4e4c13cf-17ce-4cc5-87dc-08f744cf6372 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-870/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03570-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4.; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam Ž.

K., jo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, nukentėjusiesiems S. R. ir M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡i bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Ž. K. paskirta galutinė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Ž. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. bei pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Nukentėjusiosios A. V. atstovo civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Ž. K. nukentėjusiajai priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteistas turtinės žalos atlyginimas netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2022 m. sausio 30 d. iki A. V. pilnametystės, kas mėnesį mokant 259 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . Å ių lėšų administratore iki A. V. pilnametystės paskirta jos atstovė pagal įstatymÄ â€“ motina S. R.. IÅ¡ Ž. K. priteista 290 Eur valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ mažametei nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A.

V.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. Ž. K. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2022 m. sausio 30 d., apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu G. V. į krÅ«tinę, dėl ko Å¡is įvykio vietoje mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krÅ«tinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu Å¡irdiplėvės, deÅ¡inio skilvelio sužalojimu, krÅ«tinkaulio kardinės ataugos, dangų, kepenų kairės skilties žaizda, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės kairę pusę (200 ml), pilvaplėvės ertmę (100 ml), Å¡irdiplėvės ertmę (400 ml), tarpuplaučių audinius, Å¡irdies tamponada krauju.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo Ž. K. gynėjas advokatas Vaclovas JanuÅ¡auskas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – Ž. K. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. K. nėra kaltas dėl G. V. nužudymo, jis yra apkalbėtas kitų įvykio dalyvių. Nuteistasis buvo įvykio vietoje, tačiau prie nukentėjusiojo pribėgo vėliau už kitus. Peilis, esantis baudžiamojoje byloje, niekada nebuvo jo rankose ir negali būti nusikaltimo įrankiu. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo nurodęs, kur yra tas peilis, kurį jis turėjo, tačiau buvo pasirinktas kitas peilis, teigiant, kad juo galėjo būti nužudytas G. V..

4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojo I. M. teigimu, jis ir kiti šios bylos dalyviai pasikalbėjo ir nutarė, kad kaltas turėtų būti Ž. K., todėl visi ir davė prieš jį parodymus. Tuo tarpu būtent I. M. pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo, tarp jų ir vyko susistumdymas, o nuteistasis pribėgo paskutinis. Ž. K. pripažįsta spyręs nukentėjusiajam, tačiau jau gulinčiam, nesuprasdamas, kad pastarasis miršta ar jau yra miręs. Teismas vadovavosi eksperto išvada dėl sužalojimo, kuris gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnyje, todėl eksperto išvados galėjo būti vertinamos tik dėl tokių sužalojimų ir negalėjo būti siejamos su nužudymu.

G. V. nužudymas siejamas su sužalojimu peiliu, o nuteistasis tokio sužalojimo nepadarė. Jį, nuteistojo manymu, galėjo padaryti tik I. M., kuris visus ir įtikino apkalbėti Ž. K., tokiu bÅ«du siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ . Ä®rodymai Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo renkami, siekiant apkaltinti Ž. K., nebuvo tiriamos kitos versijos, todėl kaltu yra pripažintas asmuo, nepadaręs nusikaltimo.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas pripažino Ž. K. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bÅ«tent Ž. K. veiksmai, t. y. smÅ«gis peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, lėmė pastarojo mirtį.

7. Iš apeliacinio skundo, taip pat ir iš nuteistojo duotų parodymų turinio matyti, kad Ž. K. neneigia dalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju G. V., tačiau nesutinka sudavęs jam smūgį peiliu, teigia, kad šį smūgį sudavė I. M., o jis tik spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad niekas tiesiogiai nematė, kaip G. V. buvo suduotas smūgis peiliu, tačiau įvykio metu arčiausiai nukentėjusiojo buvo Ž. K., I. M., E. M. ir T.

Z.. Liudytojas T. Z. pirmosios instancijos teisme tiksliai negalėjo pasakyti, ar Ž. K., ar I. M. buvo susigrūmęs su G. V., nes ta vieta, kurioje jie grūmėsi, buvo neapšviesta ir jis gerai to nematė. Liudytojo teigimu, po šių grumtynių nukentėjusysis ėmė bėgti ir suklupo. Teisiamojo posėdžio metu T. Z. prašė vadovautis jo parodymais, duotais akistatos su nuteistuoju metu, nes šie parodymai yra tikslesni (t. 5, b. l. 72). Akistatos metu T. Z. nurodė, kad G. V. su Ž. K. įvykio metu susikabino rankomis, tada kažkuris kažkurį atstūmė ir nukentėjusysis ėmė bėgti, tačiau nubėgęs apie penkis metrus sukniubo ant žemės, liudytojas T.

Z. nematė, kad I. M. būtų tiesiogiai kontaktavęs su nužudytuoju, tiesiogiai kontaktavo tik Ž. K. (t. 2, b. l. 2–3). Liudytojo I. M. teigimu, G. V. su draugais jį vijosi, kuomet iš už namo kampo išlindo Ž. K. ir susigrūmė su G. V., buvo susikabinę vienas su kitu, po ko G. V. pradėjo bėgti ir nukrito ant žemės (t. 5, b. l. 116). Liudytoja E. M. patvirtino mačiusi, kaip Ž. K. susikibo su nukentėjusiuoju, jie susistumdė, tuomet G. V. pradėjo bėgti, tačiau po kelių žingsnių nukrito.

Kai liudytoja pribėgo prie jo, jis jau gulėjo ant žemės (t. 4, b. l. 189–190). Taigi, įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų teigimu, su nukentėjusiuoju G. V. konflikto metu iki jo nugriuvimo ant žemės tiesiogiai kontaktavo tik Ž. K..

8. Nėra jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad liudytojai yra susitarę duoti melagingus parodymus dėl Ž. K. kaltės. Tai, kad būtent Ž. K. įvykio metu grūmėsi su G. V., po ko pastarasis susmuko ant žemės, liudytojai I. M. ir T. Z. nurodė iš karto po įvykio – 2022 m. sausio 30–31 d. vykusių apklausų metu. Tai, kad liudytojų duotų parodymų turinys nebuvo suderintas tarpusavyje, patvirtina ir tarp jų iš karto po įvykio vykusių telefoninių pokalbių suvestinės. 2022 m. sausio 30 d.

I. M. E. M. telefonu prisipažino, kad duodamas parodymus papasakojo visÄ tiesÄ (t. 3, b. l. 108). TÄ pačiÄ dienÄ E. M. su T. Z. kalbėjosi apie įvykio aplinkybes, be kita ko ir apie tai, kad Ž. K. „susiėmė“ su nukentėjusiuoju ir kad bÅ«tent nuteistasis jį „nudÅ«rė“, pokalbio dalyviai stebėjosi tokiu žiauriu Ž. K. elgesiu (t. 3, b. l. 108–109). Kad Ž. K. nužudė nukentėjusįjį, 2022 m. sausio 30 d. telefonu savo draugei D. V. nurodė ir E. L., iÅ¡ pokalbio turinio matyti abiejų pokalbio dalyvių nuostaba dėl to, kas atsitiko (t. 3, b. l. 129). 2022 m. vasario 7 d.

T. Z., kalbėdamas su nukentėjusiojo draugu A. E. ir iÅ¡samiai analizuodamas įvykio vakaro eigÄ , nurodė matęs „per kampÄ â€œ, kaip Ž. K. su G. V. buvo „petys per petį susiėmę“, tada nukentėjusysis pradėjo bėgti ir už penkių metrų susmuko (t. 3, b. l. 115). Taigi, liudytojai dar įvykio dienÄ tiek teisėsaugos institucijoms, tiek bendraudami tarpusavyje, nežinodami, kad jų pokalbių yra slapta klausomasi ir jų turinys fiksuojamas, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes dėl nuteistojo veiksmų.

9. IÅ¡ 2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-401 (22), 11-583 (22) matyti, kad ant tirti pateiktų Ž. K. kelnių, striukės ir sportinių batų rasti pluoÅ¡tai, vienodi su G. V. dėvėtų drabužių (striukės ir bliuzono) pluoÅ¡tais. Taip pat ant tirti pateikto G. V. bliuzono rasti paÅ¡aliniai medvilnės pluoÅ¡tai, vienodi su paÅ¡aliniais pluoÅ¡tais, rastais ant Ž. K. kelnių, striukės ir sportinių batų (t. 2, b. l. 128–137). Å ie objektyvÅ«s bylos duomenys paneigia nuteistojo teikiamÄ gynybinę versijÄ , kad jis tik gulinčiam nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį koja.

Iš atlikto objektų tyrimo išvadų akivaizdu, kad ant nuteistojo ir nukentėjusiojo viršutinių drabužių buvo rasti tarpusavyje sutampantys mikropluoštai, kas reiškia, kad tarp jų buvo tiesioginis kontaktas liudytojų nurodomomis aplinkybėmis. Jei nuteistasis būtų tik spyręs gulinčiam G. V. koja, ant jo striukės nebūtų dalelių nuo nukentėjusiojo drabužių, taip pat ir ant G. V. drabužių nebūtų dalelių nuo Ž. K. striukės.

10. Liudytojų parodymų patikimumÄ patvirtina ir tai, kad jie neneigė patys smurtavę prieÅ¡ nukentėjusįjį – E. M. pripažino spardžiusi gulintį G. V., taip pat nurodė, kad jam pribėgęs spyrė ir I. M. (t. 4, b. l. 189–190), T. Z. patvirtino, kad E. M. ir I. M. spardė gulintį nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 2). Taip pat liudytojai neneigė su savimi turėję tam tikrus įrankius. Nors nuteistasis Ž. K. teigia, kad įvykio metu trys asmenys (jis, I. M. ir T. Z.) turėjo peilius, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys tokių jo teiginių nepatvirtina.

Liudytoja E. M. nurodė, kad ji įvykio metu su savimi turėjo žirkles, jas buvo pasiėmusi savigynai, I. M. turėjo metalinį strypÄ (raktÄ ), Ž. K. turėjo peilį (t. 4, b. l. 190). Liudytojas I. M. pripažino turėjęs strypÄ , peilio turėjimo faktÄ neigė, peilį, anot liudytojo, turėjo Ž. K. (t. 5, b. l. 116). Liudytojas T. Z. taip pat neigė peilio turėjimo faktÄ , iÅ¡ akistatos metu jo nurodytų aplinkybių matyti, kad I. M. su savimi turėjo metalinį raktÄ , kuriuo, kaip pats nurodė T.

Z., įvykio metu sudavė G. V. (t. 2, b. l. 2). 2022 m. sausio 30 d. telefonu kalbėdamas su E. M. T. Z. taip pat sakė neturėjęs jokio peilio (t. 3, b. l. 108), šį faktÄ kalbėdama su E. L. patvirtino ir E. M. (t. 3, b. l. 111). Pokalbio su T. Z. metu E. M. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad liudytojai, nors ir turėjo tam tikrus įrankius, su jais nieko nedarė, ginklÄ panaudojo tik Ž. K. (t. 3, b. l. 109). Kad iÅ¡ įvykio vietos I. M. atsinešė veržliaraktį, patvirtino ir liudytojas M.

Å ., nurodydamas, kad šį įrankį liudytojas vėliau užmetė ant lauko tualeto stogo prie savo namų (t. 2, b. l. 9; t. 4, b. l. 191). Ikiteisminio tyrimo metu ant Å¡io lauko tualeto stogo buvo rastas ir paimtas metalinis raktas (t. 1, b. l. 72–78). Tai, kad I. M. įvykio metu turėjo metalinį įrankį, juo smÅ«giavo, paneigia Ž. K. nurodytas aplinkybes dėl peilio panaudojimo. I. M. negalėjo, rankoje turėdamas pakankamai didelį ir sunkų metalinį raktÄ (t. 1, b. l. 77), grumtis su nukentėjusiuoju ir tuo pačiu metu ranka suduoti jam smÅ«gį peiliu.

Taigi, liudytojai pakankamai atvirai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, neslėpė ir savo veiksmų jo metu, jų parodymai sutampa tarpusavyje ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl jų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo.

11. Nuteistojo Ž. K. kaltę patvirtina ne tik jo elgesys įvykio metu, bet ir po jo. Po įvykio su Ž. K. buvę liudytojai (E. M., M. Š., E. L., T. Z., I. M.) nurodė, kad nuteistasis pats pripažino nukentėjusiajam smūgiavęs peiliu, padaręs „pusantro dūrio“, liudytojai matė ir tai, kaip Ž. K. išsitraukė peilį ir aplaižė jo geležtę (t. 1, b. l. 191; t. 2, b. l. 9; t. 4, b. l. 190–191; t. 5, b. l. 72, 116). Liudytoja E. M. patikslino, kad tai darydamas nuteistasis dar pasakė frazę – „labai skanus yra pergalės skonis“ (t. 4, b. l. 190).

Liudytojas M. Å . taip pat nurodė, kad Ž. K. iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė ne vienÄ , o du peilius, rodydamas tokį gestÄ tarsi du kartus durtų, pasakė „na na“, vieno iÅ¡ peilių geležtę nudegino ant dujinės viryklės ugnies ir įmetė abu peilius į spintelės stalčių prie kitų M. Å . turėtų stalo įrankių, Å¡iuos Ž. K. turėtus du peilius M. Å . iÅ¡metė į lauko tualeto iÅ¡matų duobę (t. 2, b. l. 9–10, 13; t. 4, b. l. 191). Liudytojas paneigė nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad peilius turėjo ir T.

Z. bei I. M., jo teigimu, juos turėjo tik nuteistasis (t. 2, b. l. 13; t. 4, b. l. 191).

12. Specialisto išvadoje Nr. M 16/2022(10) nurodyta, kad G. V. mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdiplėvės, dešinio skilvelio sužalojimu, krūtinkaulio kardinės ataugos, dangų, kepenų kairės skilties žaizda, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę (200 ml), pilvaplėvės ertmę (100 ml), širdiplėvės ertmę (400 ml), tarpuplaučių audinius, širdies tamponada krauju.

Sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu įrankiu, pavyzdžiui, peilio geležte ar pan., kurio veikliosios dalies plotis ties panirimu odoje yra apie 1.6 cm. (t. 2, b. l. 96–104). Kaip ir nurodė liudytojas M. Š., įvykio vietos apžiūros metu lauko tualeto išmatų duobėje buvo rasti du peiliai (t. 1, b. l. 72–78, 79–86). Objektų tyrimo metu padaryta tikėtina išvada, kad vienu iš šių peilių (juodos spalvos su oranžinės spalvos juostelės intarpais sintetine rankena) buvo padaryta tirti pateikta G.

V. durtinė-pjautinė krūtinės srities odos žaizda (t. 2, b. l. 115–120). Būtent šį peilį liudytoja E. M. atpažino, kaip jai priklausantį ir jos namuose buvusį peilį (t. 3, b. l. 67–72). Liudytojos teigimu, Ž. K. sakė, kad jis peilį pasiėmė iš jos namų (t. 4, b. l. 190). Nors liudytoja E. M. nurodė, kad ne šį peilį Ž. K. nulaižė pas M. Š. namuose (t. 3, b. l. 67–72), kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Ž. K. su savimi turėjo du peilius, todėl liudytojams demonstruoti galėjo bet kurį iš jų.

Liudytojo T. Z. teigimu, nuteistasis turėjo juodÄ peilį (t. 5, b. l. 72). 2022 m. sausio 30 d. T. Z. su E. M. kalbėdamiesi telefonu taip pat pabrėžė, kad Ž. K. turėjo E. M. didelį juodÄ peilį (t. 3, b. l. 109). Taigi, nors liudytojai tiksliai nematė ir neatpažino, kad Ž. K. su savimi turėjo bÅ«tent tÄ peilį (juodos spalvos su oranžinės spalvos juostelės intarpais sintetine rankena), kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, tačiau jų identifikuota peilio rankenos spalva (juoda) sutapo su nusikaltimo įrankio spalva.

Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad peilį be nuteistojo turėjo dar kuris nors kitas asmuo.

13. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis Ž. K. praėjus keletui valandų po įvykio, t. y. 2022 m. sausio 30 d. 12.07 val., persiuntė R. V. (K.) nuotraukÄ su spaudoje publikuotu tektu apie nužudytÄ vaikinÄ (G. V.) ir parašė, kad R. V. (K.) „įmestų“ pinigų, nes Ž. K. reikia bėgti iÅ¡ Lietuvos (t. 3, b. l. 21–23). 2022 m. sausio 30 d. 12.02 val. nuteistasis M. K. rašė „Jau leksiu uz mahruka batai“ (t. 3, b. l. 31–32) (Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyne (2012) teikiamo žodžio „makrukas (mahrukas)“ reikÅ¡mė yra žmogžudystė). Å ie praneÅ¡imai patvirtina, kad vos tik sužinojęs, jog nukentėjusysis yra miręs, Ž. K. draugams prisipažino padaręs šį nusikaltimÄ . Nors nuteistasis teigia melavęs R. V. (K.), tokiu bÅ«du norėdamas susigrÄ Å¾inti skolÄ , tačiau prisipažinti dėl nužudymo M. K. jis neturėjo jokios priežasties.

14. Taigi, vadovaujantis tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais iÅ¡ įvairių Å¡altinių gautais ir baudžiamojo proceso metu patikrintais įrodymais, kurie sudaro vientisÄ loginę grandinę, galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. K. kilusio konflikto metu vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu G. V. į krÅ«tinę, dėl ko Å¡is įvykio vietoje mirė, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis suprato, kad smÅ«giuodamas peiliu kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatÄ ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors to ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Dėl Ž. K. paskirtos bausmės 15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde dėl paskirtos bausmės atskirai nepasisakoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir Ž. K. nepaskyrė bausmės, kuri būtų aiškiai per griežta, neteisinga ir nepakankamai individualizuota.

16. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Sprendžiant dėl Ž. K. paskirtos bausmės individualizavimo teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y., kad Ž. K. veikdamas netiesiogine, neapibrėžta tyčia padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, jog nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jog veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat įvertina nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis Ž. K. anksčiau teistas 19 kartų. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje (Liteko) Ž. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžių turiniu, teismo posėdžių protokolais, nustatyta, kad nuteistasis laisvėje piktnaudžiauja alkoholiu (jis pats tai pripažįsta), dėl ko neretai kyla pavojus visuomenės saugumui, o bÅ«tent neblaivumo bÅ«sena nulėmė ir G. V. gyvybės atėmimÄ , kadangi jis motyvo nužudyti G.

V. neturėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, be kita ko, ir tai, kad byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Ž. K. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu virÅ¡ija BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji yra teisinga, nors pirmosios instancijos teismo lakoniÅ¡kai motyvuota, tačiau atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 17. Nukentėjusiosios A. V. (mirusiojo dukrai) atstovas advokatas A. Kvaščevičius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo turtinei žalai atlyginti netekus maitintojo periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 Eur išmokų, šias įmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 137–139).

18. Pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ Ž. K. priteisė nukentėjusiajai A. V. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2022 m. sausio 30 d. iki A. V. pilnametystės, kas mėnesį mokant 259 Eur dydžio iÅ¡mokas, Å¡ias iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Å¡ių lėšų administratore iki A. V. pilnametystės paskiriant jos atstovę pagal įstatymÄ â€“ motinÄ S. R.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl tėvo netekties nukentėjusioji A. V. neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neigiamas emocijas, sielvartÄ ir liÅ«desį. Ji niekada neturės galimybės bendrauti su tėvu, pajusti jo globÄ .

19. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ nukentėjusiajai Ž. K. dukrai, A. V., gimusiai 2018 metais, iÅ¡sprendė tinkamai, siekiant protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į turtinės/neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ , vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo teisingumo kriterijais ir formuojama teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė JÅ«ratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė