4e4bca8c-03c7-43af-a32d-84fc98c8da47 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-186-1015/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02542-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei, kaltinamajam R. K., nukentėjusiajai A. V. (buv. R. F.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės apribojimo; 2) 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 2 m. laisvės apribojimo, įpareigojant išdirbti 60 valandų nemokamų darbų;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, skiriant įpareigojimus: dirbti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalÄ ; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. K. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent, jis 2018 m. sausio 13 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), muÅ¡damas, t. y. vienÄ kartÄ ranka (kumščiu) sudavęs savo Å¡eimos nariui – sugyventinei R. F. (dabar – A. V.) į pakaušį, sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nurodytais veiksmais R. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies.

Parodė, kad jis atvažiavo pas R., bet ji neatidarė durų, jis iÅ¡jungė elektrÄ , galvojo, kad ji iÅ¡eis, bet ji neišėjo, todėl iÅ¡važiavo namo. KitÄ dienÄ atvažiavo, kalbėjosi apie moterį, kuri kiÅ¡asi į jų gyvenimÄ , o ji (R.) pradėjo jį terorizuoti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, todėl sudavė su delnu, kad ji apsiramintų ir sustotų. Pripažįsta, kad sudavė R., su delnu, ne kumščiu, fizinis kontaktas buvo, nors sudavė delnu per pakaušį, bet toks smÅ«gis negalėjo sukelti fizinio skausmo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. F. (Å¡iuo metu – A. V.) parodė, kad R. atvažiavo vakare, norėjo įeiti, bet ji neatidarė, jis pradėjo garsiau duris trankyti ir iÅ¡jungė Å¡viesÄ . Kai jis iÅ¡jungė Å¡viesÄ , ji paskambino moteriai, paprašė, kad ji su vyru ateitų ir įjungtų, o ji atėjusi pasakė, kad reikia kviesti policijÄ , nekentėti. Atvažiavo policija, surašė protokolÄ , surašė, kaip jis trenkė jai per galvÄ . Parodė, kad trenkė su ranka, ji mano, kad su delnu, bet stipriau, jis trenkė, nes ji pradėjo kalbėti apie tÄ moterį, kuri siÅ«lė jai kreiptis į policijÄ , gal buvo ir necenzÅ«riniai žodžiai.

Å is įvykis nebuvo tÄ pačiÄ dienÄ , kai kvietė policijÄ , tai buvo anksčiau – prieÅ¡ dienÄ ar dvi, buvo prie turgaus, į vakarÄ , nes turgus jau nedirbo, R. trenkė jai gatvėje, pakeliui į turgų, galėjo bÅ«ti sekmadienis. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamajame akte nurodytas ne tas laikas, tuo laiku, kuris nurodytas kaltinamajame akte, R. K. tik daužėsi į duris, o ji durų neatidarė. PaaiÅ¡kino, kad R. ne vienÄ kartÄ smurtavo prieÅ¡ jÄ , tada, kai jis jai trenkė, jai nebuvo naujiena, ji pratusi prie to, nei jai skaudėjo, nei kÄ , nemalonu buvo, nes buvo gatvėje, žmonės žiÅ«rėjo.

Tada, kai iÅ¡kvietė policija, buvo pikta ir parašė, kad sukėlė fizinį skausmÄ , Å¡iai dienai neatsimena, koks buvo skausmas, nejautė fizinio skausmo, pripratusi, kad jÄ muÅ¡a vyrai. Nurodė, kad pretenzijų R. neturi, ta moteris jÄ Ä¯kalbėjo, todėl ji parašė. Patikslino, kad tada jai galva neskaudėjo nuo smÅ«gio, labiau gal Å¡irdis skaudėjo, nes kai jai trenkia – ji kenčia. PaaiÅ¡kino, kad tiksliai neatsimena, kokie įvykiai kada buvo, nes turi problemų su atmintimi, kankina migrena, geria vaistus, praėjo daug laiko, gali viskÄ painioti.

Tuo metu ji surašė viskÄ taip, kaip buvo, A. jai sakė, kad raÅ¡ytų taip, kaip yra, bet nuo tada ji su A. nebebendrauja, nes ji ardė jos (nukentėjusiosios) Å¡eimÄ . Nuo tada konfliktų su R. nebėra. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad yra policijos pareigÅ«nė, kiek atsimena apie įvykį, kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, jie atvyko, pas moterį buvo iÅ¡jungta Å¡viesa, ji aiÅ¡kino, kad buvo sugyventinis, spardė duris, iÅ¡jungė elektrÄ , sakė, kad jai buvo sudavęs į veidÄ .

Atsimena, kad po to atėjo moteris, kuri pasiliko su pranešėja, liudytoja su atėjusia moterimi bendravo, pastaroji pasakojo, kad pranešėja bijo sugyventinio, jis buvo kalėjime, abi moterys aiÅ¡kino tÄ patį. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. A. parodė, kad kiek atsimena, buvo gautas praneÅ¡imas, kad veržiasi pro duris, kad yra vaikas, jie važiavo kaip į smurtÄ artimoje aplinkoje, atvykus, duris atidarė moteris, pasakė, kad jis kÄ tik buvo.

Moteris pasakojo, kad jis elektrÄ atjunginėja, karpo laidus, pasakojo, kad ji turi globėjÄ , kuri irgi buvo atbėgusi, pastaroji sakė, kad vyksta karas be taisyklių. Apie smurtinius veiksmus gal ir pasakojo, bet jis neatsimena. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ , pirmiausia susipažino su R. mama, po to susipažino su juo ir R. F. Dėl įvykio papasakojo, kad buvo vakaras, apie 20 val., kai grįžo namo, jai paskambino R., sakė, kad atėjo R. ir spardo duris, ji (liudytoja) telefonu girdėjo, kaip spardė duris, tada jis iÅ¡plėšė elektros skydinės lizdÄ ir iÅ¡jungė elektrÄ , R. pradėjo verkti.

Liudytoja liepė palaukti, iÅ¡kvietė policijÄ ir su vyru nuėjo pas R., R. jau buvo pabėgęs. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių paaiÅ¡kino, kad ji (liudytoja) labai pamilo jų vaikÄ , nes buvo situacija, kad R. su vaiku iÅ¡ ligoninės turėjo keliauti į CaritÄ , bet pasitarusi su vyru, liudytoja R. su vaiku paėmė pas save, jie gyveno 3 mėnesius, R. buvo kalėjime. R. pabėgo nuo R., ir tada buvo tas įvykis. Nurodė, kad ji norėjo padėti ir R., ir po to R., bet gavosi, kad ji jai skolinga.

Dėl įvykio patikslino, kad kai ji su vyru nuvažiavo pas R., R. jau buvo pabėgęs, policija buvo atvykusi. Ji matė, kaip R. elgiasi su R. – ji atneÅ¡davo jai maisto, o kitÄ dienÄ tuščias Å¡aldytuvas, jis ateidavo pas R. naktimis, bet tai jos (nukentėjusiosios) pasirinkimas. Atvykus policijai, liudytoja buvo, kai R. pasakojo – sakė, kad buvo R., vaikas iÅ¡sigando, pasakojo apie konfliktÄ , bet konflikto liudytoja nematė. R. ateidavo vėlai, kaimynai sakė, kad buvo triukÅ¡mas, bet kadangi nuomojamo buto Å¡eimininkė pasakė, kad jei bus triukÅ¡mas, neteks nuomos, ji bijojo triukÅ¡mo ir kentė.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad jie teisingi. Patikslino, kad kai ji atėjo pas R. tÄ vakarÄ , kai R. K. spardė duris, R. papasakojo jai apie ankstesnį įvykį – kad R. jai sudavė į galvÄ . R., kai užpyksta, nežino, kÄ daro, jis gali baisių dalykų pridaryti, po to gal ir gailisi, bet jau bÅ«na vėlu. Neklausė R., ar ji nuo smÅ«gio jautė skausmÄ , ar ne, bet ji bijojo; R. jai skambino 14 dienÄ , verkė, pradėjo panikuoti, iÅ¡jungus elektrÄ , kaip reikės vaikui maistÄ paduoti.

Paskutinį kartÄ su R. bendravo rugpjūčio mėnesį, liudytojai buvo nemalonu, kad jÄ apgaudinėja, sakė, kad su R. nebendrauja – bet bendravo, nuo tada R. jai nei skolos atiduoda, nei atsiliepia. 2018 m. sausio 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. sausio 14 d., 19.44 val. gavus praneÅ¡imÄ , atvykus į įvykio vietÄ - (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtu adresu tÄ dienÄ 19.30 val. pranešėjos R. F. buvęs sugyventinis veržiasi į butÄ , bendro naudojimo koridoriuje iÅ¡jungė buto elektros skaitliukÄ , reikalavo įleisti į butÄ . 2018 m. sausio 13 d. taip pat R.

F. buvęs sugyventinis R. K. buvo atėjęs pas jÄ , sudavė vienÄ kartÄ kumščiu per galvÄ , reikalavo pinigų, grasino, kad užmuÅ¡. Pranešėja buvo blaivi, susijaudinus, smurto požymių vizualiai nesimatė, namie aplinka tvarkinga (b. l. 6-7). Dėl duomenų vertinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojoje byloje R. K. kaltinamas tuo, jog muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – R. F. (dabar – A. V.), o bÅ«tent, kaip nurodyta kaltinime – kumščiu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t. y. nurodė, jog pripažįsta patį fizinį veiksmÄ â€“ sudavimÄ per galvÄ (į pakaušį), tačiau ne kumščiu, o delnu, bei nesutinka, kad taip buvo sukeltas fizinis skausmas.

PaaiÅ¡kindamas buvusiÄ situacijÄ , kaltinamasis nurodė, kad jis minėtu veiksmu tik siekė nuraminti R. F. (A. V.), kadangi ji pradėjo jį vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Vis dėl to, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , teismas sprendžia, kad R. K. kaltę įrodo byloje surinktų duomenų visuma. Nukentėjusioji, duodama parodymus teisiamajame posėdyje, parodė tam tikras aplinkybes, susijusias su policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimu 2018 m. sausio 14 d., taip pat įvykį, kai R.

K. jai sudavė per galvÄ kažkuriÄ dienÄ , einant į turgų, gatvėje, tačiau duodama parodymus laisva forma apie kaltinime nurodytÄ Ä¯vykį, buvusį 2018 m. sausio13 d., ji konkrečių parodymų nedavė. Vis dėlto pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad tuo metu ji pasakojo taip, kaip buvo, bei nurodė, kad ji nebeprisimena to įvykio, nes jos atmintis nėra gera, taip pat pažymėdama, kad nors kaltinamasis jai sudavė, ji fizinio skausmo nejautė, nes jÄ yra tiek mušę, kad ji į tokius veiksmus nereaguoja, o tiesiog kenčia.

Taigi Å¡iuo aspektu pripažintina, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra reikÅ¡mingi, siekiant patikrinti jos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu ir / ar ikiteisminio tyrimo metu, patikinimumÄ . Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. sausio 15 d. (t. y. kitÄ dienÄ po to, kai buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai dėl to, kad R. K. siekė patekti (beldėsi) į nukentėjusiosios butÄ , atjungė elektrÄ â€“ iÅ¡ esmės tokių faktinių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis, ir atitinkamai praėjus dviem dienoms nuo 2018 m. sausio 13 d., kada, kaip ji parodė, ir įvyko konkretus įvykis, dėl kurio kaltinamas kaltinamasis) nukentėjusioji parodė, be kita ko, kad prieÅ¡ tris mėnesius su kaltinamuoju iÅ¡siskyrė, iÅ¡sinuomojo butÄ ir su vaiku gyvena viena, nuo tada R. pas jÄ ateina tai pavalgyti, tai pernakvoti; 2018 m. sausio 14 d.

R. pas jÄ atėjo 19.30 val., pradėjo daužytis į duris, ji jo nenorėjo įleisti į butÄ , todėl jis daužėsi į duris, po ko koridoriuje esančiame skydelyje iÅ¡jungė jai bute elektrÄ . Kai R. daužėsi į duris, ji paskambino savo pažįstamai A. P. ir paprašė, kad Å¡i ateitų, nes ji bijojo R. Kol jis daužėsi į jos butÄ , ji skambino A. ir visÄ laikÄ su ja kalbėjo, A. tuo metu iÅ¡kvietė policijÄ . Po kiek laiko R. nustojo daužytis į duris ir išėjo. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 22.00 val.

R. buvo pas jÄ atėjęs, pavalgė, po ko pradėjo reikalauti iÅ¡ jos pinigų; ji sėdėjo ant sofos ir laikė sÅ«nų ant kelių, R. tuo metu priėjo prie jos ir su ranka sudavė jai per galvÄ , po ko ji atsisėdo ant kitos lovos ir R. į jÄ metė vaiko žaisliukÄ , tačiau nepataikė; po ko R. nurimo, atsigulė ir naršė telefonu internete. Taip pat parodė, kad kai R. jai sudavė į galvÄ , jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nori, kad R. prie jos nesiartintų, nes ji jo bijo, kadangi prieÅ¡ 1,5 metų jis buvo jÄ labai stipriai sumušęs, tačiau ji pareiÅ¡kimo nerašė.

Nuo sumuÅ¡imų pas jÄ mėlynių neliko, į teismo med. institutÄ nesikreips (b. l. 16-17). Papildomai apklausta 2018 m. kovo 30 d., nukentėjusioji parodė, be kita ko, kad dar gyvenant su R. K., dažnai vyko konfliktai, ne kartÄ jis prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ , tačiau į policijÄ ji nesikreipė. Kai ji neiÅ¡kentusi R. K. elgesio, persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), K. pradėjo pas jÄ atvažinėti arba vėlai vakare, arba anksti ryte, daužo duris, spardo jas, triukÅ¡mauja. Kadangi butas nuomojamas ir Å¡eimininkė yra pasakiusi, kad netoleruoja triukÅ¡madarių, irjei bus gadinamas turtas ar Å¡iuo adresu pradės važinėti policija, ji jÄ iÅ¡varys, todėl kai R. ateina pas jÄ , ji jį įsileidžia, nes nenori, kad jÄ iÅ¡varytų.

PrieÅ¡ dvi savaites, tikslaus laiko neprisimena, lauke prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, kai jie ėjo visi trys į turgų, ji pasakė R., kad jis turi liautis ateidinėti pas jÄ , kad A. P. kreipsis į policijÄ dėl jo veiksmų, tada K. su ranka stipriai trenkė jai per pakaušį, patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 19-20). Papildomai apklausta 2018 m. gegužės 14 d., nukentėjusioji papildė, be kita ko, kad su R. K. gyveno kartu apie keturis metus, Å¡iuo metu negyvena kartu, turi bendrÄ sÅ«nų D., gimusį (duomenys neskelbtini).

Kol gyveno su R. kartu, tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, jie abu daugiažodžiaudavo, apsistumdydavo, tačiau fizinio skausmo jis jai savo elgesiu nėra sukėlęs. Barniai kildavo kaip ir kiekvienoje Å¡eimoje, tačiau tikrai be jokio fizinio smurto. Taip pat dėl 2018 m. sausio 13 d. įvykio parodė, kad vakare pas jÄ buvo atvažiavęs R., paprašė jos 5 eurų, tačiau ji atsisakė duoti pinigų, dėl to jis jai sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį per pakaušį, nuo suduoto smÅ«gio juto fizinį skausmÄ , į medikus nesikreipė.

Tai vyko apie 22.00 val. Sudavęs jai per galvÄ , R. išėjo. KitÄ dienÄ ji apie tai, kad R. jai sudavė per galvÄ , papasakojo A., kuri pradėjo sakyti, kad ji turi kreiptis į policijÄ . Kai kitÄ dienÄ R. vėl atvyko prie jos butų durų, ji jo neįsileido, jis jai iÅ¡jungė elektrÄ , ji paskambino A. ir paprašė, kad ateitų jos vyras, kad įjungtų jam elektrÄ , nes elektros skydelyje ji pati elektros įjungti nemokėjo. A., sužinojusi, kad R. atjungė iÅ¡ skydelio elektrÄ , iÅ¡kvietė policijÄ .

Nori pasakyti, kad A. ne kartÄ kreipėsi į policijÄ , dėl jos ir R. santykių. RaÅ¡ydama pareiÅ¡kimus į policijÄ , A. viskÄ perdeda. R. ji nebijo. Jis nei savo veiksmais, nei savo žodžiais nėra jos įbauginęs, dėl buto durų – R. buto durų nedaužo ir nespardo. Jei R. jÄ baugintų, ar norėtų kažkokiu bÅ«du pakenti sÅ«nui, ji pati kreiptųsi į policijÄ , tačiau iki Å¡iol nei karto nėra kreipusis į policijÄ dėl R. elgesio, tai reiÅ¡kia jai viskas gerai. 2018 m. kovo 30 d. apklausos metu ji nurodė, kad R. reikalauja iÅ¡ jos pinigų, kad daužo duris, kad daužo bute daiktus, taip pasakė, nes tuo metu buvo ant R. supykusi. 2018-03-30 apklausos metu davė parodymus, bÅ«dama supykusi ant R., kai kuriuos parodymus perdėjo.

R. prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai yra smurtavęs tik 2018-01-13, iki to laiko niekados jis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, antrasis smurto atvejis buvo 2018 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, kai netoli (duomenys neskelbtini), einant, tarp jos ir R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jis sudavė rankos delnu per pakaušį, juto fizinį skausmÄ . Ä® policijÄ dėl Å¡io R. smurtavimo atvejo ji nesikreipė, nes mano, kad dėl tarp jo ir R. kylančių konfliktų yra abu kalti. Su R. susitaikyti negali dėl A., kuri verčia jÄ nebendrauti su R., teigdama, kad jei ji bendraus su R. ji jai nepadės, o be to raÅ¡inėja pareiÅ¡kimus į policijÄ , vaikų teisėms, dėl neva netinkamo R. elgesio, nes nori, kad ji su R. nebendrautų (b. l. 21-22).

Taigi vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad, viena vertus, duodama parodymus nukentėjusioji gana detaliai ir nuosekliai parodė aplinkybes, susijusias su 2018 m. sausio 13 d. įvykiu – t. y. apie smÅ«gio į galvÄ sudavimÄ , kitas Å¡alutines aplinkybes – pvz., pirmos apklausos metu, kad po to jis metė į jÄ vaiko žaisliukÄ ir pan., kÄ , pažymėtina, parodė ir kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38-39 - parodė, kad nurodytÄ dienÄ , jiems besipykstant, jis, neiÅ¡kentęs R. priekaiÅ¡tų, sudavė delnu jai per galvÄ , po ko metė į jÄ vaiko čiulptukÄ , po to jis jos atsiprašė), kita vertus, nors minėtų faktinių aplinkybių – kad 2018 m. sausio 13 d.

R. K. jai sudavė ir dėl to jautė skausmÄ â€“ ji neneigė ir vėliau duodama parodymus (2018 m. gegužės 14 d.), vis dėlto akivaizdu, kad duodama parodymus, savo pozicijÄ kaltinamoji jau Å¡velnino, nurodydama, be kita ko, kad dėl kylančių konfliktų jie kalti abu, kad ji duodama parodymus anksčiau dėl kitų R. K. veiksmų (grasinimų ir pan.), bÅ«dama supykusi, perdėjo, kad jÄ Ä¯kalbinėjo kreiptis į policijÄ A. P., kuriai nepatinka R. K., kuri bando iÅ¡ardyti jų Å¡eimÄ ir pan.

Vis dėlto, nepaisant pastarųjų aplinkybių, Å¡iuo atveju dėl konkretaus įvykio 2018 m. sausio 13 d., t. y. kad R. K. jai sudavė ranka į galvÄ ir dėl to juto fizinį skausmÄ , jos parodymai pripažintini nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu , t. y. nesikeitė. Apklausta teisiamajame posėdyje, liudytoja A. P. dėl minėto įvykio, taip pat ir pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad tÄ dienÄ , kai ji (liudytoja) iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, R. F. pasakojo policijos pareigÅ«nams apie prieÅ¡ tai dienÄ Ä¯vykusį įvykį, kai R.

K. jai sudavė. Atitinkamos aplinkybes dėl R. F. paaiÅ¡kinimų, jog 2018 m. sausio 13 d. vakare R. K. jaus sudavė smÅ«gį, nurodytos ir policijos pareigÅ«nės suraÅ¡ytame Tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 6-7), apklausti liudytojai policijos pareigÅ«nai E. K. ir N. A. taip pat parodė teisiamojo posėdžio metu bei patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus dėl anksčiau (dienÄ prieÅ¡ iÅ¡kvietimÄ ) įvykusio įvykio. Taigi Å¡iuo aspektu pripažintina, įvertinus taip pat ir kaltinamojo parodymus, jog atitinkamas fizinis veiksmas – sudavimas ranka nukentėjusiajai į galvÄ , yra neabejotinai įrodytas jau minėtų duomenų visumos.

Vis dėlto, įvertinus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, bÅ«tina nustatyti ne tik smurtinio pobÅ«džio veiksmÄ , bet ir bÅ«tinas pasekmes – Å¡iuo atveju fizinio skausmo sukėlimÄ . Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kaltinamojo parodymų, parodymai tam tikru aspektu iÅ¡siskiria – t. y. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nukentėjusioji tiek 2018 m. sausio 15 d., tiek ir 2018 m. gegužės 14 d. parodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas.

Vis dėlto vertindamas parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu – t. y. kad jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, teismas atkreipia dėmesį į kitas parodymų aplinkybes. O bÅ«tent – kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ jos parodymų, ji nurodė, kad ir anksčiau yra patyrusi smurtÄ , todėl dabar dėl tokio pobÅ«džio veiksmų (t. y. kaip kad atliktų kaltinamojo) ji skausmo nejaučia, ji kenčia. Kita vertus, net ir pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji jų kategoriÅ¡kai nepaneigė, nurodydama, kad tuo metu ji pasakojo taip, kaip buvo, tik Å¡iuo metu (teisiamojo posėdžio metu) aplinkybių neprisimena (pastebėtina, kad iÅ¡ tikrųjų tam tikras faktinių aplinkybių painiojimas su byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis yra akivaizdus).

Todėl įvertinus nurodytus argumentus, teismas visgi kaip įrodymu dėl aplinkybės, ar atitinkami kaltinamojo veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ , vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. duotais nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos dėl aktualaus įvykio tiek patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. P., E. K., N. A. parodymų tam tikri aspektai dėl faktinių aplinkybių, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai, jog jis vis dėlto atitinkamÄ fizinį veiksmÄ â€“ sudavimÄ Ä¯ pakaušį – pripažino (kaip jau ne kartÄ minėta, neigdamas, jog jis galėjo sukelti fizinį skausmÄ ).

Be to, kaip jau minėta, ir pati nukentėjusioji kategoriÅ¡kai nurodytų parodymų neneigė teisiamojo posėdžio metu, juos tik suÅ¡velnindama, juolab atkreipiant dėmesį į tai, jog Å¡iuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji vėl gyvena kartu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį tiek į kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, jog viskÄ lėmė A. P., kuri, pasak jų, kiÅ¡osi į jų gyvenimÄ , norėjo iÅ¡ardyti Å¡eimÄ ir pan. Vis dėlto pastarasis argumentas, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia atitinkamų aplinkybių, kurias patvirtina jau minėti byloje surinkti duomenys.

Nors A. P. galimai paraginta nukentėjusioji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be to, bÅ«tent A. P. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus 2018 m. sausio 14 d., tačiau akcentuotina, kad policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ sÄ lygojo bÅ«tent tai, kad nukentėjusioji iÅ¡sigandusi dėl kaltinamojo bandymo patekti į jos butÄ 2018 m. sausio 14 d. vakare, skambino A. P., kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojai policijos pareigÅ«nai E. K. ir N. A., bei užpildytame tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota informacija, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi.

Be to, ir liudytoja apklausta A. P. parodė, kad jai paskambino verkianti R. F. bei kad liudytoja pokalbio metu girdėjo beldimÄ Ä¯ duris. Taigi Å¡iuo atveju dėl aktualių nagrinėjamų įvykio aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, kad A. P. bÅ«tų siekusi ir apkalbėjusi kaltinamÄ jį ar pan., kadangi apie konkrečiu atveju aktualias aplinkybes A. P. davė tik netiesioginius, gana abstrakčius ir nelemiamus parodymus (t. y. kÄ jai pasakojo R. F.). Todėl įvertinęs tiek argumentus, dėl kurių teismas kaip detaliais ir nuosekliais dėl Å¡ioje byloje aktualių 2018 m. sausio 13 d.

įvykio aplinkybių (kitos aplinkybės Å¡ioje byloje nėra nagrinėjamos) remiasi nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu (jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas), tiek ir jau minėtÄ neabejotinai nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog kaltinamasis sudavė ranka smÅ«gį nukentėjusiajai į galvÄ (pakaušį), kita vertus - ir pačios nukentėjusiosios pozicijÄ Å¡iuo metu (t. y. teisiamajame posėdyje) dėl jos subjektyvaus požiÅ«rio į smurtinį elgesį (t. y. kad ji yra tiek muÅ¡ta gyvenime, kad ji nejaučia fizinio skausmo, o tiesiog kenčia), kuris nepaneigia fakto, jog objektyviai vyrui tyčia (iÅ¡ faktinių nustatytų aplinkybių teismas turi pagrindo neabejoti, jog tai buvo tyčia suduotas smÅ«gis) sudavus ranka smÅ«gį į galvÄ (pakaušį), pajaučiamas fizinis skausmas, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nustatytas ir bÅ«tinasis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – padariniai, t. y. dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla jei muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant fizinis skausmas sukeliamas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Teismo vertinimu, Å¡is požymis taip pat nustatytas, kadangi nors aktualiu laikotarpiu nukentėjusioji ir buvo su vaiku iÅ¡sikrausčiusi gyventi atskirai nuo kaltinamojo, vis dėlto tiek iÅ¡ jos, tiek iÅ¡ kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog ir Å¡iuo laikotarpiu jis dažnai pas jÄ lankėsi, prižiÅ«rėjo jų bendrÄ vaikÄ ir pan., juolab kad po to jie vėl pradėjo gyventi (ir, kaip parodė kaltinamasis, Å¡iuo metu gyvena) kartu ir veda bendrÄ Å¡eimos Å«kį.

Pastebėtina, kad kaltinamajame akte, formuluojant kaltinimÄ , nurodyta, kad atitinkama veika buvo įvykdyta bute adresu (duomenys neskelbtini), vis dėlto iÅ¡ visų duomenų byloje matyti, kad padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant namo numerį, kadangi viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas raÅ¡ymo apsirikimas taisytinas. Taigi dėl nurodytų argumentų visumos teismas pripažįsta, kad R. K. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Už nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės skyrimo R. K., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, nusikalstama veika baigta.

Kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, kita vertus, patį fizinio smurto - smÅ«gio sudavimo veiksmÄ kaltinamasis pripažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – ne kartÄ teismas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, (BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.) (b. l. 48-63, LITEKO duomenys), kas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo smurtinio elgesio epizodų yra pasitaikę, ne kartÄ baustas administracine tvarka (b. l. 64-69), nedirba, nurodė, kad registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 73-75), duomenų apie gydymÄ nuo priklausomybės ligų ar psichikos ligų, byloje nėra (t. 1, b. l. 77-94).

Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, konkrečiai atliktais veiksmais bei jų pasekmėmis – sukeltu fiziniu skausmu, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo nuomone, paskyrus atitinkamus įpareigojimus, šiuo atveju labiausiai atitiktų bausmėms numatytus tikslus.

Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant šios bausmės dydį. Kaltinamajam nustatytinos pareigos – įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.), dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.) bei per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.). Nustatyta, kad R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, skiriant jam atitinkamus įpareigojimus (įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje aktualiÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis įvykdė iki minėto nuosprendžio įvykdymo, bausmės, paskirtos Å¡iuo ir minėtu nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , bei skiriant jam įpareigojimus (be kita ko, paliekant įpareigojimÄ , skirtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalÄ ).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 44) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam pareigas:

1) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.);

3) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie didesnės bausmės, paskirtos Å¡iuo nuosprendžiu, pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant R. K.:

1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.);

2) visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.);

3) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje nurodytu terminu atlyginti nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje Nr. 1-2798-1053/2019 I. R. 184 eurų turtinę žalÄ . Ä® bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. R. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė