡ių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius (119-120 b. l.). Nustatomu aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad akivaizdi aplinkybė, jog tarp atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) ir Å«kinio pastato dalies, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡temptas elektros kabelis ir jį laikantis lynas.

Minėtas kabelis su minėtu lynu eina ir virÅ¡ dalies žemės sklypo, kuriuo pagal pasidalijimo projektÄ turi naudotis atsakovė (žemės sklypo padalinimo projekte pažymėta „(duomenys neskelbtini)). Kabelio ir lyno aukÅ¡tis apie 3 metrai nuo žemės pavirÅ¡iaus. Å ias aplinkybes teismas nustatė atlikdamas vietos apžiÅ«rÄ . Teismas taip pat nustatė, kad minėtoje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir nors apžiÅ«ros metu teismas nenustatė, kad kuri nors Å¡aka liečiasi su minėtu kabeliu ar lynu, tačiau tokios aplinkybės gali pasikeisti medžiams iÅ¡leidus lapus ar sunokinus vaisius.

Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamoje byloje vertinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kabelio ir troso paÅ¡alinimo tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė negalinti įgyvendinti savo savininko teisių, ieÅ¡kinys laikytinas negatoriniu ieÅ¡kiniu. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė ir atsakovė yra minėto žemės sklypo bendraturtės. Tuo atveju, jei tarp bendraturčių naudojimosi tvarka daiktu nėra nustatyta, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, o jei tvarka yra nustatyta ir kiekvieno bendraturčio naudojamos dalys yra aiÅ¡kios ir nustatytos, teismo vertinimu, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir negatorinis ieÅ¡kinys.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų yra iÅ¡plėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ . Asmuo priėmęs palikimÄ , tačiau nepaėmęs paveldėjimo teisės liudijimo, gali paveldėtu turtu naudotis ir jį valdyti, tačiau negali juo disponuoti, ypač tai liečia nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių visi sandoriai turi bÅ«ti notarinės formos (CK 4.37 str.).

Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). Kadangi ieÅ¡kovė ir jos dukros po A. B. mirties palikimÄ priėmė, dukros po palikimo priėmimo savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė tapo vienintele A. B. įpėdine ir perėmė visas A.

B. turėtas teises ir pareigas į ginčui aktualiÄ Å¾emės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė gali reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį tik priėmusi palikimÄ , tačiau dar jai esant neiÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė yra priėmusi palikimÄ , taip pat dukterys ieÅ¡kovei yra perleidusios savo paveldėtas pavedėjimo teises, tačiau ieÅ¡kovei nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė palikimÄ priėmė, taip pat paveldėjimo teises jai perleido dukterys, todėl yra bÅ«tina vertinti ir antrÄ jÄ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygÄ â€“ savininko teisių pažeidimÄ .

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad, teismo vertinimu, laiko tarpas nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo yra tranzitinis laikas, kai naujasis savininkas ne tik įgauna pagrindÄ realiai įgyvendinti savo valdymo ir naudojimo teisę, tačiau iÅ¡vieÅ¡ina savo nuosavybės teisę prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Tai bendrÄ ja prasme toks tranzitinis laikotarpis turėtų trukti protingai ne per ilgai. Tokia iÅ¡vada darytina vertinant teisinio reguliavimo dinamikÄ . Anksčiau galiojęs Civilinis kodeksas tokiam veiksmui atlikti numatė dvigubai ilgesnį laikotarpį – Å¡eÅ¡is mėnesius.

Esant pernelyg ilgam tokiam tranzitiniam laikotarpiui negalima tokios situacijos laikyti visiÅ¡kai normalia ir sÄ Å¾ininga. Tokiu atveju įpėdinis galėdamas paveldėtu daiktu naudotis (iÅ¡ jo gauti naudÄ , pajamas ar vaisius) iÅ¡ esmės gali „pasislėpti“ nuo savo kreditorių. Esant paveldėjimo teisės liudijimui neiÅ¡duotam kreditoriams nėra žinomas įpėdinio turtas ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ tokio turto procedÅ«ros yra sunkiai įgyvendinamos. Teismas, vertindamas nustatytas bylos aplinkybes, negali nustatyti dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovei pavelėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau Å¡ios bylos kontekste, kaip teismas jau yra pažymėjęs, tai nėra savaime pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, nes teismas nagrinėdamas bylÄ negali jos nagrinėti ir dėl jos pasisakyti tik formaliai, o turi atskleisti bylos esmę.

Nustačius, kad byloje egzistuoja viena iÅ¡ sÄ lygų, teismas turi vertinti, ar esama ieÅ¡kovės teisių pažeidimo. Savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė siejo su jos patiriamais nepatogumais - kaskart neÅ¡ant didesnius daiktus į Å«kio pastatÄ , pavyzdžiui, lentas ir kopėčias tenka saugotis, kad daiktai neužkliÅ«tų už kabelio su lynu (trosu). IeÅ¡kovė negali rekonstruoti nesudėtingo statinio, esančio žemės sklype; kadangi kabelis su lynu eina tarp ieÅ¡kovės vaismedžių, augančių ieÅ¡kovei priklausančioje sklypo dalyje, Å¡akų, ribojamos galimybės saugiai skintis vaisius, genėti augalus, darbininkai nesutinka atlikti genėjimo darbų dėl per sklypÄ einančio elektros kabelio.

Byloje nustatyta, kad elektros kabelis įrengtas anksčiau nei (duomenys neskelbtini) metai, kuomet buvo sudarytas susitarimas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimo. Taigi bendraturčiams sudarant susitarimÄ aplinkybės apie iÅ¡temptÄ elektros kabelį buvo žinomos. Esant Å¡iai aplinkybei bendraturčiai susitarė dėl bÅ«tent tokios pasidalijimo tvarkos. Ar minėti medžiai buvo pasodinti vėliau, ar jau buvo pasodinti susitarimo sudarymo metu, teismo vertinimu, nėra esminė teisinė aplinkybė, nes ji atsirado vėliau nei buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pasidalijimo.

Susitarimas yra patvirtintas notaro, registruotas vieÅ¡ajame registre, todėl negali bÅ«ti nepaisomas, teismo vertinimu, jis yra sukuriantis teisines pasekmes ir susitarimÄ sudariusių asmenų teisių perėmėjams. Tad tuo atveju, jeigu iÅ¡kyla dviejų teisinių gėrių apsaugos konkurencija – bendraturčių susitarimo, įskaitant ir kabelio, apsauga ar galimybės prižiÅ«rėti vaismedžius apsauga, kiekvienas iÅ¡ Å¡ių gėrių turi bÅ«ti įvertinami. IeÅ¡kovė nurodė negalinti prižiÅ«rėti vaismedžių, juos genėti, skinti vaisius.

Taip pat nurodė, kad tokius darbus atsisako daryti kiti samdomi asmenys dėl virÅ¡ vaisių esančio kabelio. Teismas pažymi, kad byloje be ieÅ¡kovės atstovės A. B., o ne pačios ieÅ¡kovės, kuri bÅ«tų prisiekusi bylose sakyti tiesÄ , paaiÅ¡kinimų, jokių kitų svaresnių įrodymų ar duomenų apie tokius atsisakymus, ar atsisakymus dėl minėtų priežasčių, nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad ieÅ¡kovė kada nors kreipėsi su praÅ¡ymu laikinai atjungti elektros srovę, tekančiÄ kabeliu, siekiant apgenėti vaismedžius.

Teismas pažymi, kad vaismedžių genėjimas yra kartÄ metuose atliekamas darbas, o vertinant esamų vaismedžių kiekį, toks darbas netruktų daugiau nei vienÄ dienÄ . Teismas apžiÅ«ros metu nustatė, taip pat byloje apklaustas liudytojas Å¡ias aplinkybes patvirtino, kad elektros kabelio apsauginės izoliacijos pažeidimų nėra matyti. Dabar kabelis saugiai ir tvirtai pritvirtintas prie iÅ¡tempto lyno, todėl yra atsparus vėjo ir kritulių poveikiui, todėl, teismo vertinumu, vaisius nuo vaismedžių skinti saugiai galima ir elektros srovės neatjungus.

Vertinant Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti atsakovei vienÄ dienÄ medžių genėjimo laiku pavasarį ar rudenį iÅ¡jungus elektros srovę. Todėl, teismo vertinimu, Å¡io gėrio apsauga yra mažiau reikÅ¡minga nei kabelio apsauga. Teismas taip pat nustatė, kad elektros kabeliu elektros energija yra tiekiama iÅ¡ gyvenamojo namo į Å«kinį pastatÄ . Teismo vertinimu, atlikus vietos apžiÅ«rÄ minėtas statinys nors ir registruotas kaip Å«kio pastatas yra naudojamas kaip gyvenamasis namas (gyvenamoji patalpa), t.y. naudojamas gyvenamajai paskirčiai.

