2025-10-08 Nr. AB-16208-3-61-3-03429-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1261-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03429-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir R. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuotieji asmenys R. A. ir uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priimtas pareiškėjų D. J. ir R. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) skundas atsakovui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jurgena“ (toliau – ir Bendrovė) ir R. A.), kuriuo prašoma: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. JAR-8 (7.67 E) „Dėl juridinių asmenų registro tvarkytojo 2025-05-21 sprendimo įregistruoti vadovo duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis, išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) pripažinimo netekusiu galios“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. S-5970 (1.4 E) dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ vadovo duomenų; 3) panaikinti VĮ Registrų centro 2025 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SP-118914 (1.4 E) atsisakyti registruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registras); 4) įpareigoti VĮ Registrų centrą Registre įregistruoti UAB „Jurgena“ generalinį direktorių D. J.; 5) įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) D. J., leidžiantį veikti juridinio asmens vardu.

Pareiškėjai kartu su skundu Regionų administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: įpareigoti VĮ Registrų centrą Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. duomenis kaip UAB „Jurgena“ generalinio direktoriaus, remiantis valdybos 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. sprendimais, bei įpareigoti VĮ Registrų centrą, atsižvelgiant į technines galimybes, atlikti Juridinių asmenų registre žymą apie kilusį ginčą dėl UAB „Jurgena“ vadovo duomenų.

Pareiškėjai prašyme nurodė, jog R. A. ignoruoja įstatymus, kitų asmenų interesus, naudojasi susidariusia situacija, apsimesdamas Bendrovės generaliniu direktoriumi, vyksta į valstybės įstaigas ir teikia nepagrįstus duomenis, dokumentus, juos atšaukia. Bendrovė kasdien turi atlikti prevencinius veiksmus arba taisyti susidariusias situacijas rašant raštus, skundus, prašymus dėl R. A. veiksmų įvairioms institucijoms. R. A. siekia akcininkų valiai prieštaraujančių sprendimų įteisinimo – pakeisti valdybų sudėtis, o pakeitus valdybų sudėtis, atleisti pareiškėjus kaip dukterinių bendrovių UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“ vadovus ir paskirti vadove V. K.. Pareiškėjų teigimu, taip daroma didelė žala visoms bendrovėms, jų kolektyvams ir keliama grėsmė smulkiųjų prekeivių verslo tęstinumui. Pareiškėjai pažymėjo, kad vien dėl to, jog Juridinių asmenų registro duomenimis R. A. yra „Bendrovės vadovas“, jam suteikiama teisė savavaliauti teikiant duomenis valstybės institucijoms. Pareiškėjai nurodė, kad tokių duomenų teikimas, tikslinimas iškreipia valstybės institucijų ir UAB „Jurgena“ tvarkomus duomenis, kelia sumaištį Bendrovės kolektyve, R. A. veikia prieš Bendrovės interesus. Pareiškėjų teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatstatoma žala Bendrovei – dėl trikdomos Bendrovės veiklos, nuolat keičiamos teikiamos informacijos valstybės institucijoms, darbuotojų atleidimų, įgaliojimų atšaukimo, iki bylos išnagrinėjimo Bendrovėje gali nebelikti darbuotojų, Bendrovės turto, dėl naujų teismui teikiamų pozicijų gali būti priimti Bendrovei nepalankūs sprendimai teismo bylose, kaip ir kilti daugybė kitų neigiamų padarinių, kurie negrįžtamai sutrikdys Bendrovės veiklą.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurių nenumato joks teisės aktas. Teisės aktuose nenumatyta, jog Juridinių asmenų registre galėtų būti daroma žyma apie kilusį ginčą administracinėje byloje dėl juridinio asmens vadovo duomenų neregistravimo Juridinių asmenų registre, t. y. teismo prašoma įpareigoti Registro tvarkytoją atlikti veiksmus, kurių Registro tvarkytojas atlikti neturi teisės ir negali. Atsakovo teigimu, kol neišspręstas ginčas šioje administracinėje byloje dėl ginčijamų Registro tvarkytojo sprendimų teisėtumo, tol Bendrovės duomenys pagal valdybos 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. sprendimus, kurie ginčijami civilinėje byloje, Juridinių asmenų registre neturėtų būti keičiami.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad, įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, jog yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymų ir argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

Teismas pažymėjo, kad nors prašyme nurodomos galimos neigiamos pasekmės, kurios kiltų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau nenurodomos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – VĮ Registrų centro įpareigojimas Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. duomenis kaip UAB „Jurgena“ generalinio direktoriaus, remiantis 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. valdybos sprendimais, siejama su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl Bendrovės vadovo duomenų pakeitimo registravimo Juridinių asmenų registre, todėl prašymas Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. kaip UAB „Jurgena“ generalinio direktoriaus duomenis iš esmės susijęs su bylos ginčo dalyku, t. y. tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė Juridinių asmenų registre įregistruoti UAB „Jurgena“ generalinį direktorių D. J. (atitinkamai – Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. kaip UAB „Jurgena“ generalinio direktoriaus duomenis). Teismas konstatavo, kad, pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, skundo reikalavimai būtų iš esmės patenkinti dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, kas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmės.

Pasisakydamas dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – VĮ Registrų centro įpareigojimo, atsižvelgiant į technines galimybes, atlikti Juridinių asmenų registre žymą apie kilusį ginčą dėl UAB „Jurgena“ vadovo duomenų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38.7.6. papunkčiu ir darė išvadą, kad teisės aktai nenumato, jog Juridinių asmenų registre galėtų būti daroma žyma apie administracinėje byloje kilusį ginčą dėl vadovo duomenų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas VĮ Registrų centras, reikšdamas nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodė, jog šių veiksmų Registro tvarkytojas atlikti neturi teisės ir negali.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iki sprendimo byloje įsiteisėjimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: įpareigoti VĮ Registrų centrą Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. duomenis kaip Bendrovės generalinio direktoriaus, remiantis 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. valdybos sprendimais, ir įpareigoti VĮ Registrų centrą, atsižvelgiant į technines galimybes, atlikti Juridinių asmenų registre žymą apie kilusį ginčą dėl Bendrovės vadovo duomenų.

Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai sprendė, kad negalima daryti išvados, jog yra prima facie įrodymų ir argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl VĮ Registrų centro veikimo ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir suteiktos kompetencijos viršijimo, išregistruojant duomenis apie nuo 2025 m. gegužės 16 d. Bendrovės valdybos naujai paskirtą vadovą D. J., susidarė teisiškai negalima situacija, kai Bendrovės vadovu prisistato du asmenys, t. y. buvęs ir iš pareigų atšauktas vadovas R.

A., kuris remiasi Juridinių asmenų registro išrašu, ir dabartinis vadovas D. J., kuris remiasi jį paskyrusiu į vadovus valdybos sprendimu. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra išskirtinių aplinkybių. Pareiškėjas pažymi, kad teismui netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, skatinama perduoti Bendrovės valdymą į rankas asmens, kuris nuo 2025 m. gegužės 16 d. veikia prieš Bendrovės ir jos darbuotojų interesus. Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos būtent tokiais atvejais, kuris susidarė dabar, ir kurį būtina laikinai sureguliuoti siekiant užtikrinti, kad bus išvengta valdymo dualizmo ir kad Bendrovės vadovu prisistatytų asmuo, kuris šiuo metu de facto (faktiškai; iš tikrųjų) vadovauja Bendrovei, vadovaudamasis nenuginčytu Bendrovės valdybos 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu, t. y.

D. J.. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad R. A. pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-24996-1159/2025, kuriuo ginčijo Bendrovės valdybos 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas daro išvadą, kad VĮ Registrų centro veiksmai sukūrė situaciją, kai civilinėje byloje priimta 2025 m. gegužės 23 d. nutartis buvo paneigta ir tapo neįgyvendinama, t. y. nepaisant teismo atsisakymo taikyti R. A. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, analogišką rezultatą R.

A. suteikė VĮ Registrų centro veiksmai, kurie yra priešingi teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarčiai civilinėje byloje. Pareiškėjo teigimu, tai prieštarauja teisingumo ir teisėtumo bei teisinės valstybės principams. Pareiškėjas nurodo, kad tokia situacija destruktyviai veikia kasdienę įmonės veiklą, kelia grėsmę veiklos tęstinumui, trikdo emocinę darbuotojų sveikatą, sukelia grėsmę, kad darbuotojai masiškai nutrauks darbo sutartis su Bendrove ir Bendrovė liks be savo specialistų, Bendrovės buhalterija nežino, kaip sudarinėti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuris asmuo realiai dirba įmonėje kaip Bendrovės vadovas, už kurį asmenį mokėti darbdavio ir darbuotojo mokesčius.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pašalinant R. A. duomenis, pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai argumentavo, kad tuo atveju, jei iš Juridinių asmenų registro būtų šalinami R. A. duomenys, būtų tenkinami skundo reikalavimai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, priešingai nei skundu, neprašoma įregistruoti D. J. kaip vadovo, taigi jokios sutapties su skundo reikalavimais nėra. Pareiškėjas pažymi, kad nesant juridinio asmens vadovo dėl tam tikrų susiklosčiusių priežasčių (pvz., mirties), VĮ Registrų centras gali koreguoti duomenis, neįrašant naujo asmens duomenų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad duomenys galėtų būti pašalinami ir nurodant įgaliojimų pabaigos datą (Nuostatų 21 ir 21.6 p.). Pareiškėjas nurodo, kad valdybos sprendimai yra galiojantys, civilinėje byloje nenuginčyti, laikinosios apsaugos priemonės jų galiojimo atžvilgiu netaikytos, todėl daro išvadą, kad nėra jokios teisėtai pagrįstos priežasties VĮ Registrų centrui ir toliau laikyti įregistruotus R. A., kaip Bendrovės direktoriaus, duomenis, klaidinant trečiuosius asmenis. Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovės vadovo pareigas faktiškai eina D. J. nuo išrinkimo dienos, o R. A. jokių veiksmų neatlieka, todėl būtent šių faktinės situacijos neatitinkančių duomenų (t. y., R. A. kaip UAB „Jurgena“ direktoriaus) tolesnis skelbimas Juridinių asmenų registre gali sąlygoti neatitaisomą ir / ar sunkiai atitaisomą didelę žalą Bendrovei. Pareiškėjo teigimu, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos esamai situacijai. Pareiškėjas nurodo, kad žymos atlikimas yra fiziškai įmanomas ir žymų atlikimas yra galima duomenų įregistravimo forma registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimus ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su Bendrovės vadovo duomenų pakeitimo registravimu Juridinių asmenų registre. Todėl prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – VĮ Registrų centro įpareigojimą Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. duomenis kaip Bendrovės generalinio direktoriaus, remiantis valdybos 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. sprendimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip susijusią su ginčo nagrinėjimu iš esmės, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar atsakovas pagrįstai atsisakė Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendrovės generalinį direktorių D. J. (atitinkamai – Juridinių asmenų registre pašalinti R. A. kaip Bendrovės generalinio direktoriaus duomenis). Teismui taikius pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo skundo reikalavimai būtų iš dalies patenkinti dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmės ir reikalavimo asmenims naudotis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis protingai bei sąžiningai ir minėtomis priemonėmis nepiktnaudžiauti bei nesinaudoti ne pagal paskirtį. Pabrėžtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl civilinėje byloje Nr. e2-24996-1159/2025 netaikytų R. A. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje nurodyta, jog dar nėra nei vienas Bendrovės sprendimas pripažintas neteisėtu. Kaip minėta, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar atsakovas pagrįstai atsisakė Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendrovės generalinį direktorių D. J., ir atitinkamai, ar Bendrovės duomenys pagal valdybos 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. sprendimus turėtų būti keičiami Registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme nurodomos galimos neigiamos pasekmės, kurios kiltų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis