4e4d667c-cb64-4016-a615-beb37db19dc3 · Vilniaus apygardos teismas

   Baudžiamoji byla Nr. 1A-297/2014Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00186-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5; 2.1.7; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.1.15.3; 2.4.6;2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2014 m. spalio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Simonai Mališauskaitei, Boženai Kosteckai,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,nuteistajam E. L.,nukentėjusiųjų atstovams advokatams Laimai Razvickienei, Vladislavui Latušinskij,nukentėjusiesiems A.

N., E. D.,specialistui Valentinui Mitunevičiui, ekspertui Vidui Leipui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 5 d. ir nubaustas penkerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant atviroje kolonijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., E. L. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.Nuosprendžiu nukentėjusiajam E. D. iÅ¡ E. L. priteista 4303,69 Lt (keturi tÅ«kstančiai trys Å¡imtai trys litai 69 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 95684,00 Lt (devyniasdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi litai) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje E. D. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.Taip pat nukentėjusiajai A. N. iÅ¡ E. L. priteista 2523,00 Lt (du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai dvideÅ¡imt trys litai) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti ir 95684,00 Lt (devyniasdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi litai) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiajai A. N. iÅ¡ E. L. priteista 5000,00 Lt (penki tÅ«kstančiai litų) už advokato atstovavimÄ teisme.Nuosprendžiu iÅ¡ civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai A.

N. priteista 4316,00 Lt (keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos litų) neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka, 12814,24 Lt (dvylikos tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiolikos litų 24 ct) laidojimo bei kapavietės įrengimo draudimo iÅ¡moka, 182,71 Lt (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų litų 71 ct) gydymo iÅ¡laidų bei 39,95 Lt (trisdeÅ¡imt devynių litų) negautų pajamų,   7631,00 Lt (septynių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno lito) draudimo iÅ¡moka už sunaikintÄ transporto priemonę bei 600,00 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) techninės pagalbos iÅ¡laidos, viso priteista 25583,90 Lt (dvideÅ¡imt penki tÅ«kstančiai penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys litai 90 ct) draudimo iÅ¡mokos.Taip pat nuosprendžiu nukentėjusiajam E. D. iÅ¡ civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4316,00 Lt (keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos litų) neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : E. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, vienas buvo sužalotas, t. y. jis 2011 m. kovo 26 d., apie 21.41 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 37 km 218.70 m, vairuodamas automobilį ,,Audi A4”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas apie 101 km/h greičiu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, virÅ¡ijo leistinÄ Å¡ioje kelio atkarpoje greitį, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. reikalavimus, kur susidÅ«rė su automobiliu ,,Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu J.

N.. Dėl Å¡ių veiksmų įvykusio eismo įvykio metu automobilio ,,Audi A6”, vairuotojas J. N. ir keleivė O. D. žuvo įvykio vietoje, o automobilio ,,Audi A6” keleivei A. N., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, jame nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, neargumentuota, kodėl tikėjo iÅ¡skirtinai tik kaltinimui palankiais argumentais ir visiÅ¡kai atmetė apeliantÄ teisinančius argumentus.

Teismas savo iÅ¡vadas pagrindė remdamasis tik spėlionėmis ir prielaidomis bei prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino visų byloje esančių prieÅ¡taravimų, netyrė sÄ moningai nesurinktų ir nepateiktų apeliantÄ teisinančių įrodymų, ir nepareikalavo surinkti bei pateikti Å¡iuos įrodymus. Nuosprendyje pažeistos įrodymų viseto vertinimo taisyklės. Be to, teismas nukrypo nuo Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos ir Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 18 bei 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 suformuluotų iÅ¡aiÅ¡kinimų.

Nuosprendyje netinkamai iÅ¡spręsti kiti klausimai, jis suraÅ¡ytas pažeidus Lietuvos Respublikos BPK 301 str., 302 str., 303-305 str. nuostatas, nes byloje nebuvo pakankamai įrodymų, neginčijamai įrodančių apelianto kaltę. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 31 str. 1 d. ir 2 d., 109 str. 1 d. ir 2 d., Å¡ios nuostatos liko deklaratyvios. Apeliantas mano, kad teismas, kritiÅ¡kai įvertinęs jo gynybinę versijÄ , kad J. N. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į jo eismo juostÄ , kur ir įvyko susidÅ«rimas, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.6. p. reikalavimus, nes iÅ¡ to seka, kad tai jis privalėjo įrodyti savo nekaltumÄ , kad tai jis nesurinko pakankamai savo nekaltumo įrodymų ir, kad nepateikė jų teismui.

Tokiu būdu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Lietuvos teismo ekspertizių centro 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valentino Mitunevičiaus įmonės „I.“ 2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos teismo ekspertizių centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra prieštaringi, tačiau nuosprendyje nenurodyti motyvai, dėl ko vieni bylos įrodymai buvo įvertinti išimtinai eismo įvykyje dalyvavusio ir žuvusiojo J.

N. naudai, ir tuo pačiu apelianto nenaudai. E. L. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius faktinius duomenis apie eismo įvykį bei jo kilimo priežastis, dalies bylos duomenų visai nevertino, atsisakė priimti ir tirti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, todėl nepagristai jį pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Susipažinus su minėtame nuosprendyje nurodytais teismo motyvais ir argumentais ir kituose bylos dokumentuose esančiais duomenimis, apelianto įsitikinimu, matyti, kad spręsdamas jo kaltės klausimÄ , teismas vadovavosi ne byloje esančių įrodymų visuma, o iÅ¡skirtinai tik prieÅ¡taringais - Lietuvos teismo ekspertizių centro 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizių centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios A.

N. ir liudytojų M. S., Č. S. parodymais. Ir tai akivaizdžiai atsispindi aprašomoje nuosprendžio dalyje, kur teismas daugiau nei aštuoniuose lapuose perrašė nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų bei ekspertų išvadas, specialistų ir vieno eksperto teisme duotus parodymus, tačiau faktiškai neatliko šių byloje fiksuotų duomenų, kaip bylos įrodymų, analizės. Be to, vertindamas aukščiau nurodytus bylos duomenis, teismas juos vertino akivaizdžiai neobjektyviai ir tendencingai, ir tokiu būdu buvo šališkas.

Apelianto įsitikinimu, teismo nurodyti motyvai, kurias jis atmetė specialisto Valentino Mitunevičiaus iÅ¡vadÄ yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl negali bÅ«ti pripažinti teisėtais. Atliekant byloje įrodymų tyrimÄ , 2012 m. liepos 12 d. teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas Vitalij Matusevič, kuris ir pateikė Lietuvos teismo ekspertizių centro 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertas parodė, kad „...Ä®vykio vietoje užfiksuotos slydimo žymės, nors slydimo žymės nebuvo identifikuotos, t. y. nebuvo nurodyta, kuris iÅ¡ automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, paliko žymes, tačiau deÅ¡inė žymė buvo pavaizduota ties automobiliu „Audi A4 Avant“, taigi, buvo padaryta iÅ¡vada, kad tas žymes paliko bÅ«tent tas automobilis.

Žymių pradžia buvo pavaizduota kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje žiÅ«rint pagal automobilio Audi A4 Avant važiavimo kryptį. Toliau Å¡ių duomenų pagrindu kompiuterio pagalba buvo atliktas susidÅ«rimo modeliavimas ir buvo duota iÅ¡vada ...“, arba „.... eismo įvykio vietos schemoje pavaizduotas tiesus kelio ruožas, ir iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų, kuriuos iÅ¡girdau Å¡iandien, jei tas kelio vingis ir buvo, tai labai dideliu spinduliu, tuomet prie tokio didelio spindulio jis neturėtų žymesnės įtakos, tame tarpe ir atlikto modeliavimo rezultatams...“, taip pat į prokuroro klausimÄ , ar nustatėte, kurioje vietoje įvyko automobilių susidÅ«rimas, Vitalij Matusevič atsakė:

„taip, remiantis užfiksuotų slydimo žymių pradžios padėtimi, 2,6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, žiÅ«rint automobilio „Audi A4 Avant“ važiavimo kryptimi...“. Po pertraukos, 2012 m. spalio 8 d. papildomai apklausiamas minėtas ekspertas parodė, kad: „....eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta tragiÅ¡kai, nes matome, kad papildomos eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole pėdsakų daugiau ir jie buvo kitokie nei buvo užfiksuoti atliekant pirminę vietos apžiÅ«rÄ .

Tyrėja M. 2011 m. kovo 29 d. papildomai apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ , ji buvo užfiksavusi vienÄ lanko formos slydimo žymę ir Å¡i žymė buvo fiksuota prie kitokio objekto, prie Å¡alutinio kelio. Pirminės apžiÅ«ros protokole ji buvo fiksuota prie kilometrinio stulpo, kelio ženklas Nr. 624 ,,37“. Abiejų schemų visiÅ¡kai negalima sutapatinti, naudoti kaip tyrimui...“. Nepaisant to, ekspertas vis tiek laikėsi savo nuomonės, iÅ¡dėstytos   2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus, dėl įvykio vietoje fiksuotų pėdsakų, ekspertas parodė, kad: „...Akivaizdu, kad pirminėje apžiÅ«roje pavaizduoti lanko formos lygiagretÅ«s pėdsakai susiformuoti negalėjo, automobilis „Audi A4“, prie kurio tie pėdsakai buvo priskirti, buvo pasisukęs apie vertikaliÄ ašį prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Kai yra toks judėjimas, pėdsakai susikryžiuoja, bet jokiu bÅ«du negali bÅ«ti lygiagretÅ«s...“ Ä® klausimÄ , kokie duomenys nurodo, kur įvyko automobilių susidÅ«rimas ir ar automobilių susidÅ«rimo vieta nustatyta modeliuojant kompiuterio pagalba, Vitalij Matusevič parodė, kad „.... kitokių duomenų neturėjau, buvo pavaizduoti du pėdsakai ir laikoma, kad kairį pėdsakÄ , žiÅ«rint iÅ¡ Vilniaus pusės, paliko automobilio „Audi A4 Avant“ priekinis kairės pusės ratas...“ Ä® klausimÄ , ar buvo tirta schemoje 4 pozicijoje kairėje pusėje kairio pėdsako nuo Varėnos link Vilniaus susidarymo kryptis, ar buvo duomenys, kurių pagrindu galėjo tirti, ekspertas parodė, kad „...nebuvo duomenų, kurių pagrindu galėjo tirti...“ 2013 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Irmantas Granskas, kuris remiantis gauta teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartimi, kartu su ekspertu Vidu Leipumi atliko 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio tyrimÄ ir pateikė Lietuvos teismo ekspertizių centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Ekspertas Irmantas Granskas parodė, kad: „...tyrimui buvo pateikta bylos medžiaga, joje esančio fotografijos buvo pateiktos, buvo apžiÅ«rėti automobiliai. Pėdsakas automobilio „Passat“ nebuvo tirtas. Neturėjom duomenų, kad tas pėdsakas buvo iÅ¡likęs. Negalime nustatyti ar tame pėdsake yra individualizuojančių požymių, kad bÅ«tent tos maÅ¡inos paliktas pėdsakas. Tikėti buvo paminėta, nes pačio pėdsako kaip ir nėra jau. Jeigu yra individualizuojantis požymis, tai tada galima sakyti, kad bÅ«tent ta padanga paliko pėdsakÄ .

Protokole, plane pėdsakai buvo užfiksuoti....“ Kaip matyti iÅ¡ eksperto duotų parodymų, jis nurodė, kad automobilio „Passat“ pėdsakas nebuvo tirtas, tačiau ekspertas nepaaiÅ¡kino, kokį ryšį su 2011 m. kovo 26 d. autoįvykio aplinkybių tyrimu turi nurodytas automobilis „Passat“, kuris apskritai nedalyvavo Å¡iame eismo įvykyje. Ä® klausimÄ , kuo remiantis autoavarijos vietoje 4 pozicijoje pažymėtas pėdsakas, kad slydimo žymė priskirta automobiliui „Audi A4“, ekspertas Irmantas Granskas parodė:

„...aÅ¡ konstatavau faktÄ , kas yra paraÅ¡yta. Schemoje pavaizduota buvo. AÅ¡ neneigiu, kad remiuosi autoįvykio schema...“ Ä® klausimÄ , ar Å¡ita schema yra mastelinė, Irmantas Granskas parodė: „...mastelis nėra nurodytas, tai schema nėra laikytina masteline“. Ä® klausimÄ , ar esant nemastelinei schemai galima grįsti kam priklauso pėdsakas, teisėja ekspertui neleido atsakyti, nuėmė šį advokato klausimÄ , motyvuodama tuo, jog ekspertas jau atsakė, nors faktiÅ¡kai į šį klausimÄ ekspertas nebuvo atsakęs. Ä® kitÄ klausimÄ , kodėl ekspertizės akto 12 pavyzdyje automobilio „Audi A4“ priekinio kairio rato trajektorija gauta modeliavimo bÅ«du visiÅ¡kai nesutampa su schemoje pažymėtu 6.4 pėdsaku, ekspertas Irmantas Granskas parodė, kad „...modeliavimas buvo atliktas pagal pateiktÄ medžiagÄ ir tai nebuvo kategoriÅ¡kai nustatyta, kad bÅ«tent tas automobilis paliko tÄ pėdsakÄ .

Nėra individualizuojančių požymių. Kodėl nesutampa? Tai ar jie privalo sutapti, kai nėra nustatyta kategoriškai, kad tai tie pėdsakai. Kokios fotografijos buvo pateiktos, tokiomis buvo ir naudojamasi. Šitai vienareikšmiškai nebuvo nustatyta. Kad visiškai sutapo, ar visiškai nesutapo tai aš nenoriu kalbėti...“ Taip pat ekspertas patvirtino, kad nebuvo nustatinėjama pėdsakų susidarymo kryptis, nors ekspertizės akto 7 punkte pasisakoma, kad pėdsakas, buvęs kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje susidarė kelio kryptimi nuo Gardino link Vilniaus.

Ä® klausimÄ , kodėl apžiÅ«rint automobilį „Audi A4 Avant“ nebuvo nufotografuota padanga iÅ¡ Å¡ono, tikslu patvirtinti, ar ekspertizės akte (6-14, 6-15) lape nurodyti duomenys, kur nurodoma, kad ant horizontaliojo ženklinimo siauros iÅ¡tisinės linijos esantis pėdsakas buvo suformuotas iÅ¡ aÅ¡tuonių tamsiai pilkos spalvos vizualiai vienodo pločio iÅ¡ilginių dryžių, kuris iÅ¡vadoje yra priskirtas „Audi A4 Avant“ automobiliui, yra teisingi, ir kodėl nėra nuotraukos, ekspertas parodė, kad pats sprendžia kokios fotografijos reikalingos iÅ¡vadai pateikti.

Tikslu patikrinti Å¡iÄ aplinkybę, buvo praÅ¡oma prijungti „Audi A4 Avant“ automobilio padangos, kurioje aiÅ¡kiai matyti viso esantys 6, o ne 8 gruntkibiai foto nuotraukÄ arba atlikti Å¡io automobilio apžiÅ«rÄ vietoje, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė. 2012 m. spalio 8 d. posėdyje apklausiamas ekspertas Valentinas Mitunevičius, atlikęs 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio tyrimÄ ir pateikęs 2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini), patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir parodė, kad:

„...Esminis dalykas nustatant eismo įvykio mechanizmÄ , yra objektyvÅ«s duomenys, Å¡iuo atveju, pėdsakas, kuris mano specialisto iÅ¡vadoje pavaizduotas 5 puslapyje, pažymėtas raudonomis ir geltonomis rodyklėmis ir Å¡is pėdsakas esminis nustatant eismo įvykio mechanizmÄ . Atliekant matavimus, buvo sudarytas mastelinis brėžinys (3 paveikslas), Å¡iame vaizde atidėti pažymėti atstumai, Å¡io pėdsako ilgis 6,40 m. ir jo iÅ¡sidėstymo atstumai nuo brÅ«kÅ¡ninės aÅ¡inės kelio ženklinimo linijos, tai galima pasakyti, kad ilgis atitinka tyrėjos M. sudaryto protokolo duomenis, o 180 cm ir 115 cm sukeisti vietomis ir tiek.

Toliau buvo atliktas tyrimas bÅ«tent Å¡io pėdsako, pvz. iÅ¡ 10 puslapyje esančios 6 nuotraukos, taipogi iÅ¡ kitų skaitmeninių nuotraukų vienareikÅ¡miÅ¡kai galima teigti, kad pėdsakas susidaręs kryptimi link Varėnos, tai vienareikÅ¡miÅ¡kai pagal šį pėdsakÄ ir tokio pėdsako nuleistas padangos pėdsakas palikti negalėjo, be oro negalėjo...“ Ekspertas į klausimÄ , ar liudytojo M. S. parodymai tikėtini techniniu požiÅ«riu, parodė, kad „....tie jo parodymai, kad automobilis „Audi A6“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę yra neįtikėtini, dėl susidÅ«rimo priekinėmis kairėmis dalimis abu automobiliai po susidÅ«rimo vienareikÅ¡miÅ¡kai sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, taigi bÅ«tent tie liudytojo parodymai yra neįtikėtini...“ Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismui nusprendus skirti byloje papildomÄ eismo įvykio ekspertizę, turėjo bÅ«ti įvertinta ir atsižvelgta į faktines aplinkybes, kad: dėl eismo įvykio, įvykusio 2011 m. kovo 26 d., apie 21.41 val., kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 37 km, Trakų raj., kurio metu susidÅ«rė automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. L., ir automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J.

N. byloje jau buvo atlikti du atskiri tyrimai ir Å¡iuo klausimu pateiktos dvi specialistų iÅ¡vados, kurių vienÄ , t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vitalij Matusevič, o kitÄ â€“ 2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vadÄ Â Â Â Â Â Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė įmonės „I.“ specialistas - teismo ekspertas Valentinas Mitunevičius. Nepaisant to, jog tiriant minėto autoįvykio aplinkybes, kai kuriose pozicijose abiejų ekspertų nuomonės sutampa, tačiau ekspertų duotos iÅ¡vados apie tai, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje įvyko automobilių susidÅ«rimas, ar galima identifikuoti įvykio vietoje, 2011 m. kovo 29 d. apžiÅ«ros protokole ir jo priede (fotolentelėje) fiksuotÄ automobilio rato slydimo pėdsakÄ bei Å¡io pėdsako kryptį, kurio vairuotojo veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , yra iÅ¡ esmės skirtingos.

Kadangi Å¡ioje byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios ne tik su eismo įvykio transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmu, eismo įvykio kilimo technine priežastimi, automobilių greičiais ir t. t, tačiau ir su autoįvykio metu ant važiuojamosios kelio dangos susidariusiais eismo įvykio pėdsakais, todėl teismas turėjo skirti komisinę eismo įvykio, transporto trasologinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti kitiems ekspertams, tačiau teismas to nepadarė, nors nutartyje ekspertams pateikti klausimai yra susiję atliekant bÅ«tent eismo įvykio transporto trasologinę ekspertizę.

Taip pat atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo stadijoje eismo įvykio tyrimÄ atliko Lietuvos teismo ekspertizių centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertas, todėl tikslu iÅ¡vengti galimo Å¡aliÅ¡kumo, atlikti ekspertizę turėjo bÅ«ti pavesta ne Teismo ekspertizių centro, o kitam nepriklausomam ekspertui. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentus bei siÅ«lymÄ ekspertizę atlikti pavesti eismo įvykių, transporto trasologijos ekspertui E. S., arba šį ekspertÄ Ä¯traukti į paskirtos komisinės ekspertizės sudėtį.

Kaip vienÄ iÅ¡ alternatyvių variantų, gynyba siÅ«lė tiriamo eismo įvykio, transporto trasologinę ekspertizę atlikti užsienyje, Krokuvos ekspertizių institute, Lenkijoje. Tačiau teismas šį gynybos praÅ¡ymÄ taip pat atmetė. Be to, teismo ekspertizių centro ekspertÄ IrmantÄ GranskÄ siÅ«lė nukentėjusioji pusė, o jis ir buvo paskirtas ekspertizei atlikti, ir kažkodėl bÅ«tent Å¡is vienintelis ekspertas iÅ¡ sudarytos komisijos teisme buvo apklaustas. Visa tai, apelianto vertinimu, tik patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ tiriant faktines įvykio aplinkybes ir tuo pačiu priimant byloje sprendimÄ .

Kaip matyti iš teisme apklaustų ekspertų Vitalij Matusevič ir Irmanto Gransko duotų parodymų, priešingai, nei nurodoma nuosprendyje, jie ne tik kad nepatvirtino savo išvadų bei jų nepagrindė atsakydami į proceso dalyvių klausimus, tačiau savo parodymais užtvirtino tik tai, kad 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio vietos apžiūra (pirminė ir 2011 m. kovo 29 d. atlikta antra apžiūra), kaip išsireiškė ekspertas Vitalij Matusevič buvo atlikta „tragiškai“, schemose nurodyti iš esmės skirtingi duomenys, todėl, eksperto nuomone, abiejų šių schemų net negalima sutapatinti ir naudoti tyrimui.

Kito eksperto Irmanto Gransko parodymai apskritai nuosprendyje nebuvo analizuojami, o tik apsiribota nurodant, kad ekspertas Irmantas Granskas patvirtino 2013 m. balandžio 30 d. ekspertų Irmanto Gransko ir vyr. eksperto Vido Leipaus duotÄ iÅ¡vadÄ , tačiau ekspertÄ VidÄ Leipų teismas atsisakė apklausti. Tokiu bÅ«du yra visiÅ¡kai nepagrįsta nuosprendyje padaryta iÅ¡vada ir dėl specialisto Valentino Mitunevičiaus pateiktos iÅ¡vados nepagrįstumo. Nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog 2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstyti teiginiai ir iÅ¡vados pateiktos remiantis iÅ¡tirtomis pateiktos tik dalies medžiagos kopijomis, neapžiÅ«rėjus automobilio „Audi A6“ ir, kad Å¡ios iÅ¡vados padarytos kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymu, pagal iÅ¡sakytÄ kaltinamojo versijÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta jokiais argumentais ir taip pat prieÅ¡taraujanti baudžiamojo proceso nuostatoms, reglamentuojančioms proceso dalyvių rungtyniÅ¡kumÄ tiriant ir nagrinėjant bylÄ teisme. Teisiniu požiÅ«riu apeliantui nesuprantamas teismo nuosprendžio motyvas, jog eksperto Valentino Mitunevičiaus iÅ¡vados dėl 2011 m. kovo 26 d. eismo įvykio mechanizmo yra padarytos kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymu, pagal iÅ¡sakytÄ kaltinamojo versijÄ , todėl teismas jomis nesiremia priimdamas nuosprendį.

Tokius aukščiau nurodytus teismo nuosprendžio argumentus nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , vienareikÅ¡miai yra pagrindas vertinti teismo Å¡aliÅ¡kumu, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu. Nors teismo nuosprendyje nurodoma, kad apelianto kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra neginčijamai įrodyta, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste vertinant aukščiau nurodytus bylos duomenis, Å¡ie įrodymai visiÅ¡kai nepatvirtina jo kaltumo, o prieÅ¡ingai, griauna kaltinimo formuluotes, patvirtina jo nekaltumÄ ir tiesioginių įrodymų nebuvimÄ byloje.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., kadangi E. L. kaltinantiems įrodymams suteikė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ teisinančius kitus byloje esančius įrodymus, be to, vadovavosi prieÅ¡taringais ir dviprasmiÅ¡kais įrodymais, nors jų teisingumas abejotinas, be to, nepagrįstai atmesdamas gynybos praÅ¡ymus, nepatikrino Å¡ių įrodymų kitais proceso veiksmais, nepagrįstai atsisakė priimti papildomus teisinančius įrodymus (2013 m. spalio 14 d. Valentino Mitunevičiaus įmonės „I.“ specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), nors remiantis įstatymo suteikta teise, to prašė bylÄ nagrinėjant teisme, kas atsispindi teismo posėdžio protokoluose.

Atsižvelgiant į paminėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimÄ ir Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimant apeliantÄ apkaltinantį nuosprendį remiantis aukščiau nurodytais ir prieÅ¡taringais raÅ¡ytiniais įrodymais, bylos baigtimi suinteresuoto asmens - nukentėjusiosios A. N., liudytojų M. S., Č. S., E. B. tik teisme duotais parodymais, yra nepagrįstas. Todėl, yra pakankamas pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p. A.

N. byloje yra nukentėjusioji, ji suinteresuota bylos baigtimi, todėl remtis jos parodymais objektyviÄ ja prasme, apelianto įsitikinimu, negalima. Be to, jos parodymais, kaip apelianto kaltės įrodymu negalima remtis ir todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog betarpiÅ¡kai prieÅ¡ autoįvykį kalbėjo telefonu, vienu metu buvo nuleidusi akis, o jas pakėlus pamatė ryÅ¡kias automobilio Å¡viesas, ir tada vyras stabdė, suko į deÅ¡inę ir staigiai pajuto stiprų smÅ«gį. Å ioje situacijoje sunkiai įtikėtina, kad A.

N. galėjo spėti suvokti, kuria kelio dalimi važiavo jos vyro vairuojamas automobilis betarpiÅ¡kai prie susidÅ«rimÄ . Dėl Å¡ioje byloje apklaustų liudytojų M. S. ir Č. S. parodymų objektyvumo ir pagrįstumo mano, kad Å¡ių liudytojų parodymų, kaip jo kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje apskritai negalima vertinti ir jais vadovautis priimant byloje sprendimÄ . Å is eismo įvykis įvyko 2011 m. kovo 26 d., ikiteisminis tyrimas byloje pabaigtas 2012 m. vasario 22 d., o 2012 m. vasario 27 d.

Trakų rajono apylinkės prokuroro nutarimu atmestas apelianto gynėjo praÅ¡ymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Tokiu bÅ«du, liudytojai M. S. ir Č. S. nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡ymu buvo apklausti teisme tik 2012 m. liepos 12 d. posėdyje ir tik po to, kai prieÅ¡ tai 2012 m. gegužės 29 d. vykusiame teismo posėdyje buvo pateikta eksperto Valentino Mitunevičiaus 2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pagrindas abejoti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu ir jais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. BylÄ tyrusi tyrėja J. M., teisme apklausta liudytoja parodė, kad: „...pirmÄ kartÄ girdžiu apie toki liudytojÄ M. S.. Neprisimenu, ar man rodė medžiagÄ , kurioje tarnybiniame praneÅ¡ime paminėtas Å¡is liudytojas. TurbÅ«t, nebuvo reikÅ¡minga man, jei neapklausiau liudytojo M. S. arba gal ir buvo susisiekta su juo, neprisimenu...“, arba „...ikiteisminio tyrimo metu maniau, kad nereikÅ¡mingi liudytojo M.

S. parodymai...“. Minėtų liudytojų parodymų objektyvumas dar labiau sukėlė abejones, kai prieš 2012 m. liepos 12 d. teismo posėdį apeliantas teigia išgirdęs nukentėjusiuosius bendraujant su S., kuriam buvo pasakyta, „jei paliudysit, kaip kalbėjome, gali pakrypti mūsų linkme... (3 t. b. l. 65). Teismas visiškai nevertino ir policijos tyrėjos, teisme apklaustos liudytoja J. S. duotų parodymų, kur ji nurodė, kad: „....Negaliu atsakyti kodėl nefiksavau skysčio dėmių, gal nemoku išsamiai surinkti medžiagos...“ (t. 3, b. l. 82-83).

Teismas tendencingai vertino ir liudytojo E. B. parodymus, kur pastarasis teisme tvirtino, kad „...A. N. stovėjo apsikalbinusi sÅ«nų, priėjęs kaltinamasis atsipraÅ¡inėjo, kad yra kaltas, aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo nusisukęs į automobilio gale sėdinčius vaikus, o atsisukus įvyko smÅ«gis. AÅ¡ girdėjau, kad jis tai sakė, nes stovėjau Å¡alia...“ Tačiau tokie liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes apeliantas teigia tokių žodžių nesakęs, tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė pati A.

N.. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ir argumentų, pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, nepagrįstai ir pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatÄ , padarė nepagrįsta iÅ¡vadÄ , jog 2011 m. kovo 26 d. apie 21.41 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 37 km. 218.70 m. autoįvykis įvyko bei kilo sunkios pasekmės dėl to, kad apeliantas pažeidė KET reikalavimus.Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. D. atstovė advokatė L. R. praÅ¡o pilnai atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį bei priteisti atstovaujamojo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas neÅ¡aliÅ¡ko teismo, teisingai iÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visas bylos aplinkybes. Nuosprendyje labai aiÅ¡kiai, nuosekliai yra aptarti liudytojų parodymai, iÅ¡analizuotos visos trys specialistų iÅ¡vados ir pateiktas Å¡ių visų įrodymų bei nuteistojo pozicijos vertinimas, kuris yra teisingas, kvalifikuotas ir objektyvus. Apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Nuteistasis ir jo sutuoktinė savo nepagarbiu elgesiu teisminio nagrinėjimo metu sukėlė nukentėjusiesiems dar didesnį dvasinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, įžeidė moraliÅ¡kai, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam teisingÄ bausmę.Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu specialistas Valentinas Mitunevičius parodė, kad yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, kita jo darbovietė – jo paties įmonė UAB ,,I.,‘‘ kur jis yra direktorius ir ekspertas.

Pilnai palaiko savo dvi suraÅ¡ytas iÅ¡vadas, t. y. 2012 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant pirmÄ tyrimÄ , jam advokato pateikta bylos medžiaga iÅ¡vardinta specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 poskyryje, o atliekant kitÄ tyrimÄ , pateikta medžiaga iÅ¡vardinta kitos iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 poskyryje. Be to, atliekant tyrimÄ , suraÅ¡ant pirmÄ iÅ¡vadÄ 2012 m. gegužės 22 d., pats apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ , atliko tam tikrus matavimus.

Tiriamo eismo įvykio eigÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai galima nustatyti pagal pėdsakÄ , kuris pažymėtas 2011 m. kovo 29 d. autoavarijos vietos schemoje trečia pozicija, toliau jis parodytas pirmos specialisto iÅ¡vados (duomenys neskelbtini) pirmoje nuotraukoje, pažymėtas raudona ir geltona rodyklėmis. Jis gerai matomas pirmoje nuotraukoje, Å¡eÅ¡toje nuotraukoje. Tyrimui pateiktos skaitmeninės nuotraukos, kurias buvo galima lyginti ir jose gerai matosi to pėdsako kryptis, t. y. pėdsakas susidarė kryptimi nuo Vilniaus link Gardino taip, kaip tai pažymėta raudonomis rodyklėmis Å¡eÅ¡toje nuotraukoje (2012 m. gegužės 22 d. iÅ¡vados 10 psl.).

Pėdsako kryptį galima pagrįsti tuo, kad dryžiai storėja, intensyvėja kryptimi į deÅ¡inę ir į priekį, žiÅ«rint kryptimi link Varėnos. J. N. vairuojamas automobilis judėjo nuo Vilniaus link Varėnos. Minėtas pėdsakas, jo pobÅ«dis parodo, kad jį palikęs automobilio ratas judėjo kryptimi link Varėnos ir į deÅ¡inę. Pabrėžtina, kad to pėdsako pradžioje dryžių kryptis sudaro maždaug 8 laipsnių kampÄ , kaip tai yra pavaizduota 5 paveikslėlyje (2012 m. gegužės 22 d. iÅ¡vados 11 psl.), o toliau slydimo kryptis didėja, kampas sudaro apie 40 laipsnių, kaip tai pavaizduota 6 paveikslėlyje.

Pirmiausia, pagal nurodytus požymius, teigtina, kad pėdsakas susidarė kryptimi link Varėnos, nes, jei priimti prielaidÄ , kad jis susidarė dėl automobilio „Audi A4“ priekinio kairio rato, tada minėtas automobilis niekaip nepataikys į savo galutinę vietÄ , kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio (4 paveikslėlis, 9 psl.). Jeigu priimti prielaidÄ , kad pėdsakas susidarė dėl automobilio „Audi A4“ priekinio kairio rato slydimo, tai matosi kiti pėdsakai, pažymėti 4 paveikslėlyje baltomis rodyklėmis.

Raudonomis rodyklėmis pažymėtas pėdsakas niekaip negali būti ten, kur sustojo automobilis „Audi A4“. Yra pagrindas teigti, kad pėdsakas susidarė dėl automobilio „Audi A6“ priekinio dešinio rato slydimo. Toliau atliekant automobilių susidūrimo analizę       (7 paveikslėlyje) pažymėtos automobilių padėtys jų susidūrimo metu. Mėlynas simbolis – automobilis „Audi A6“, raudonas simbolis - automobilis „Audi A4“. Taigi, susidūrimas įvyko kelio pusėje, skirtoje važiuoti kryptimi į Vilnių.

Taipogi, buvo nagrinėti kiti pėdsakai, kurie matosi nuotraukose, pažymėti atitinkamai žaliomis, mėlynomis, juodomis rodyklėmis, kurie nesusieti su Å¡iuo eismo įvykiu. Automobilis „Audi A4“ buvo jo (Valentino Mitunevičiaus) betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėtas. IÅ¡tyrus automobilį, įvertinta maždaug kokiose tarpusavio padėtyse susidÅ«rė automobiliai, tai pavaizduota 8 paveikslėlyje (17 psl.). Toliau buvo nustatyta, kad automobiliai, modeliuojant automobilių susidÅ«rimÄ ir judėjimÄ po susidÅ«rimo, įvertinant tai, kad minėtas pėdsakas, kuris pažymėtas 2011 m. kovo 29 d. schemoje trečia pozicija susidarė dėl automobilio „Audi A6“ priekinio deÅ¡inio rato slydimo, buvo nustatyta kokie buvo automobilių greičiai: automobilio „Audi A4“ – 84 km/h ir 91 km/h automobilio „Audi A6“. 2012 m. gegužės 22 d. iÅ¡vados 10 psl. yra parodyta tarpinė automobilio „Audi A6“ padėtis, kad judėjimo po susidÅ«rimo metu jo priekinis deÅ¡inys ratas juda tiksliai pagal minėtÄ pėdsakÄ .

Tokiu bÅ«du buvo nustatytas Å¡io eismo įvykio mechanizmas. Esminis dalykas yra tas pėdsakas, jo judėjimo kryptis ir Å¡io pėdsako susidarymo kryptis: susidarė link Varėnos, yra įrodyta dar ir skaičiavimais. SuraÅ¡ant antrÄ 2013 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal anksčiau atliktus modeliavimo rezultatus, atlikus skaičiavimus, nustatyta kokia automobilio „Audi A6“ priekinio deÅ¡inio rato judėjimo kryptis bÅ«tų po susidÅ«rimo (2013 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vada, 2.3 p., prasideda nuo 9 psl.).

IÅ¡ pradžių yra detalizuoti rezultatai, kurie buvo gauti anksčiau, suraÅ¡ant pirmÄ specialisto iÅ¡vadÄ , o toliau yra parodyta skaičiavimo rezultatai (9-10 pav., psl. 11, 2013 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vada). 9 paveikslėlyje, yra automobilio „Audi A6“ priekinio deÅ¡inio rato centro koordinatės x ir y, jų pokytis automobiliui „Audi A6“ judant po susidÅ«rimo. Paveikslėlyje yra iÅ¡imtinis ir skersinis Å¡io rato greičiai. Pagal Å¡iuos gautus duomenis, pagrindas yra anksčiau atliktas kompiuterinis modeliavimas, buvo sudaryta pirmoji lentelė, kur yra duomenys iÅ¡ atlikto modeliavimo, automobilio „Audi A6“ priekinio deÅ¡inio rato koordinatės, greitis - iÅ¡ilginis ir skersinis.

Toliau 12 lentelėje, yra apskaičiuotas rato slydimo kampas alfa ir 11 paveikslėlyje raudonomis rodyklėmis yra pažymėta, kokia kryptimi, remiantis atliktais modeliavimo rezultatais, judėjo automobilio „Audi A6“ priekinis deÅ¡inys ratas, raudonos rodyklės. Matyti, kad to rato judėjimo kryptis, kuriÄ atspindi raudonos rodyklės, vektoriai, visiÅ¡kai sutampa su to pėdsako dryžių kryptimi. Kitaip sakant, tiek trasologijos tyrimo pagrindu sprendžiant pagal pėdsako pobÅ«dį ir lygiai taip pat atliktas modeliavimas įrodo, kad pėdsakas susidarė dėl automobilio „Audi A6“ priekinio deÅ¡inio rato slydimo.

Taipogi, 2013 m. spalio    14 d. specialisto iÅ¡vadoje, pirmame priede, 14 psl., pateiktas pavyzdys automobilio slydimo, kuris panaÅ¡iai kaip ir automobilis „Audi A6“, judėjo pasisukant prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, kada pėdsako kryptis yra analogiÅ¡ka tai krypčiai. Tokiu bÅ«du, šį eismo įvykio mechanizmÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodo pėdsako kryptis, pobÅ«dis ir iÅ¡sidėstymas. Pėdsakas susidarė dėl automobilio „Audi A6“ priekinio deÅ¡inio rato slydimo. Vadinasi, automobiliai susidÅ«rė tarpusavyje padėtyse taip, kaip tai pavaizduota 2013 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vados            11 paveikslėlyje: mėlynas pavaizduotas automobilis „Audi A6“, raudonas - automobilis „Audi A4“.

Dėl iÅ¡vados dėl byloje nesančių duomenų, kad nukentėjusiojo automobilis „Audi A6“ atliko lenkimo manevrÄ : vienareikÅ¡miÅ¡ka Å¡io automobilio padėtis, kad jis judėjo didesne korpuso dalimi iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Jis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ už vidurinės linijos daugiau kaip metrÄ , sprendžiant iÅ¡ nustatytų padėčių, tai nustatyta modeliuojant automobilių susidÅ«rimÄ ir judėjimÄ po susidÅ«rimo kompiuterio pagalba.

Automobilio „Audi A6“ priekinis deÅ¡inys ratas pataikytų į tÄ pėdsakÄ , pažymėtÄ 2012 m. kovo 29 d. autoįvykio vietos schemoje Nr.

3. Pėdsako kryptis yra pagrindžiama tuo nustatytu susidūrimo mechanizmu, automobilio „Audi A4“ judėjimu po susidūrimo. 2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvados      10 paveikslėlyje raudonais siluetais pažymėta automobilio „Audi A4“ padėtis susidūrimo metu, tarpinė padėtis ir galutinė. Minėto automobilio judėjimas ir priekinio automobilio „Audi A4“ kairio rato judėjimo trajektorija irgi atitinka matomus pėdsakus. Šiuo atveju, automobilių padėtys nustatytos pakankamai vienareikšmiškai.

Kaip automobilis „Audi A6“ atsidÅ«rė tokioje padėtyje: vienareikÅ¡miÅ¡kai, jis nevažiavo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Vadovaujantis protingumo kriterijais paraÅ¡yta, kad tikėtina, kad ar tai jis atlikinėjo lenkimo manevrÄ , nes kaip tada paaiÅ¡kinti tÄ padėtį. Tai yra versija, o vienareikÅ¡miÅ¡kai pasitvirtina automobilių padėtis susidÅ«rimo metu. Automobilis „Audi A4“ važiavo kryptimi link Vilniaus apie 84 km/h, o automobilis „Audi A6“ važiavo link Varėnos apie 91 km/h.

Å itie greičiai buvo nustatyti modeliuojant automobilių susidÅ«rimÄ ir judėjimÄ po susidÅ«rimo, esant tokiam greičiui, atsižvelgiant į tÄ nustatytÄ susidÅ«rimo vietÄ , automobiliai tiksliausiai pataiko į tuos pėdsakus, kurie yra užfiksuoti. Kad automobilis „Audi A6“ po smÅ«gio, nors važiavo didesniu greičiu, buvo stumiamas atgal ir sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Pasakytina, kad jei nebÅ«tų to pėdsako, pažymėto deÅ¡ine pozicija, ir bÅ«tų tiktai galutinės automobilių padėtys, į tas galutines padėtis automobilius galima įvaryti.

BÅ«tų parbloÅ¡kiamas tas automobilis, kurio judesio kiekis - greičio ir masės sandauga - yra mažesnė. Jeigu priimti prielaidÄ , kad automobilis „Audi A6“ važiavo ženkliai mažesniu greičiu, tai taip: jis bus atbloÅ¡kiamas, bet modeliavimas atliekamas pagal objektyvius duomenis, o tie objektyvÅ«s duomenys yra pėdsakai. Atsižvelgiant į pėdsakus, Å¡is mechanizmas neturi pagrindo. Jeigu bÅ«tų tik automobilių galutinės padėtys, į tas padėtis automobilius kuo puikiausiai galima bÅ«tų įvaryti iÅ¡ daugumos padėčių tiek vienoje, tiek kitoje susidÅ«rimo vietoje.

Kompiuterio programoje užduodama užduotis, ekspertas nurodo: čia automobiliai susidÅ«rė, čia galutinės padėtys, parink parametrus, tai programa parinks tokius duomenis. Jeigu yra tokio pobÅ«džio automobilių prieÅ¡prieÅ¡inis susidÅ«rimas, kur vyko slystantis automobilių kontaktas ir automobiliai sustojo tam tikrose padėtyse, o nėra pėdsakų, tai nustatyti automobilių susidÅ«rimo vietÄ remiantis vien modeliavimu yra neįmanoma ir nekorektiÅ¡ka: tokių padėčių galima nustatyti daug tiek vienoje, tiek kitoje eismo juostoje.

Kada jau yra pėdsakai, Å¡iuo atveju, ratų, tai modeliavimas turi bÅ«ti atliekamas taip, kad tas konkretus pėdsakas susidarytų bÅ«tent nurodyta kryptimi. Skysčiai ir duženos yra pėdsakai, kurie neturi tokio absoliučiai kieto prisiriÅ¡imo, jie iÅ¡ dalies nurodo tÄ visÄ mechanizmÄ ir automobilių judėjimo kryptis, bet vienareikÅ¡miÅ¡ki pėdsakai yra ratų pėdsakai, jei tokie iÅ¡liko, galbÅ«t, kažkokie įbrėžimai ant važiuojamosios dalies, bet reikia nustatyti kokia ir kuri automobilio dalis paliko tÄ Ä¯brėžimÄ .

Ratų pėdsakas buvo užfiksuotas, buvo ir kitų pėdsakų, tačiau kiti pėdsakai, jo (Valentino Mitunevičiaus) pažymėti juodomis, mėlynomis ir žaliomis rodyklėmis, nesusiję su minėtu eismo įvykiu. Skysčių pėdsakas pažymėtas 2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvados (10 psl.) oranžinėmis rodyklėmis 6 nuotraukoje. Skysčio pėdsako kryptis viena yra suderinama su automobilio „Audi A6“ judėjimo po susidūrimo kryptimi, tačiau tie skysčių pėdsakai ir duženos yra papildomi įrodymai.

Pagrindiniai, prioritetiniai įrodymai yra ratų pėdsakai, ir pirmiausia, jais turi bÅ«ti vadovaujamasi. Kadangi tas skystis automobilyje yra po spaudimu, iÅ¡sihermetizavus auÅ¡inimo sistemai, skystis gali bÅ«ti purÅ¡kiamas ar į vienÄ , ar į kitÄ pusę, tuo tarpu, kai ratas, jei jis yra neiÅ¡laužtas, tuo metu palieka pėdsakÄ , prie kurio jau galima riÅ¡ti visas trajektorijas. Dėl 2013 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vados (8 psl.) 1 nuotraukoje pažymėto pėdsako, kad teismo ekspertai konstatavo, jog šį pėdsakÄ paliko „Audi A4“ automobilis, gali paaiÅ¡kinti: pėdsakas, kur visi dryžiai yra vienodo pobÅ«džio, visi nukreipti viena kryptimi, bÅ«dingas iÅ¡ilginiam automobilio ratų slydimui, pavyzdžiui, efektyviai stabdant, - todėl jis nepriklauso nė vienam iÅ¡ nurodytų automobilių.

Jis negalėjo susidaryti šoninio slydimo metu, jis susidarė išilginio slydimo metu: antrame priede yra analogiško pėdsako nuotrauka. Kaip automobilis „Audi A6“, kuris sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir jo pėdsakas baigiasi 1,8 m atstumu nuo kelio kelkraščio, po to dar sustoja 4 m jau už kelio ribų, paaiškina taip: greitis prieš laikrodžio rodyklę iš karto po susidūrimo, aišku, buvo didesnis, toliau automobiliui pasisukant, „Audi A6“ greitis mažėjo, ir 2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvados 10 paveikslėlyje (18 psl.) pavaizduota tarpinė automobilio padėtis, toliau šis automobilis dar sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir kai jo priekinis dešinys ratas atsirado tarp minėto trečia pozicija pažymėto pėdsako pabaiga, čia jo sukimasis sustojo ir toliau jis nuriedėjo tiesiai.

Nereikia suprasti, kad jis visÄ laikÄ sukosi: jis iÅ¡ pradžių sukosi greičiau, o po to lėtėjo, kažkuriuo tai momentu sustojo ir po to judėjo atgal. Su kompiuterio programa galima pamatyti tÄ modeliavimÄ : jis sukasi, lėtėja, ir ties to pėdsako pabaiga automobilis „Audi A6“ patenka į padėtį, kuri yra daugmaž statmena važiuojamosios dalies kraÅ¡tui ir toliau jis jau nurieda į tÄ galutinę padėtį. Pėdsakas yra lanko formos, užsuktas ne link kelkraščio, o link vidurio, centro todėl, kad automobilis sukosi, o toliau jo kampinis greitis sumažėjo iki nulio, po to jis atgal nuriedėjo į tÄ galutinę padėtį.

Pagal Å¡itÄ pėdsakÄ (2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vados 10 pav.), kad ties žyma 1,80 m, pėdsakas yra užsisukęs link kelio centro, ir pagal viskÄ turėtų ir tęstis tolyn, tačiau pėdsakas kažkaip nutrÅ«ksta ir toliau automobilis atsisuka visiÅ¡kai į kitÄ pusę, paaiÅ¡kinama tuo, kad pėdsakas ir automobilio centro bei rato judėjimo kryptis yra ne tas pats. Ilgesnis pėdsakas padarytas priekiniu deÅ¡iniu ratu. Automobilis toliau sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, todėl žiÅ«rint kelio skersinių matmenų atžvilgiu, atstumas tarp to rato ir svorio centro didėjo.

Dėl to automobilio svorio centras juda į deÅ¡inę Å¡alikelę, o ratas brėžia nurodytÄ pėdsakÄ . Eismo įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta: pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo iÅ¡ karto po eismo įvykio ir buvo sudaryta 2011 m. kovo 26 d. autoavarijos vietos schema, o po to už trijų dienų - 2011 m. kovo 29 d. schema, o kadangi pagal sudarytas schemas nebuvo galima atkurti tų pėdsakų, kurie buvo matomi tyrimui pateiktose skaitmeninėse nuotraukose, tai tas nuotraukas jis (Valentinas Mitunevičius) turėjo transformuoti į vaizdÄ iÅ¡ virÅ¡aus.

Tam reikėjo atvykti į eismo įvykio vietÄ . Ä® eismo įvykio vietÄ atvyko 2012 m. gegužės 11 d., daugiau kaip po metų. Pėdsako, savaime aiÅ¡ku, jau nebuvo. Rėmėsi tiktai pėdsaku, kuris užfiksuotas policijos 2011 m. kovo 29 d. schemoje ir kuris matosi nuotraukose. Rėmėsi ir pėdsakais, kurie yra užfiksuoti 2011 m. kovo 26 d. schemoje, tyrimui E. L. pateiktomis skaitmeninėmis nuotraukomis, kuriose matosi situacija po eismo įvykio. Jam buvo pateiktos nuotraukos, toliau suraÅ¡ytos, pavyzdžiui, 2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vados 5 psl., pirma nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini), toliau, antra nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) (6 psl.).

Ä®vedant į kompiuterį duomenis 3 cm paklaida, nagrinėjamu atveju, 3 cm skirtumas pagal aukÅ¡tį, lemiamos įtakos specialisto iÅ¡vadai neturi, o kad pasakyti, kokia tai galėtų bÅ«ti įtaka, jam reikia matyti visus Matusevičiaus įvestus duomenis, kadangi jis pateikė tik dalį, o jis (Valentinas Mitunevičius) pateikė kur kas daugiau. Jo pateikti duomenys pateikti iÅ¡ kompiuterio programos ,,PC Crash 91“. Panaudojo naujesnę versijÄ pagal automobilių techninius duomenis, kuri po to duoda kur kas daugiau duomenų, kurių nėra registracijos pažymėjime.

Savo 2012 m. gegužės   22 d. iÅ¡vadoje remiasi 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodytas aukÅ¡tis. Remiantis atliktu modeliavimu, kur buvo gautas optimalus sprendimas, to varianto visi duomenys ir yra atspausdinti, t. y. tai, kÄ sugeneruoja kompiuterio programa. Kas liečia padangas, 2012 m. gegužės 22 d. iÅ¡vadoje visiÅ¡kai nėjo kalba apie automobilių padangas, o apie tai kalbama tik antroje jo specialisto iÅ¡vadoje, konkrečiai, padangų individualių požymių nereikėjo tam, kad nustatyti tokio pėdsako kryptį. 2011 m. kovo 29 schemoje trečia pozicija pažymėtas pėdsakas, jo susidarymo kryptis, nuo padangų nepriklauso.

PėdsakÄ palieka padanga, bet kryptis nuo to, ar padanga vasarinė, ar žieminė, automobiliui judant pagal tÄ trajektorijÄ , nepriklauso. Jei tÄ pėdsakÄ bÅ«tų galima tirti betarpiÅ¡kai vietoje ir bÅ«tų ta padanga, kai galima sutapatinti vietoje, tada tos padangos charakteristikos, raÅ¡to pobÅ«dis yra svarbÅ«s. Tačiau pėdsako nėra, jis yra nuotraukose, ir tai jis užfiksuotas ne iÅ¡ virÅ¡aus, o pakankamai smailiu kampu, todėl Å¡iuo atveju, ar tai vasarinė padanga, ar žieminė, ir koks protektorius, nėra taip svarbu, svarbu yra pėdsako susidarymo kryptis. 2013 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje tik parodytas pavyzdys, kad tiesiai važiuojančio automobilio ratas užblokuotas ir kokį pėdsakÄ palieka.

Ar tai lengvasis, ar tai krovininis automobilis, nėra svarbu. Pavyzdyje naudojo krovininio, o ne lengvojo automobilio nuotraukÄ , nes Å¡iuo atveju rado geriausiÄ tokiÄ nuotraukÄ , paaiÅ¡kinančiÄ , kaip susidaro automobilio pėdsakas, kai yra slydimas tiktai iÅ¡ilgine kryptimi: ar tai krovininė padanga, ar tai lengvojo automobilio padanga, skirtumo nėra – slydimas yra tiesiai, ir tiek. Svarbi ne automobilio masė, o pėdsakų susidarymo kryptis. Ar galima rinktis kitus pėdsakus slydimams nuspręsti, o ne spręsti pagal vienÄ pėdsakÄ , tai nuotraukose užfiksuota kur kas daugiau pėdsakų, tačiau atlikus analizę jis (Valentinas Mitunevičius) pateikė iÅ¡vadas, kurie pėdsakai nėra susiję su Å¡iuo eismo įvykiu.

Jei jie nesusiję, nėra ko jais ir vadovautis. Rėmėsi ta visuma, kiek iš jos galima paimti pėdsakų, kurie priskirtini vienam ar kitam iš šių automobilių. Nors „Audi A6“ priekinis kairysis ratas užstrigęs, viskas priklauso nuo daugumos atsitiktinių faktorių. Pirmiausia, kai automobiliai susiduria priešpriešiais, galinės automobilio dalys, paprastai, kažkaip tai pasikelia. Kurio rato koks pėdsakas galėjo susidaryti, ar negalėjo, su jokia kompiuterio programa negalima atkurti tiksliai, kadangi tas susidūrimas yra visuma atsitiktinių faktorių.

Tas, kas vyko eismo įvykio vietoje, tuo turi ir vadovautis. Kodėl gi liko vienas ar kitas pėdsakas, automobilio pakrovimas galėjo tai įtakoti. Automobilio „Audi A6“ jis neapžiÅ«rėjo, jam buvo pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių galėjo matyti tų automobilių sugadinimo pobÅ«dį. Jei atlikus kompiuterinį modeliavimÄ neatitinka trajektorijos, tai jau sakė, kad teisingas, korektiÅ¡kas tas modeliavimas, kuris atitinka objektyvius duomenis. Modeliuojant turi padaryti taip, kad jei yra duotas pėdsakas, tai jo kryptis, konkretus ratas modeliavimo metu važiuotų, judėtų pagal tÄ kryptį.

Jeigu tai neįvykdoma, tai, vadinasi, tuo modeliavimu negalima remtis, kadangi jis neatitinka objektyvių duomenų.Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas Vidas Leipus parodė, kad asmeniškai dalyvavo 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto surašyme, kurį palaiko ir patvirtina. Mechanizmas yra trumpai aprašytas minėtame akte. Dėl specialisto Valentino Mitunevičiaus nurodyto mechanizmo, tai jis skiriasi nuo 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte nustatyto mechanizmo savo parametrais ir pėdsakų, susidariusių įvykio vietoje, aiškinimu, jų traktavimu, dėl to ir susidarė išvadų skirtumai ir automobilis „Audi A6“ persikėlė į priešingos krypties kelio pusę.

Dėl 2011 m. kovo 29 d. įvykio schemoje trečia pozicija pažymėto pėdsako ir susidariusio mechanizmo: 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto iÅ¡vadoje (6 punkte) nustatyta visai kita pėdsako kryptis ir visai kito automobilio, kadangi pagal pėdsako pradžiÄ , jeigu žiÅ«rint nuo Gardino krypties, nurodytos schemoje, pradžiÄ laikyti jo smailumÄ , kuris paskui iÅ¡platėja. Pagal tai, kaip iÅ¡sidėsčiusi protektoriaus gruntkibių kryptis, nurodyta prieÅ¡inga judėjimo kryptis, nei nurodė Valentinas Mitunevičius, kadangi po susidÅ«rimo automobilis „Audi A4“, kai pradėjo suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklės kryptį, tai atitinkamai pagal visÄ priekinio kairiojo rato pėdsako morfologijÄ , kuris tuo pačiu buvo iÅ¡laužtas, kol minėtas ratas keitė savo padėtį automobilio geometrijos atžvilgiu, gavosi taip, kad protektorinės dalies ne Å¡oninis pavirÅ¡ius, bet briauna, kraÅ¡tas, bÅ«tent gruntkibiais kontaktavo, kadangi ratas iÅ¡ pradžių iÅ¡ tiesios padėties pradėjo suktis irgi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, tiktai greičiau, negu automobilis, kadangi buvo iÅ¡laužtas į beveik statmenÄ padėtį, tai ratas, sukdamasis kartu su automobiliu, tačiau Å¡iek tiek didesniu greičiu, ėmė formuoti iÅ¡ pradžių siaurÄ pėdsakÄ , kadangi buvo nedidelis kontaktas, toliau, kai padanga pasisuko beveik statmenai judėjimo krypčiai, tada atsirado platesnis pėdsakas.

Tuo pačiu metu sukantis tie gruntkibiai vėlgi keitė padėtį plokÅ¡tumoje ir formavo įstrižinius kintamo kampo brÅ«kÅ¡nius, o pabaigoje, kada automobilis „Audi A4“ apsisuko prieÅ¡ buvusiÄ savo judėjimo kryptį didesniu nei stačiu kampu ir slydo link deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, žiÅ«rint Vilniaus kryptimi, tada automobilio priekinio kairiojo rato pėdsakas staiga susiaurėja, vėl užsibaigia smailia virÅ¡Å«ne, kadangi minėtas automobilis tuo momentu pagal visÄ pobÅ«dį turėjo atsiskirti arba bent jau nusikrovė nuo aparato automobilio svoris, persiskirstė į kitÄ pusę ir toliau tas pėdsakas pranyko, o automobilis toliau judėjo remdamasis kitais trimis ratais.

Buvo momentas, verčiantis labiau link deÅ¡inio Å¡ono ir todėl tas pėdsakas taip gražiai iÅ¡nyksta. Kalbant apie tai, kad šį pėdsakÄ galėjo palikti automobilis „Audi A6“ savo deÅ¡iniuoju ratu, tai lieka nepaaiÅ¡kinama, kodėl tas priekinis deÅ¡inysis ratas neformuoja Å¡io pėdsako nuo pat paties susidÅ«rimo momento, o tik atsidÅ«ręs prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir kodėl tas pėdsakas prasidėtų staigia tokia smailia virÅ¡Å«nėle, paskui staiga iÅ¡platėtų.

Pagal Valentino Mitunevičiaus nustatytÄ mechanizmÄ matosi, kad tuo metu automobilis „Audi A6“ neturi didelio pasisukimo kampo toje vietoje, bÅ«damas jau savo krypties eismo juostoje, neturi tokio didelio sukimosi kampo vienoje vietoje, kad tas pėdsakas kistų, jo plotis kinta labai staiga, ir tuo labiau judėjimo kryptis, visiÅ¡kai neatitinka to automobilio judėjimo pobÅ«džio. Be to, ekspertai tyrė ne tik Å¡itÄ pėdsakÄ , bet ir pėdsakų visumÄ , kas buvo užfiksuota. AiÅ¡ku, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros kokybė, ko gero, ir lemia tai, kodėl dabar diskutuojama dėl pėdsakų, kadangi pėdsakai nebuvo pakankamai iÅ¡samiai užfiksuoti įvykio vietoje ir buvo tam tikrų trÅ«kumų.

Vis dėlto, žiÅ«rint   2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto 7 paveikslėlį (6 psl.), kur yra pėdsakas ant horizontaliojo ženklinimo siauros iÅ¡tisinės linijos, tai šį pėdsakÄ buvo galimybė iÅ¡tirti tiktai nuotraukoje, tačiau pagal mastelį matyti, kad tas pėdsakas yra apie 19-20 cm pločio, ir kai buvo tirtas automobilis „Audi A4“, atkreiptas dėmesys į pačių padangos protektoriaus gruntkibių matmenis ir nustatyta, kad jei automobilio „Audi A4“ ratas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų stabdomas, duota sÄ lyga, kad jis formuotų pėdsakÄ , tada akivaizdu, kad iÅ¡ilginio slydimo metu ratas negalėtų suformuoti Å¡ito pėdsako stabdant, kadangi neatitinka gruntkibių juostelių skaičius padangoje, žiÅ«rint skersine kryptimi.

Jeigu, tarkim, tik viena gruntkibių eilė formuotų savo pėdsakÄ , tai, pirmiausia, tų juostelių plotis bÅ«tų atitinkamai pagal gruntkibių plotį skirtingas, o skaičius jų bÅ«tų tiktai Å¡eÅ¡ios. Å iuo atveju, ant pėdsako matome, kad yra septynios ir aÅ¡tunta dar iÅ¡ pradžių platesnė, paskui susiaurėjanti ir beveik nutrÅ«kstanti. ŽiÅ«rint į Å¡ituos požymius ant rato, galima teigti, kad tai iÅ¡ tikrųjų nėra automobilio „Audi A4“ stabdymo pėdsako kokia tai dalis, o manant, kad tai galėjo bÅ«ti Å¡oninio slydimo kryptis, iÅ¡matuota, kiek gi gruntkibių telpa į tÄ 19 ar 20 cm pločio, jei žiÅ«rint į prisispaudusį ratÄ prie važiuojamosios dalies dangos, kad remtųsi ratas aÅ¡tuoniais gruntkibiais, tai bÅ«tent tada, jei žiÅ«rint pagal padangos perimetrÄ , matuojant, kiek protektoriaus elementų telpa į tÄ juostelę, tada ir gaunasi 20 cm plotis, ir tada, kadangi tie gruntkibiai pagal padangos kraÅ¡tÄ yra vienodų gabaritinių matmenų, lygiai kaip ir pėdsako, kuris matomas ant baltos iÅ¡tisinės linijos, tai yra vienas iÅ¡ požymių, rodantis, kad tai - rato Å¡oninio slydimo pėdsakas. 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto 9 paveikslėlyje, jei žiÅ«rint kaip stabdymo pėdsakÄ , kiekviena eilutė gruntkibių formuotų savo pėdsakÄ , jei bÅ«tų stabdomas, su sÄ lyga, kad ratas užblokuotas, tai bÅ«tų Å¡eÅ¡ios eilės skirtingo pločio juostelių.

Akivaizdu, kad taip nėra ant pėdsako ir atliekant ekspertizę pagal Å¡itÄ pėdsakÄ iÅ¡matuota, kiek yra gruntkibių skersai rato, jei ratas prisispaudęs prie važiuojamosios dalies ir pagal plotį tai atitinka bÅ«tent tÄ pėdsakÄ , tuo labiau, kad jų plotis yra absolučiai vienodas. Tai yra tik vienas iÅ¡ požymių, o kitas labai svarbus požymis, tai bÅ«tent, žiÅ«rint 7 paveikslėlyje, - pats virÅ¡utinis to pėdsako kraÅ¡tas, kur dalis pėdsako yra: pradžioje, jei žiÅ«rint iÅ¡ lapo deÅ¡inės pusės, tas pėdsakas yra visiÅ¡kai įprastinio pločio, kaip ir visi kiti, o toliau, link kairės pusės žiÅ«rint, jis siaurėja ir, praktiÅ¡kai, ties linijos kraÅ¡tu jis beveik iÅ¡nyksta.

Å itas pėdsakas stabdymo atveju jokiu bÅ«du negalėtų iÅ¡nykti, jei ratas liečiasi visu pavirÅ¡iumi, visÄ laikÄ , tai tas pėdsakas negali kisti, kažkokie elementai staiga kažkur dingti, jei nėra kažkokių kliuvinių, dangos nelygumų. Nagrinėjamu atveju, tas paaiÅ¡kinama, kad gruntkibių Å¡oninio slydimo metu, kai automobilis keitė savo pasisukimo kampÄ , taip ir ratas kažkiek sukosi ir vienas gruntkibis, kuris iÅ¡ pradžių formavo pėdsakÄ , ratams pasisukus, tiesiog prarado sukibimÄ su kelio danga ir toje vietoje jau kontakto nebeliko, todėl tas pėdsako plotis iÅ¡ tikrųjų, yra skirtingas.

Minėti požymiai iÅ¡ tikrųjų rodo, kad tai yra Å¡oninio slydimo pėdsakas, ir jokiu bÅ«du ne kitaip. Tuo labiau, kad pėdsake matomi nelygumai, Å¡viesesni ir tamsesni, žiÅ«rint pėdsako iÅ¡ilgine kryptimi, pats pėdsakas yra Å¡iek tiek dryžuotas, nėra visiÅ¡kai vienodas ir tolygus, tai taip pat rodo gruntkibių slydimo metu buvusį virpėjimÄ . Prispausta padanga, slysdama taip pat visÄ laikÄ vibruoja, kadangi trintis ir padangos tamprumas sudaro tokias sÄ lygas, kad kontaktas nebÅ«na visÄ laikÄ pastovus ir atsiranda tam tikros vibracijos, pėdsako Å¡viesumai ir tamsumai, jie rodo, kad tai nėra stabdymo pėdsakai.

Toliau bandant atkurti mechanizmÄ pagal visus likusius pėdsakus, visi pėdsakai, esantys užfiksuoti nuotraukose pagal automobilių judėjimo trajektorijas, labai gražiai susidėliojo. Automobilis „Audi A4“ palieka tÄ pėdsakÄ , toliau sukantis yra dar įvykio vietoje neužfiksuotų, tačiau likusių pėdsakų, kurie irgi telpa į automobilių judėjimo trajektorijas po eismo įvykio. Ekspertai 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte neprisiriÅ¡o tiktai prie vieno pėdsako, kuris iÅ¡ pradžių buvo pakankamai ginčytinas ir ne iÅ¡ karto iÅ¡matuotas tiksliai ir, tuo labiau, jis nebuvo užfiksuotas, nes netgi ir antros apžiÅ«ros metu jo konfigÅ«racija tiksliai iÅ¡matuota tiktai trijuose taÅ¡kuose, kadangi pėdsakas yra kintamo pločio ir nurodyta tiktai atstumai iki kažkurios tai pėdsako dalies, tačiau neaiÅ¡ku, iki kurios: ar iki artimiausio kraÅ¡to pėdsako, ar iki tolimiausio, tai yra tam tikras pagrindas interpretacijai.

Abejonių dėl to, kuriam automobiliui priklauso tas pėdsakas ekspertams nekilo, kadangi pagal pėdsako susidarymo mechanizmÄ tai tikrai negalėjo bÅ«ti automobilio „Audi A6“ pėdsakas ir, vėlgi žvelgiant į likusius pėdsakus, kad yra tikėtinas automobilio „Audi A4“ pėdsakas, paliktas ant iÅ¡tisinės linijos, toliau atsižvelgiant į eksploatacinius skysčius, ko gero, variklio alyvos, o gal greičių dėžės, nes iÅ¡ tikrųjų nebuvo nustatyta, kokia tai alyva, bet pagal tos alyvos Å¡leifÄ ir ilgį, akivaizdu, kad automobilis „Audi A4“ susidÅ«rimo metu buvo prieÅ¡ingos krypties važiuojamosios dalies pusėje.

Nuomonę apie paliktÄ alyvos Å¡leifÄ susidarė iÅ¡ nuotraukų: 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto 6 lape, nuotraukoje Nr. 6, yra užfiksuota bendras eismo įvykio vaizdas, vienareikÅ¡miai tai priskirtina automobilio eksploataciniams skysčiams. Pagal spalvÄ , juoda spalva dažniausiai bÅ«na variklinė alyva, dar gali bÅ«ti greičių dėžės, bet jau mažesnė tikimybė, dažniausiai tai yra variklinė alyva. Nežino, kokie pėdsakai buvo užfiksuoti schemoje, tačiau pėdsakas yra nuotraukoje, o nuotraukÄ gavo iÅ¡ bylos medžiagos.

Negali pasakyti, kur prasideda skysčio dėmė, nes pėdsakas neužfiksuotas matmenimis: jei žiÅ«rint Vilniaus krypties link, tada jis prasideda kairėje važiuojamosios dalies pusėje. O kokiais matmenimis, tai galbÅ«t galėtų atsakyti vaizdų tyrimas, kuris galėtų iÅ¡matuoti pėdsako parametrus. Dėl 7 ekspertizės akto paveikslėlio: padanga slysdama Å¡onu, rėmėsi į kelio dangÄ padangos protektoriaus iÅ¡oriniu kraÅ¡tu. Padanga nebÅ«tinai buvo pasvirusi, tiesiog padanga turi tam tikrÄ ašį ir jeigu automobilio susidÅ«rimo metu automobilis daugiau svyra, daugiau apkraunama deÅ¡inė padangos pusė.

Ratas ėjo skersai, todėl iÅ¡ilginės gruntkibės, nekontaktavo su asfalto danga, arba jei kontaktavo, tai nepaliko ryÅ¡kaus pėdsako, kuris uždengtų prieÅ¡ tai buvusius gruntkibių pėdsakus. Kontaktavo iÅ¡orinė dalis. Pagal nuotraukÄ mato, kad nėra kliuvinių, kad bÅ«tų akivaizdÅ«s nelygumai, po ko ratas galėtų prarasti kontaktÄ Å¡ioje vietoje su kelio danga. Pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kai buvo apžiÅ«rėtas automobilis „Audi A4“ ir prie jo pridėtÄ nuotraukÄ 20 cm yra 7 gruntkibiai ir 8-o kraÅ¡tas, kadangi matuojama pagal padangÄ , jei ji bÅ«tų prisiplojusi prie važiuojamosios dalies, vaizdas bÅ«tų Å¡iek tiek kitoks.

Yra maždaug aÅ¡tuoni gruntkibiai, be to, įvertintina, kad yra pagrindas deformacijai dėl prispaudimo. Vizualiai apžiÅ«rėjus ratÄ , gruntkibiai yra vienodi. Dėl iÅ¡tisinio pėdsako (7 paveiksle): jei visa įvykio vietos apžiÅ«ra bÅ«tų padaryta tiksliai, tai pėdsakai bÅ«tų sumontuoti pačiu apžiÅ«ros pradiniu momentu visiÅ¡kai tiksliai pagal automobilių esamas padėtis, ir bÅ«tų pavykę idealiai atkurti modeliavimo metu ir ratų trajektorijos judėjimÄ . Kadangi to nebuvo padaryta, pėdsakai su užfiksuotomis automobilių padėtimis bei kelio ilgio ir pločio atžvilgiu pirminės apžiÅ«ros metu nebuvo užfiksuoti visiÅ¡kai tiksliai, tai atliktas modeliavimas irgi negali bÅ«ti tų pėdsakų atžvilgiu visiÅ¡kai tikslus.

Modeliuojant situacija optimizuojama, programoje yra optimizavimo funkcija, ir optimizuojama iki tiksliausių po eismo įvykio užfiksuotų padėčių. Kadangi pėdsakas nebuvo tiksliai užfiksuotas galutinių automobilių padėčių atžvilgiu, tai atsiranda tam tikra erdvė interpretacijai kelio iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu, kadangi tas pėdsakas gali skirtis nuo automobilių galutinių padėčių atžvilgiu. Dėl Å¡io netikslumo pėdsakas įvertintas, tačiau atkurti trajektorijÄ galima tiktai visiÅ¡kai idealiai žinant to pėdsako iÅ¡sidėstymÄ buvusios eismo įvykio vietos situacijos atžvilgiu.

Kadangi nebuvo tų pradinių duomenų, tai modeliavimas atspindi bendras tendencijas, tačiau visiÅ¡kai tiksliai pėdsako trajektorija neatsikÅ«rė dėl iÅ¡vardintų priežasčių. SusidÅ«rimo vietÄ sumodeliavo tiek pagal automobilių padėtis po susidÅ«rimo, tiek pagal pėdsakų iÅ¡sidėstymÄ Ä¯vykio vietoje, tačiau kelio ilgio atžvilgiu susidÅ«rimo vieta gali Å¡iek tiek skirtis. Kelio pločio atžvilgiu ta vieta pakankamai aiÅ¡ki, kadangi pėdsakas buvo pamatuotas nuo aÅ¡inės iÅ¡tisinės linijos iÅ¡sidėstymo, o kelio ilgio atžvilgiu atitinkamai automobilių persislinkimas gali skirtis.

Kad automobilis „Audi A4“ susidÅ«rimo metu buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje kryptyje, ekspertams abejonių tikrai nekilo. Kai Valentinas Mitunevičius darė modeliavimÄ , tai jo sumodeliuotų automobilių padėtys tiek pėdsakų ilgio atžvilgiu, tiek ir iÅ¡siliejusių skysčių dėmių atžvilgiu yra kiek kitokios, o kodėl jis taip traktavo, nežino. Ekspertų nuomone, visi pėdsakai, kurie yra matomi nuotraukose, yra bÅ«tent iÅ¡ Å¡io eismo įvykio. Kelio pločio atžvilgiu pėdsakai atitinka trajektorijÄ iÅ¡ pradžių, bet po to jų kryptis nukrypsta dėl galimo kelio ilgio atžvilgiu skirtumo.

Originalios nuotraukos, kad ji būtų padaryta iš viršaus su reikiamu masteliu, nebuvo. Ji buvo konvertuojama programinės įrangos pagalba, visas konvertavimo tikslumas priklauso būtent nuo to, kaip yra atliekama pirminė eismo įvykio vietos apžiūra, kokie taškai būna sudėliojami. Šiuo atveju, tas konvertavimas vėlgi nėra realiai tikslus. 6,4 išsikraipiusi slydimo žymė buvo fotografuota su masteliu, ji yra kaip atskiras pėdsakas ir yra atskira jo detalioji nuotrauka. Pėdsako detalioji nuotrauka buvo padaryta su masteliu, tai jo iškraipymai yra minimalūs, tai neturėtų įtakos specialisto išvadai. 2011 m. kovo 26 d. schemoje pavaizduoti du pėdsakai, kurių apskritai nesimato tokio pobūdžio.

Pėdsakai, iš esmės, niekur labai nepririšti, pradžia šiek tiek, vienas matmuo, o kiti pėdsakai, nei jų pabaiga, nei jų konfigūracija, iš tikrųjų, neužfiksuota. 2011 m. kovo 29 d. schemoje lygiai tas pats, jei įtariama, kad ketvirtu numeriu yra pažymėtas tas pats pėdsakas, matmenų nei kelio pločio, nei kelio ilgio atžvilgiu, nėra. Dėl panaudotų pėdsakų (12 pav.): ekspertai pasakė, kurių ratų, kurie pėdsakai gali būti ir paaiškino, kodėl tos trajektorijos modeliavimo metu galėjo skirtis.

Dėl 6,4 pėdsako susidarymo mechanizmo ekspertų nuomonė yra bendra, nes suraÅ¡oma bendra iÅ¡vada. Automobilių „Audi A4“ ir „Audi A6“ techniniai duomenys imami tokie, kokie yra įvesti kompiuterinio modeliavimo programos kataloguose. Jei tie skirtumai ir yra, kartais tÄ patį modelį žiÅ«rint, galbÅ«t skiriasi kažkokia komplektacija, tarkim, variklio parametrai, galingumas, kartais skiriasi aukÅ¡tis, plotis, skirtumai bÅ«na minimalÅ«s. Jei žiÅ«rima transporto priemonė, kitÄ kartÄ , transporto priemonių vėl gi atitinkamai gabaritiniai parametrai skiriasi.

Kartais taip nutinka, kad vienos ar kitos transporto priemonės duomenų tiesiog nebÅ«na. Tada jie randami per gamintojų tinklapius ir juos galima suvesti rankiniu bÅ«du, patikslinti. Esminės įtakos modeliavimui jie neturi. Modeliavimas daromas pakankamai tiksliai, jei pakankamai tikslÅ«s iÅ¡eities duomenys. Kuo mažiau iÅ¡eities duomenų, tada ir tikslumas krinta, o pradžia visada yra eismo įvykio vietos apžiÅ«ra. Masės skirtumai turi didesnę įtakÄ susidÅ«rimo, slydimo taÅ¡kams, iÅ¡ tikrųjų, jei imant tÄ atvejį, kai ekspertai modeliavo apie 1,7 automobilio svorį, ten buvo modeliuojama 1,5 ir tos masės proporcingai skyrėsi, reiÅ¡kia, modeliavimas, iÅ¡ esmės, buvo proporcingas, tačiau greičių reikÅ¡mės Å¡iek tiek gali skirtis.

Pateikiant savo iÅ¡vadÄ dėl lengvųjų automobilių eismo įvykių mechanizmų ta dalimi, kÄ kalbėjo specialistas apie pėdsako susidarymo aplinkybės, galima remtis, nes mechanizmas iÅ¡ esmės yra vienodas, jei stabdytų krovininis automobilis ir lengvasis, jau paskui prasideda ypatumai, kurie daugiau priklauso nuo pačios padangos konstrukcijos, o ne nuo automobilio tipo, nes slydimo pėdsakai formuojasi absoliučiai taip pat, jei ratai blokuojasi. Å oninio slydimo metu ir krovininio automobilio pėdsakas turėtų bÅ«ti analogiÅ¡kas, reiÅ¡kia, susidarymo mechanizmas, pats pėdsakas jokiu bÅ«du nebÅ«tų vienodas, kadangi jau yra padangų geometrijos skirtumai, tai pėdsakas bÅ«tų visai kitoks. 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės paskutiniame lape nurodyta iÅ¡vada yra tikėtina, bÅ«tent, dėl tikėtino greičio reikÅ¡mių, kadangi greičiai gali Å¡iek tiek varijuoti.

Negali pasakyti, su kokia paklaida, kadangi negali pasakyti, kaip tiksliai buvo iÅ¡matuota įvykio vieta, su kokiomis paklaidomis: Å¡ituos dalykus įvertinti galima tiktai priklausomai nuo iÅ¡eities duomenų, žinant paklaidas ir tikslias automobilių mases, visus kitus geometrinius individualius kiekvieno parametrus, netgi ir kelio dangos sukibimo koeficientÄ , kuris turi bÅ«ti pamatuotas iÅ¡ karto po avarijos. Visa tai žinant, galima vertinti, kiek tikslus yra greitis, tačiau 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akte sakoma ,,apie“, tai nenutolsta nuo nurodytų reikÅ¡mių, žymiais deÅ¡imtimis kilometrų skirtumo tikrai nėra.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomus dokumentus. 2014 m. kovo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad 2014 m. kovo 13 d., 11.00 val., antstolė V. M., kartu su E. L., nuvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užfiksavo, kad transporto priemonės, kuriÄ nurodė (E. L.) padangos gruntkibių skaičius 20 cm iÅ¡ padangos Å¡ono – 7 gruntkibės (t. 4, b. l. 12-13).Taip pat pateikta UAB „I.“ specialisto Valentino Mitunevičiaus 2013 m. spalio 14 d. iÅ¡vada MV 2013-65 (t. 4, b. l. 14-28), kurioje, atlikus tyrimÄ , pateikiamos iÅ¡vados, kad:

1) ObjektyvÅ«s duomenys, kurie nurodo, kuria kryptimi susidarė pėdsakas, 2011 m. kovo 29 d. Autoavarijos vietos schemoje (priede prie 2011 m. kovo 29 d. ApžiÅ«ros protokolo) pažymėtas 3 pozicija yra: Å¡io pėdsako pobÅ«dis (žiÅ«r. detalizavimÄ Å¡ios Specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies 2.2.1 p.); atlikto su kompiuterio programa „PC Crash“ tiriamo eismo įvykio mechanizmo modeliavimo rezultatai, pagal kuriuos nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio deÅ¡inio rato judėjimo po susidÅ«rimo trajektorija atitinka 2011 m. kovo 29 d. Autoavarijos vietos schemoje (priede prie 2011 m. kovo 29 d. ApžiÅ«ros protokolo) pažymėto 3 pozicija pėdsako lokalizavimÄ , o Å¡io rato judėjimo kryptys atitinkamuose taÅ¡kuose - atitinka minėto pėdsako slydimo juostų (dryžių) kryptis (žiÅ«r. DetalizavimÄ Å¡ios Specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies 2.3 p.);

2) Pėdsakas, 2011 m. kovo 29 d. Autoavarijos vietos schemoje (priede prie 2011 m. kovo 29 d. Apžiūros protokolo) pažymėtas 4 pozicija, susidarė dėl lengvojo automobilio užblokuoto rato slydimo daugiau išilgine kryptimi. Šis pėdsakas negali būti priskirtas nei automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratui, nei automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratui;

3) Eismo įvykio, užregistruoto 2011 m. kovo 26 d., apie 21.41 val., kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 37 km, Trakų raj., kurio metu susidūrė automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. L., ir automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. N., mechanizmas detalizuotas Specialisto išvados MY 2012-35 tiriamosios dalies 2.4 p. Taip pat pateiktas 2014 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 41-47), kuriame nurodyta, kad 2014 m. gegužės 22 d., 15. 30 val., atvykus į automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apžiūrimas automobilis „Audi A4 Avant“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta:

1) Automobilio padangos yra „Dunlop Graspic DS-2“, kurių išmatavimai yra 195/6S/R15;

2) Matuojant tiesiai (galinę deÅ¡inės pusės automobilio padangÄ ), į 19 centimetrų atstumÄ patenka septyni gruntkibiai (Fotonuotrauka Nr. 3). Matuojant pagal padangos lankÄ , į 20 centimetrų atstumÄ patenka septyni gruntkibiai (Fotonuotrauka Nr. 4);

3) Matuojant taip pat galinę deÅ¡inės pusės automobilio padangÄ , su kelio danga liečiasi Å¡eÅ¡i gruntkibiai (arba apie    17 centimetrų) (Fotonuotraukos Nr. 5 ir 6);

4) Matuojant atstumus tarp visų automobilio ratų ašių, gauti tokie rezultatai:

a) Automobilio dešinės pusės atstumas tarp priekinės ir galinės ratų ašių yra apie 270 cm (Fotonuotraukos Nr. 7, 8 ir 9);

b) Automobilio kairės pusės atstumas tarp priekinės ir galinės ratų ašių yra apie 245 cm (Fotonuotraukos Nr. 10, 11 ir 12);

c) Automobilio priekinės dalies atstumas tarp kairės ir dešinės pusės ratų ašių yra apie 170 cm (Fotonuotraukos Nr. 13, 14 ir 15);

d) Automobilio galinės dalies atstumas tarp kairės ir deÅ¡inės pusės ratų aÅ¡ių yra apie 167 cm (Fotonuotraukos Nr. 16, 17 ir 18). Taip pat pateikti 2014 m. birželio 17 d. E. L. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose keliama versija, jog žuvusioji O. D. eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, o nenustačius Å¡ios aplinkybės, lieka neaiÅ¡ku, ar keleivės žūtis įvyko dėl „Audi A6“ deformacijos, ar dėl minėtos priežasties. Taip pat apeliantas dėsto savo nuomonę apie eismo įvykio mechanizmÄ , remdamasis savo paties atliktu medžiagos bei informacijos apie Europos saugumo vertinimo agentÅ«ros „Euro NCAP“ atliktus bandymus, tyrimu, kadangi pats turi Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto inžinerinių mokslų magistro laipsnį, magistrantÅ«rÄ studijavo „Tiltų ir specialiųjų statinių“ katedroje (t. 4, b. l. 58-66).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovai advokatai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Konstitucinis Teismas, vertindamas teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatomos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos ir teismo galimybės ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ peržengti skundo ribas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad principas tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka) nėra absoliutus inter alia tuo požiÅ«riu, kad apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja to, kad apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinio skundo ribos taip varžytų, kad jo sprendimas bÅ«tų iÅ¡ esmės neteisingas ir dėl to bÅ«tų pažeidžiamos konstitucinės vertybės. Juo labiau, kad ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kiekvienoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, ar dėl jų gautas skundas, turi spręsti esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų klausimÄ .

Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 332 str. 3 d. numato, jog nutartyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo, o vadovaujantis Å¡io straipsnio 5 d. atmetant apeliacinį skundÄ yra nurodomi motyvai, paaiÅ¡kinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gauti įrodymai yra vertinami kartu su byloje esančiais įrodymais.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nustatytam eismo įvykio mechanizmui, nurodo prieÅ¡taravimus tarp specialistų ir ekspertų, tyrusių eismo įvykio priežastis, iÅ¡vadų ir kelia tik savo kaltės klausimÄ .

Vis dėlto bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas iškėlė papildomus klausimus, t. y. aplinkybę, neva O. D. eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, civilinių ieškinių dydžio, o taip pat ir nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. padarymo, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl laikytina, kad kolegijai pasisakius dėl minėtų papildomų klausimų, nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Akcentuotina, jog apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas. Todėl pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal jÄ teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taisyklių nepažeidė, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, juos palyginus tarpusavyje, o ne vadovaujantis iÅ¡imtinai vienu kuriuo nors įrodymu.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, ėmėsi priemonių paÅ¡alinti atsiradusius prieÅ¡taravimus, priimdamas nuosprendį, detaliai juos aptarė ir argumentuotai nurodė, kodėl ir kurius įrodymus vertina kritiÅ¡kai, taip pat kodėl ir kuriais įrodymais remiasi priimdamas nuosprendį. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė kai kuriuos nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuosprendyje kritiÅ¡kai įvertino jo gynybinę pozicijÄ , nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, ar kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

Skundžiamame nuosprendyje nėra frazių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl to, kad E. L. neįrodė savo nekaltumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad jeigu apelianto netenkina teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, tai dar nereiÅ¡kia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus teismas.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. reikia nustatyti, kas – ar nuteistasis E. L., ar žuvusysis automobilio „Audi A6“ vairuotojas J. N. – padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir, jei padarė, kuris iÅ¡ padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų buvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimÄ Å¡ios kategorijos bylose, itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokė eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė. Akcentuotina, kad KET paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimÄ , kad bÅ«tų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojaus Å¡altinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai.

Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad E. L. pažeidė autoįvykio metu (nuo 2011 m. kovo 6 d. iki   2011 m. spalio 6 d.) galiojusių KET 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. Eismo įvykio metu galiojusių KET 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 125 p. numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. KET 133 p., numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 136.1 p. buvo įtvirtintas įpareigojimas ne gyvenvietėse lengvaisiais automobiliais keliuose su asfalto ar betono danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, esminis jo teiginys, nuo kurio iÅ¡sprendimo priklauso baudžiamosios bylos baigtis, kad tai nukentėjusiojo J. N. vairuojamas automobilis „Audi A6“ eismo įvykio metu, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inė eismo juostÄ ir susidÅ«rė su nuteistojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, o prieÅ¡inga skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada yra neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. Baudžiamosios bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gautos 2011 m. rugsėjo 19 d. Teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 22 d. Dr. Valentino Mitunevičiaus „I.“ specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rezultatai prieÅ¡taravo vieni kitiems. 2011 m. rugsėjo 19 d. gautoje Teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. L. veiksmai, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, kuo arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to, o įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu J.

N., - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Tai, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojas prieÅ¡ eismo įvykį važiavo, tikėtina, 109 km/h greičiu, virÅ¡ydamas Å¡iame kelio ruože didžiausiÄ leistinÄ 90 km/h važiavimo greitį, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. 2012 m. gegužės 22 d. Dr. Valentino Mitunevičiaus „I.“ specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilių „Audi A4 Avant“ ir „Audi A6“ susidÅ«rimas įvyko kelio pusėje, skirtoje važiuoti link Vilniaus, automobiliams esant tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota 7 pav., tai yra susidÅ«rimo vieta - apie 0,80-0,90 m atstumu nuo brÅ«kÅ¡ninės kelio ženklinimo linijos (kelio skersinių metmenų atžvilgiu) ir apie 6 m nuo sustojusio po eismo įvykio automobilio „Audi A4 Avant“ užpakalinio deÅ¡inio rato, matuojant iÅ¡ilgai kelio važiuojamosios dalies link Varėnos.

Dėl susidÅ«rimo automobilis „Audi A4 Avant“ buvo nublokÅ¡tas į deÅ¡inę (pagal jo judėjimo kryptį) ir link Vilniaus apie 6 m ir pasisuko apie 135° kampu prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Automobilis „Audi A6“ po susidÅ«rimo buvo nublokÅ¡tas deÅ¡inę (pagal jo judėjimo kryptį) Å¡alikelę ir į priekį apie 15 m bei pasisuko apie 150° kampu prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Kadangi automobilio „Audi A4 Avant“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose nenustatyta prieÅ¡taravimo KET reikalavimams ir priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykio kilimu, tai techniniu požiÅ«riu vertintina, kad Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo J.

N. veiksmai, kuris betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta (galimai - lenkdamas kitÄ transporto priemonę) ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu „Audi A4 Avant“. Teisiamajame posėdyje apklausti specialistai kiekvienas palaikė savo duotas iÅ¡vadas. Siekiant paÅ¡alinti kilusius prieÅ¡taravimus, pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi (t. 3, b. l. 40-43) byloje skyrė papildomÄ komisinę teismo autotechninę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriui.

Minėtoje nutartyje buvo pasisakyta ir dėl nuteistojo gynėjo praÅ¡ymo ekspertizę skirti ne Lietuvos ekspertizių centrui, o kitam, nepriklausomam ekspertui, arba ekspertizę atlikti užsienyje (Lenkijoje). Minėtas praÅ¡ymas motyvuotai atmestas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ekspertizę atliko ir vienas iÅ¡ nukentėjusiosios Å¡alies siÅ«lytų ekspertų, t. y. Irmantas Granskas, vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, ar minėtas ekspertas buvo Å¡aliÅ¡ki. Visų pirma, teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartyje nenurodė, kuriems Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams yra pavedama atlikti tyrimÄ , ekspertus parinko pats Lietuvos teismo ekspertizių centras.

Antra, Irmantas Granskas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu. Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) surašė ir tyrimÄ atliko du Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai: jau minėtasis Irmantas Granskas ir Vidas Leipus. Pažymėtina, kad gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada iÅ¡ esmės patvirtino 2011 m. rugsėjo 19 d.

Teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ Ä¯vykio eigos mechanizmÄ . IÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. L., važiuodamas, tikėtina,       101 km/h greičiu, keliu Vilnius - Varėna - Gardinas, kryptimi link Vilniaus, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur automobilio priekinės dalies kairiÄ ja puse (nuo pat kairio kraÅ¡to iki kairio žibinto vidinio kraÅ¡to) susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais mažesniu greičiu (tikėtina, 83 km/h) važiavusio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo J.

N., priekinės dalies kairiÄ ja puse. SusidÅ«rimo metu tarp automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairiojo Å¡ono menamos plokÅ¡tumos ir automobilio „Audi A4 Avant", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės dalies menamos plokÅ¡tumos buvo didelis smailas (artimas stačiam) kampas, atviras į deÅ¡inę (žr. automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi). Po susidÅ«rimo automobiliai „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamiesi kryptimi prieÅ¡inga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai, slydo į priekį ir į deÅ¡inę (jų pirminės judėjimo krypties atžvilgiu), kol sustojo vietose ir padėtyse, užfiksuotose 2011 m. kovo 26 d. autoavarijos vietos schemoje (susidÅ«rimo eigos grafinis vaizdas pateikiamas 12 paveikslėlyje).

Automobilių „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint kryptimi link Vilniaus (automobilių „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos tiriamojoje dalyje esančiame           12 paveikslėlyje).

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. L. veiksmai, - prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, kuo arčiau jos deÅ¡inio kraÅ¡to, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu J.

N., - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ važiavo, tikėtina, 101 km/h greičiu, o automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo, tikėtina, 83 km/h greičiu. Automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. L. važiavimas prieÅ¡ eismo įvykį, tikėtina, 101 km/h greičiu, virÅ¡ijant Å¡iame kelio ruože didžiausiÄ leistinÄ 90 km/h važiavimo greitį, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. N. neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡inga kryptimi jo eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. L.. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. L., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, kuo arčiau jos deÅ¡inio kraÅ¡to, ir neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu J.

N.. Tikėtina, kad 6,4 m ilgio pėdsakÄ , buvusį kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiÅ«rint automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi link Vilniaus), paliko automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas, o pėdsakÄ , buvusį ant horizontaliojo ženklinimo siauros iÅ¡tisinės linijos (1.1), paliko automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinis deÅ¡inysis ratas, automobiliui „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po susidÅ«rimo sukantis kryptimi prieÅ¡inga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai ir judant į priekį ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę (žr. kryptimi link Vilniaus).

Toliau iÅ¡vardinti pėdsako požymiai, o bÅ«tent: pėdsako kraÅ¡tai buvo iÅ¡reikÅ¡ti neaiÅ¡kiai, pėdsakas buvo vingiuotos kintančio pločio juostos formos (t. y. pradžioje tęsėsi iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, po to sÄ lyginai nežymiai krypo į deÅ¡inę, o po tojau didesniu kampu tesėsi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę), pėdsakas pradžioje siauresnis negu pabaigoje, pėdsakas yra tamsiai pilkos spalvos, tačiau pėdsako pradžioje atspalvis yra Å¡viesesnis negu pabaigoje, per visÄ Å¡io pėdsako ilgį esantys Å¡viesesni (asfalto spalvos) dryžiai, kurie su pėdsako kraÅ¡tais sudaro smailÄ kampÄ , o Å¡is kampas per visÄ pėdsako ilgį yra nevienodas (kinta), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pėdsakas, buvęs kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje susidarė kelio kryptimi nuo Gardino link Vilniaus.

Anksčiau apraÅ¡ytas pėdsako pobÅ«dis ir tai, kad Å¡is pėdsakas nėra sudarytas iÅ¡ tamsiai pilkos spalvos iÅ¡ilginių dryžių, tarp kurių bÅ«tų siauresnės Å¡viesesnės (asfalto spalvos) juostelės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pėdsakas, buvęs kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žr. kelio kryptimi nuo Gardino link Vilniaus) susiformavo po susidÅ«rimo automobiliui „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukantis ir slystant Å¡onu ir, tikėtina, kad šį pėdsakÄ paliko Å¡io automobilio, susidÅ«rimo metu dehermetizuoto, priekinio kairiojo rato padanga, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad padangos protektoriaus raÅ¡to iÅ¡ilginiai dryžiai slydimo pėdsake, slystant padangai be oro slėgio, dėl padangos karkaso deformacijos, negali pasireikÅ¡ti.

Tikėtina, kad 6,4 m ilgio pėdsakÄ , buvusį kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiÅ«rint automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi link Vilniaus), paliko automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas, automobiliui „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po susidÅ«rimo sukantis kryptimi prieÅ¡inga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai ir judant į priekį ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę (žr. kryptimi link Vilniaus).

Sprendžiant iš automobilių padėčių po eismo įvykio, eksploatacinių skysčių pėdsako padėties kelio važiuojamojoje dalyje, išsibarsčiusių šukių eismo įvykio vietoje, automobilio „Audi A4 Avant“ ratų šoninio slydimo pėdsakų padėties ir atsižvelgiant į transporto priemonių susidūrimo eigos modeliavimo rezultatus, darytina išvada, kad automobilių „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint kryptimi link Vilniaus.

Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gauta dar viena UAB „I.“ specialisto Valentino Mitunevičiaus 2013 m. spalio 14 d. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir toliau laikomasi pozicijos, kad eismo įvykį sÄ lygojo J. N. veiksmai, bei pateikiama iÅ¡vada, kad 2011 m. kovo 29 d. autoįvykio vietos schemoje 3 pozicija pažymėtÄ pėdsakÄ paliko automobilio „Audi A6“ priekinis deÅ¡inysis ratas, o pėdsakas, pažymėtas 4 pozicija, susidarė dėl lengvojo automobilio užblokuoto rato slydimo daugiau iÅ¡ilgine kryptimi, ir kad jis negali bÅ«ti priskirtas nei automobiliui „Audi A6“, nei automobiliui „Audi A4“, kolegija neturi pagrindo netikėti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto ir ekspertų nustatytu autoįvykio mechanizmu.Visų pirma, akivaizdu, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta anksčiau duotos 2011 m. rugsėjo 19 d.

Teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. L. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Vidas Leipus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino. Antra, kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2012 m. gegužės 22 d. Dr. Valentino Mitunevičiaus „I.“ specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei      2013 m. spalio 14 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstyti teiginiai ir iÅ¡vados pateiktos, remiantis iÅ¡tirtomis tik pateiktos dalies baudžiamosios bylos medžiagos kopijomis, neapžiÅ«rėjus automobilio „Audi A6“.

Tai matyti iÅ¡ minėtų iÅ¡vadų 1.1. punkto, 2012 m. gegužės 22 d.         2.3. punkto. IÅ¡ minėtos iÅ¡vados 2.6. punkto turinio spręstina, kad pateikdamas iÅ¡vadÄ dėl eismo tyrimo veiksmų, specialistas vertino tik E. L. parodymus, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į A. N. parodymus, kurie jam buvo pateikti tyrimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog iÅ¡vada pateikta pagal iÅ¡sakytÄ kaltinamojo versijÄ . 2012 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vadoje automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje padangų parametrai netirti, versija, kad 2011 m. kovo 29 d. schemoje pažymėta             4 pozicija pėdsakÄ galėjo palikti vienas iÅ¡ įvykyje dalyvavusių automobilių atmesta remiantis tuo, kad specialistas jau nustatė minėtų automobilių judėjimo kryptis po susidÅ«rimo ir todėl minėtas pėdsakas nepriskirtinas nė vienam iÅ¡ jų (2012 m. gegužės 22 d. iÅ¡vados 2.2.3., 2.2.4. punktas).

Tokiu pačiu principu, kaip nesusijęs su eismo įvykiu įvardintas ir minėtoje specialisto iÅ¡vadoje juodomis rodyklėmis 4 pav. ir 6-7 nuotraukose pažymėtas pėdsakas, kuris, specialisto teigimu, sprendžiant pagal jo lokalizavimÄ galėjo susidaryti dėl automobilio „Audi A6“ kairių ratų slydimo, tačiau kadangi 8-oje nuotraukoje matosi, kad Å¡ie pėdsakai besitęsia link kairiojo kelkraščio, todėl jie galimai nesusiję su tiriamu eismo įvykiu. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas pats pripažino, kad atlikdamas tyrimÄ , kai kurių pėdsakų iÅ¡ viso nevertino, prioritetiniais laikė bÅ«tent automobilių ratų pėdsakus.

Be to, Valentino Mitunevičiaus pateiktose specialisto išvadose nepaaiškinta, kodėl priekinis dešinysis automobilio „Audi A6“ ratas neformuoja 2011 m. kovo 29 d. autoįvykio schemoje 3 pozicija pažymėto pėdsako nuo pat paties susidūrimo momento, o tik atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje, kodėl jis prasideda staigia, smailia viršūnėle, paskui staiga išplatėja, kodėl ištisinės eksploatacinių automobilių skysčių dėmės, matomos byloje esančiose nuotraukose, tame tarpe ir paties nuteistojo po eismo įvykio darytose nuotraukose, prasideda būtent kelio Vilnius-Gardinas krypties pusėje. 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) į aptartus klausimus pilnai atsakyta.

Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog specialisto Valentino Mitunevičiaus pateiktos iÅ¡vados, atliktos vienpusiÅ¡kai, selektyviai vertinant autoįvykio pėdsakus ir leidžia jas vertinti kritiÅ¡kai, juo labiau, kad minėtas iÅ¡vadas visiÅ¡kai paneigia tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados, tiek eksperto Vido Leipaus apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai. Ekspertas, duodamas parodymus teisme nuosekliai paaiÅ¡kino, kad ekspertai tyrė ne vienÄ kurį pėdsakÄ , o užfiksuotų pėdsakų visumÄ .

Dėl pėdsako, 2011 m. kovo 29 d. įvykio apžiÅ«ros protokole pažymėto 3 pozicija paaiÅ¡kino, kad pagal tai, kaip iÅ¡sidėsčiusi protektoriaus gruntkibių kryptis, nurodyta prieÅ¡inga automobilių judėjimo kryptis, nei nurodė Valentinas Mitunevičius. Po susidÅ«rimo automobiliui „Audi A4“ pradėjus suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklės kryptį, atitinkamai pagal visÄ priekinio kairiojo rato pėdsako morfologijÄ , kuris tuo pačiu buvo iÅ¡laužtas, jam keičiant padėtį automobilio geometrijos atžvilgiu, protektorinės dalies ne Å¡oninis pavirÅ¡ius, bet briauna, kraÅ¡tas, gruntkibiais kontaktavo su kelio danga.

Kadangi automobilio „Audi A4“ kairysis priekinis ratas iÅ¡ pradžių iÅ¡ tiesios padėties pradėjo suktis irgi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, tiktai greičiau, negu automobilis, kadangi buvo iÅ¡laužtas į beveik statmenÄ padėtį, tai ratas, sukdamasis kartu su automobiliu, tačiau Å¡iek tiek didesniu greičiu, ėmė formuoti iÅ¡ pradžių siaurÄ pėdsakÄ , kadangi buvo nedidelis kontaktas, toliau, kai padanga pasisuko beveik statmenai judėjimo krypčiai, tada atsirado platesnis pėdsakas.

Tuo pačiu metu sukantis gruntkibiai keitė padėtį plokÅ¡tumoje ir formavo įstrižinius kintamo kampo brÅ«kÅ¡nius, o pabaigoje, kada automobilis „Audi A4“ apsisuko prieÅ¡ buvusiÄ savo judėjimo kryptį didesniu nei stačiu kampu ir slydo link deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to žiÅ«rint Vilniaus kryptimi, tada automobilio priekinio kairiojo rato pėdsakas staiga susiaurėja, vėl užsibaigia smailia virÅ¡Å«ne, kadangi minėtas automobilis tuo mementu pagal visÄ pobÅ«dį turėjo atsiskirti arba bent jau nusikrovė nuo aparato automobilio svoris, persiskirstė į kitÄ pusę ir toliau tas pėdsakas pranyko, o automobilis toliau judėjo remdamasis kitais trimis ratais.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad padangos protektoriaus raÅ¡to iÅ¡ilginiai dryžiai slydimo pėdsake, slystant padangai be oro slėgio, dėl padangos karkaso deformacijos, negali pasireikÅ¡ti. Eksperto Vido Leipaus duoti parodymai savo esme neprieÅ¡tarauja ir eksperto Irmanto Gransko duotiems parodymams pirmosios instancijos teisme. Abu ekspertai pilnai palaikė savo iÅ¡vadas, paaiÅ¡kino jų pateikimo priežastis. Nuteistajam ir jo gynėjui buvo sudarytos sÄ lygos užduoti klausimus ekspertams, į visus juos buvo motyvuotai atsakyta.Apeliantas, ginčydamas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , pateikė 2014 m. kovo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog į 20 cm atkarpÄ patenka 7 automobilio „Audi A4“ galinės deÅ¡inės padangos gruntkibiai. 2014 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai nurodyta, jog matuojant taip pat galinę deÅ¡inės pusės minėto automobilio padangÄ , su kelio danga liečiasi Å¡eÅ¡i gruntkibiai, automobilio deÅ¡inės pusės atstumas tarp priekinės ir galinės ratų aÅ¡ių yra apie      270 cm, tarp priekinės ir galinės ratų aÅ¡ių yra apie 245 cm, tarp kairės ir deÅ¡inės pusės ratų aÅ¡ių yra apie 170 cm, tarp kairės ir deÅ¡inės pusės ratų aÅ¡ių yra apie 167 cm.

Kolegijos vertinimu, minėtuose protokoluose pateikta informacija nepaneigia 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados rezultatų. Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole esančios pėdsako ant skiriamosios eismo juostos fotonuotraukos Nr. 5, virÅ¡uje esanti aÅ¡tuntoji gruntkibio žymė yra silpniau iÅ¡reikÅ¡ta, pėdsako plotis matuotas imant atstumÄ nuo vieno jo kraÅ¡to iki kito ir neįtraukiant kraÅ¡tinių tarpelių ploto, jis formavosi jį palikusiam automobiliui judant, be to, ekspertizės akte yra aiÅ¡kia nurodyta, kad 8 gruntkibiai patenka į apie 20 cm atkarpÄ , (t. 3, b. l. 109).

Kaip matyti iÅ¡ antstolių faktinių aplinkybių protokolų, į 20 cm atkarpÄ patenkantis gruntkibių skaičius iÅ¡matuotas įtraukiant ir tarpelių, esančių tarp kraÅ¡tinių gruntkibių plotį, padangai esant ramybės bÅ«senoje, neįvertinus deformacijos dėl rato prispaudimo automobilio judėjimo metu. Dėl to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytos aplinkybės nepaneigia ekspertizės akto iÅ¡vados, kad pėdsakÄ , buvusį ant horizontaliojo ženklinimo siauros iÅ¡tisinės linijos tikėtina paliko automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinis deÅ¡inysis ratas, automobiliui „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po susidÅ«rimo sukantis kryptimi prieÅ¡inga laikrodžio rodyklių judėjimo krypčiai ir judant į priekį ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę.

Pažymėtina ir tai, jog ekspertai pateikė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ ir dėl to, kad 6,4 m ilgio pėdsakÄ (pažymėtÄ 3 pozicija), buvusį kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje (žiÅ«rint automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi link Vilniaus), paliko automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas. Duodamas parodymus teisme, ekspertas Vidas Leipus paaiÅ¡kino, kad visa įvykio vietos apžiÅ«ra nebuvo padaryta tiksliai, dėl ko modeliavimo metu nepavyko idealiai atkurti ratų trajektorijos judėjimo, dėl ko buvo duota tikėtina iÅ¡vada.

Taigi, nors 2014 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole iÅ¡matuoti atstumai tarp automobilio „Audi A4“ ratų aÅ¡ių, nurodytų matavimų rezultatai nepaneigia ekspertų iÅ¡vadų. Juo labiau, kad atsižvelgiant į jas, 6,4 m ir pėdsakÄ pažymėtÄ 4 pozicija ant skiriamosios iÅ¡tisinės juostos formavo ne tiesiai važiuojančio automobilio „Audi A4“ iÅ¡laužtas kairysis ir galinis deÅ¡inysis ratai, o minėto automobilio, po susidÅ«rimo besisukančio prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir slystančio Å¡onu ratai.

Vis dėlto, nors įvykio vietos apžiÅ«ra nebuvo padaryta tiksliai, nebuvo tiksliai iÅ¡matuotas 6,4 m pėdsakas, nurodytos aplinkybės nereiÅ¡kia, kad eismo įvykio vietoje neliko jokių jo pėdsakų. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, savo iÅ¡vadas pateikė, spręsdami iÅ¡ automobilių padėčių po eismo įvykio, eksploatacinių skysčių pėdsako padėties kelio važiuojamojoje dalyje, iÅ¡sibarsčiusių Å¡ukių eismo įvykio vietoje, automobilio „Audi A4 Avant“ ratų Å¡oninio slydimo pėdsakų padėties ir atsižvelgiant į transporto priemonių susidÅ«rimo eigos modeliavimo rezultatus, t. y. atsižvelgę į nustatytų pėdsakų visumÄ .Akcentuotina, kad ekspertų ir specialistų iÅ¡vados tėra tik vieni iÅ¡ baudžiamosios bylos įrodymų, kurių jokiu bÅ«du negalima vertinti atsietai nuo kitų įrodymų bei liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymų, taip pat jie neturi didesnės įrodomosios galios.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant asmens kalės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo klausimÄ , yra vertinama surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nustatytÄ eismo įvykio mechanizmÄ patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti nuoseklÅ«s nukentėjusiosios A. N. parodymai, taip pat teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai.Nuteistasis E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2011 m. kovo 26 d. vakare jis savo automobiliu „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su žmona ir vaikais keliu Varėna-Vilnius link Vilniaus, kelias buvo tiesus, Å¡iek tiek kelio lankas suko į deÅ¡inę, matomumas buvo geras.

Priekyje automobilių nebuvo, o prieÅ¡prieÅ¡iais važiavo keturi automobiliai, jie stebėjo keliÄ , beveik pravažiavęs kelio lankÄ , prieÅ¡ 50 metrų pamatė, kad vienas prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilis, įjungęs ilgÄ sias Å¡viesas, iÅ¡važiavo į jo eismo juostÄ , ir jį apakino, tada jis pradėjo stabdyti ir pajuto smÅ«gį, nuo kurio jo automobilį nubloÅ¡kė ir jis sustojo. PrieÅ¡prieÅ¡iais važiavo keturi automobiliai ir vienas automobilis lenkė kitÄ , o paskutinis iÅ¡važiavo į jo eismo juostÄ , tiesiog nespėjo užbaigti lenkimo manevro ir susidÅ«rė su jo vairuojamu automobiliu.

Akcentuotina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje Å¡i nuteistojo versija pirmÄ kartÄ iÅ¡sakyta 2012 m. sausio 11 d. įtariamojo apklausos protokole. Savo pirminiame paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio aplinkybių, raÅ¡ytame 2011 m. kovo 26 d. (t. 2, b. l. 8), t. y. iÅ¡ karto po įvykio, nuteistasis nurodė, kad važiavo keliu Vilnius-Varėna-Gardinas, Vilniaus kryptimi, tamsiu paros metu, kelio danga buvo sausa. Važiavo dviejų juostų keliu, deÅ¡iniÄ ja kelio juosta link Vilniaus, apytikriai 90 km/h greičiu.

Ties 37 kelio kilometru, jį apakino prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilių Å¡viesos. Jis pradėjo stabdyti ir pajuto smÅ«gį. Taigi, kaip matyti iÅ¡ minėto dokumento turinio, iÅ¡ karto po įvykio nuteistasis neteigė, jog prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilis iÅ¡važiavo į jo eismo juostÄ . MinėtÄ versijÄ nuteistasis iÅ¡kėlė tik 2012 m. sausio 11 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, t. y. beveik po metų nuo eismo įvykio. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiosios A.

N. parodymų vertę, motyvuojant ta aplinkybe, kad ji gali turėti procesinį suinteresuotumÄ kaip nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė, Å¡ie apeliacinio skundo motyvai laikytini nepagrįstais. Nukentėjusioji parodė, kad ji sėdėjo Å¡alia vyro priekyje ir kalbėjo telefonu su broliu, o teta sėdėjo gale už vyro. Vyras važiavo apie 80 km/val. greičiu, nes niekad greitai nevažinėjo, kelyje maÅ¡inų buvo nedaug, pravažiuojant ties MadžiÅ«nų kaimu, prieÅ¡ jų automobilį ir už jų važiavo automobiliai, kelias ties ta vieta suko nedideliu ilgu lanku.

Staiga ji pamatė, kad tiesiai į juos važiuoja prieÅ¡ais važiavęs automobilis, vyras dar spėjo paspausti signalÄ ir pasuko deÅ¡iniau, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko ir ji pajuto smÅ«gį, nuo kurio jai atrodė, kad jų automobilis verčiasi per stogÄ , automobilį nuo smÅ«gio lyg nubloÅ¡kė atgal, o paskui jų kelio pusėje į kelkraÅ¡tį, automobilio bagažinė buvo įsmigusi į griovį. Sėdėdama Å¡alia vyro, matė, kad prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančio automobilio greitis buvo žymiai didesnis nei jų, tai sprendė pagal artėjančias Å¡viesas link jų bei įvykusį smÅ«gį.

Akcentuotina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymai nebuvo tokie išsamūs, tačiau esmines įvykio aplinkybes ji nurodė mačiusi. Parodė, kad jų automobilio greitis buvo apie 80-90 km/h, jiems priekyje ir iš paskos važiavo automobiliai. Važiuojant kalbėjo telefonu ir vienu momentu, nuleidus akis, ji išgirdo iš savo vyro, kad jis nusikeikė. Pakėlus akis pamatė priekyje automobilio, jų eismo juostoje, ryškias automobilio šviesas. Pajuto, kad vyras stabdo automobilį ir automobilis pajudėjo arčiau kelkraščio, žiūrint iš Vilniaus pusės, ir staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio priekį.

Taigi, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad A. N. parodymai yra prieÅ¡taringi, kad ji visÄ laikÄ važiavo nuleidusi galvÄ ir nieko nematė, o savo parodymus, duotus teisme iÅ¡sigalvoja. A. N. betarpiÅ¡kai buvo autoįvykio dalyvė, jį matė ir iÅ¡gyveno, todėl jos parodymai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, pirmosios instancijos teismo kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga vertinti pagrįstai. Be to, nukentėjusiosios parodymai ne tik neprieÅ¡tarauja 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. balandžio    30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadai, bet ir jas iÅ¡ dalies patvirtina, o specialisto Valentino Mitunevičiaus pateiktas iÅ¡vadas ir nuteistojo gynybinę pozicijÄ paneigia.Specialisto Valentino Mitunevičiaus iÅ¡vadas bei nuteistojo gynybinę pozicijÄ paneigia ir liudytojų M.

S. bei Č. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo apklausti, kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo nustatytas kaip eismo įvykio liudytojas, tai užfiksuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2011 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 5).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d., nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti praÅ¡ymus; pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamÄ jÄ kalbÄ . Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji pusė pateikė bylÄ nagrinėjusiam teismui praÅ¡ymÄ apklausti liudytojais M.

S. bei Č. S., E. B.. Pirmosios instancijos teismas tenkino pateiktÄ praÅ¡ymÄ , pats savo iniciatyva nurodytų liudytojų į teisiamÄ jį posėdį nekvietė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju, liudytojai M. S. bei Č. S., o taip pat ir liudytojas E. B., nors ir nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apklausti bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Tai, kad minėti liudytojai parodymus davė iÅ¡kviesti nukentėjusiųjų praÅ¡ymu, neįrodo, jog minėti liudytojai yra Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Visi jie parodymus davė prisiekę, liudytojai M. S. bei Č. S. su nukentėjusiÄ ja puse giminystės ryÅ¡iais nesusiję, Č. S. kategoriÅ¡kai paneigė nuteistojo iÅ¡sakytus teiginius, kad jie su vyru yra susitarę duoti jam nepalankius parodymus papraÅ¡yti nukentėjusiųjų. Taigi, netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Akcentuotina, kad liudytojas E. B. į eismo įvykio vietÄ atvyko jau po paties įvykio, jo aplinkybių nematė, todėl jo parodymai laikytini netiesioginiais, jis tik perpasakojo kÄ galimai girdėjo iÅ¡ nukentėjusiosios A. N. bei nuteistojo, kaip atrodė eismo įvykio vieta. Akcentuotina, kad vien Å¡io liudytojo parodymai, neva nuteistasis sakė, jog yra kaltas, aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo nusisukęs į automobilio gale sėdinčius vaikus, o atsisukus įvyko smÅ«gis, E. L. kaltės klausimo iÅ¡sprendimui lemiamos įtakos neturėjo, nes nuosprendyje vertinta surinktų įrodymų visuma.

Tai, kad eismo įvykį tyrusiems pareigūnams liudytojo M. S. parodymai neatrodė reikšmingi ir jie jo neapklausė ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro pagrindo nesivadovauti šiais parodymais. Pažymėtina, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, liudytojas M. S. betarpiškai patvirtino, jog matė patį eismo įvykį, kuris vyko priešais jo, anūko ir žmonos Č. S. akis. 2011 metų pavasarį jis važiavo automobiliu „Nissan Almera“ kartu su žmona, kuri sėdėjo galinėje sėdynėje ir anūku, kuris sėdėjo priekinėje sėdynėje, iš Vilniaus paskui žuvusiojo automobilį.

Važiavo dar keli automobiliai, todėl aplenkti tÄ automobilį nebuvo galimybės nes iÅ¡ priekio matėsi automobilio žibintai. Jis važiavo apie 80-90 km/h greičiu J. N. iÅ¡ paskos, apie          50 metru atstumu nuo jo automobilio. Kelio matomumas buvo geras, važiuojant ties MadžiÅ«nų kaimu, priekyje buvo nedidelis posÅ«kis į kairę, pamatė, kad prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilis iÅ¡važiavęs iÅ¡ to posÅ«kio, nesuka deÅ¡iniau, o važiuoja tiesiai į prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, tada jis stabdė savo automobilį, iÅ¡suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, kažkaip pravažiavo ir sustojo kelkraÅ¡tyje, o tie automobiliai pradėjo suktis, priekyje važiavęs automobilis „Audi“ sustojo kelkraÅ¡tyje, galu įvažiavęs į griovį.

Nurodė, kad prieÅ¡ais jį važiuojantis automobilis važiavo kuo arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to, prieÅ¡ susidÅ«rimÄ veikė jo stabdymo žibintai, greitis buvo mažesnis. SusidÅ«rimo vietoje buvo nestaigus posÅ«kis, pagal jo važiavimo kryptį tas posÅ«kis Å¡iek tiek kairiau, o prieÅ¡prieÅ¡iais važiavęs automobilis turėjo sukti deÅ¡iniau, bet jis nedarė jokio posÅ«kio, važiavo tiesiai, dėl to ir įvyko automobilių susidÅ«rimas. E. L. automobilis stovėjo galu įvažiavęs į Å¡alikelę, bet kitoje kelio pusėje jo (liudytojo) važiavimo kryptimi, jis buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies.

Akcentuotina, kad liudytoja Č. S. davė iÅ¡ esmės tapačius savo vyro duotiems parodymus, patvirtino, jog automobilis „Audi A6“ važiavo savo kelio puse, lygiai, tvarkingai, ne arčiau baltos juostos, neiÅ¡važiavo į kitÄ kelio pusę. Kolegijos vertinimu, liudytojų M. S. ir Č. S. parodymai yra neprieÅ¡taringi, jie ne tik neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams, bet ir juos patvirtina, taip pat jie neprieÅ¡tarauja 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto iÅ¡vadai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadai, o specialisto Valentino Mitunevičiaus pateiktas iÅ¡vadas ir nuteistojo gynybinę pozicijÄ paneigia.

Akcentuotina ir tai, jog nė vienas teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino nuteistojo iÅ¡keltos gynybinės versijos. Be to, liudytojai apie eismo įvykį buvo apklausiami nuo jo praėjus ilgam laiko tarpui, todėl dėl kai kurių eismo įvykio aplinkybių (pvz. kuria kryptimi sukosi susidÅ«rę automobiliai) galėjo sÄ Å¾iningai klysti.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojų, specialistų ir ekspertų, apklaustų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, parodymus, 2011 m. rugsėjo 19 d.

Teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro      2013 m. balandžio 30 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 22 d. Valentino Mitunevičiaus „I.“ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jo 2013 m. spalio     14 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visumÄ , konstatuotina, kad susidariusioje eismo situacijoje E. L. turėjo elgtis itin atsargiai ir laikytis KET 9 p., 125 p.,    133 p., 136.1 p. reikalavimų – važiuoti ne tik nevirÅ¡ydamas leistino 90 km/h greičio, bet ir neiÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

E. L. pasirinktas važiavimo greitis – tikėtina didesnis nei 90 km/h – eismo įvykio metu buvo techniškai nepriimtinas ir nesaugus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslus automobilio „Audi A4 Avant“ greitis šiuo atveju nenustatytas, tačiau atsižvelgiant į byloje esančias specialistų išvadas bei ekspertizės akto rezultatus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad įvykio metu automobilio „Audi A4 Avant“ greitis buvo didesnis nei 90 km/h.

Vis dėlto, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis techniniu požiÅ«riu buvo ne automobilio „Audi A4 Avant“ greitis, o E. L. veiksmai, - prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nevažiavo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, kuo arčiau jos deÅ¡inio kraÅ¡to, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusius automobiliu „Audi A6“, vairuojamu J. N.. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas E. L.

įvykio metu pažeidė KET 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. reikalavimus, kÄ nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, kolegija konstatuoja, kad J. N. laikėsi KET reikalavimų, važiavo įvykio vietoje techniÅ¡kai priimtinu greičiu, savo eismo juostoje ir bandė atlikti reikalingus veiksmus, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, jog žuvusiojo J. N. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų turėję priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ar, kad jis turėjo technines galimybes iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡inga kryptimi jo eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A4 Avant“, vairuojamu E. L..Teismų praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinė nutartis Nr. 2K-151/2011).

Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus – bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

E. L. padaryti KET 172 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. pažeidimai bÅ«tų bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei E. L. bÅ«tų neiÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ bei pasukęs automobilį „Audi A4 Avant“ arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, bÅ«tų iÅ¡vengęs „Audi A4 Avant“ susidÅ«rimo su „Audi A6“, juo labiau, kad kaip konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, automobilio „Audi A6“ vairuotojas J.

N. neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo dėl automobilio „Audi A4 Avant“ staigaus iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Vadinasi, bÅ«tent E. L. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių – kitų asmenų žūties ir sužalojimo – bÅ«tinoji sÄ lyga ir priežastis. Abejoti tokiomis teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl to konstatuotina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp E. L. padarytų KET 9 p., 125 p., 133 p., 136.1 p. pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡kelta nuteistojo versija, kad O. D. nebuvo prisisegusi saugos diržo ir tai nulėmė jos mirtį eismo įvykio metu, vertintina kritiÅ¡kai. Visų pirma, jos nepatvirtina jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Versija paremta tik A. N. iÅ¡sakyta prielaida, kad gal teta kelionės metu ir galėjo atsilaisvinti saugos dirÅ¾Ä , tačiau be visa ko, nukentėjusioji patvirtino mačiusi, kad sėsdama į automobilį, teta saugos dirÅ¾Ä prisisegė.

Daugiau jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad O. D. nebuvo prisisegusi saugos diržo, byloje nėra. Antra, Å¡i aplinkybė, net ir jai pasitvirtinus, neturi esminės reikÅ¡mės nuteistojo E. L. veikos kvalifikavimui, nes ja negalima paneigti priežastinio ryÅ¡io tarp jo veikos ir kilusių padarinių.Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, o nuosprendyje aptarė įrodymų vertinimÄ . Teismas vertino abiejų eismo dalyvių veiksmų atitiktį KET reikalavimams bei jų reikÅ¡mę eismo įvykiui kilti ir teisingai iÅ¡sprendė priežastinio ryÅ¡io klausimÄ dėl E. L. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.

Teismas ėmėsi priemonių byloje kilusiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, į teismo posėdį kvietė specialistų iÅ¡vadas davusius asmenis bei ekspertÄ ir juos apklausė Lietuvos Respublikos BPK 284 str. nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė eksperto Vido Leipaus, nepriėmė papildomų apelianto teiktų dokumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas. Juo labiau, kad apklaustas apeliacinės instancijos teisme minėtas ekspertas visiÅ¡kai palaikė ir patvirtino suraÅ¡yto ekspertizės akto rezultatus, kÄ iÅ¡ esmės padarė ir ekspertas Irmantas Granskas, o kolegija konstatavo, kad nuteistojo pateikti nauji įrodymai nepaneigia jo kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę apie E. L. kaltumÄ ar tokiÄ nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjos elgesio proceso metu.

Ta aplinkybė, kad kai kurie teisiamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymai buvo motyvuotai atmesti, nėra teisinis pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (BPK       270 str.). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad E. L. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , neregistruotas psichikos sveikatos centre (t. 2, b. l. 20), yra neteistas (t 2, b. l. 15), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 16), nusikaltimo padarymo metu dirbo, tačiau jo padaryta veika sukėlė sunkias pasekmes. Be to, nuteistasis autoįvykio metu Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus – iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu J. N. automobiliu, virÅ¡ijo leistinÄ greitį.

Akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės, vienam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sugadintos dvi transporto priemonės. Tik laimingo atsitiktinumo dėka eismo įvykis nepareikalavo daugiau aukų, nes liudytojui M. S. pavyko iÅ¡vengti kontakto su prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį susidÅ«rusiais automobiliais. Pažymėtina, kad nukentėjusioji dėl E. L. veiksmų neteko savo vyro, savo akimis matė jo mirtį, pati traukė iÅ¡ maÅ¡inos mirusiÄ tetÄ , jai pačiai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusysis neteko motinos.

Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ne tik gyvybės neteko du žmonės, kas iÅ¡ esmės didina jo padarytos veikos pavojingumÄ , bet buvo neatitaisomai paveikti ir nukentėjusiųjų artimųjų likimai. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis suprato padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertino savo elgesį. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nė kiek žalos nė vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų neatlygino, nukentėjusiÄ jÄ Ä¯vardijo kaip asmenį, siekiantį materialinės naudos, nėra nustatyta nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji buvo kaltinami neteisėto poveikio liudytojams darymu, gynybinių versijų teikimo maniera buvo pakankamai arogantiÅ¡ka, neatsižvelgiant į kitos pusės patirtus iÅ¡gyvenimus.

Toks nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nei, kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Akcentuotina, kad minėtos aplinkybės turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio bei rÅ«Å¡ies. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi bÅ«ti atsižvelgta į visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ , sÄ lygotÄ itin Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo, kurios metu žuvo du žmonės, padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, kad bÅ«tų įgyvendinti teisingumo ir protingumo principų reikalavimai.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei Lietuvos Respublikos BK 41 str. turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai E. L. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei neatitaisomas veikos pasekmes, jam pagrįstai skirta didesnė nei nusikalstamos veikos sankcijos vidurkis bausmė.

Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu yra ne bylÄ nagrinėjančio teismo pareiga, bet teisė, todėl nepasinaudojimas Å¡ia teise tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra laikytinas baudžiamojo įstatymo pažeidimu.Apeliantas nesutinka ir su iÅ¡ jo nukentėjusiųjų naudai priteistos neturtinės bei turtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos sÄ voka ir jos dydžio nustatymo kriterijai iÅ¡dėstyti CK 6.250 str. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, priteisdamas nukentėjusiosios A.

N. naudai 95 684,00 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam E. D. -95 684,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad A. N. dėl eismo įvykio neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ , ji ne tik pati buvo nežymiai sužalota, bet taip pat jos akyse žuvo jai artimi žmonės, ji iÅ¡gyveno avarijos sukeltÄ Å¡okÄ . Nukentėjusioji neteko savo vyro, su kuriuo buvo labai artimi, taip pat prarado savo tetÄ .

E. D. dėl eismo įvykio neteko jam artimiausio žmogaus – motinos, su kuria taip pat bendravo artimai, nes yra vienintelis jos sÅ«nus. Taigi, jis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ bei Å¡okÄ , be to, apie motinos mirtį sužinojo bÅ«damas užsienyje, iÅ¡gyveno nežinios ir bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ E. L. priteisti turtinės žalos dydžiai – 2523,00 Lt A. N. naudai, 4303,69 Lt – E. D. naudai – nėra labai dideli, dėl kurių reikėtų mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Akcentuotina ir tai, kad nuteistiesiems priteistos neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Nuteistojo E. L. kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė nusikalstamu neatsargumu, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindas mažinti nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ , nes bÅ«tent jo nusikalstami veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju buvo autoįvykio kilimo sÄ lyga. Dėl patirto eismo įvykio jis darbingumo neprarado, didelių gydymo iÅ¡laidų nepatyrė, yra sveikas, darbingas, turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , turto.

Nors kartu su žmona augina du mažamečius vaikus, duomenų, kad jo žmona bÅ«tų nedarbinga ar reikalinga iÅ¡laikymo, byloje nepateikta. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog apelianto turtinė padėtis yra bloga, dėl kurios bÅ«tų pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydį. Be to, nuteistasis savanoriÅ¡kai neatlygino nukentėjusiesiems net nedidelės dalies žalos, nesistengė moraliÅ¡kai jų palaikyti ar bent jau atsipraÅ¡yti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusiajam E. D. pirmosios instancijos teismas priteisė kur kas mažesnę, nei jo pageidauta, neturtinės žalos sumÄ .

Todėl teigtina, kad bendra iÅ¡ nuteistojo E. L. priteista neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteista nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų.Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidas, dėl to Å¡ios sumos priteistinos iÅ¡ E. L..Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas ir paliekamas galioti nepakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK        326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo E. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ nuteistojo E. L. nukentėjusiosios A.

N. naudai 1200,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų), o nukentėjusiojo E. D. naudai – 1500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo. Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                              ArÅ«nas Kisielius                                                                               Daiva Pranytė-Zalieckienė