4e4e961d-eac7-4aa5-b689-8be8cf995d7e · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1444-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25016-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.17.; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvydos Mardosevič ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliančių (atsakovių) S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „VTk Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

C. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VTk Vilnius“ ir S. S. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje R. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas G. C. pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „VTk Vilnius“ ir S. S., kuriame prašė:

1) pripažinti 2015 m. lapkričio 26 d. sudarytÄ panaudos sutartį tarp ieÅ¡kovo G. C. ir atsakovų S. S. ir UAB „VTk Vilnius“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „VTk Vilnius“ ir S. S. 13 175 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 1.1. Su atsakove S. S. sudarę (duomenys neskelbtini) santuokÄ pagal (duomenys neskelbtini) teisę pasirinko atskiro turto valdymo režimÄ , nustatydami, kad santuokos metu įgytas turtas (taip pat ir bet kokios pajamos, gautos iÅ¡ turto) yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. 1.2.

IeÅ¡kovas kartu su atsakove S. S. 2012 m. spalio 19 d. nuosavybės teise įgijo turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo žiniomis, jam su atsakove gyvenant (duomenys neskelbtini) butas visÄ laikÄ buvo naudojamas UAB „VTk Vilnius“, kurio 100 procentų akcijų savininkė ir direktorė yra S. S., Å«kinei veiklai vykdyti. 1.3. Kilus 2019 m. kovo mėn. su atsakove S. S. nesutarimams dėl naudojimosi turtu paaiÅ¡kėjo, jog UAB „VTk Vilnius“ be ieÅ¡kovo G.

C. žinios ir sutikimo patalpas atlygintinai nuomoja fiziniam asmeniui. Nurodė, kad 2019 m. kovo 11 d. pretenzija pareikalavo atsakovės UAB „VTk Vilnius“ sumokėti pusę iÅ¡ nuomos santykių gautų pajamų, t. y. 14 000 Eur įsiskolinimÄ . Gavęs 2019 m. kovo 25 d. atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ sužinojo apie 2015 m. lapkričio 26 d. atsakovės S. S. kartu su juo sudarytÄ panaudos sutartį, kurios pagrindu turtÄ neatlygintinai ir laikinai naudotis perdavė UAB „VTk Vilnius“, o pastaroji sudaryta buto nuomos sutartimi atlygintinai suteikė teisę naudotis patalpomis fiziniam asmeniui. 1.4.

IeÅ¡kovas panaudos sutarties nepasirašė, sutikimo nuomoti ir/ar subnuomoti ar kitaip naudoti jam priklausančiÄ Â½ buto dalį nėra davęs, todėl 2019 m. gegužės 2 d. atsakovams iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , nurodydamas, jog sužinojęs apie savo teisių pažeidimÄ nepripažįsta panaudos sutarties sudarymo fakto, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia panaudos sutartį ir nuomos teisinius santykius, kuriuos neturėdamas teisės sudarė UAB „VTk Vilnius“. Derybų su atsakovais metu, siekdamas užtikrinti buto nuomininkės R.

S. veiklos tęstinumÄ , susitarė nuomos sutartį pasiraÅ¡yti tokiomis pačiomis sÄ lygomis, paliekant tokio paties dydžio nuomos mokestį – 700 Eur mėnesiui, tačiau nustatydamas, kad jis bus mokamas nebe atsakovui UAB „VTk Vilnius“, bet po ½ nuomos kainos kiekvienam iÅ¡ nuomotojų – G. C. ir S. S.. 1.5. Kadangi ½ buto dalis priklauso ieÅ¡kovui, o panaudos sutartis buvo sudaryta be ieÅ¡kovo valios, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų negautų pajamų dalies (½), kuri laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. birželio 15 d. pagal pateiktus UAB „VTk Vilnius“ banko sÄ skaitos duomenis sudaro 13 175 Eur.

Kadangi panaudos sutarties su UAB „VTk Vilnius“ niekada nesudarė ir nepasirašė, ji pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 1.6. Dėl atsakovės S. S., atsakovės UAB „VTk Vilnius“ direktorės ir ½ dalies buto savininkės, ir atsakovės UAB „VTk Vilnius“ neteisėtų veiksmų ir nesÄ Å¾iningo elgesio sudarant sutartį be ieÅ¡kovo sutikimo ir valios, patyrė žalÄ negaudamas pajamų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ turto dalį, kai tuo tarpu tiesioginę naudÄ gavo abu atsakovai, todėl jų atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ yra solidari.

2. Atsakovai UAB „VTk Vilnius“ ir S. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsikirsdami į ieÅ¡kinio reikalavimus nurodė: 2.1. tarp bendraturčių ieÅ¡kovo ir atsakovės S. S. ir atsakovės UAB „VTk Vilnius“ 2015 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. 15/11-2, kuria bendraturčiai perdavė UAB „VTk Vilnius“ teisę panaudos pagrindu laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) susitardamos, jog patalpos bus naudojamos nuomai.

Atsakovė remdamasi sudaryta sutartimi ir sudarė patalpų nuomos sutartį, iÅ¡nuomodama jas trečiajam asmeniui už 700 Eur per mėnesį nuomos mokestį. 2.2. Panaudos sutartis buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus iki 2019 m. kovo 11 d. pretenzijos pareiÅ¡kimo dienos, tačiau iki to ieÅ¡kovas niekada nereikalavo iÅ¡ patalpų nuomos gaunamų pajamų, jokių pretenzijų dėl sudarytos sutarties ar jos sÄ lygų nereiÅ¡kė, laikėsi sudarytos sutarties nuostatų, jų neginčijo, nors žinojo, kad patalpos yra perduotos panaudai ir nuomojamos trečiajam asmeniui. 2.3.

Ginčo panaudos sutartis buvo sudaryta kartu su kita panaudos sutartimi, kuria perduotas UAB „VTk Vilnius“ panaudos pagrindais valdyti kitas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia ieÅ¡kovas nesikreipė, kadangi Å¡ios panaudos sutarties galiojimas yra naudingas ieÅ¡kovui - bendrovė moka komunalinius mokesčius už ieÅ¡kovui priklausantį butÄ . 2.4. IeÅ¡kovo teiginiai, jog ginčo panaudos sutartis sudaryta be ieÅ¡kovo žinios, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, ieÅ¡kovas, siekdamas pripažinti panaudos sutartį negaliojančia bei gauti tariamai patirtÄ Å¾alÄ , siekia pasipelnyti.

IeÅ¡kovas nepagrindė nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, o tik deklaratyviais teiginiais nurodė atsakovų padarytus tariamus neteisėtus veiksmus. 2.5. Visas pajamas už patalpų nuomÄ gavo iÅ¡imtinai atsakovė UAB „VTk Vilnius“, atsakovė S. S. jokios asmeninės naudos ir pajamų iÅ¡ patalpų nuomos, nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu negavo.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, R. S. pateiktu atsiliepimu atsakovų atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus palaikė, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas apie buto nuomÄ trečiajam asmeniui žinojo, ne kartÄ lankėsi patalpose, siekdamas apžiÅ«rėti jo bÅ«klę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nuspręsdamas: 4.1. pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. lapkričio 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 15/11-2; 4.2. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 12 989,50 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-09-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ atsakovės S. S. 2925,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovės UAB „VTk Vilnius“ 2 893,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; 4.3. priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovų S. S. ir UAB „VTk Vilnius“ lygiomis dalimis 27,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimÄ panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, ir pažymėjo, kad pagal įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas pareiga įrodyti buvus ginčo panaudos sutartį raÅ¡ytine, tenka atsakovams. Vertino, jog panaudos sutarties originalo nepateikimas, nors atsakovai buvo įpareigoti jÄ pateikti, eliminavo galimybę atlikus eksperimentinį tyrimÄ patikimai nustatyti, ar sutartyje yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as.

6. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog UAB „VTk Vilnius“ veiklos dokumentai, tarp kurių buvo ir panaudos sutarties originalas, dingo iÅ¡ ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstus. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs tai, jog dėl bendrovės dokumentų dingimo nebuvo kreiptasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nepateikti bendrovės dokumentų registrai ir duomenys, jog buvo imtasi priemonių pirminių bendrovės Å«kines operacijas pagrindžiančių dokumentų atkÅ«rimui, o Å¡alių nurodytas UAB „VTk Vilnius“ buhalteris M.

Č. ieÅ¡kovui elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė ginčo sutartį be parašų, tik su bendrovės antspaudu. Pažymėjo, kad abejonių kelia ir atsakovė S. S. paaiÅ¡kinimai, jog vienintelis sutarties originalas buvo saugomas Lietuvoje, kai tuo tarpu atsakovė yra vienintelė atsakovo UAB „VTk Vilnius“ darbuotoja (direktorė), gyvena ir veiklÄ vykdo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje lankosi 1-3 kartus per metus.

7. Konstatavo, jog byloje esančių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų visuma nepagrindžia ieÅ¡kovo valios sudaryti panaudos sutartį, o nesant ieÅ¡kovo valios atsakovė S. S. savo buto daliai taip pat negalėjo sudaryti panaudos sutarties, dėl ko ginčo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio. Pažymėjo, jog sandoriai yra laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, o sutarties kopijos pagrindu atsakovės sudarytos komunalinių paslaugų sutartys su tiekėjais internetu nei paneigia, nei patvirtina ieÅ¡kovo valiÄ pasiraÅ¡yti panaudos sutartį.

Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nepatvirtina ir 2015-11-13 – 2015-11-18 ieÅ¡kovo ir minėto buhalterio M. Č. susiraÅ¡inėjimas el. paÅ¡tu, kurio turinys patvirtina tik ieÅ¡kovo domėjÄ si galimybe valdyti Lietuvoje turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ne ieÅ¡kovo valiÄ negauti pajamų nuomojant turtÄ . Pažymėjo, kad atsakovė S. S. negalėjo sudaryti buto dalies panaudos sutarties, kadangi Å¡alys nesudarė naudojimosi turtu tvarkos ir jos dalis bendrame turte konkrečiai neapibrėžta. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis ir kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bendraturtis jam tenkančiÄ turto dalį gali suteikti panaudai tik tuomet, kai tÄ dalį galima identifikuoti, o nesant nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos ar nesuderinus su bendraturčiu, kokį konkretų turtÄ (jo) dalį vienas iÅ¡ bendraturčių gali suteikti panaudai tretiesiems asmenims, panaudos sutartis negali bÅ«ti sudaryta.

8. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog bet kokiu atveju tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos santykiai. Atkreipė dėmesį, jog panaudos sandoris yra realinis, kuriam esminę reikÅ¡mę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtÄ naudoti. Pažymėjo, jog UAB „VTk Vilnius“ vienintelė darbuotoja ir asmuo, per kurį Å¡i bendrovė įgyvendina savo teises ir prisiima pareigas, yra atsakovė S. S., kuri gyveno ir bendrovės veiklÄ vykdė (duomenys neskelbtini), be to, bendrovės buveinė (ir preziumuojama veiklos vykdymo vieta) registruota kitame ieÅ¡kovo bute (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog atsakovės taip pat neturėjo teisės perduoti tretiesiems asmenims nuomos ar kitais pagrindais naudotis ieÅ¡kovo buto dalimi, kadangi byloje nėra iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio ieÅ¡kovo sutikimo.

9. Teismas nustatė visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs gauti pajamas, jeigu tokios bÅ«tų gaunamos iÅ¡ jam priklausančio turto. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu nebÅ«tų atsakovų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs pajamas iÅ¡ buto dalies nuomos, kadangi Å¡alys pripažino Å¡eimoje galiojus atskiro turto ir pajamų režimui. Nustatė, kad iÅ¡ nuomos sutarties atsakovė UAB „VTk Vilnius“ gavo 25 979 Eur nuomos pajamų, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovui atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala negautų pajamų forma sudaro 12 989,50 Eur.

Teismas pažymėjo, jog atsakovė susiklosčiusioje faktinėje situacijoje veikė tiek už save kaip fizinį asmenį (panaudos davėjÄ ), tiek už atsakovÄ UAB „VTk Vilnius“ (panaudos gavėjÄ ir nuomotojÄ ) ir sprendė, jog dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos atsakingi solidariai abu atsakovai.

10. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ 12 989,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 5 d.), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11. Byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatė, jog ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 371 Eur žyminis mokestis ir 8006,62 Eur išlaidos advokato pagalbai; atsakovės S. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 484 Eur išlaidos advokato pagalbai, o atsakovės UAB „VTk Vilnius“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 2746,70 Eur išlaidos advokato pagalbai. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkintas visiškai, o turtinis reikalavimas patenkintas 98,59 proc.

Teismas sprendė sumažinti ieÅ¡kovui priteistinas teisinės pagalbos iÅ¡laidas iki 5 500 Eur atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ teisme atstovavo advokato padėjėja, dalis nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų nesusijusios su byla, dalies ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų pobÅ«džio negalima nustatyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų, taip pat į bylinėjimosi iÅ¡laidas įtrauktos ir tokios iÅ¡laidos, kurios susidarė dėl procesinių praÅ¡ymų (pvz. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ar ieÅ¡kinio reikalavimo sumažinimo) ir nepriimtų į bylÄ baigiamųjų kalbų.

Viso paskaičiavo 5 865 Eur bylinėjimosi išlaidų (sudaro žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos) ir jas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis.

12. Atsakovams sprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1,41 proc. atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai tenkančiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, t. y. 38,73 Eur advokato iÅ¡laidų atsakovei UAB „VTk Vilnius“ ir 6,82 Eur atsakovei S. S.. Ä®skaitęs Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius procesinius reikalavimus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės UAB „VTk Vilnius“ priteisė 2 893,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės S. S. – 2925,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. II.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliantės (atsakovės) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovėms bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais: 13.1. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius panaudos sutarties sudarymo aplinkybę ir faktiÅ¡kai susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, apie kuriuos žinojo ir ieÅ¡kovas.

Susirašinėjimas su buhalteriu likus dviem savaitėm iki panaudos sutarčių sudarymo patvirtina, jog ieškovo iniciatyva ir valia buvo iškeltas abiejų butų panaudos sutarčių klausimas tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių už butus, o atsakovei UAB „VTk Vilnius“ būtų užtikrintos apyvartinės lėšos. Taigi paprašęs patarimo buhalterio ir pasitikėdamas juo ieškovas pasirašė buhalterio sudarytas ir atsiųstas panaudos sutartis. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad nebūtų pasirašęs ne dvikalbės sutarties, tokios sutartys buvo sudaromos tik tarp bendrovių ir kitų trečiųjų asmenų, bet ne asmeniškai ieškovo, be to, ieškovas pateikė byloje nuomos sutartį, kuri sudaryta tik lietuvių kalba. 13.2.

Tai, jog nėra iÅ¡likusio panaudos sutarties originalo, nedaro panaudos sutarties negaliojančia ir neįrodo, jog sutartis nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ galėjo disponuoti įmonės dokumentais, kadangi įmonės buveinė buvo registruota ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir ten laikomi įmonės dokumentai, o ieÅ¡kovas, prasidėjus iÅ¡tuokos procesui, apribojo atsakovės galimybę patekti į butÄ pasiimti tiek įmonės, tiek asmeninius daiktus. Ä®monės veikloje iÅ¡ esmės užteko skenuotų/kopijuotų dokumentų, o į teisėsaugos institucijas nesikreipė, kadangi pakako skenuotų dokumentų bei tikėjosi su sutuoktiniu iÅ¡spręsti nesutarimus taikiai.

Neatsižvelgiant į tai, kad nėra iÅ¡likęs ginčo panaudos sutarties originalas, teismas turėjo vertinti visus kitus surinktus įrodymus, pagrindžiančius panaudos sutarties sudarymÄ , remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais spręsti, ar kopija pripažintina įrodymu ir vertinti jos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę atsižvelgiant į esančius duomenis kopijoje bei kitus byloje esančius įrodymus. Teismas ginčijamame sprendime aplinkybių, paneigiančių ginčo sutarties egzistavimÄ , nenurodė ir neįvardino. 13.3.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo susiklostę faktiÅ¡kai panaudos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės ir perdavė ginčo butÄ naudotis atsakovei UAB „VTk Vilnius“, ir nors žinojo apie panaudÄ bei nuomÄ , niekada nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų nei dėl jo valdymo, nei dėl nuomos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad visÄ laikÄ galvojo, jog ginčo bute veikė įmonė, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai patvirtindamas valiÄ suteikti ginčo butÄ panaudÄ Ä¯monei, o faktiÅ¡kai susiklosčiusius panaudos santykius patvirtino ir ieÅ¡kovo atsakovė teismo posėdžio metu. 13.4.

IeÅ¡kovas komunalinių ir kitų butų iÅ¡laikymo mokesčių nemokėjo, o byloje ginčo dėl to nekyla, kad tokius mokesčius mokėjo atsakovė UAB „VTk Vilnius“. Byloje pateikta atsakovės UAB „VTk Vilnius“ viena iÅ¡ sudarytų sutarčių su komunalines paslaugas teikiančia įmone, kurioje aiÅ¡kiai nurodoma, kad sutartis sudaroma su butų panaudos gavėju. IeÅ¡kovas yra verslininkas, todėl jam yra (ir turi bÅ«ti) žinoma pareiga mokėti mokesčius už priklausantį turtÄ , o nemokant mokesčių daugiau nei 5 metus, žinomos ir aplinkybės, dėl kurių mokesčiai nemokami. 13.5.

Teismas neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovo žinojimÄ apie panaudos sutartį patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nedisponavo likvidžiu turtu ir niekada nesikreipė į atsakovę kaip buto bendrasavininkę su pasiÅ«lymu butÄ nuomoti, parduoti ar kitaip juo disponuoti. Nors ieÅ¡kovui buvo žinoma apie nuomos santykius, jis atsakovėms pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė, neprašė pateikti ataskaitų apie gaunamas nuomos pajamas, nesiteiravo apie faktiÅ¡kai patiriamas turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Pretenzijas atsakovei pateikė tik 2019 m. kovo 11 d., kai kilo tarpusavio nesutarimai su atsakove, tokiu bÅ«du siekdamas ne jo pažeistų teisių gynybos, o įbauginti atsakovę.

Be to, ieÅ¡kovas neginčija analogiÅ¡kos kito buto panaudos sutarties, kadangi jÄ ginčyti ekonomiÅ¡kai nenaudinga. 13.6. Nutraukdamas 2019 m. gegužės 2 d. raÅ¡tu ginčo panaudos sutartį ieÅ¡kovas patvirtino aplinkybę, jog laikė panaudos sutartį sudaryta. 13.7. Byloje neegzistuoja nė vienas negautas pajamas atitinkantis kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė žalÄ negautų pajamų forma. Byloje nėra įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nebuvo siekiama gauti pajamų iÅ¡ ginčo buto, t. y. kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į atsakovę su pasiÅ«lymu butÄ nuomoti ar kitaip juo disponuoti, bÅ«tų kreipęsis į agentÅ«rÄ ar skelbimų portaluose talpinęs buto nuomos pasiÅ«lymus ir pan.

Skundžiamame sprendime neatsižvelgta ir į ieÅ¡kovo prieÅ¡taringÄ bei besikeičiančiÄ pozicijÄ dėl ginčo buto naudojimo tikslo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog visÄ laikÄ manė, kad ginčo bute bus vykdoma įmonės veikla, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ginčo butas buvo perkamas tikslu padidinti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise turimo ir Å¡alia esančio buto plotÄ . Pripažindamas, jog ginčo buto neketino nuomoti, ieÅ¡kovas negalėjo pagrįstai tikėtis ir gauti nuomos pajamų iÅ¡ ginčo buto, dėl ko nėra tenkinamas ir antrasis negautų pajamų kriterijus.

Kadangi apeliantės nesutinka su teismo konstatuota iÅ¡vada, jog panaudos sutartis sudaryta be ieÅ¡kovo žinios, laikosi pozicijos, kad atsakovė UAB „VTk Vilnius“ teisėtai ir pagrįstai valdė ginčo butÄ panaudos sutarties pagrindu ir jį nuomojo trečiajam asmeniui. Nesant atsakovių neteisėtų veiksmų, nėra ir trečiosios negautų pajamų sÄ lygos. 13.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovių solidariÄ atsakomybę. Atsakovė S. S. negali bÅ«ti atsakinga už turtinę naudÄ , kuriÄ gavo atsakovė UAB „VTk Vilnius“.

Be to, atsakovė UAB „VTk Vilnius“ pinigus gavo teisėtai ir pagrįstai nuomodama ginčo butÄ panaudos sutarties pagrindu. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikoma, kad ginčo butas buvo nuomojamas neteisėtai ir nepagrįstai, atsakovės UAB „VTk Vilnius“ kreditoriumi bÅ«tų ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovė S. S.. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovių solidarios atsakomybės, rėmėsi tik prezumpcija, jog atsakovei S. S. buvo iÅ¡mokėti dividendai. Preziumuojama skolininkų atsakomybė neegzistuoja, kadangi skundžiamame sprendime aiÅ¡kiai nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus, kuriais bÅ«tų padaryta žala, atliko atsakovė S. S..

14. IeÅ¡kovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo tokius nesutikimo argumentus: 14.1. Apeliantės nepagrįstai remiasi argumentu, jog ginčo panaudos sutarties sudarymÄ iniciavo ieÅ¡kovas. Elektroniniu susiraÅ¡inėjimu buvo teiraujamasi atsakovės UAB „VTk Vilnius“ buhalterio M. Č. apie galimas alternatyvas valdyti Lietuvoje turimÄ turtÄ , tačiau gavus atsakymÄ tolimesnio bendravimo Å¡iuo klausimu nebuvo. Byloje pateiktas susiraÅ¡inėjimas pagrindžia aplinkybę, jog bÅ«tent atsakovė S. S. inicijavo sutarčių pasiraÅ¡ymÄ .

Apeliančių argumentas, jog ieškovas pasitikėdamas buhalteriu sutiko su siūlomu panaudos sutarčių sudarymu ir pavedė visus sutarties ruošimo veiksmus derinti sutuoktinei ir buhalteriui yra tik hipotetinio pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje pateikti įrodymai, jog tarp ieškovo ir buhalterio susiformavusi dvikalbė sutarčių rengimo praktika, be to, buhalteris parengtas sutartis siųsdavo ieškovui. Tuo tarpu pateiktas byloje susirašinėjimas bei atsakovės parodymai teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybę, jog panaudos sutartys siųstos tik atsakovei S. S..

IeÅ¡kovo pareikalauta nauja nuomos sutartis buvo parengta ieÅ¡kovo atstovų, kuriems nežinoma tarp ieÅ¡kovo ir kitų asmenų nusistovėjusi sutarčių rengimo praktika, be to, nuomos sutartis pasiraÅ¡yta dvejomis kalbomis, todėl ji nepaneigia įprastos tarp ieÅ¡kovo ir buhalterio buvusios bendravimo praktikos. 14.2. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantės, pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su nepateiktu panaudos sutarties originalo vertinimu. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad į teisėsaugos institucijas nesikreipė dėl to, jog sutuoktinė yra jų bendro vaiko mama, be to, be sutarties originalo teisėsaugos institucijos atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Ieškovas ketino inicijuoti rašysenos ekspertizę parašų autentiškumui nustatyti, tačiau ekspertizės atlikti be dokumento originalo neįmanoma. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su originalo nepateikimu, prieštaringos ir keliančios pagrįstų abejonių. 14.3. Ieškovas neprieštaravo, jog atsakovė lankytųsi tiek ieškovo, tiek jiems bendrai priklausančiame bute, jame apsistotų kolegos ar verslo partneriai, tačiau sutikimo niekada neišreiškė atsakovėms gauti vienašališkai iš turto pajamas.

IÅ¡ sutuoktinių veiklos gautoms pajamoms buvo nustatytas atskiro turto režimas, todėl apeliantės nepagrįstai remiasi argumentu, jog ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai perdavę butÄ ir taip iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ susiklostyti panaudos teisiniams santykiams bei negauti iÅ¡ to pajamų. 14.4. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neiÅ¡laikė turto Lietuvoje bei juo nedisponavo, taip pat nepatvirtina žinojimo apie sudarytÄ panaudos sutartį. Nurodė, kad teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pagal susitarimÄ atsakovė S. S. turėjo rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti turtÄ Lietuvoje, kai tuo tarpu rÅ«pinimasis turtu (duomenys neskelbtini) buvo ieÅ¡kovo pareiga.

Nebuvo ir itin didelio poreikio nuomoti turtÄ , kadangi įrengtas kokybiÅ¡komis ir brangiomis medžiagomis, be to, svarstė galimybę sujungti du butus ir parduoti arba nuomoti. 14.5. Apeliantės nepagrįstai nurodo, jog ieÅ¡kovas viso nuomos laikotarpio metu žinojo apie sudarytÄ nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Apie nuomos sutartį tapo žinoma visiÅ¡kai atsitiktinai, todėl nedelsiant inicijuota nuomos teisinių santykių pabaiga. Tai, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovėms, patvirtina nežinojimo apie sudarytÄ panaudos sutartį aplinkybę. 14.6.

Neginčijama analogiÅ¡ka kito buto, adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio neteikė, todėl apeliančių argumentai, susiję su minėto turto panaudos sutartimi, nesudaro apeliacijos objekto. Be to, ieÅ¡kovas yra UAB „VTk Vilnius“ steigėjas, įmonės registravimo metu VÄ® „Registrų centras“ pateikė sutikimÄ dėl atsakovės buveinės įregistravimo. Pasikeitus įmonės direktoriui, buvo susitarta, jog už naudojimÄ si patalpomis bus mokami komunaliniai mokesčiai, tačiau sutikimas pernuomoti ar kitais pagrindais perleisti turtÄ naudoti tretiesiems asmenims, nebuvo duotas.

PaaiÅ¡kėjus aplinkybėms, jog turtas taip pat buvo nuomojamas ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡ytos panaudos sutarties pagrindu, buvo pareikalauta iÅ¡registruoti įmonę iÅ¡ ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. 14.7. IeÅ¡kovas 2019 m. gegužės 2 d. praneÅ¡imu nutraukė savo kaip turto savininko teisių pažeidimo procesÄ , pažymėdamas, jog panaudos sutarties sudarymo fakto nepripažįsta. Todėl apeliantės nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas negalėjo nutraukti nesudarytos sutarties. 14.8.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas sÄ lygas ieÅ¡kovo patirtai žalai atlyginti. IeÅ¡kovas yra buto dalies savininkas, byloje pateiktais banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais nustatytos atsakovės UAB „VTk Vilnius“ gautos iÅ¡ viso 25 979 Eur nuomos pajamos, iÅ¡ kurių pusė priklauso ieÅ¡kovui, o atsakovių neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes - ieÅ¡kovas patyrė žalos. Aplinkybė, jog byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovo aktyvius veiksmus siekiant iÅ¡nuomoti turtÄ , nepaneigia kitų kriterijų egzistavimo. 14.9.

Kadangi iÅ¡nuomojusi ginčo butÄ , kurio dalis priklauso ir ieÅ¡kovui, tiesioginę naudÄ gavo ne tik atsakovė UAB „VTk Vilnius“, bet ir atsakovė S. S. kaip vienintelė UAB „VTk Vilnius“ akcininkė ir vadovė, neteisėtai nuomojant turtÄ tretiesiems asmenims buvo didinamas įmonės turtas ir atsakovei mokėtinų dividendų suma (kitokia nauda), pagrįstai skundžiamame sprendime nustatyta solidari atsakovių atsakomybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustačius vieno iÅ¡ turto savininkų valios nebuvimÄ pripažinta negaliojančia ab initio sudaryta panaudos sutartis ir taikyta solidari civilinė atsakomybė – žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

19. Nustatyta, jog ieškovui G. C. ir atsakovei S. S. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo G. C. ir atsakovės S. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pasirinktas sutuoktinių atskiro turto valdymo režimas. Iš byloje pateiktos 2015 m. lapkričio 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. 15/11-2 kopijos nustatyta, jog ieškovui ir atsakovei S. S. priklausantis butas neatlygintinai perduotas atsakovei UAB „VTk Vilnius“. Byloje pateikta atsakovės UAB „VTk Vilnius“, kurio vienintelė akcininkė ir vadovė yra atsakovė S. S., ir trečiojo asmens R.

S. sudaryta 2016 m. gegužės 12 d. patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomotojas UAB „VTk Vilnius“, atstovaujamas direktorės S. S., iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-12 iki 2017-10-01, sutartimi nustatytas mėnesinis nuomos mokestis – 700 Eur. Byloje ginčo nėra, jog atsakovės UAB „VTk Vilnius“ ir R. S. sudaryta 2017 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartimi nuomos terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 1 d.; nuomos santykiai tęsėsi ir po termino sutartyje nustatytomis sÄ lygomis.

Dėl panaudos sutarties (ne)sudarymo 20. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia ab initio 2015 m. lapkričio 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 15/11-2, įrodinėdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant pateiktiems įrodymams, sprendė, jog tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurį atlikus nenustatyta ieškovo valia sudaryti ginčo panaudos sutartį.

21. Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai. Vienas pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad sutartys sudaromos laisva Å¡alių valia. Sandoris, sudarytas be vienos iÅ¡ Å¡alių valios, prieÅ¡tarauja imperatyvui, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

22. Ä®rodymų vertinimo taisyklės iÅ¡plėtotos gausioje kasacinio teismo praktikoje. Teismas tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

23. Apeliantės visų pirma nesutikimÄ grindžia tuo, jog ieÅ¡kovas inicijavo panaudos sutarties sudarymÄ , įrodinėja, kad tokiÄ aplinkybę pagrindžia ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas su buhalteriu M. Č., nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, remdamasis pateiktais elektroniniais susiraÅ¡inėjimais.

24. IÅ¡ byloje pateikto 2015-11-13 – 2015-11-18 ieÅ¡kovo ir buhalterio M. Č. susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu turinio matyti, jog iÅ¡ tiesų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas domėjosi galimybe valdyti Lietuvoje turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovui ir sutuoktinei atsakovei neturint sÄ skaitų ir neteikiant mokesčių deklaracijų Lietuvoje, tačiau nėra duomenų apie tolimesnį bendravimÄ panaudos sutarčių sudarymo klausimais (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas ir atsakovės S. S. susiraÅ¡inėjimas su buhalteriu nuo 2015-11-26 iki 2015-11-30, iÅ¡ kurio turinio matyti, jog atsakovė derino panaudos sutarties sÄ lygas (sutarčių projektai buvo siunčiami bÅ«tent atsakovei S. S. peržiÅ«rėti ir pastaboms pareikÅ¡ti, pastaroji siuntė buhalteriui reikiamus duomenis panaudos sutarčių sudarymui).

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ , pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo ir buhalterio susiraÅ¡inėjimas nesudaro pagrindo vertinti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas inicijavo panaudos sutarties sudarymÄ ar sudarė ginčijamÄ panaudos sutartį.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovo ginčo panaudos sutarties inicijavo nepagrindžia ir apeliančių nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, pasitikėdamas buhalteriu, sutiko su jo siÅ«lomu panaudos sutarčių sudarymu ir ginčo sutarties sÄ lygas derinti pavedė atsakovei S. S.. Byloje nėra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų pavedė ginčo sutarties sÄ lygas derinti atsakovei, taip pat nėra ir įrodymų, jog tokį pavedimÄ davė buhalteriui, prieÅ¡ingai, iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu matyti, jog sutarčių sudarymo klausimais ieÅ¡kovas su buhalteriu po 2015-11-13 – 2015-11-18 susiraÅ¡inėjimo nebendravo (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, jog tokie apeliančių pasvarstymai yra hipotetinio pobÅ«džio ir nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovas inicijavo ginčo sutarties sudarymÄ .

26. Apeliantės įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina ir argumentai, susiję su panaudos sutarties kalba. Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovas sutartis sudarydavo ne tik dviem kalbomis (anglų ir lietuvių), kadangi byloje pateiktos ir ieÅ¡kovo sudarytos sutartys lietuvių kalba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, vertina kaip tikėtinÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas sutartis sudarydavo dviem kalbomis (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ laikėsi nuoseklios pozicijos dėl sutarčių sudarymo dviem kalbomis, tarp jo ir buhalterio nusistovėjusia sutarčių rengimo praktika, taip pat ir derinant sutarčių sÄ lygas jų siuntimu ieÅ¡kovui (2021-02-23 pateikti papildomi dokumentai).

IeÅ¡kovas taip pat paaiÅ¡kino bei pateikė įrodymus apie tai, kad nauja sutartis su nuomininke R. S. sudaryta nesilaikant tarp ieÅ¡kovo ir buhalterio nusistovėjusios praktikos, kadangi ji buvo parengta ir derinta su ieÅ¡kovo atstovais. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl sutarčių sudarymo dviem kalbomis, o tai, jog dėl atitinkamų aplinkybių nukrypta nuo įprastos ieÅ¡kovui praktikos, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas ir ginčo sutarties sudarymo atveju iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti panaudos sutartį.

27. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles atsakovėms tenka pareiga įrodyti raÅ¡ytinės ginčo panaudos sutarties sudarymÄ . Panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis). Byloje ginčo nėra, jog panaudos sutarties originalo atsakovės neturi, jis, teismui atsakoves įpareigojus pateikti, byloje nepateiktas.

Apeliantės kvestionuoja apylinkės teismo iÅ¡vadas, susijusias su nepateiktu panaudos sutarties originalu, nurodydamos, kad neiÅ¡likęs panaudos sutarties originalas nedaro panaudos sutarties negaliojančia ir nepagrindžia aplinkybės, jog sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad visų pirma, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantės, teismas vertino ne tik panaudos sutarties originalo, kaip vienintelio įrodymo, nepateikimÄ , kurio pagrindu padarė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo valios nebuvimo sudarant ginčo panaudos sutartį.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas nepateiktÄ ginčo sutarties originalÄ ir jo nepateikimo teismui priežastis, taip pat ginčo panaudos sutarties kopijos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenukrypdamas nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų vertinant įrodymus. Tai, jog apylinkės teismas atsakovių argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir priėmė apeliantėms nepalankias iÅ¡vadas, nesudaro pagrindo vertinti, jog iÅ¡vados padarytos remiantis iÅ¡imtinai ginčo sutarties originalo nepateikimu ir nevertinant jo kopijos įrodomosios reikÅ¡mės. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo panaudos sutarties nepateikimas, ieÅ¡kovui ginčijant paraÅ¡o originalumÄ , eliminavo galimybę paraÅ¡o originalumui įvertinti pasitelkti ekspertus.

Dėl argumentų, susijusių su panaudos sutarties originalo (ne)reikalingumu atsakovės UAB „VTk Vilnius“ kasdienėje veikloje, nesikreipimu į teisėsaugos institucijas dėl galimo originalo dingimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, pritardama apylinkės teismo sprendimo argumentams.

28. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių nebuvo faktiÅ¡kai susiklostę panaudos teisiniai santykiai, nurodo, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovei UAB „VTk Vilnius“ naudotis ginčo butÄ ir dėl jo naudojimo niekada nereiÅ¡kė pretenzijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi argumentu, jog panaudos sutartis yra realinis sandoris, kurio sudarymui esminę reikÅ¡mę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas panaudos gavėjui.

Kaip teisingai įvertinta skundžiamame sprendime, tokio realus ginčo turto perdavimo, ieÅ¡kovui neigiant panaudos teisinius santykius, atsakovės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, apeliantės ir teikdamos apeliacinį skundÄ nepaneigė ieÅ¡kovo nuoseklių argumentų, jog ieÅ¡kovas leido naudotis jam su atsakove S. S. priklausančiu butu. Pažymėtina, kad toks ieÅ¡kovo leidimas ir neprieÅ¡taravimas nesudaro pagrindo vertinti, jog iÅ¡ tiesų tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, o atsakovei UAB „VTk Vilnius“ suteikta teisė iÅ¡nuomoti patalpas ir gauti nuomos mokestį.

Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, net jei ir buvo tam tikrais laikotarpiais susiklostę tarp ieÅ¡kovo ir kažkurios iÅ¡ atsakovių ar trečiųjų asmenų panaudos santykiai, be panaudos davėjo iÅ¡ankstinio sutikimo panaudos gavėjui apribota teisė pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ CK 6.637 straipsnio 2 dalyje suteikti daiktÄ naudotis trečiajam asmeniui. Pažymėtina, jog apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tokios suteiktos teisės neįrodinėjo, taip pat nepateikė ir ieÅ¡kovo sutikimo.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų, įvertinant ieÅ¡kovo argumentus dėl atsitiktinio sužinojimo apie iÅ¡nuomotÄ ginčo butÄ be ieÅ¡kovo valios, viena vertus logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama. Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, juolab kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įrodymų visuma tokių santykių nepatvirtina.

29. Apeliantės įrodinėja, kad ieÅ¡kovo žinojimÄ apie panaudos santykius patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nemokėjo ginčo buto iÅ¡laikymo mokesčių, o juos mokėjo tik atsakovė S. S.. IÅ¡ tiesų byloje dėl to ginčo nekyla ir ieÅ¡kovas neginčija, jog ginčo buto komunalinių ir kitų iÅ¡laikymo mokesčių nemokėjo. Teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus bei apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, susijusius su ginčo buto iÅ¡laikymu, pažymi, jog ieÅ¡kovas laikosi nuoseklios ir tvirtos pozicijos dėl jų tarpusavio susitarimo, jog (duomenys neskelbtini)turtu rÅ«pinasi ieÅ¡kovas, o atsakovė S. S. – Lietuvoje esančiu turtu. Taigi tikėtina, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės S. S. galėjo egzistuoti toks susitarimas dėl rÅ«pinimosi turtu, juolab kad, Å¡alys buvę sutuoktiniai, o atsakovei S. S. dėl kalbos paprasčiau rÅ«pintis turtu, esančiu Lietuvoje (CPK 185 straipsnis).

30. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nenuomojo ginčo buto, taip pat nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas žinojo apie sudarytÄ panaudos sutartį. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, Å¡alys svarstė turimÄ bendrÄ turtÄ sujungti su ieÅ¡kovui priklausančiu turtu ir jį parduoti ar nuomoti. IeÅ¡kovas nurodė, jog poreikio nuomoti buto ir nebuvo dėl galimybės apsistoti verslo parneriams bei kokybiÅ¡ko buto įrengimo. Taigi tikėtina, jog nedisponavimÄ ginčo turtu galėjo lemti ne sudaryta ginčo panaudos sutartis ir ieÅ¡kovo žinojimo apie jÄ aplinkybė, o neapsisprendimas, juolab kad, Å¡alių paaiÅ¡kinimai nepatvirtina skubaus poreikio nuomoti turtÄ (CPK 178,185 straipsniai).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybės, susijusios su panaudos sutartimi dėl ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Viena vertus, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis nėra ginčijama, ji nesudaro civilinės bylos ginčo dalyko, taigi ir argumentai, susiję su ieÅ¡kovui priklausančiu butu kilusiam ginčui neturi teisinės reikÅ¡mės. Kita vertus, ginčo dėl to nekyla, jog ieÅ¡kovui priklausančiame bute buvo įregistruota atsakovės UAB „VTk Vilnius“ buveinė, ieÅ¡kovas nurodė sutikęs dėl buveinės įregistravimo ir buvo sutarta, jog už naudojimÄ si butu atsakovė UAB „VTk Vilnius“ mokės mokesčius už komunalines paslaugas. Taigi, prieÅ¡ingai nei ginčijamos sutarties atveju, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti panaudos sutartį su atsakove UAB „VTk Vilnius“.

32. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, juos papildančius paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei padarytas iÅ¡vadas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tikėtinÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios sudaryti ginčo panaudos sutartį, todėl ginčijamas sandoris, sudarytas be jo valios ir žinios, pagrįstai pripažintas negaliojančiu ab inito. Dėl reikalavimo priteisti žalÄ 33. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista žala, t. y. negautomis pajamomis, nurodydamos, jog neegzistuoja nei vienas iÅ¡ kriterijų, kuriuos negautos pajamas turi atitikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovių skundų argumentais.

34. Pažymėtina, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovių žalÄ negautų pajamų forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

35. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais taip pat svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. 36.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieÅ¡kovo teigimu, jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovių neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kiančių dėl be ieÅ¡kovo valios sudarytos ginčo panaudos sutarties ir jos pagrindu atsakovės UAB „VTk Vilnius“ su trečiuoju asmeniu R. S. sudarytos 2016 m. gegužės 12 d. patalpų nuomos sutarties.

37. Apeliantės visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodinėdamos, jog ieÅ¡kovas nenumatė gauti pajamų iÅ¡ ginčo buto, be to, pripažino neketinęs buto nuomoti. Kaip jau buvo nustatyta, ieÅ¡kovas nebuvo apsisprendęs dėl tikslių tolimesnių buto panaudojimo planų, o su atsakove S. S. svarstė keletÄ variantų, tarp jų ir galimos buto nuomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nesant konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į nekilnojamojo turto agentÅ«ras ar kitokiais aktyviais veiksmais siekė iÅ¡nuomoti ginčo butÄ , kaip ½ dalies buto savininkas turi teisę gauti pajamas iÅ¡ savo nuosavybės, juolab kad, byloje ginčo nekyla, jog tokios pajamos buvo gautos.

Taigi apeliančių įrodinėjamos įrodymų nebuvimo aplinkybės nepaneigia ieÅ¡kovo teisės gauti iÅ¡ savo nuosavybės pajamas. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nuo 2019 m. birželio 4 d. sudaryta tarp nuomotojų ieÅ¡kovo G. C., atsakovės S. S. ir nuomininkės R. S.; nustatant 700 Eur nuomos mokestį, mokamÄ nuomotojams, atsižvelgiant į jų turimÄ patalpų dalį (po 350 Eur kiekvienam). Taigi ieÅ¡kovas, bÅ«damas ½ dalies buto savininku, neatsisakė iÅ¡ savo turto dalies gaunamų pajamų, o prieÅ¡ingai, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir toliau ginčo butÄ nuomoti trečiajam asmeniui bei gauti iÅ¡ nuomos pajamas.

38. Apeliantės nurodo, kad nėra tenkintas antrasis negautų pajamų kriterijus – pagrįstas tikėjimasis gauti pajamas, kadangi ieÅ¡kovo pozicija dėl buto panaudojimo tikslo kito. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, jog be kitų buto panaudojimo tikslų svarstė ginčo butÄ nuomoti, taigi, nors ir ieÅ¡kovas nuomos klausimu nebuvo tvirtai apsisprendęs, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovo teisės gauti nuomos pajamas iÅ¡ buto. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovei UAB „VTk Vilnius“ buvo mokamas nuomos mokestis, todėl ieÅ¡kovo teisė gauti pusę nuomos pajamų negali bÅ«ti paneigiama jo neapsisprendimo aplinkybe.

39. Apeliantės taip pat nepaneigė apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo nustatyto trečiojo kriterijaus – neteisėtų veiksmų. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovių neteisėtų veiksmų nebuvimas grindžiamas nepagrįstai pripažinta negaliojančia ginčo panaudos sutartimi. Aukščiau nutartyje nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas įvertino apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ sprendžiant dėl ieÅ¡kovo valios sudaryti ginčo panaudos sutartį ir nustatė, jog pagrįstai ginčo panaudos sutartis pripažinta negaliojančia dėl ieÅ¡kovo valios nebuvimo ir atsakovių neteisėtų veiksmų.

Taigi apeliančių argumentai, kuriais grindžiamas teismų praktikoje nurodomo negautoms pajamoms įvertinti trečiojo kriterijaus nebuvimas, jau buvo įvertinti aukščiau, dėl jų pasisakyta nustačius, jog ginčo panaudos sutartis pripažinta negaliojančia pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo argumentų nekartoja.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimÄ , jeigu prarado pajamas dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai sudaro pagrindÄ taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog atsakovė UAB „VTk Vilnius“ iÅ¡ nuomos gavo pajamas, kurių pusę jam priklauso kaip negautos pajamos. IÅ¡ byloje esančių atsakovės UAB „VTk Vilnius“ banko sÄ skaitų matyti, jog nuomos mokestis pagal sutartį buvo mokamas į bendrovės sÄ skaitÄ nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., sumokėta nuomos mokesčio suma sudaro 25 979 Eur.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį negautų pajamų forma nustatė remdamasis atsakovės UAB „VTk Vilnius“ gautomis pajamomis, ir sprendė, jog tokių pajamų ½ priklauso ieškovui. Dėl solidarios atsakomybės 41. Apeliantės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta atsakovių solidaria atsakomybe žalai negautų pajamų forma atlyginti, nurodydamos, jog solidari atsakomybė preziumuota nepagrįstai.

42. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį nustatomas bendrininkavimas siaurÄ ja prasme (bendrininkavimas plačiÄ ja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ .

Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

44. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „VTk Vilnius“ 100 proc. akcijų savininkė ir vadovė yra atsakovė S. S., taigi neabejotinai juridinio asmens vardu atitinkami veiksmai ir sprendimai priimami bÅ«tent atsakovės S. S.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl solidariosios atsakomybės, įvertino abiejų atsakovių veiksmus, pažymėdamas, jog atsakovė S. S. ginčo panaudos sutartį, kuri pripažinta negaliojančia, sudarė su atsakove UAB „VTk Vilnius“ ir jai be ieÅ¡kovo valios perdavė ginčo buto ieÅ¡kovo dalį, o atsakovė UAB „VTk Vilnius“, kurio valiÄ formuoja ir sprendimus priima vadovas, kuriuo ir buvo atsakovė S. S., be ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo (valios) ieÅ¡kovo turtÄ iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui.

Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui žala atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė S. S. veikė ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir, bÅ«dama atsakovės UAB „VTk Vilnius“ savininkė bei vadovė, už juridinį asmenį, gavusį turtinę naudÄ . Nors atsakovė S. S. nurodo, jog iÅ¡ sudarytos nuomos sutarties negavo, tačiau tokie apeliantės argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovui žala negautų pajamų forma sukelta abiejų atsakovių veiksmais.

Dėl procesinės bylos baigties 45. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumÄ , nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai, nustatęs, jog ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios sudaryti panaudos sutartį, ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Šalies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovas įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 331 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas ir 37,50 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ , kuris pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ . Pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

50. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

51. Remiantis Statistikos departamento vieÅ¡ai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtÄ jį ketvirtį (atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundÄ teismui pateiktas 2021 m. balandžio 19 d.) sudarė 1 454,80 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ advokatui priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3).

52. Nors ieÅ¡kovo patirtos advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau pažymėtina, kad tai yra tik rekomenduojamo pobÅ«džio nurodoma maksimali suma, kuriÄ kiekvienu atveju teismas turi teisę ex officio įvertinti individualiai. Vertindamas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį teismas įvertina tokius kriterijus kaip civilinės bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, pastovumas, pobÅ«dis ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas).

53. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl ieÅ¡kovo patirtų advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidų atsižvelgia į tai, jog teisine prasme ginčas nėra sudėtingas, o pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi argumentai, iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams. Taip pat vertintina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo keliami klausimai, kuriems parengti reikėjo skirti dideles laikos sÄ naudas apibendrinant teisinį reglamentavimÄ ar didelės apimties teismų praktikÄ , remtis tarptautiniais teisės aktais.

IeÅ¡kovui nagrinėjamu atveju buvo teikiamos tos pačios atstovės kompleksinės teisinės paslaugos. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ atsižvelgtina į tai, jog ieÅ¡kovo procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus kriterijus, sprendžia sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme iki bendros 800 Eur sumos, priteisiant jÄ iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis ieÅ¡kovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apeliančių (atsakovių) S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „VTk Vilnius“ apeliacinio skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovių S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „VTk Vilnius“ ieÅ¡kovui G. C. lygiomis dalimis 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Jūra Marija Strumskienė