Tad į Å¡itÄ pastatÄ elektros energija yra tiekiama kasdien ir ji yra bÅ«tina pastato normaliai eksploatacijai. Tai, kad Å¡iandien elektros energija yra bÅ«tina pastato eksploatacijai, teismas pripažįsta visuotinai žinoma aplinkybe. Todėl teismas laiko, kad Å¡is gėris turi bÅ«ti ginamas labiau, nei ieÅ¡kovės teisė genėti medžius, juolab Å¡i teisė gali bÅ«ti realizuojama vienÄ dienÄ genėjimo tikslais atjungus elektros energijos tiekimÄ . Teismas taip pat reikÅ¡minga aplinkybe laiko ir tai, kad Å«kio pastato, į kurį tiekiama elektra, bendraturtė yra ir pati ieÅ¡kovė.

Ieškovės teiginiai, kad dabartinė elektros kabelio vieta pažeidžia jos teises, nes apsunkinamas ne tik medžių genėjimas ir vaisių skynimas, tačiau negali remontuoti žemės sklype esančio nesudėtingo statinio, nes negalima nešti kopėčių, lentų, kitų aukštų statybinių medžiagų. Teismas pažymi, kad kasdienio gyvenimo elementari ir buitinė logika diktuoja, kad aukštas daiktas kaip lenta ar kopėčios neprivalo būti nešamos tik vertikaliai, tokius daiktus nešant horizontaliai, jie tikrai gali tilpti į 3 metrų aukščio erdvę po kabeliu.

Negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindÄ sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl tokie ieÅ¡kovės bendro pobÅ«džio teiginiai, nesudaro pagrindo teigti esant realius ieÅ¡kovės teisių pažeidimus. Be to, ieÅ¡kovės teisių pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieÅ¡kovei. Byloje nepateikta įrodymų, kad bÅ«tent dėl elektros kabelio ieÅ¡kovė negali naudotis žemės sklype esančiais vaismedžiais ar nesudėtingu statiniu.

Teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, todėl ginant jų teises ir teisėtus interesus labiau ginami tie teisiniai gėriai, kurie socialiai ir ekonomiÅ¡kai reikÅ¡mingesni. Teismas vertindamas tai, kad sudarant susitarimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi ginčo kabelis jau buvo, vertinant tai, kad ieÅ¡kovės siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be kabelio paÅ¡alinimo, vertinant tai, kad bylos duomenimis nenustatyta jokia aplinkybė, kelianti pavojų vien kabelio buvimu, teismas sprendžia esant nepakankamo pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui tenkinti.

Teismas taip pat atmeta ir ieÅ¡kovės argumentus, kad kabelis gali bÅ«ti paÅ¡alintas įrengiant naujÄ Å¾emės linijÄ (kabelį klojant nuo elektros skydinės). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė bÅ«dama tiek žemės sklypo, tiek Å«kinio pastato bendrasavininkė, galėjo kreiptis dėl tokios linijos projektavimo sÄ lygų ir sÄ matos sudarymo. Tačiau tokių duomenų nepateikė, todėl teismas nagrinėjamos bylos kontekste to negali svarstyti kaip realios alternatyvos įrengtam elektros kabeliui. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio atmetimÄ siejo ir su tuo, kad žemės sklype yra nustatytas servitutas požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms tiesti ir jas prižiÅ«rėti.

Teismas, vertindamas Žemės įstatymo 23 straipsnio reguliavimÄ , nelaiko, kad atsakovė yra tas subjektas, kuris gali naudotis administraciniu aktu nustatytu servitutu. Toks servitutas nustatytas požeminėms ir antžeminėms komunikacijas tiesiančioms ir jas aptarnaujančioms organizacijoms. Ä®vertinęs Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teisių pažeidimo, taigi Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinosios negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinys atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovė patyrė 1697,63 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį atmetus, atsakovei priteistina iš ieškovės 1697,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (102-104, 134-137 b. l.) bei 24,90 Eur procesinių dokumentų teikimo išlaidų valstybei. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškovės L.

E. B. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1697,63 Eur (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt septyni eurai 63 ct) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,90 Eur (dvideÅ¡imt keturi eurai ir 90 ct) valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sumos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmonės kodas 188659752, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų įmokos kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Ernestas Šukys