2021-03-03 Nr. AB-4703-3-61-3-01010-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-308-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01010-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. N. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Gyventojų departamento (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) 2019 m. vasario 26 d. raštą Nr. (1.14.1)S-12627 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašymą panaikinti duomenis apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 18 d.; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti duomenis apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 18 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Pakruojo seniūniją ir užpildęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaraciją deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos 2018 m. sausio 2 d. Pareiškėjas teigė, kad jis planavo išvykti savaitei iš Lietuvos atostogauti, tačiau susirgo ir niekur nebeišvyko. Nežinojo, kad reikia pildyti dar vieną – atvykimo – deklaraciją. Apie tai sužinojo tik tada, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimu atsisakė jam mokėti senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 18 d., nes Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir Registras) nepanaikinti duomenys apie pareiškėjo išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu panaikinti duomenis apie jo išvykimą iš Lietuvos nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 18 d., tačiau skundžiamu Raštu atsakovas atsisakė panaikinti minėtus duomenis. Pareiškėjas paaiškino, kad apie išvykimą iš Lietuvos deklaravo dėl įstatymų nežinojimo, jį suklaidino pažįstamas.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad iš skunde išdėstytų argumentų nėra aišku, kodėl pareiškėjas pildė deklaraciją, kurioje aiškiai nurodyta, kad ją reikia pildyti išvykstant ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu pareiškėjas ketino išvykti tik savaitės trukmės atostogoms. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas pateikė neteisingus deklaravimo duomenis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo buvimą minėtu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje. Be to, VSDFV pareiškėjui 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (6.5) I-2416 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo“ aiškiai nurodė, kur jam reikia kreiptis, siekiant ištaisyti pateiktus duomenis. Pareiškėjas nesikreipė su prašymu į Pakruojo seniūniją ir pateikė teismui skundą.

5. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju deklaravimo įstaiga, t. y. Pakruojo seniūnija, užtikrino, kad jai pareiškėjo pateikti duomenys būtų įrašyti į Registrą. Teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją. Skundžiamu Raštu pareiškėjui buvo atsakyta, kad Registrų centras dokumentų ir faktinių aplinkybių nenagrinėja, o neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Registre gali taisyti tik pagal pateiktų deklaracijų duomenis. Registrų centras Raštu taip pat informavo pareiškėją, kad jei dėl pasikeitusių aplinkybių į užsienį pareiškėjas neišvyko, apie tai nedelsiant jis turėjo informuoti deklaravimo įstaigą – Pakruojo seniūniją, kuri būtų galėjusi panaikinti pateiktą išvykimo deklaraciją jai dar neįsigaliojus.

6. Atsakovas pažymėjo, kad jis negali taisyti ar keisti duomenų, kadangi pareiškėjas turi pateikti prašymą deklaravimo įstaigai taisyti ar keisti duomenis, o sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga, šiuo atveju – Pakruojo seniūnija. Registrų centras nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašymą.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas Raštą, rėmėsi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos, taip pat paaiškinimu, kad Registrų centras dokumentų ir faktinių aplinkybių nenagrinėja, o neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Gyventojų registre gali taisyti tik pagal pateiktų deklaracijų duomenis. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, ar Registrų centras apskritai aiškinosi (nustatinėjo), ar duomenų teikėjo Gyventojų registrui pateikti dokumentai ar duomenys yra netikslūs, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495, (toliau – ir Nuostatai) 27 punkte. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją, kad šis pateiktų prašymą pagrindžiančius įrodymus, teismui taip pat nepateikta. Teismo vertinimu, Raštas, kuris nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, atlikto tyrimo duomenimis bei įstatymu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniam aktui keliamų motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų.

9. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje, nurodydamas, kad šioje byloje pareiškėjas teismui skundžia būtent Registrų centro sprendimą, o atsakovu tokioje administracinėje byloje yra skundžiamą administracinį aktą priėmęs subjektas. Be to, atsakovo argumentus, kad jis nėra tinkamas atsakovas, paneigia Nuostatų 26 ir 27 punktuose įtvirtintas reguliavimas, kuriuo remdamasi teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog Registrų centras tiek savo iniciatyva, tiek pareiškėjo prašymu turi teisę keisti duomenis Gyventojų registre laikydamasis Nuostatų 27 punkte įtvirtintos procedūros, pagal kurią Registrų centras inicijuoja kreipimąsi dėl duomenų patikslinimo ir informacijos gavimo į gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą. Be to, Registrų centras, manydamas, kad pareiškėjo prašymas yra adresuotas netinkamam viešojo administravimo subjektui, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, turėjo jo nenagrinėti ir persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai pranešti pareiškėjui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė.

III. 10. Atsakovas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas su apeliaciniu skundu taip pat pateikė papildomą dokumentą – informaciją apie fizinį asmenį iš paieškos Registre.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir GVDĮ) 8 straipsnio 1, 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad Registrų centras negali taisyti ar keisti duomenų, kadangi GVDĮ aiškiai apibrėžta, jog: 1) pareiškėjas turi pateikti prašymą deklaravimo įstaigai taisyti ar keisti duomenis; 2) sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Įstatymas aiškiai numato, į kokį subjektą turi būti kreipiamasi dėl klaidingų duomenų taisymo. Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24, (toliau – ir Taisyklės) 54, 63, 67.1 punktais, ne Registrų centras įrašo ir taiso pateiktus duomenis, o būtent deklaravimo įstaiga. Pareiškėjas dėl klaidingų duomenų ištaisymo turėjo kreiptis į deklaravimo įstaigą (Pakruojo seniūniją). Teismas nepagrįstai atsakovui perkėlė pareiškėjui ir deklaravimo įstaigai nustatytas pareigas.

11.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad VSDF pasiūlė pareiškėjui kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl neteisingų duomenų tikslinimo, tačiau pareiškėjas, gavęs aiškų atsakymą, kur turėtų kreiptis, neaišku dėl kokių priežasčių kreipėsi ne į deklaravimo įstaigą, o į Registrų centrą.

11.3. Remiantis Nuostatų 18 ir 20.2 punktų nuostatomis pareiškėjas negali būti duomenų teikėju, todėl teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo ištaisyti Gyventojų registre esančius duomenis.

11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad remiantis Nuostatų 26 ir 27 punktais Registrų centras turi teisę keisti duomenis Gyventojų registre tiek savo iniciatyva, tiek pareiškėjo prašymu. Visi duomenys registruojami, taisomi ir keičiami pateiktų dokumentų pagrindu. Registrų centras savo iniciatyva duomenis taiso tik tuo atveju, jei yra akivaizdi techninė klaida, jeigu duomenys nesutampa su pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija. Be to, kaip matyti iš Nuostatų 26.2 punkto, duomenys yra taisomi tik gavus suinteresuoto asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų. Nuostatų 27 punkte nustatyta, jog Registrų centras, nustatęs duomenų teikėjo Registrui pateiktų dokumentų ar duomenų netikslumus, privalo pranešti apie tai duomenų teikėjui ir pareikalauti ištaisyti dokumentų ar duomenų netikslumus. Pareiškėjas nėra laikomas duomenų teikėju.

11.5. Pareiškėjas teigdamas, jog susirgo ir neišvyko iš Lietuvos, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl duomenys, įrašyti Registre, yra teisingi ir pagrįsti pareiškėjo pateiktais dokumentais (deklaracija apie išvykimą). Dėl to pareiškėjui buvo atsakyta, kad Registrų centras dokumentų ir faktinių aplinkybių nenagrinėja, o neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Registre gali taisyti tik pagal pateiktų deklaracijų duomenis. Nepaisant to, kad atsakymas yra lakoniškas, tačiau visa reikalinga informacija pareiškėjui buvo pateikta. Todėl visiškai nepagrįsti teismo argumentai dėl Rašto nemotyvuotumo ir neaiškumo. Raštas aiškus ir išsamus, jame aiškiai nurodyta, kad klaidingų duomenų taisymas nepatenka į Registrų centro kompetencijos ribas ir kad pareiškėjas turėtų kreiptis į deklaravimo įstaigą.

