Legislator Case Law & Legislation
4e478d0e-8389-4e51-80d4-2acf5a916696 AI generated

4e478d0e-8389-4e51-80d4-2acf5a916696 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4e478d0e-8389-4e51-80d4-2acf5a916696
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                     1.2.23.4(S)                                  LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Aloyzo Kruopio,Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjams Žygimantui Rutkauskui, Adai Unčiurienei,nuteistiesiems A.

Legislator headnote

AI generated

4e478d0e-8389-4e51-80d4-2acf5a916696 · Lietuvos apeliacinis teismas: Verslas su statybinių medžiagų gabenimu į užsienį jam nesisekė.Ä®vertinus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, jo antraeilį vaidmenį bei tai, kad nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, jam galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę.Jei teismas manytų, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir nėra pagrindų Å¡velninti jam bausmę taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausmės tikslai nebus pasiekti izoliavus jį nuo visuomenės deÅ¡imčiai ar daugiau metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-259/2013                                                            Proceso Nr. 1-05-1-02055-2011-3                    Procesinio sprendimo kategorija:

                     1.2.23.4(S)                                  LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Aloyzo Kruopio,Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjams Žygimantui Rutkauskui, Adai Unčiurienei,nuteistiesiems A.

K., S. Å ., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K. ir S. Å . apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.S. Å . nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistųjų A.

K. ir S. Å . iÅ¡ieÅ¡kota po 35 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. K. ir S. Å . nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas parduoti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o bÅ«tent:2011 m. rugpjūčio 3 d., A. K. kartu S. Å . nuvyko į KaunÄ , kur apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, S. Å . iÅ¡ nenustatyto asmens už 20700 Lt neteisėtai, turint tikslÄ parduoti, įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 460,532 gramus metamfetamino, kuriÄ iÅ¡ įsigijimo vietos automobiliu „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, tuo pačiu tikslu nugabeno į degalinę „Lukoil Baltija“ Kauno r., Kumpių k., kurios teritorijoje apie 20.28 val. jÄ perdavė A. K.; Å¡is, pagal susitarimÄ su S. Å ., Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ iÅ¡ degalinės teritorijos automobiliu „AUDI A 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas neteisėtai, tuo pačiu tikslu, nugabeno į TelÅ¡ių r. Gaudikaičių k., iÅ¡ kur kartu su S. Å . jo vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, tuo pačiu tikslu nugabeno jÄ Ä¯ namÄ (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai, tuo pačiu tikslu laikė iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., 18.20 val., kuomet kratos metu psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų.Tęsiant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , A. K. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, 2011 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, už 14000 (keturiolika tÅ«kstančių) litų, įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 336,612 gramus metamfetamino, kuriÄ iÅ¡ įgijimo vietos automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai tuo pačiu tikslu gabeno Panevėžio rajono keliais ir Panevėžio miesto gatvėmis iki Panevėžio rajono BerčiÅ«nų kaimo, kelio Panevėžys – Å iauliai 8 kilometre esančio tilto per Nevėžio upę, kol tÄ pačiÄ dienÄ , apie 14.30 val.

Å¡ios psichotropinės medžiagos automobilyje buvo rastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų.Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ ir skiriant bausmę bei padarytų BPK pažeidimų. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu. Savo parodymais padėjo nustatyti tiesÄ , atskleisti nusikalstamÄ veikÄ suorganizavusį asmenį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Tačiau teismas nepakankamai įvertino jo parodymus apie jo tyčiÄ Ä¯gyti konkretų psichotropinės medžiagos kiekį ir jo įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ apimtį bei to įtakÄ jo atsakomybės laipsniui.Nors jis suprato, kad paketuose yra narkotinės medžiagos, tačiau manė, kad tai yra lengvi narkotikai. Be to, S. Å . jam nurodė, jog įgyta medžiaga dar nėra tinkama vartoti, į jÄ dar reikės dėti kažkokių priedų, nes be tų priedų psichotropinė medžiaga nėra veiksminga.

IÅ¡ to jis suprato, kad paketuose yra ne grynoji medžiaga, o su priemaiÅ¡omis, t. y. jis nežinojo, koks yra grynosios medžiagos kiekis. Be to S. Å . jį patikino, kad už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ gresia tik nedidelė laisvės atėmimo bausmė, nes medžiaga nėra visiÅ¡kai tinkama vartojimui. Å iuos jo parodymus atitinka ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, kad jis pats narkotinių medžiagų nevartoja. Supakuotas narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jo kieme, jam perdavė S. Å ., o kitų medžiagų, kurias įgijo Panevėžio rajone, jis net neapžiÅ«rėjo ir nežino, kokios tai buvo medžiagos.

Nors Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau kaltinant asmenį neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių (psichotropinių) medžiagų, reikia nustatyti, kad bÅ«tent tokiu kiekiu (labai dideliu) disponuoti jis ir turėjo tyčiÄ . Tačiau tokios tyčios jis neturėjo ir apie jos buvimÄ Ä¯rodymų byloje nėra. Jis niekada nenurodė tikslaus saugomų narkotikų kiekio ar kad turėjo tikslÄ Ä¯gyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Labai didelis narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekis buvo nustatytas tik atlikus tyrimÄ . Iki specialisto iÅ¡vados gavimo net ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nežinojo minimų medžiagų kiekio ir todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Ä®vertinus tai, kad jo nusikalstami veiksmai buvo visÄ laikÄ kontroliuojami pareigÅ«nų, kyla abejonių ir dėl jo veikos kaip baigto nusikaltimo kvalifikavimo pagrįstumo. Apelianto manymu, jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota kaip pasikėsinimas neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis.Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties.

Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos Vokietijoje jis neturėjo darbo ir jokių pajamų pragyvenimui. Be to, jį paliko buvusi sutuoktinė, prieÅ¡ iÅ¡ banko paėmusi dideles sumas paskolų ir užstačiusi vienintelį jo turėtÄ turtÄ â€“ namÄ . Jokių santaupų, darbo ir pajamų jis neturėjo ne tik banko paskolai grÄ Å¾inti, bet ir pragyvenimui. Bijodamas prarasti ne tik turtÄ , bet ir vienintelę gyvenamÄ jÄ vietÄ , jis ryžosi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nes neturėjo kitos iÅ¡eities, kaip galėtų grÄ Å¾inti paskolÄ bankui.

Verslas su statybinių medžiagų gabenimu į užsienį jam nesisekė.Ä®vertinus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, jo antraeilį vaidmenį bei tai, kad nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, jam galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę.Jei teismas manytų, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir nėra pagrindų Å¡velninti jam bausmę taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausmės tikslai nebus pasiekti izoliavus jį nuo visuomenės deÅ¡imčiai ar daugiau metų.

Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes jam paskirtoji BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, nes ji prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Todėl yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai patvirtina jau nurodytos atsakomybę lengvinančios ir kitos aplinkybės, t. y. kad jokių pasekmių dėl jo veikos neatsirado, jis laikomas neteistu, kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus, supranta savo elgesio neteisėtumÄ . Ilgas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo laikas, ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas jau nulėmė ir jo siekį ateityje nenusikalsti.

Visa tai rodo mažesnį jo ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei leidžia manyti, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.Skundu nuteistasis A. K. praÅ¡o nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir skirti Å¡velnesnę bausmę (BK 22 str., 54 str. 3 d., 62 str.).Nuteistasis S. Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis teisme prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso nedavė jokių parodymų, o juos buvo apsisprendęs duoti tik teisme, neturėjo bÅ«ti kliÅ«timi pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Teisme jis nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir taip padėjo teismui pilnai iÅ¡aiÅ¡kinti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl jo teisme duotų paaiÅ¡kinimų buvo pakeista jo nusikalstamos veikos kvalifikacija, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, vienoje iÅ¡ jų jis buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Aptardamas bausmės skyrimo principus ir baudžiamojo įstatymo numatytas nuostatas, leidžiančias kaltininkui skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, nuteistasis nurodo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Nors jo elgesys yra nepateisinamas, tačiau teismų praktikoje tokios pačios bausmės už analogiÅ¡kas veikas yra skiriamos teistiems asmenims ir už ne vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir kai kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta.Jis neteistas, nors ir nevedęs, bet gyveno su drauge ir turi nepilnametę dukrÄ .

Å ios aplinkybės, lyginant jas su padaryta veika, yra mažareikÅ¡mės, tačiau norėtų, kad teismas atsižvelgtų ir į jas. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gali lemti ryÅ¡ių su savo dukra, kuriai dabar yra 8 metai, praradimÄ . Be to, jis iki nusikaltimo padarymo ieÅ¡kojo darbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau nepavyko jo rasti. IÅ¡ dalies ir tai lėmė, kad jis padarė šį nusikaltimÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du nepateisina jo veiksmų ir elgesio.Apeliantas mano, kad įvertinant visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bÅ«tina vadovautis ne tik sankcijoje numatytos bausmės dydžiu, bet ir teisingumo principu.

Jis suprato savo neatsakingÄ poelgį ir tai, kad įkalinimas nepadarys jo geresniu žmogumi. Tik bÅ«damas laisvėje jis galėtų įrodyti, jog pasitaisė ir daugiau gyvenime nedarytų tokių klaidų. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir jį pataisyti bei suteikti viltį įgyvendinant teisingumo principÄ . Skiriama bausmė turi bÅ«ti teisinga, ji turi bÅ«ti adekvati siekiamam tikslui. Teismo praÅ¡o skirti jam mažesnę nei artimÄ BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkiui bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. K. ir jų gynėjai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad abu nuteistieji kaltės disponavus narkotinėmis medžiagomis ir jÄ pagrindžiančių įrodymų vertinimo neginčija. S. Å . sutinka ir su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tik praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Tuo tarpu A. K. nuosprendį skundžia dėl neteisingo jo padarytos nusikalstamos veikos juridinio vertinimo bei dėl neteisingos bausmės paskyrimo.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, bylÄ ir nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. IÅ¡ bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas visas jos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai įvertino įrodymus, o kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ bei skirdamas jiems bausmes baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.A. K. netinkamÄ veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį grindžia tuo, kad teismas nenustatė jo tyčios disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Savo skunde jis dėsto keletÄ argumentų (manė, kad tai lengvi narkotikai ir už tai gresia mažesnė atsakomybė; S. Å . jam sakė, kad ta įgyta medžiaga dar nėra tinkama vartoti, reikia dar kažkÄ Ä¯ jÄ Ä¯maiÅ¡yti; be to, S. Å . patikino, kad už Å¡iÄ veikÄ gresia tik nedidelė laisvės atėmimo bausmė). Visus Å¡iuos apelianto argumentus kolegija atmeta.BK 260 straipsnyje numatyta veika iÅ¡ tikrųjų yra padaroma tiesiogine tyčia. Todėl už Å¡ios veikos padarymÄ atsakomybė kyla ne tik tuomet, kai jį darydamas asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymÄ asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Å is požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant jį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, konkretų narkotinės medžiagos pavadinimÄ ir veikliosios medžiagos kiekį, t. y. objektyviuosius veikos požymius. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis.

Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kt.Pats nuteistasis A. K. pripažįsta, jog jis suprato, kad disponuoja narkotine medžiaga ir kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Paties nuteistojo parodymai atskleidžia ir jo tyčios turinį.

Nors A. K., duodamas parodymus teisme ir neįvardino psichotropinės (jis vadino narkotine) medžiagos pavadinimo, iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų (4 t., 16-17, 26-27 b. l.) matosi, kad jis žinojo ir konkretų psichotropinės medžiagos pavadinimÄ . Savo pirmųjų apklausų metu A. K. aiÅ¡kiai nurodė, jog buvo nuspręsta įsigyti ir perparduoti metamfetaminÄ . Atlikus medžiagų, rastų A. K. vairuotame automobilyje bei paslėptų jo namo kieme, ir buvo nustatyta bÅ«tent tokia medžiaga.

Tuo metu, kai nuteistasis davė tokius parodymus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 8 ir 12 dienomis, cheminis medžiagų tyrimas dar nebuvo atliktas. Buvo tik specialistės raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas (4 t., 56 b. l.), jog tai yra sintetinės kilmės narkotinė medžiaga (amfetaminas, metamfetaminas, MDMA ar MDEA). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. tiksliai žinojo, kokiÄ medžiagÄ norėjo įsigyti ir įsigijo. Ä®vertinus paties A. K. nurodytas aplinkybes apie kainÄ , už kuriÄ buvo įsigytos psichotropinės medžiagos, ir jų kiekius (apie 2 kg už 21000 Lt vienu atveju ir apie 1,5 kg už 14000 Lt kitu atveju) akivaizdu, kad jis ne tik suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės, bet ir bent bendrais bruožais suvokė, koks yra tų medžiagų kiekis.A.

K. skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad jam nebuvo žinomas veikliosios medžiagos kiekis, negali bÅ«ti laikomos pagrindu keisti nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ . Pagal susiklosčiusiÄ ir galiojančiÄ teismų praktikÄ inkriminuojant nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį - labai didelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, pakanka įrodyti tai, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suprato ir numanė apie narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį. Tačiau nebÅ«tina įrodyti, jog jis tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį bei koncentracijÄ , pakanka to, jog Å¡io požymio atžvilgiu jis veikė neapibrėžta tyčia, nes tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-33/2009).Apelianto argumentus apie tai, jog jis manė metamfetaminÄ esant silpna narkotine medžiaga, arba, kad ji dar netinkama vartoti, nes reikalingi kažkokie priedai, ir todėl atsakomybė už disponavimÄ ja nėra tokia griežta, kolegija irgi atmeta.

Juos paneigia tos pačios jau nurodytos aplinkybės apie įgytų psichotropinių medžiagų kainÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančio Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie LR VRM praneÅ¡imo (4 t. 110 b. l.) matosi, kad už nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinių ir narkotinių medžiagų prekyba, Vokietijoje buvo teisti abu apeliantai. A. K. buvo nuteistas 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jau vien tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis suprato baudžiamosios atsakomybės už tokius nusikaltimus griežtumÄ .

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, naivus yra ir A. K. skundo teiginys, jog jis buvo S. Å . suklaidintas dėl už šį nusikaltimÄ gresiančios nedidelės laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tÄ faktÄ , kad A. K. kartu su S. Å ., įgijo apie 3500 g miltelių, kuriuose buvo 797,144 g metamfetamino (tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra labai didelis kiekis, kuris beveik 8 kartus virÅ¡ija 100 g), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

K. bent bendrais bruožais suvokė, kad įsigyja labai didelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį. Tai reiÅ¡kia, kad jis veikė tiesiogine tyčia, o jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. iÅ¡reiÅ¡kia abejonę, ar jo nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota kaip baigta, kadangi jų su S. Å . veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigÅ«nų. Tačiau ir Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad Å¡iuo atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais – nuteistųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, patikimai nustatyta, kad A.

K., veikdamas bendrininkų grupe su S. Å ., kaltinime nurodytu laiku ir kitomis aplinkybėmis per du kartus įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, jį gabeno kaltinime nurodytais automobiliais ir marÅ¡rutais, o dalį psichotropinės medžiagos paslėpęs laikė savo namo kieme. Å ios objektyviais duomenimis nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. savo veiksmais realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Å is nusikaltimas buvo baigtas ir dėl to nėra jokių abejonių. IÅ¡ bylos matosi, kad policijos pareigÅ«nai turėjo operatyvinės informacijos apie galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri, beje, ir pasitvirtino, nes sankcionavus ir atlikus slaptÄ sekimÄ , buvo sulaikytas S. Å ., o A. K. vairuojamame automobilyje ir jo namo kieme surastos nuteistiesiems priklausančios psichotropinės medžiagos. Teigti, kad buvo vykdoma nuteistųjų veiksmų kontrolė, ir tvirtinti, kad buvo tik pasikėsinta padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nėra jokio pagrindo.

Policijos pareigÅ«nų dėka buvo tik sustabdytas psichotropinių medžiagų paleidimas į apyvartÄ . Ä®vertinant tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti pakanka bent vieno objektyviojo požymio (Å¡iuo atveju nustatyti net trys – įgijimas, gabenimas ir laikymas), pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ nėra svarbu, ar nuteistieji įgyvendino savo ketinimÄ Ä¯gytÄ psichotropinę medžiagÄ parduoti.Abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl neteisingos bausmės paskyrimo, kurie iÅ¡ esmės susiję su neteisingai iÅ¡spręstu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu, kolegija taip pat atmeta.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui. Atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus savo esme savanaudiÅ¡kas nusikaltimas, kuris buvo baigtas. Ä®vertino ir nuteistųjų asmenybes bei tinkamai iÅ¡sprendė jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimÄ . Abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nuteistojo A.

K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nuteistojo S. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Å ioje dalyje nuteistasis S. Å . su nuosprendžiu nesutinka ir praÅ¡o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å is apelianto argumentas nepagrįstas. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Nustatydamas Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ .Nors nuteistasis S. Å . teisme savo kaltę pripažino, tačiau iÅ¡ bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik teisiamojo posėdžio metu. TokiÄ nuteistojo teisę numato įstatymas, tačiau sprendžiant atsakomybę lengvinančių aplinkybių klausimÄ , teismas į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgia ir įvertina.

Nors S. Š. teisme kaltę tikrai pripažino, pažymėtina, kad net ir teisiamojo posėdžio metu jis pageidavo būti apklausiamas po visų liudytojų bei jo bendrininko A. K. apklausos. Jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad jis kaltu prisipažino ne savo noru, o dėl surinktų byloje įrodymų. Priešingai nei teigiama skunde, S. Š. teisme duoti parodymai neturėjo jokios reikšmės ir kaltinamajame akte nurodytų 2011-08-03 bei 2011-08-05 dviejų nusikalstamų veikų kvalifikavimui kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Taigi S. Å . indėlio į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ irgi nėra. Be to, be kaltės pripažinimo, bÅ«tinas yra ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, kuris nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pvz., kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ , jo elgesį po įvykio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2005, 2K-471/2009, 2K-276/2006, 2K-94/2010 ir kt.).Nuteistasis A.

K. su nuosprendžiu nesutinka ir dėl to, kad teismas atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl sunkios turtinės padėties. Å is apelianto argumentas taip pat nepagrįstas, nes Å¡iÄ A. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę nustatyti teismas neturėjo jokio pagrindo. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties - nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar Å¡eimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį.

Å ioje byloje tokios objektyvios sÄ lygos, nulėmusios nuteistojo A. K. elgesį, nenustatytos. Jų buvimo nepatvirtina ir prie A. K. apeliacinio skundo pridėti dokumentai apie jo buvusios sutuoktinės A. K. iÅ¡ banko paimtÄ paskolÄ bei įkeistÄ namÄ . IÅ¡ Å¡ių dokumentų matosi, kad A. K. 30000 eurų paskolÄ iÅ¡ banko paėmė dar 2007 m., įkeisdama gyvenamÄ jį namÄ , esantį Mažeikiuose, Parko g.

11. Pats A. K. teisme tvirtino, kad namas buvo registruotas jo vardu, o norėdamas jį iÅ¡saugoti jis privalėjo kas mėnesį mokėti po 700 Lt bankui. Tačiau sugrįžęs iÅ¡ Vokietijos, kur atlikinėjo bausmę, jis neturėjo nei darbo, nei kitokių pajamų. Todėl ir buvo priverstas padaryti šį nusikaltimÄ . Tokių nuteistojo parodymų apie nuteistojo paskolos mokėjimÄ nepatvirtina jokie bylos duomenys. IÅ¡ prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais, kurie buvo įkeisti gaunant paskolÄ , nuosavybės teise priklausė A.

K.. Pats A. K. teisme parodė, kad su savo žmona A. K. iÅ¡situokė dar 1998 m. Todėl tvirtinti, kad žmona jį paliko paėmusi didžiulę paskolÄ ir taip jis pateko į sunkiÄ ar net beviltiÅ¡kÄ turtinę padėtį, pagrindo nėra. Net ir tikint tuo, kad A. K. mokėjo bankui nurodytas pinigų sumas bandydamas iÅ¡saugoti savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tuo tokio sunkaus nusikaltimo padarymas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pateisinamas. Be to, pats nuteistasis parodė, kad jis turi draugę D. M., kuri teisminio bylos nagrinėjimo metu garantavo suteikti jam gyvenamÄ jÄ vietÄ ar netgi sumokėti didelį piniginį užstatÄ kardomosios priemonės keitimo A.

K. atveju. Tai tik patvirtina, kad A. K. bet kuriuo atveju nebÅ«tų likęs be pastogės ir tikrai nebuvo beviltiÅ¡koje padėtyje, paskatinusioje jį tokiu bÅ«du nusikalsti. Įvertinus jau aptartas aplinkybes apie tai, kad A. K. padarė baigtÄ nusikaltimÄ , o byloje nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę nei numatyta įstatymo bausmę.Nuteistasis A. K. skunde iÅ¡dėstė ir alternatyvų praÅ¡ymÄ .

Jis nurodo, jog tuo atveju, jei teismas laikytų, kad jo veika kvalifikuota teisingai ir nėra pagrindo Å¡velninti jam bausmę taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, jam bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tokį praÅ¡ymÄ jis grindžia tuo, jog jokių pasekmių dėl jo veikos neatsirado, jis laikomas neteistu, supranta savo elgesio neteisėtumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Ilgas suėmimo taikymo laikas ir baudžiamasis procesas jau nulėmė jo siekį ateityje nenusikalsti.

Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, parodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumÄ bei leidžia manyti, kad jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė, kuri prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Å iuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Skirti Å¡velnesnę, negu numatyta straipsnio sankcijoje bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokių iÅ¡imtinių aplinkybių Å¡ioje byloje teismas nenustatė. A. K. padarė labai sunkų nusikaltimÄ . Jo disponuotos psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis beveik 8 kartus virÅ¡ijo Å¡ių medžiagų labai didelio ribÄ .

Tai, kad Å¡ios medžiagos Å¡iuo atveju nepasiekė vartotojų, nes buvo surastos ir paimtos policijos pareigÅ«nų, Å¡io nusikaltimo pavojingumo nemažina. Nors apeliantas skunde menkina savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, laikyti jį antraeiliu negalima. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. K. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Tai, kad A. K. supranta savo elgesio neteisėtumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus, pirmosios instancijos teismas jau įvertino nustatydamas jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Apie A. K. teistumÄ Lietuvos Respublikoje įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų nėra, tačiau įvertinus tai, kad už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas (7 epizodai nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinių ir narkotinių medžiagų prekyba) jis buvo teistas Vokietijoje (4 t., 110 b. l.), laikyti jo asmenybę mažesnio pavojingumo irgi negalima. Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, teigiamai charakterizuojantys A. K., nenusveria paminėtos aplinkybės apie teistumÄ .

Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. K. už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nėra jokio pagrindo. Ä®vertinus tai, kad nustatyta po vienÄ A. K. atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį 11 metų laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta ir Å¡velninti jÄ pagrindo nėra.

Nuteistasis S. Å . taip pat mano, kad jam paskirta bausmė nėra teisinga. Jis pripažįsta, kad jo elgesys nepateisinamas, tačiau akcentuoja jo prisipažinimo svarbÄ ir praÅ¡o atsižvelgti, kad turi nepilnametę dukrÄ , su kuria dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės gali nutrÅ«kti ryÅ¡ys. Jis praÅ¡o skirti bausmę sankcijos ribose, tik jÄ suÅ¡velninti. Tačiau Å¡is S. Å . praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, atsižvelgė bei įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (Lietuvoje irgi neteistas, tačiau du kartus už analogiÅ¡kas veikas teistas Vokietijoje ir Norvegijoje), tik atlikęs bausmę padarė šį nusikaltimÄ .

Jau buvo minėta, kad teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Ä®vertinus dar ir tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta artima sankcijos vidurkiui 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkama ir Å¡velninti jÄ pagrindo nėra. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Nuteistųjų A.

K. ir S. Š. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Aloyzas Kruopys                                                                  Violeta Ražinskaitė