4e474968-7b4e-48c1-9114-6429fe77ae5f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. e2-1587-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00339-2015-0         Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1(S)             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Svega“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1331-459/2015 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Grundolita“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Svega“ dėl skolos, nuostolių ir permokėto avanso priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Svega“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Grundolita“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas UAB „Grundolita“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Svega“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 642,96 Eur nuostolius, 29 023,08 Eur skolÄ , 13 143,40 Eur permokėtÄ avansÄ , iÅ¡ viso 50 791,43 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 50 791,43 Eur sumai.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, vilkina skolos grÄ Å¾inimÄ , nereaguoja į raginimus atsiskaityti su ieÅ¡kovu, todėl manytina, kad atsakovas gali perleisti turtÄ ir pinigines lėšas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti neįmanomas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir ieÅ¡kovo UAB „Grundolita“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovui UAB „Svega“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 50 791,43 Eur, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ , tačiau leidžiant daryti atsiskaitymus su ieÅ¡kovu UAB „Grundolita“.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus, nes iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį, todėl teismas negali spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dienÄ yra tokia gera, kad jai pareikÅ¡tų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, atsakovui nėra didelė.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog bÅ«simÄ ieÅ¡kovui galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ atsakovas gali nesunkiai įvykdyti. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sÄ skaitose ir kitÄ turtÄ , neperžengiant pareikÅ¡to 50 791,43 Eur dydžio reikalavimo ribų (CPK 144 str. 1 d., CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., CPK 145 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovas UAB „Svega“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apelianto finansinė padėtis yra pakankamai gera, todėl net ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju nebÅ«tų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. IeÅ¡kovas praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių reikÅ¡mingomis pripažintinų aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų buvę galima spręsti, kad apeliantas dėl jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio elgsis nesÄ Å¾iningai ir slėps arba iÅ¡Å¡vaistys jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ ar lėšas tikslu nevykdyti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovas ilgÄ laikÄ vėluoja atsiskaityti, ignoruoja jo pretenzijas ir kitaip vilkina skolos sumokėjimÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip apelianto nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančios aplinkybės.Ä®vertinus apelianto finansines galimybes, ieÅ¡kinio suma nėra didelė. Apeliantas nuo 2011 m. gegužės 20 d. yra Lietuvos Respublikoje registruotas ir veikiantis verslo subjektas, kiekvienais metais teikia VÄ® Registrų centrui finansines ataskaitas. Apelianto finansinė padėtis yra pakankamai gera:

įstatinis kapitalas 141 000 Lt; 2014 m. veiklos rezultatas 40 798 Lt grynasis pelnas; 2013 m. veiklos rezultatas 27 407 Lt grynasis pelnas. 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis apeliantas turi ilgalaikio turto už 1 625 556 Lt, trumpalaikio turto už 719 814 Lt, įmonėje suformuotas 14 100 Lt rezervas. Vien per 2015 m. gautinos sumos sudaro 444 557 Lt. Apeliantas turi įsipareigojimų, tačiau jų dalis, kuri turi bÅ«ti mokėtina per vienerius metus, siekia 618 018 Lt. Ä®vertinus atsakovo per 2015 m. gautinas sumas ir trumpalaikį turtÄ , Å¡ie įsipareigojimai, taip pat ir ieÅ¡kinio suma, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, galėtų bÅ«ti visiÅ¡kai padengti iÅ¡ 2015 m. veiklos pajamų net neliečiant apelianto turimo ilgalaikio turto.Apelianto atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų bylų, nėra apribotos apelianto teisės disponuoti savo lėšomis.

Atsakovas yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos rangovas, jau daug metų kokybiÅ¡kai ir savalaikiai atliekantis rangos darbus. Å ių aplinkybių visuma paneigia ieÅ¡kovo įtarimus ir teismo iÅ¡vadas apie tariamÄ grėsmę, kad ginčo suma yra didelė ir dėl to apeliantui nepalankus teismo sprendimo bus neįvykdytas.IeÅ¡kovo teiginys apie apelianto „nesÄ Å¾iningumÄ â€œ yra grindžiamas ne konkrečiais faktais apie tai, kad apeliantas ėmėsi kokių nors nesÄ Å¾iningų veiksmų ar ketina jų imtis, kad nebÅ«tų įvykdytas teismo sprendimas, o subjektyviu paties ieÅ¡kovo nurodytų ginčo esmę sudarančių aplinkybių vertinimu.

IÅ¡vadÄ apie tai, ar apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai, teismas galės padaryti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje proceso stadijoje. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantas tyčia blogintų savo turtinę padėtį, turimÄ turtÄ perleidinėtų tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du sunkindamas kitiems asmenims, tarp jų ir ieÅ¡kovui, galimybę patenkinti atsirasiančius finansinius reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad nesiėmus jų teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Tuo tarpu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neigiamai įtakoja apelianto verslÄ bei kenkia reputacijai.IeÅ¡kovas UAB „Grundolita“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nepateikė svarių įrodymų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra gera, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai verčia abejoti apelianto galimybėmis ateityje įvykdyti ieÅ¡kovui galimai palankų teismo sprendimÄ . IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl 50 791,43 Eur (175 372,66 Lt) sumos iÅ¡ apelianto priteisimo, todėl apelianto 2013 ir 2014 m. nurodomo grynojo pelno nepakaktų galimai ieÅ¡kovo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 2014 m. balanso duomenimis iÅ¡ viso apelianto mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 335 974 Lt, o per vienerius metus numatytos apelianto gauti sumos (pirkėjų įsiskolinimai) sudaro 46 225 Lt.

Todėl nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių lėšų apeliantas ketina dengti einamųjų metų įsiskolinimus, taip pat ir įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui tuo atveju, jei bÅ«tų ieÅ¡kovui priimtas palankus teismo sprendimas. Nors apeliantas ir nurodo, kad turi ilgalaikio turto 1 625 334 Lt sumai, tačiau jis iÅ¡ esmės visas yra įkeistas, užtikrinant prievolių kredito įstaigoms vykdymÄ . Taip pat apeliantas yra įkeitęs ir dalį trumpalaikio turto (ekskavatorius, priekabos, technikÄ ir kt.). Pagal hipotekos registro iÅ¡raÅ¡Ä apelianto prievolės kreditorių atžvilgiu mažiausiai yra 300 000 Eur pagal AB „Citadele“ bankas sudarytÄ kredito sutartį Nr. KS/14/1628 ir 65 000 Eur pagal kredito sutartį Nr. KS/14/1838.

Apelianto pateikiami įrodymai neįrodo geros skolininko finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas tikėtinai nepagrindė savo mokumo, dėl ko kyla grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, kad tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliantas vėluoja atsiskaityti su ieÅ¡kovu ilgÄ laiko tarpÄ , nereaguoja į pateikiamas pretenzijas/raginimus. Patenkinus atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovo reikalavimas liktų neužtikrintas, o apeliantas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl iÅ¡likusios galimybės laisvai disponuoti turtu ir taip vėliau galimai iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal priimtÄ teismo sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o, kaip minėta, jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apeliantui dėl 50 791,43 Eur (175 372,66 Lt) skolos, nuostolių bei permokėto avanso priteisimo. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ nutartį, teigia, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera, ieÅ¡kinio suma nėra jam didelė, todėl net ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju nebÅ«tų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus.

Juo labiau, kad Å¡ioje proceso stadijoje konstatuoti, jog ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs turtinio pobÅ«džio ginčas, o teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Tiesa, Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Å iuo atveju iÅ¡ apelianto pateikto balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 2 345 370 Lt (ilgalaikis turtas 1 625 556 Lt, trumpalaikis turtas 719 814 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 335 974 Lt, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 618 018 Lt.

Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantas 2014 m. dirbo pelningai – grynasis pelnas sudarė 40 798 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Å¡ie apelianto finansiniai rodikliai ir patvirtina, jog jis turi nemažos vertės turto bei 2014 metais vykdė pelningÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , savaime Å¡ie duomenys dar nesuponuoja neabejotinos iÅ¡vados, jog apeliantui ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai nėra dideli ir galės bÅ«ti patenkinti visa apimtimi laikinųjų apsaugos priemonių netaikius.

Kaip minėta, 2014 m. balanso duomenimis apeliantui priklausantis turtas sudaro 679 266 Eur (2 345 370 Lt), tačiau apelianto įsipareigojimai sudaro 386 925 Eur (1 335 974 Lt). Be to, Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis iš esmės visas nurodytas ilgalaikis įmonės turtas bei dalis trumpalaikio turto yra įkeistas užtikrinant įsipareigojimus kreditoriui AB „Citadele“ bankas pagal 2012 m. lapkričio 2 d. Kredito sutartį Nr. KS/14/1628 300 000 Eur sumai bei pagal 2015 m. balandžio 30 d. Kredito sutartį Nr. KS/14/1838 65 000 Eur sumai.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad tikimybė realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ilgalaikį jam priklausantį turtÄ , jeigu bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, yra maža. Apelianto trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos sudaro 128 753 Eur (444 557 Lt), tačiau praktikoje skolų susigrÄ Å¾inimas visa apimtimi neretai yra bent jau pakankamai komplikuotas. Pažymėtina ir tai, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vienÄ ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai Å¡iuo metu egzistuojantis jis iÅ¡ esmės pagal savo pobÅ«dį gali keistis, dėl ko toks turtas negali patikimai garantuoti pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje nepagrįstas realios grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui egzistavimas. Asmuo, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokiÄ grėsmę, nes ji gali bÅ«ti iÅ¡oriÅ¡kai dar ir nepasireiÅ¡kusi, tačiau faktiÅ¡kai kitos Å¡alies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl apeliantas, siekdamas iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teikdamas savo argumentus, taip pat turi pareigÄ nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Kaip minėta, apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 str.). Nors byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , bet bÅ«tinybę areÅ¡tuoti jo turtÄ pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ , jeigu jis nuspręstų taip pasielgti.

Aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad apelianto finansinė padėtis nekelia jokios rizikos, jog galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ir įmanomas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, jei jo finansinė padėtis iÅ¡ tikrųjų yra tokia gera ir praÅ¡oma priteisti suma jam nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu bÅ«du apskritai iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tuo atveju, jei areÅ¡tuotas turtas neproporcingai suvaržo apelianto Å«kinę - komercinę veiklÄ , apeliantas turi teisę praÅ¡yti jį pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ bei nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nes areÅ¡tas į apelianto pinigines lėšas nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia apeliantui patirti mažiau suvaržymų Å«kinėje - komercinėje veikloje.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                               Alvydas PoÅ¡kus