11.6. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad Registrų centras, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo jį persiųsti Pakruojo seniūnijai. Pareiškėjas prieš kreipdamasis į atsakovą buvo gavęs VSDF raštą, kuriuo jam aiškiai buvo nurodyta, kur jis turėtų kreiptis dėl klaidingų duomenų taisymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 26 d. rašto Nr. (1.14.1)S-12627, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Registre duomenis apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 18 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmiausia paminėtina, jog kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teismui pateikė papildomą dokumentą – informaciją iš Registro apie fizinio asmens (pareiškėjo) registruotas gyvenamąsias vietas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas pateikiamą dokumentą, atsižvelgiant į jo turinį, turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios jam galėjo sutrukdyti aptariamą dokumentą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šis dokumentas nėra pridedamas prie šios administracinės bylos ir netiriamas.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. Pakruojo rajono savivaldybės Pakruojo seniūnijai pateikė užpildytą Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaraciją, pildomą asmeniui išvykstant ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (registracijos Nr. 230), kurioje nurodė gyvenamosios vietos užsienyje valstybę – (duomenys neskelbtini), ir išvykimo datą – 2018 m. sausio 2 d. Atitinkami duomenys į Registrą įrašyti tą pačią Deklaracijos pateikimo dieną. Pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. vasario 19 d. (Pakruojo seniūnijos 2018 m. spalio 23 d. pažyma apie deklaravimą Nr. PŽ-312-(3.11). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

15. Pareiškėjas Registrų centrui pateikė 2019 m. vasario 6 d. prašymą panaikinti duomenis apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 18 d. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos, o išvykimą deklaravo dėl teisės aktų nežinojimo, buvo suklaidintas pažįstamo, nežinojo, kad reikėjo pateikti deklaraciją ir apie grįžimą į Lietuvos Respubliką, todėl ją užpildė tik tada, kai VSDFV atsisakė mokėti pareiškėjui pensiją.

16. Skundžiamu Raštu atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 15 dalimi, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Registrų centras dokumentų ir faktinių aplinkybių nenagrinėja, o neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Gyventojų registre gali taisyti tik pagal pateiktų deklaracijų duomenis. Taip pat Registrų centras nurodė, kad jei dėl pasikeitusių aplinkybių į užsienį pareiškėjas neišvyko, apie tai nedelsiant jis turėjo informuoti deklaravimo įstaigą – Pakruojo seniūniją, kuri būtų galėjusi panaikinti pateiktą išvykimo deklaraciją jai dar neįsigaliojus.

17. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui, pareiškėjas nesutiko su skundžiamu atsakovo Raštu dėl to, kad, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą dėl duomenų Registre apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos panaikinimo. Šią savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindė aplinkybėmis dėl suklydimo pildant deklaraciją ir teisės aktų nežinojimo, kurias buvo nurodęs atsakovui teiktame 2019 m. vasario 6 d. prašyme. Kitų skundžiamo Rašto neteisėtumą pagrindžiančių argumentų pareiškėjas savo skunde nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje tirtina, ar atsakovas pagrįstai atsisakė Registre panaikinti duomenis apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos dėl pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašyme nurodytų aplinkybių.

18. Deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ir naikinimas reglamentuotas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada deklaravimo įstaiga panaikina deklaravimo duomenis. Atitinkamai ir Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Tuo tarpu, Registrų centras įrašo asmens duomenis arba padaro reikiamus pakeitimus ar papildymus Registre tais atvejais, kai iš deklaravimo įstaigos gauna prašymą įrašyti ar ištaisyti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo ar kitus duomenis Gyventojų registre bei pridėtas apskaitos ar kitų dokumentų kopijas (Taisyklių 62 p.).

19. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog Registro duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad teikiami duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs, atitiktų dokumentus ir kad būtų nuolat atnaujinami Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Atitinkama duomenų teikėjų pareiga įtvirtinta ir Nuostatų 20.2 punkte. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Registrui teikiami duomenys turi būti pagrįsti dokumentais. Duomenys apie asmenį renkami, į Registrą įrašomi ir atnaujinami Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

20. Registro paskirtis – registruoti Nuostatų 14 punkte nurodytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti ir saugoti Nuostatų 15 punkte nurodytus duomenis apie Registro objektus, teikti Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus (Nuostatų 2 p.). Nuostatų 29.2 punkte nustatyta, jog kiekvienas asmuo, kurio duomenys įrašyti Registre, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę Registrų centre reikalauti patikslinti įrašytus į Registrą neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis, sunaikinti nereikalingus ar neteisėtai surinktus <...> duomenis ir (ar) sustabdyti tokių savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Šiuo tikslu prie prašymo raštu pridedami ir dokumentai, patvirtinantys prašomus patikslinti duomenis. Registrų centras per 5 darbo dienas nuo suinteresuoto asmens reikalavimo ir jame nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų gavimo privalo nurodytus netikslumus ištaisyti ir apie tai pranešti to reikalavusiam asmeniui (Nuostatų 30 p.). Nuostatų 27 punkte nustatytos Registrų centro ir duomenų teikėjų pareigos tais atvejais, kai Registro tvarkytoja nustato Registrui pateiktų dokumentų ar duomenų netikslumus: Registrų centras, nustatęs duomenų teikėjo Registrui pateiktų dokumentų ar duomenų netikslumus, privalo per 5 darbo dienas nuo dokumentų ar duomenų gavimo pranešti apie tai duomenų teikėjui ir pareikalauti ištaisyti dokumentų ar duomenų netikslumus. Duomenų teikėjas, gavęs tokį prašymą, privalo pateikti patikslintus duomenis arba motyvuotą atsisakymą juos patikslinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Registrų centras, per 5 darbo dienas negavęs duomenų teikėjo ištaisytų dokumentų ar duomenų netikslumų ir turėdamas tokias aplinkybes patvirtinančius duomenis ir dokumentus, gali pats patikslinti duomenų teikėjo pateiktus neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis – apie tai jis praneša duomenų teikėjui ir nurodo patikslinimą ir jo pagrindą. Registrų centras patikslintus duomenis įrašo į Registro duomenų bazę. Jeigu Registrų centras neturi reikiamas aplinkybes patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o duomenų teikėjas duomenų nepatikslina arba atsisako juos tikslinti, Registro duomenų keitimo procedūra sustabdoma ir duomenys tikslinami Nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka.

21. Sisteminis šios nutarties 18–20 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad prašymus ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimus dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Šios įstatyme įtvirtintos taisyklės nepakeičia Nuostatuose įtvirtinta asmens, kurio duomenys įrašyti Registre, teisė reikalauti Registrų centro patikslinti Registre įrašytus duomenis ir atitinkama Registrų cento pareiga duomenis taisyti, jeigu duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs. Minėta asmens teisė kreiptis į Registrų centrą ir Nuostatų 30 punkte numatytos Registrų centro funkcijos, atsižvelgiant į Registro paskirtį, į pareigą užtikrinti, kad Registre esantys duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, sietinos su tais atvejais, kai iš turimų dokumentų pakankamai akivaizdu, jog Registre įrašyti duomenys yra netikslūs, pvz., įsivėlusi techninė klaida, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti Registre.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl duomenų apie jo išvykimą panaikinimo, šio prašymo negrindė duomenų netikslumu ir neteigė bei nenurodė aplinkybių, kad Registre įrašyti duomenys netikslūs dėl to, kad neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti Registre. Atsakovas pagal pareiškėjo prašymo turinį taip pat neturėjo pagrindo daryti tokios išvados. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį ir anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog atsakovas skundžiamu Raštu iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą Registre panaikinti duomenis apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos.

23. Pareiškėjas ir Registrų centrui pateiktame prašyme, ir teismui pateiktame skunde patvirtino, kad jis užpildė deklaraciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kurios pagrindu Registre buvo įregistruoti duomenys apie jo išvykimą, tačiau teigė, kad tai padarė dėl suklydimo. Taigi, iš esmės pareiškėjas siekia, kad būtų pakeisti / panaikinti jo paties užpildytoje deklaracijoje nurodyti duomenys. Tokių aplinkybių, kurias nurodė pareiškėjas, su prašymu kreipdamasis į Registrų centrą (t. y., kad iš tiesų nebuvo išvykęs, deklaraciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos užpildė dėl teisės aktų nežinojimo, suklaidinimo ir kt.), vertinimas nepriskirtinas Registro tvarkytojo kompetencijai. Kaip minėta, Registrų centras įrašo asmens duomenis arba padaro reikiamus pakeitimus ar papildymus Registre tais atvejais, kai iš deklaravimo įstaigos gauna prašymą įrašyti ar ištaisyti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo ar kitus duomenis Gyventojų registre bei pridėtas apskaitos ar kitų dokumentų kopijas (Taisyklių 62 p.).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo aiškintis, ar duomenų teikėjo Registrui pateikti dokumentai ar duomenys yra netikslūs, kaip tai numatyta Gyventojų registro nuostatų 27 punkte. Kaip minėta, pareiškėjas atsakovui pateikto prašymo panaikinti duomenis apie jo išvykimą iš Lietuvos negrindė Registre įrašytų duomenų netikslumu tuo aspektu, kad Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindų jie įrašyti Registre, ar kad egzistuoja tam tikros redakcinio pobūdžio klaidos, todėl nagrinėjamu atveju Nuostatų 27 punktas netaikytinas. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, neturėjo nagrinėti aplinkybių, kurių neteigė pareiškėjas savo prašyme.

25. Nors skundžiamas Raštas turi motyvacijos trūkumų, atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai pateikti labai glaustai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Raštas naikintinas dėl neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai individualiam administraciniam aktui nėra tik formalūs ir savitiksliai, jų paskirtis – užtikrinti, kad suinteresuotas asmuo būtų informuotas apie vieno ar kito administracinio sprendimo priėmimo motyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.). Iš pareiškėjo skundo, pateikto teismui, turinio matyti, kad jis suprato skundžiamo Rašto esmę, bei atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvus, Rašto turinys nesutrukdė jam pasinaudoti teismine gynyba. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus Rašto negaliojimo pagrindo buvimą.

26. Papildomai paminėtina, kad pareiškėjo pateiktos deklaracijos apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos pavadinime aiškiai nurodyta, ši deklaracija „pildoma asmeniui išvykstant ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui“. Taip pat minėtos deklaracijos formoje yra nurodoma, kad asmuo, užpildęs deklaraciją, atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jis, iš tiesų ketindamas išvykti tik 1 savaitės trukmės atostogoms, šią deklaraciją užpildė dėl suklydimo, teisės aktų nežinojimo, vertintini kritiškai.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Registrų centras, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas yra adresuotas netinkamam viešojo administravimo subjektui ir todėl negalėdamas spręsti prašyme išdėstytų klausimų, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, turėjo jo nenagrinėti ir persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai pranešti pareiškėjui, bet nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė. Tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju VSDFV pareiškėjui 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (6.5) I-2416 buvo aiškiai nurodžiusi, kad siekdamas ištaisyti deklaruotus duomenis apie išvykimą iš Lietuvos pareiškėjas turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos seniūniją. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-2-(3.10), atsakydama į pareiškėjo 2019 m. sausio 4 d. prašymą, atsisakė anuliuoti pareiškėjo pateiktus deklaravimo duomenis Registre. Taigi, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Registrų centrą, buvo kreipęsis į deklaravimo įstaigą ir ji jau buvo išnagrinėjusi atitinkamą pareiškėjo prašymą dėl deklaravimo duomenų apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos panaikinimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios yra susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog pareiškėjo prašymas, adresuotas Registrų centrui, nebuvo persiųstas kompetentingai institucijai (Pakruojo seniūnijai), tai lėmė pareiškėjo teisių pažeidimą. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamą Raštą pripažinti neteisėtu iš esmės ir jį panaikinti.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes šiam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė