4e4bf190-b943-4b8d-9fcc-0a3b2d1dafbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2967-1047/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00458-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, nustatė: PareiÅ¡kėjas G. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių Tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus) (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 1 500 Eur už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 1–6).

Nurodo, kad buvo pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos – visada buvo perpildyta gyvenamoji patalpa, žiemÄ bÅ«davo labai Å¡alta, rudenį ir pavasarį drėgna, vasara karÅ¡ta. Teigia, kad yra kreipęsis į administracijÄ dėl vasaros metu, kai bÅ«davo karÅ¡ta, ventiliatoriaus iÅ¡davimo, o kai Å¡altÄ , dėl elektrinio Å¡ildytuvo, bet buvo atsakyta, kad teisės aktai nenumato tokios galimybės, tačiau pareiÅ¡kėjo nuomone tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta ir Å¡ie daiktai esant poreikiui visuomet yra iÅ¡duodami.

Atkreipia dėmesį, kad turi problemÄ su stuburu, todėl kai bÅ«davo vėsu, drėgna, pareiÅ¡kėjas turėjo kankintis dėl skausmo, nurodo, kad iki Å¡iol Å¡ie skausmai vis kartojasi, dėl skausmo kankina nemiega. PaaiÅ¡kina, jog gyvenamoji patalpa buvo visada pilna nuteistųjų, laisvos vietos ir ventiliacijos patalpoje nebÅ«davo, buvo jaučiamas pelėsis, drėgmė, vasarÄ oro trÅ«kumas, tvanku, karÅ¡ta, naktimis ilsėtis bÅ«davo labai sunku. Nurodo, kad aukÅ¡te buvo du bÅ«riai, o per du bÅ«rius buvo apie 120 žmonių.

Nebuvo tinkamo poilsio kambario, tiesiog būdavo viskas viename, o būtent du būriai žmonių. Pažymi, kad toje vienoje patalpoje, kuri yra apie 34 m2 buvo viena virtuvė ir poilsio kambarys, todėl fiziškai visiems nebuvo įmanoma sutilpti. Pažymi, kad visada reikėdavo laukti kada aptuštės, kad galėtų ramiai paskaityti, parašyti laiškus. Nurodo, kad duše nebuvo užtikrintas privatumas, nes nebuvo jokių maudimosi kabinų ir po vienu dušu maudydavosi net po 5 žmones, o gal ir daugiau.

Teigia, kad maudymosi metu visada buvo stebimas, apkalbinėjamas, patirdavo pažeminimus, patyčias. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose su kitais asmenimis ir vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nurodyto minimalaus ploto reikalavimo. Akcentuoja, jog visos nurodytos aplinkybės pareiškėjui suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Nurodo, jog dėl ribotas galimybes judėti, buvo priverstas kentėti.

Teigia, kad dėl to, kai buvo laikomas perpildytose patalpose, neiÅ¡vengiamai kilo socialinė įtampa, privatumo nebuvimas savaime sukėlė kančiÄ , kurios intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingÄ kančiÄ ir sunkumus, jautė baimę ir nevisavertiÅ¡kumo jausmÄ , kai buvo žeminamas ir menkinamas. Pažymi, jog dėl tokių aplinkybių buvo sunku iÅ¡gyventi tokioje aplinkoje, dėl ko tapo konfliktuotas, užsidaręs, grubus, nukentėjo pareiÅ¡kėjo, kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN pateiktu atsiliepimu, teismui pateikė atsikirtimÄ Ä¯ Vilniaus PN atsiliepimÄ .

Atsikirtime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesutinka su Vilniaus PN teiginiu, jog gyvenamosios patalpos ploto nepažeidė ir viskas atitiko įstatymų reikalavimus. Nurodo, kad tai akivaizdus melas, kuriuo bandoma klaidinti teismÄ ir tiesiog nenorima pripažinti savo pažeidimų. PaaiÅ¡kina, kad kartu buvo kalinamas su kitu nuteistuoju – K. S., kurio atžvilgiu teismas pripažino, kad pastarasis buvo kalinamas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, esant analogiÅ¡kai situacijai, kuri dabar yra pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Dėl dušų nurodo, kad kai buvo atvežtas į Vilniaus PN, tada dar duÅ¡uose nebuvo jokių pertvarų, jas įrengė tik 2018 m. pabaigoje ir kitÄ pusę įrengė 2019 m. pavasarį, dėl ko patyrė pažeminimus, nepatogumus, sukrėtimus, dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (b. l. 17–25). PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.

Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms, tame tarpe, ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Teigia, kad kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Pažymi tai, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Nurodo, kad pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

Vilniaus PN nurodo, kad gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Teigia, jog Å¡altuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia Å¡ildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 p. nuostatų laikymasis, kuriame numatyta, jog: „Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C <...>“. Taip pat pabrėžia, kad Vilniaus PN veikia automatinis Å¡ilumos mazgas, kuris reguliuoja Å¡ildymo temperatÅ«rÄ pagal lauko oro temperatÅ«rÄ .

Tokiu bÅ«du Å¡ildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų Å¡ildymo sistema veikia visada, palaikydama optimaliÄ oro temperatÅ«rÄ patalpose. Nurodo, kad tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Dėl sanitarinių mazgų informuoja, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Pabrėžia, kad pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas todėl šiuo aspektu nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nurodo, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Akcentuoja ir tai, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Esant minėtoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai, dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis duÅ¡u, suponuojančių neturtinės žalos kilimÄ , vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems buvo kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Papildomai informuoja, kad kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Å iose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos.

Teigia, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Akcentuoja, kad įstaigos pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d.

įsakymu „Dėl pataisos pareigÅ«nų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, iÅ¡klauso ir pagal savo kompetencijÄ bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informacijÄ , bÅ«tinÄ jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingÄ sprendimÄ , o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualÅ«s pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiÅ¡kai įvertinti problemų pakartotinumÄ , imtis prevencinių priemonių, kad bÅ«tų Å¡ių problemų iÅ¡vengta ilgalaikėje perspektyvoje.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryÅ¡io dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN nuomone įstaigos darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, visada buvo reaguota į jo praÅ¡ymus. Vilniaus PN darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami teisėtumo. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo teigimu patirtos neturtinės 1 500 Eur žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, dėl kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties dalyje pareiÅ¡kėjo skundžiamo kalinimo laikotarpio, todėl atsižvelgiant į tai, teismas skundÄ nagrinėja dėl viso pareiÅ¡kėjo nurodyto laikotarpio, per kurį pareiÅ¡kėjo teisės dėl kalinimo galimai buvo pažeistos, dėl ko patyrė neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 31 d.) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-727-552/2017, A-4543-520/2017).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018). PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, įtvirtintas teisės aktuose. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2010 m. balandžio 30 d.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – ir Įsakymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. sausio 22 d. neteko galios). Šio Įsakymo 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Vilniau PN teigia, kad ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Ä®sakymo 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyto minimalaus ploto reikalavimus. Teismas 2022 m. kovo 28 d. raÅ¡te, adresuotame Lietuvos valstybės atstovui Vilniaus PN, buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiÅ¡kėjo galimybės rinkti ir pateikti įrodymus tokio pobÅ«džio bylose yra suvaržytos, todėl įpareigojo atsakovės atstovę pateikti teismui jos pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, konkretizuotus paaiÅ¡kinimus dėl ginčo aplinkybių, iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal LVAT praktikÄ , kai teismas pareikalauja pateikti duomenis ir atsakovas jų nepateikia, laikoma, kad atsakovas (Lietuvos valstybė, atstovaujama VPN) nesugebėjo paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių ir skundas toje dalyje gali bÅ«ti tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė į bylÄ pateikė, kokiose patalpose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patalpų plotai, ir taip pat asmenų skaičius gyvenamosiose kamerų tipo patalpose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Tačiau tokie duomenys buvo pateikti tik laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d. Nurodė, kad duomenų už 2018 m. laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K pateikti neturi galimybės, kadangi minimalus suimtųjų skaičiaus patikrinimo saugojimo terminas yra 3 metai.

Taip pat nurodė, jog kitais laikotarpiais, bei laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuteistasis buvo laikomas Vilniaus PN, sektoriuje Rasų g. 8, tačiau nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nebuvo ir nėra kaupiami. Teismas atmeta Vilniaus PN teiginius, kad teisės aktai nereikalauja kaupti ir sisteminti tokių duomenų. Teismas laiko Å¡iÄ pozicijÄ gynybine versija ir jÄ atmeta. Pirma, kitose bylose Vilniaus PN pateikdavo asmenų, laikomų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpose, buvimo vietas ir asmenų skaičių patalpose.

Antra, pataisos įstaigoje atliekantys bausmę asmenys turi konkrečiai jiems skirtas patalpas, į jas jie grįžta nakvoti, pareiÅ¡kėjas tokiÄ taip pat turėjo, taigi jas įmanoma identifikuoti ir nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN nepateikė jokių įrodymų už 2018 m. ir už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., kurie patvirtintų, kad patalpos, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas atitiko teisės aktų reikalavimus ir kad asmenų skaičius, kiek realiai buvo patalpoje, nevirÅ¡ijo galimo, laikoma, jog pažeidimas yra nustatytas.

Taigi teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. sausio 14 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus. Vilniaus PN praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 25 d. (spaudo ant voko data (b. l. 6), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, jog Vilniaus PN ginčo laikotarpiu gyvenamojo tipo patalpose buvo jaučiamas pelėsis, nebuvo užtikrinama ventiliacija, žiemos metu buvo labai Å¡alta, pavasarį ir rudenį drėgna, o vasaros metu karÅ¡ta. Teigė, jog žiemos metu, kai bÅ«davo Å¡alta, nebuvo suteiktas elektros Å¡ildytuvas, o vasarÄ , kai karÅ¡ta, nebuvo suteiktas ventiliatorius. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., 2020 m. gruodžio 22 d. neteko galios), 11.4 punktas nustato, jog gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.

Pagal Taisyklių 11.8 punktÄ , gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 16 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 C, o Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismui įpareigojus, Vilniaus PN pateikė 2019 m. birželio 14 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ , kuriame buvo konstatuota, jog temperatÅ«ra buvo 25 oC, kas atitiko Higienos normÄ HN 134:2015. Taip pat teismui įpareigojus, paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo klausimais nebuvo kreipęsis į Vilniaus PN su skundais. Teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ventiliacijos ir pelėsio atmeta. Pirma, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra labai abstraktaus pobÅ«džio – nekonkretizuojama, kur ir kada buvo karÅ¡ta ar Å¡alta, neveikė ventiliacija, kur buvo jaučiamas pelėsis.

Antra, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra nekonkretÅ«s, jie nebuvo pateikti Vilniaus PN iÅ¡ karto, kai juos pareiÅ¡kėjas pajuto, dabar nebėra galimybės juos patikrinti. Trečia, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN teiginiais, kad kiekviena patalpa turi langÄ , per kurį patalpa gali bÅ«ti vėdinama mechaniniu bÅ«du. Ketvirta, teismas vadovaujasi Vilniaus PN pateiktu 2019 m. birželio 14 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu, kuriame pažeidimai pareiÅ¡kėjo minimais aspektais neužfiksuoti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN buvo netinkamai įrengtos duÅ¡o kabinos. DuÅ¡uose vienu metu maudydavosi daug žmonių, nebuvo pertvarų, dėl ko maudymosi metu visada buvo stebimas, apkalbinėjamas, patirdavo pažeminimus, patyčias. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir pareiÅ¡kėjas pats sutinka, kad kartÄ per savaitę nusiprausti jam buvo sudaryta galimybė.

LVAT praktikoje atvejais, kai pareiÅ¡kėjas neneigia, kad pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė higienos normų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016) pripažinta, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , tačiau vien pertvarų duÅ¡e neįrengimas, nors ir neužtikrina visiÅ¡ko privatumo, nepripažintinas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikosi ir kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019). Teismas pažymi, kad Vilniaus PN praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl dušų be pertvarų 2018 m. ir atitinkamai pareiÅ¡kėjo argumentai apie privatumo neužtikrinimÄ atmetami taikant ieÅ¡kinio senatį.

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad 2019 m. dušų pertvaros jau buvo įrengtos Vilniaus PN 1-ajam gyvenamajame korpuse. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtuose sprendimuose yra konstatuota, kad Vilniaus PN dalis dušų pertvarų buvo sumontuotos 2018 m. birželio 6 d., o visos sumontuotos 2019 m. sausio 9 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2229-595/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (pateiktos duÅ¡o fotonuotraukos, Nuteistųjų duÅ¡o patalpų naudojimosi grafikas), proceso Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl duÅ¡o nebuvo kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu jo teisės nebuvo pažeistos.

Pagal Vilniaus PN pateiktÄ informacijÄ ir fotonuotraukas matyti, kad nuo 2018 m. antrosios pusės visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose duÅ¡o patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Laikytina, kad prausimosi vietos atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi neteisėtų Vilniaus PN veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmetami (dėl senaties ir dėl pertvarų buvimo 2019 m.). PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinio mazgo patalpos taip pat buvo įrengtos netinkamai.

Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) 14.5 punktÄ , sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, analizuotina, ar atsakovės atstovė pateikė duomenis ir įrodymus, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017, 2017 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-1062/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017 ir kt.).

IÅ¡ byloje esančių įrodymu matyti, jog sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, todėl privatumas Å¡iuo atveju buvo užtikrintas. Atsakovės atstovės į bylÄ pateiktos sanitarinio mazgo fotonuotraukos, patvirtina, kad sanitarinis mazgas atitvertas buvo tinkamai. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas institucijas, atliekančias visuomenės sveikatos kontrolę.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėti veiksmai nustatyti, konstatuojant, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus. Å is pažeidimas konstatuotas, nes Vilniaus PN nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius.

Teismas tokiu atveju negali įsitikinti, kokia situacija buvo iÅ¡ tikrųjų (įrodymų, net ir pareikalavus iÅ¡ Vilniaus PN, nepateikta). Kiti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie galimus Vilniaus PN neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors pripažintina, kad neteisėti veiksmai tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . PareiÅ¡kėjo sveikatos istorija taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjui atsiradusių kokių nors sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, į faktÄ , kad pažeidimas nustatytas Vilniaus PN nepateikus duomenų apie konkrečiai pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 250 (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo G. S. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu ir 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ Vilniaus pataisos namuose nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo G. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Beata Martišienė