2020-03-25 Nr. AB-5961-3-62-3-00949-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-737-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00949-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 10 308 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN atlieka nuo 2015 m. gruodžio mėnesio netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Teigė, kad jam atliekant bausmę 12, 18, 21, 9 būriuose, trūko gyvenamojo ploto normos. Gyvenamųjų patalpų plotą mažino ir įrengti baldai, lovos. Gyvenamosiose patalpose trūko spintelių, taburečių, dėžių daiktams susidėti, trūko sanitarinių mazgų, neįrengtos patalpos rūbų ir batų džiovinimui, neįrengtas poilsio kambarys. Dušo patalpose trūko dušo ragelių, neveikė vandens maišytuvai, skirta mažai laiko nusiprausti, bėgo arba šaltas, arba verdantis vanduo, grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, muilo ar prausiklių dozatorių, iki 2017 metų nebuvo skalbimo mašinos. Nesudarytos sąlygos nemokamai skalbti asmeninus rūbus. Gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos, neįrengta ventiliacija tualetuose. Patalpose pilna blakių, tarakonų, pelių. Baldai seni, suklypę, be detalių, lovos surūdijusios. Patalpose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo gaisro gesinimo priemonių, dūmų detektorių. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskomfortą, jautė papildomus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Prašė priteisti jam iš atsakovo po 12 Eur už 859 dienas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį mini pareiškėjas, t. y. kad baldų, esančių patalpoje, taip pat esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų būti blogo kvapo, pelėsio. Jei pareiškėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi, jis netinkamai atliko savo pareigas. Teigė, jog 2 sektoriaus 12 būrio 1 brigada, 12 būrio 3 brigada, 12 būrio 4 brigada baldais ir inventoriumi iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 reikalavimais; nuo 2017 m. birželio 7 d. minėtos patalpos baldais ir inventoriumi aprūpintos vadovaujantis Laisvės atėmimų vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Įstaigos 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems įrengti nebuvo, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pareiškėjas su skundais dėl gyvenimo sąlygų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Įstaigos 2 sektoriaus 3, 9, 12, 18 ir 21 būrių patalpos vėdinamos per langus.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog 2 sektoriaus 3 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 1 kojų plautuvė, 9 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 12 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 18 būryje – 7 klozetai, 4 praustuvės, 4 dušo galvutės, 21 būrio 1 brigadoje – 1 unitazas, 1 praustuvė, 21 būrio dušinėje įrengtos 5 dušų galvutės. Sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Dušinėje sudėti kilimėliai, prie dušų ant sienų sumontuoti skysto muilo dozatoriai.

Karšto vandens tiekimas į būrių prausyklas nėra privalomas, 2 sektoriaus bendro naudojimo dušinėje karštas vanduo yra nuolatos. Skundų dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, laukimo eilėse prie sanitarinių mazgų ar neveikiančių vandens maišytuvų, slidžių grindų dušinėje Ūkio ir komunalinio paslaugų skyrius negavo. Pataisos namuose užtikrinta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Įstaigos 2 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius rūbus. Pataisos namuose atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). 2 sektoriaus 3, 9, 12, 18 ir 21 būrių patalpose papildomo evakuacinio išėjimo ir gaisrinių čiaupų įrengta nebuvo. Gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose Nr. 1 ir Nr. 2, kadangi juos laikant būriuose nuteistieji juos gadina.

Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl nežmoniškų, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančių sąlygų, kad jaučiasi kankinamas nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Vertino, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 3 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 65,46 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,11 kv. m. Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. buvo paskirtas gyventi 12 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,26 kv. m. Pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas gyventi 18 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengtos 27 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,19 kv. m. Pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. buvo paskirtas gyventi 21 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 49,85 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,11 kv. m. Pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. buvo paskirtas gyventi 9 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,62 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,26 kv. m. Pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 24 d. paskirtas gyventi 12 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,26 kv. m. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo padarytų veiksmų neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosiose patalpose trūko tualetų, praustuvių, pisuarų, nustatė, kad 2 sektoriaus 3 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 1 kojų plautuvė, 9 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 12 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 18 būryje – 7 klozetai, 4 praustuvės, 4 dušo galvutės, 21 būrio 1 brigadoje – 1 unitazas, 1 praustuvė, 21 būrio dušinėje įrengtos 5 dušų galvutės. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 3, 12, 18, 21, 9 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių. Todėl teismas sprendė, kad nesant galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi pripažintinos pagrįstomis.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad patalpos nedezinfekuotos, blogas vėdinimas, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiai gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija, kokios konkrečios patalpos buvo nedezinfekuojamos; nurodytų aplinkybių pareiškėjas nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai (t. y. nepateikė duomenų, ar kreipėsi į medikus dėl sveikatos negalavimų ir pan., kuriuos galėjo įtakoti patalpų nedezinfekavimas, blogas vėdinimas), byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovės atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrą ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose trūko spintelių, taburečių, dėžių daiktams susidėti, baldai yra seni, suklypę, be detalių, lovos surūdijusios, nurodė, kad pareiškėjas į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz., rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl baldų trūkumo, prastos baldų kokybės, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Todėl teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus ir abstrakčius.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad neįrengtas poilsio kambarys, neįrengtos rūbų, batų džiovyklos, nesudarytos sąlygos nemokamai skalbti asmeninius rūbus, nustatė, kad iš į bylą pateiktos atsakovo atstovo 2018 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 88-276 „Apie nuteistojo R. M. laikymo sąlygas“ matyti, jog Pravieniškių PN 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti; atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra įrengta avalynės džiovykla, todėl šiuos pažeidimus teismas pripažino nustatytais. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, jog nuteistiesiems užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, įstaigos 2 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir išsidžiovinti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl nesuteiktos galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, nustatė, kad Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos patvirtina, jog Pravieniškių PN vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad dušo patalpose trūko dušo ragelių, neveikė vandens maišytuvai, skirta mažai laiko nusiprausti, bėgo arba šaltas, arba verdantis vanduo, grindys slidžios, nebuvo guminių kilimėlių, muilo ar prausiklių dozatorių, iki 2017 metų nebuvo skalbimo mašinos, nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, tačiau vertino, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti dušu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl nepatogumų naudojantis dušu, guminių kilimėlių ar muilo, prausiklių dozatorių nebuvimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovės atstovas neturėjo pagrindo; nenustatyta, kad karšto vandens tiekimas pataisos namuose būtų nutrūkęs, kad nesudėti guminiai kilimėliai, neįrengti muilo ar prausiklio dozatoriai, o pats pareiškėjas skunde nedetalizavo ir aiškiai nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl karšto vandens netiekimo, guminių kilimėlių, muilo ar prausiklio dozatorių nebuvimo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad patalpose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo gaisro gesinimo priemonių, dūmų detektorių, nurodė, jog jam neindividualizavus, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo pareiškėjui sukelta žala, nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, todėl šiuos pareiškėjo argumentus, nesant duomenų apie patį žalos faktą, atmetė kaip nepagrįstus.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, sprendė, kad Pravieniškių PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, buvo neįrengtas laisvalaikio kambarys, avalynės džiovykla, todėl Pravieniškių PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 4 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki dabar (apeliacinio skundo surašymo dienos, t. y. 2018 m. spalio 22 d.). Pareiškėjas kritiškai vertina atsakovo atstovo pateiktus teismui duomenis, teigdamas, kad atsakovo atstovas pateikė 2018 metų duomenis, o ne 2015–2016 metais buvusių lovų skaičių. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodytu ginčo laikotarpiu 12 būrio 3 brigadoje, kurios plotas yra 32,63 kv. m, gyveno 16 žmonių, todėl vertina, jog jam teko tik 2 kv. m. ploto, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo 10 asmenų. 3 būrio 1 brigadoje jam teko 2,7 kv. m. grindų ploto, o ne 3,1 kv. m., kaip vertino teismas, nes gyveno ne 21, o 24 žmonės. Nurodo, kad su kitais pateiktais duomenimis dėl asmenų skaičiaus 9, 12, 18, 21 būriuose nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas sutinka.

18. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad nėra pažeidimų patalpų nedezinfekavimo, netinkamo vėdinimo, baldų trūkumo, kito inventoriaus trūkumo, sąlygų skalbtis drabužius nesudarymo, buitinių kenkėjų buvimo, netinkamos priešgaisrinės saugos, iškvietimo mygtuko nebuvimo, teigdamas, jog atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų priešingai, o teismas pateikė prieštaringus motyvus.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis, netinkamai apskaičiavo plotą, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą vien pareiškėjui, rėmėsi vien atsakovo atstovo teiginiais be įrodymų, taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais į atsakovo atstovą ar kitas institucijas, todėl teismas tik pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisdamas žalos atlyginimo pinigais.

20. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas pažymi, kad su apelianto skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo bausmės atlikimo metu jis dalyvavo: Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje – 3 mėn., kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, kurių trukmė nefiksuojama, t. y. susitikimai ir užsiėmimai su visuomeninėmis organizacijomis ir jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis (dienotvarkėje nustatytu laiku – apie 6 val. per dieną). Be to, asmuo turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku (apie 2 val. per dieną) užsiimti savišvieta, sportu ir kitomis priemonėmis. Nuteistasis turėjo galimybę mokytis bei dirbti pataisos įstaigoje. Jam buvo taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) numatytos priemonės, kurių įgyvendinimas padeda nuteistiesiems socialiai reabilituotis, t. y. paskatinimo priemonių ir nuobaudų taikymas. Šios socialinės reabilitacijos programos bei užsiėmimai kompensuoja laisvalaikio kambario neįrengimo galimai sukeltus nepatogumus. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Vertina, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai bei priteisti jam 4 320 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., t. y. už 360 parų (skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė priteisti 10 308 Eur neturtinei žalai atlyginti už 2015–2018 metų laikotarpį, t. y. 859 dienas).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl nekonstatuoto gyvenamojo ploto normos pažeidimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., o dėl kitų jo nurodytų pažeidimų nepripažinimo pagrįstais nesutinka laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki „dabar“ (apeliacinio skundo surašymo diena yra 2018 m. spalio 22 d., o skundas pirmosios instancijos teismui surašytas 2018 m. gegužės 7 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis buvo laikomas nuo „2015 m. gruodžio mėnesio, tačiau tikslios datos neatsimena“ (b. l. 5), o apeliaciniame skunde teigia, jog jis buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 13 d., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra vertinamos pareiškėjo laikymo sąlygos nuo 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. nuo tos dienos, kai pareiškėjas buvo patalpintas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios koloniją pagal atsakovo atstovo pateiktus oficialius duomenis. Taigi teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose ir remdamasis į bylą pateiktais oficialiais duomenimis, konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo sąlygos gyvenamojo ploto normos aspektu tikrinamos nuo 2015 m. lapkričio 26 d. (b. l. 32) iki 2016 m. lapkričio 8 d., o kiti pareiškėjo nusiskundimai – nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.).

27. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, apsiribojo formaliomis ir neobjektyviomis išvadomis, netinkamai apskaičiavo plotą, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą vien pareiškėjui, rėmėsi vien atsakovo atstovo teiginiais be įrodymų, taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais į atsakovo atstovą ar kitas institucijas. Sutinka, kad jam buvo užtikrinama gyvenamojo ploto norma nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki „dabar“, tačiau nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. jam gyvenamojo ploto neužteko. Pareiškėjas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nenustatė kitų pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų higienos sąlygų (patalpų nedezinfekavimo, netinkamo vėdinimo, baldų trūkumo, kito inventoriaus trūkumo, sąlygų skalbtis drabužius nesudarymo, buitinių kenkėjų buvimo, netinkamos priešgaisrinės saugos, iškvietimo mygtuko nebuvimo). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

29. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019 ir kt.).

30. Prieš įvertindama pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo Pravieniškių PN neužtikrinus vienam asmeniui privalomo gyvenamojo ploto, pagrįstumą, šio pažeidimo trukmę bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių lovų skaičiaus (b. l. 19, 32, 33).

31. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde ginčijamu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.), jo bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose jam buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto standartas, t. y. pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 3 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 65,46 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 3,11 kv. m gyvenamojo ploto; pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. buvo paskirtas gyventi 12 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, neatmetama galimybė, kad tam tikrais laikotarpiais ne visos lovos buvo užimtos, todėl pareiškėjui galėjo tekti ir daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m jos ploto. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių nesutinka, tačiau jis nepateikė jokių tai paneigiančių pagrįstų objektyvių įrodymų, o pateikti paaiškinimai apeliaciniame skunde yra abstraktūs, taigi nėra pagrindo jais vadovautis. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto standartas yra nepagrįstas ir paneigtas bylos medžiaga.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų higienos sąlygų (sąlygų skalbtis drabužius nesudarymo, patalpų nedezinfekavimo, netinkamo vėdinimo, baldų trūkumo, kito inventoriaus trūkumo, buitinių kenkėjų buvimo, netinkamos priešgaisrinės saugos, iškvietimo mygtuko nebuvimo.

33. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8–5.9 punktuose nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla.

34. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną pareiškėjo nurodytą galimą pažeidimą, pripažino atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą dėl to, kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovui nepaneigus, pagrįstomis buvo laikomos ir pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus bei avalynės džiovyklos neįrengimo. Pareiškėjui nesikreipus į pataisos namų pareigūnus, Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl pažeidimų, susijusių su patalpos nedezinfekavimu, blogu vėdinimu, spintelių, taburečių, dėžių daiktams susidėti trūkumo, prastos baldų kokybės, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, ir nurodytų aplinkybių nesusiejus su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindus šių pažeidimų jam galimai sukeltų neigiamų pasekmių jo sveikatai, atitinkamai nebuvo konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai ir pareiškėjo pretenzijos buvo atmestos kaip nepagrįstos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas (b. l. 37–54), kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

35. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose esančių blakių, tarakonų buvimo galėjo būti iš dalies pagrįsti, nes 2017 m. birželio 23 d. pareiškėjo buvimo 9 būryje laikotarpiu buvo užfiksuoti ir naikinti nariuotakojai (b. l. 47), tačiau kitos pateiktos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos paneigia pareiškėjo argumentus dėl blakių, tarakonų ir pelių buvimo jo laikymo konkrečiose gyvenamosiose patalpose atitinkamu laikotarpiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistiesiems užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, įstaigos 2 sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 34); pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, o jo teiginį, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti dušu, paneigia nenustatyta byloje aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl nepatogumų naudojantis dušu, guminių kilimėlių ar muilo, prausiklių dozatorių nebuvimo ar kitų su tuo susijusių nusiskundimų; taip pat byloje nustatyta, kad gesintuvai laikomi Pravieniškių PN Kontrolės ir praleidimo punktuose Nr. 1 ir Nr. 2, kadangi juos laikant būriuose nuteistieji juos gadina, o pareiškėjui neindividualizavus, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo jam sukelta žala, nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pakankamų duomenų spręsti, kad nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus ar tam tikrą žalą.

36. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę 10 asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą 12 asmenų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 7 d. teisingumo ministro įsakymu nebuvo reguliuojamas nuteistųjų aprūpinimas praustuvėmis ir klozetais (unitazais). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2 sektoriaus 3 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės; 9 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės; 12 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės; 18 būryje – 7 klozetai, 4 praustuvės, 4 dušo galvutės, 21 būrio 1 brigadoje – 1 unitazas, 1 praustuvė; 21 būrio dušinėje įrengtos 5 dušų galvutės (b. l. 34). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo atstovui nepateikus duomenų apie ginčo laikotarpiu 3, 9, 12, 18, 21 būriuose (visose brigadose) buvusį bendrą nuteistųjų skaičių ir nesant galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio teisės aktuose atitinkamai nurodytam nuteistųjų skaičiui, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi (praustuvėmis ir klozetais (unitazais)) turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, konstatuojant, jog jis galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl galimai susidariusių eilių prie sanitarinių mazgų.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad nustatyti pažeidimai (žr. šios nutarties 33–35 p.) šiuo konkrečiu atveju nebuvo intensyvūs, kai kurie trumpalaikiai (batų džiovyklos trūkumas, vieną kartą fiksuoti nariuotakojai) ir pareiškėjui nesukėlė sunkių pasekmių bei stiprių išgyvenimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatyti pažeidimai nebuvo intensyvūs, ilgalaikiai (nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys), o kai kurie konstatuoti tik atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo argumentų (t. y. pagrįstomis buvo laikomos pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus bei avalynės džiovyklos neįrengimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.; taip pat apeliaciniame procese konstatuotas trumpalaikis nariuotakojų buvimas 2 sektoriaus 9 brigadoje), be to, byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą (b. l. 31).

39. Pagal administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

40. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 34–36, 38 p.) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, akcentuoja, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad šioje kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė