4e44aab6-ff83-48c0-9cd9-7da013f240a1 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-263-569/2017 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03082-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2; 2.5.4.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių R.

P. ir D. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių R. P. ir D. M. ieÅ¡kinį atsakovams R. D., A. D. ir V. M. bei trečiajam asmeniui notarei E. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės teismo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės E. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ R.

N. testamentÄ ; pripažinti, kad ieÅ¡kovės, įstatyminės įpėdinės, po tėvo R. N. mirties, terminÄ palikimui priimti yra praleidusios dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti.2. IeÅ¡kovės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas R. N.. PrieÅ¡ mirtį (duomenys neskelbtini) tėvas surašė testamentÄ , kuriuo savo turtÄ po mirties paliko atsakovams – savo seserims L. M. ir A. D. bei sesers sÅ«nui R. D.. Teigė, kad abejonių kelia testamento sudarymo aplinkybės, nes tėvas nuo vaikystės (7 metų) sunkiai sirgo cukriniu debetu, liga progresavo, susirgo ir kitomis ligomis.

Dėl visų ligų ir vaistų vystėsi kitos ligos, lėmusios jo asmenybės, charakterio, bÅ«do ir mÄ stymo pakitimus. Dar 2006 metais, tėvui gydantis Kauno medicinos universiteto klinikų Nefrologijos klinikoje, jam buvo diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, buvo paskirti vaistai – neuroleptikai, jis nukreiptas pas psichiatrÄ gydytis ambulatoriÅ¡kai pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vėliau tėvas skundėsi dažnomis hipoglikemijos bÅ«klėmis. Apie tai, kad tėvas jau tam tikrÄ laikÄ neadekvačiai suvokė aplinkÄ bei elgesį sau pavojingu bÅ«du, rodė ne tik tai, kad jis pažeisdavo jam nustatytÄ dietÄ , tačiau jis ne kartÄ buvo perdozavęs insulino ir kitų vaistų dozes, arba, prieÅ¡ingai, nustodavo vartoti jam paskirtus vaistus, atsisakydavo gydymo, kas dar labiau apsunkindavo jo ir taip sunkiÄ bÅ«klę bei ligų eigÄ .

Teigė, kad nurodyti tėvo psichikos sutrikimai turėjo įtakos jo valios formavimuisi arba valios nebuvimui, trūkumui. Tėvas (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikros valios, nes jis nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo suprasti pasekmių ir pats negalėjo suformuoti savo valios. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 748,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio bei 18,36 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ ir priteisė iÅ¡ R. P. ir D. M. į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis po 193,25 Eur iÅ¡ kiekvienos iÅ¡laidas už papildomÄ pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.4. Teismas nevertino 2016-08-24 specialisto Dr. K. D. iÅ¡vados, nes nustatė, kad Dr. K. D. yra ieÅ¡kovės R. P. atstovas pagal pavedimÄ ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas vertino, kad psichiatras ekspertas K. D., bÅ«damas ieÅ¡kovės atstovu, teikia specialisto iÅ¡vadÄ , palankiÄ jo atstovaujamai Å¡aliai ir prieÅ¡ingÄ teismo psichiatrijos ekspertizės aktui, todėl teismas sprendė, kad iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamas, patikimas ir leistinas raÅ¡ytinis įrodymas.

5. Teismas vertino, kad tikroji R. N. valia atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ dukterų buvo iÅ¡reikÅ¡ta dar 2007 metais, o 2011 metais testamentas iÅ¡ esmės buvo tik papildytas, pasisakant dėl naujai atsiradusio (paveldėto) turto ir konkretizuojant paveldimo turto turinį – gyvenamojo namo ir žemės dalis po santuokos nutraukimo su R. N. (Ž.). Teismas sprendė, kad 1990, 2007, 2011 metų testamentų sudarymo seka ir kryptingumas, pasirenkant testamentinius paveldėtojus, taip pat įrodo, kad ginčijamo testamento turinys atitinka testatoriaus valiÄ .

Teismas sprendė, kad tuo momentu, kada R. N. pakeitė savo valiÄ , atimdamas paveldėjimo teisę iÅ¡ dukterų, nėra objektyvių duomenų nustatyti faktui, kad testamento sudarymo dienÄ jis nesuprato savo veiksmų esmės ir jų negalėjo valdyti.6. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl termino palikimui pagal įstatymÄ priimti atnaujinimo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo pripažinti testamentÄ negaliojančiu, todėl atmetus reikalavimÄ Å¡ioje dalyje, atmetė ir reikalavimÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti pagal įstatymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės R. P. ir D. M. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. papildomÄ sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovių valstybės naudai buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos už papildomÄ teismo psichiatrinę ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:7.1.

Sprendimas priimtas pažeidžiant teismo ekspertizės proceso taisykles. Ekspertizės aktai yra su dideliais trÅ«kumais. Papildoma ekspertizė paskirta, pažeidžiant ekspertizių skyrimo procesÄ bei ieÅ¡kovių procesines teises. Ekspertai nesivadovavo visais byloje buvusiais ir ekspertizei atlikti reikÅ¡mingais įrodymais, taip pat liudytojų bei ieÅ¡kovių ir R. N. sutuoktinės R. Ž. (buvusios N.) parodymais. Nurodyti ekspertizių aktų trÅ«kumai, t. y. jų prieÅ¡taringumas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos ar medžiagos, kai tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, neiÅ¡analizavus visos tyrimui pateiktos medžiagos ir esant kitiems trÅ«kumams, negali bÅ«ti teismo priimti, kritiÅ¡kai neįvertinus ekspertizės aktų įrodomosios reikÅ¡mės bei nepatikrinus jų visų byloje esančių įrodymų kontekste. 7.2.

Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesÄ (įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ ) nustatančias normas. Pradinės ekspertizės trÅ«kumus teismas nurodė 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje, skirdamas papildomÄ ekspertizę, tačiau teismo sprendime, vertindamas ekspertizes, kaip įrodymų Å¡altinius, Å¡ių aplinkybių jau nenurodė. Papildomos ekspertizės skyrimo procedÅ«ros pažeidimas yra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio papildomos ekspertizės iÅ¡vados iÅ¡ esmės yra niekinės ir teismas negali Å¡iomis iÅ¡vadomis vadovautis, priimdamas sprendimÄ .

Esant tokiems ekspertinių iÅ¡vadų trÅ«kumams, teismas negali remtis Å¡iais įrodymais ir jais gristi savo sprendimo. Teismas ieÅ¡kovių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų, liudytojų Z. B., L. Ž., L. Å . parodymų nevertino visiÅ¡kai, jų nelygino su kitais įrodymais, nors pripažino, kad jie leistų daryti prielaidÄ dėl R. N. gebėjimo suformuoti savo valiÄ dėl ginčijamo testamento ir jÄ iÅ¡reikÅ¡ti. 7.3. Teismas nepagrįstai nevertino Dr. K. D. iÅ¡vados. Tai, kad Å¡i specialisto iÅ¡vada palanki ieÅ¡kovėms ir prieÅ¡inga teismo psichiatrijos ekspertizės aktams, ji negali bÅ«ti nevertinama ir iÅ¡ anksto, nesusipažinus su jos turiniu, negali bÅ«ti vertinama kaip nepatikima, netinkamu ir neleistinu įrodymu.

Teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė teismo posėdžio metu aplinkybių, kada susiformavo atstovavimo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės R. P. ir eksperto K. D., nors Å¡is momentas yra svarbus, sprendžiant dėl eksperto K. D. pateiktos iÅ¡vados objektyvumo ir patikimumo.7.4. Teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendime ir papildomame sprendime nenurodė, kad ieÅ¡kovių, procesinis elgesys buvo netinkamas, vadinasi, jis buvo tinkamas. Priteisdamas valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių atsirado Å¡ios iÅ¡laidos, t. y. teismas neįvertino to, kad papildoma pomirtinė psichiatrinė ekspertizė buvo paskirta todėl, kad pirminė ekspertizė, kuriÄ atliko ekspertė V.

M., buvo atlikta netinkamai, neiÅ¡tyrus visos ekspertizei pateiktos ekspertinio tyrimo medžiagos, neįvertinus visų duomenų. Papildoma ekspertizė buvo paskirta nuo ieÅ¡kovių nepriklausančių priežasčių, t. y. todėl, kad pirmoji ekspertizė nebuvimo tinkamai atlikta. Dėl to ieÅ¡kovės nesutinka dar kartÄ mokėti už tai, kÄ ekspertė privalėjo atlikti nuo pradžių, t. y. pirminėje ekspertizėje privalėjo įvertinti visÄ medžiagÄ , iÅ¡tirti jÄ ir tinkamai atlikti ekspertinį vertinimÄ .

Taip pat ieÅ¡kovės nesutinka su priteistomis iÅ¡laidomis dar ir todėl, kad pati papildoma ekspertizė buvo paskirta, pažeidžiant ekspertizės skyrimo proceso normas, t. y. ieÅ¡kovėms negalint pateikti savo klausimų ekspertiniam tyrimui.8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R. D. ir A. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:8.1. Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad papildoma ekspertizė buvo paskirta neteisingai, nesilaikant galiojančių įstatymų.

Teismas visiÅ¡kai teisingai įvertino esamÄ byloje medžiagÄ ir paskyrė papildomÄ ekspertizę, o ne pakartotinę, kadangi ieÅ¡kovės, gavusios pirmÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , įrodinėjo, kad tariamai nebuvo atsakyta į visus klausimus. Nors tai buvo papildoma ekspertizė, tačiau savo esme ji atitiko pakartotinės ekspertizės sampratÄ . FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovės rėmėsi vieninteliu argumentu – R. N. nesugebėjimu savarankiÅ¡kai priimti sprendimų. Abi ekspertizės pateikė iÅ¡vadÄ , kad R.

N. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Å iuo atveju įvairių klausimų uždavimas neturėjo ir neturi jokios reikÅ¡mės ekspertizės iÅ¡vadai, kadangi tik asmens, kuris nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti, sandoriai yra naikinami. Visi kiti ekspertams teikiami klausimai yra pertekliniai. 8.2. Tokio pobÅ«džio bylose raÅ¡ytiniai įrodymai - ekspertizės - turi svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę. K. D. iÅ¡vada neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintai įrodymų surinkimo ir pateikimo tvarkai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra įteisintas specialisto institutas, nėra jo apklausos tvarka, jo atsakomybė ir pan.

K. D. buvo apklaustas kaip proceso dalyvis, kuris atstovavo ir atstovauja ieÅ¡kovę R. P.. Dėl to K. D. procesine prasme yra asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi. K. D., kaip proceso dalyvio iÅ¡vada (kadangi ji atitinka ekspertizės aktui) prieÅ¡tarauja CPK 67 straipsnio 1 daliai, kuri numato pagrindus, draudžiančius ekspertui teikti iÅ¡vadÄ . 8.3. Papildomos (pakartotinės) ekspertizės reikalavo ieÅ¡kovės. Kadangi tai buvo ieÅ¡kovių reikalavimas, o ne teismas savo iniciatyva skyrė ekspertizę, visas iÅ¡laidas privalo dengti ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testatoriaus bÅ«senos nustatymo ir testatoriaus tikrosios valios vertinimo, dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių testamento sudarymÄ , jo pripažinimÄ negaliojančiu ir įrodymų vertinimo taisyklių aiÅ¡kinimo ir taikymo, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už papildomos ekspertizės atlikimÄ priteisimo. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų 10.

Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų –teismas, skirdamas papildomÄ ekspertizę, ignoravo eksperto K. D. argumentuotÄ nuomonę; teisėja paskirdama papildomÄ ekspertizę pati suformulavo papildomos ekspertizės klausimus; ieÅ¡kovėms nebuvo suteikta teisė pateikti klausimus papildomai ekspertizei atlikti; teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dėl papildomos ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovių atstovei jos paskelbimo dienÄ neįteikė; teisėja nepagrįstai neinformavo ieÅ¡kovių apie tai, ar bus atidėtas teismo posėdis, bet nurodė, kad klausimÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo spręs tik teismo posėdyje; teismas neatidėjo teismo posėdžio, kad ieÅ¡kovių atstovai turėtų laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms. 11.

CPK 213 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ . Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto iÅ¡vados, galutinai nustato teismas nutartimi. Nepagrįstais vertintini apeliančių argumentai, kad jos negalėjo pateikti klausimų ekspertui. Pažymėtina, kad apeliantės savo 2015-01-15 ir 2015-04-08 praÅ¡ymuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nurodė tik pastabas dėl ekspertizės akto, tačiau klausimų ekspertams nepateikė. 2015-05-14 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovių atstovai, teismas nurodė, kad procesinį sprendimÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo priims ir paskelbs 2015-05-21 16 val.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės, žinodamos, kad teismas nagrinės jų praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, turėjo galimybę papildomai raÅ¡tu pateikti teismui klausimus, dėl kurių pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ , tačiau jų neteikė. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neprivalo tartis su byloje dalyvaujančiais asmenimis ar jų atstovais dėl ekspertams užduodamų klausimų, teisė suformuluoti klausimus suteikta teismui, teismas, juos pateikdamas, atsižvelgia į Å¡alių pateiktus klausimus bei pastabas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klausimus ekspertams suformulavo atsižvelgdamas į ieÅ¡kovių pastabas, nurodytas 2015-01-15 ir 2015-04-08 praÅ¡ymuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Taip pat pažymėtina, jog teismas turi teisę nuspręsti kokia byloje skirtina ekspertizė - papildoma ar pakartotina. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų Å¡iuo atveju nepadarė.12. Apeliančių teigimu teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarties dėl papildomos ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovių atstovei jos paskelbimo dienÄ neįteikė.

Sutiktina su apeliantėmis, kad priėmus nutartį žodinio proceso tvarka, nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiama po nutarties paskelbimo. Tačiau pažymėtina, jog iš 2015 m. gegužės 21 d. informacinės pažymos matyti, kad išklausyti procesinio sprendimo byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko. 2015 m. gegužės 21 d. nutartis ieškovių atstovei buvo įteikta 2015-05-22. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2015 m. gegužės 21 d. nutartį buvo nepagrįstai atsisakyta įteikti.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-07 į bylÄ gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus praneÅ¡imas, kad ekspertė 2015-04-08 teismo posėdyje dalyvauti negalės, nes serga. Apeliančių teigimu teisėja nepagrįstai ieÅ¡kovių atstovei nepranešė iÅ¡ anksto jai žinomo fakto, kad posėdis bus atidėtas dėl ekspertės nedalyvavimo. Å iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad teismas negali iÅ¡ anksto spręsti klausimo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimÄ teismas sprendžia numatyto teismo posėdžio metu, iÅ¡klausęs į teismo posėdį atvykusių Å¡alių nuomonės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės atstovėms nurodė, kad klausimÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo spręs teismo posėdyje.

14. Nepagrįstais vertinti apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, kad ieÅ¡kovių atstovai turėtų laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumato teismui pareigos atidėti bylos nagrinėjimÄ , kad byloje dalyvaujantys asmenys turėtų laiko pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms. Teismas privalo rÅ«pintis, kad civilinė byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , nebÅ«tų vilkinamas bylos iÅ¡nagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį (CPK 72 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad Å¡alys į kiekvienÄ teismo posėdį privalo atvykti pasiruoÅ¡usios bylos nagrinėjimui ir jos užbaigimui. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama virÅ¡ 4 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų nesutikdamas atidėti bylos nagrinėjimo dėl pasiruoÅ¡imo baigiamosioms kalboms. Dėl ekspertizės aktų ir kitų įrodymų vertinimo 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl testamento sudarymo ir jo pripažinimo negaliojančiu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R. N. sudarė testamentÄ , kuriuo jam priklausančiÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, jame esančius visus namų apyvokos ir apstatymo reikmenis paliko savo seserims L. M. ir A. D.. Dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), R. N. paliko sÅ«nėnui R. D.. (duomenys neskelbtini) R. N. mirė. Ä®statymo nustatytu terminu dėl R. N. palikimo priėmimo kreipėsi testamentiniai įpėdiniai – R.

D., A. D.. Ieškovės teigia, kad tėvo psichikos sutrikimai turėjo įtakos jo valios formavimuisi arba valios nebuvimui, trūkumui. Tėvas (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikros valios, nes jis nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo suprasti pasekmių ir pats negalėjo suformuoti savo valios.

16. Apeliantės teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesÄ , neteisingai teismas vertino byloje esančius įrodymus ir ekspertizės aktus, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, jų sÄ sajumo ir pagrįstumo. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad testamentas gali bÅ«ti nuginčytas tuo atveju, kai fizinis asmuo, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.

Testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama iÅ¡raiÅ¡ka yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė, taip pat gali turėti reikÅ¡mės ir valios įforminimo trÅ«kumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

18. Pažymėtina, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).19.

Apeliančių teigimu, teismas ieÅ¡kovių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų, liudytojų Z. B., L. Ž., L. Å . parodymų nevertino visiÅ¡kai. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovių, jų atstovų bei minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimus ir sprendė, kad ieÅ¡kovių, jų atstovų paaiÅ¡kinimai, liudytojų Z. B., L. Ž., L. Å . parodymai tik leistų daryti prielaidÄ dėl R.

N. gebėjimo suformuoti savo valiÄ dėl ginčijamo testamento ir jÄ iÅ¡reikÅ¡ti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ir minėti liudytojai iÅ¡reiÅ¡kė tik subjektyviÄ savo nuomonę apie R. N. gebėjimÄ suformuoti savo valiÄ dėl ginčijamo testamento.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir pagrįstai svaresniais įrodymais laikė ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktų duomenis.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi notarės E. J. paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, kad notarė būtų suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnis), taigi su tvirtinamų sandorių šalimis notaro paprastai nesieja jokie materialieji teisiniai santykiai.

Dėl to notarė nėra Å¡aliÅ¡ka, jos paaiÅ¡kinimai objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki. Pažymėtina, kad notarė, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant testamentÄ , patikrino, ar R. N. neįraÅ¡ytas į neveiksnių asmenų registrÄ , taip pat nurodė, kad jokių įtarimų testatoriaus sveikatos bÅ«klė ir bÅ«sena jai nesukėlė.21. Apeliantės nurodo, kad ieÅ¡kovių pateiktos eksperto K. D. atliktos ekspertizės teismas iÅ¡ viso nevertino kaip įrodymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. D. byloje nėra paskirtas ekspertu, todėl jo pateikta iÅ¡vada nelaikytina eksperto iÅ¡vada.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. D. yra ieÅ¡kovės R. P. atstovas pagal pavedimÄ . Jis kaip Å¡alies atstovas turi teisę teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir kitus įrodymus, todėl jo pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai turėjo bÅ«ti vertinti kaip raÅ¡ytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip jau anksčiau minėta, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

K. D. iÅ¡vadÄ pripažinus raÅ¡ytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Pažymėtina, jog vertinant tuos pačius duomenis K. D. pateikė prieÅ¡ingÄ teismo psichiatrijos ekspertizės aktams vertinimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad K. D. yra ieÅ¡kovės R. P. atstovas pagal pavedimÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atstovas teikia paaiÅ¡kinimus, palankius jo atstovaujamai Å¡aliai.22.

Nepagrįsti apeliančių argumentai, kad byloje atliktos ekspertizės buvo atliktos neįvertinus visų byloje esamų įrodymų ir yra su trÅ«kumais. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje 2014-04-04 paskirta R. N. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, ar R. N. testamento sudarymo metu sirgo psichine liga ar turėjo psichinį sutrikimÄ ir ar dėl psichinės ligos ar psichinio sutrikimo testamento sudarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2014 m.

Kauno 2 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu R. N. turėjo psichikos sutrikimÄ â€“ paranoidinį asmenybės sutrikimÄ , tačiau nepaisant Å¡io asmenybės sutrikimo, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti. 23. 2015-01-15 ir 2015-04-08 praÅ¡ymuose dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovės nurodė ekspertizės trÅ«kumus: ekspertizės akte ekspertė neanalizavo to, kiek įtakos R. N. psichikos sutrikimų iÅ¡sivystymui galėjo turėti esantys organiniai galvos smegenų pažeidimai, kurie buvo objektyviai nustatyti atliktuose radiologijos galvos smegenų tyrimuose;

Ekspertizės akte nenurodyti ir visiÅ¡kai nevertinti R. N. psichikos sutrikimai, kurie iÅ¡sivystė dėl diabetinės encefalopatijos; ekspertizės akte nevertinta medicininės dokumentacijos duomenų apie R. N. elgesio neadekvatumÄ bei kritikos stokÄ savo sveikatos bÅ«klei; ekspertizės akto iÅ¡vadų dalyje nevertinti duomenys iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei VÅ¡Ä® Alytaus poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos ir 2006-07-12 R. N. žmonos pareiÅ¡kimo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninei apie jos vyro smurtinį, agresyvų, neadekvatų elgesį žmonos ir dukrų atžvilgiu; ekspertizės akte ekspertė nenurodė, kokiu pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad remiantis liudytojų parodymais R.

N. vyravo asmenybės sutrikimas, o ne lėtinis psichikos sutrikimas. Taip pat nevertinti ilgalaikiai, akivaizdÅ«s R. N. mÄ stymo ir elgesio sutrikimai, tokie kaip lėtinė kliedesinė simptomatika, iÅ¡sivysčiusi organinio galvos smegenų pažeidimo pasėkoje; ekspertizės akte neanalizuojama, kokiÄ Ä¯takÄ R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi galėjo turėti ilgalaikis IV stadijos inkstų funkcijų nepakankamumas, lėtinė uremija; ekspertizės akte nepaaiÅ¡kinta, kokiÄ Ä¯takÄ R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi turėjo ilgalaikė sunkaus laipsnio anemija; ekspertizės akte nepaaiÅ¡kinta, kokiÄ Ä¯takÄ R.

N. psichikos sutrikimų vystymuisi turėjo ilgalaikis lėtinis Å¡irdies funkcijos nepakankamumas, lėtinė iÅ¡eminė Å¡irdies liga; ekspertizės akte nepaaiÅ¡kinta, kokiÄ Ä¯takÄ R. N. psichikos sutrikimų vystymuisi galėjo turėti dažnos hipoglikeminės bÅ«klės; ekspertizės akte nenurodytos ir nevertintos aplinkybės apie 2006-04-11 R. N. nustatytus specialiuosius nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikius; nenurodyta, kad R. N. 2007-01-16 VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. K. ligoninėje buvo nustatyta diagnozė nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.9); ekspertizės akte neatsispindi, ar alkoholio vartojimas itin sunkios somatinės patologijos fone galėjo įtakoti psichikos sutrikimų iÅ¡sivystymÄ bei pasunkinti jau esamÄ organinį galvos smegenų pažeidimÄ ; ekspertizės akte neatsispindi, ar ilgalaikis, blogai kompensuojamas cukrinis diabetas su dažnomis hipoglikemijos bÅ«klėmis, terminalinis inkstų funkcijų nepakankamumas su iÅ¡reikÅ¡ta uremija, lėtinė iÅ¡eminė Å¡irdies liga, sunkaus laipsnio anemija, lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas su dažnais Å«miais tranzitoriniais priepuoliais, galėjo R.

N. sÄ lygoti organinius morfologinius galvos smegenų pažeidimus. 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016-05-21 teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ , sprendžia, kad 2014 m. Kauno 2 teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvę trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti atlikus papildomÄ ekspertizę. Atsakius į papildomus klausimus, 2016-05-21 teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog įvertinus papildomai esamus duomenis, nepakanka duomenų diagnozuoti R. N. lėtinį psichikos sutrikimÄ (kliedesinį sutrikimÄ ), o somatinės ligos, alkoholio vartojimas galėjo įtakoti psichikos sutrikimų iÅ¡sivystymÄ , pasunkinti organinį galvos pažeidimÄ , sukelti polietologinę encelofatijÄ , tačiau vertinant medicininę dokumentacijÄ , susiformavusi polietologinė encelofatija nesukėlė lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo, dėl kurio (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.25.

Teisėjų kolegijos vertinimu ekspertai, atlikdami ekspertizę ir papildomÄ ekspertizę, tyrė visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , medicininę dokumentacijÄ , duomenis iÅ¡ PK, Greitosios pagalbos duomenis, liudytojų parodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Ekspertizės aktų struktÅ«ra ir turinys yra tinkami. Ekspertizės aktuose suformuluotos iÅ¡vados yra pagrįstos, iÅ¡samios, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ekspertizės aktuose suformuluotomis iÅ¡vadomis.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų bei įrodymų nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad R. N. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

27. Pažymėtina, kad išvados konkrečioje byloje turi būti daromos pagal joje esančius įrodymus, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes.28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.29. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymo sÄ lygas, vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog R.

N. sudarytas ginčijamas testamentas atitiko jo tikrÄ jÄ valiÄ ir įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl papildomo sprendimo 30. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ ir priteisė iÅ¡ R. P. ir D. M. į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis po 193,25 Eur iÅ¡ kiekvienos iÅ¡laidas už papildomÄ pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir jų atstovė prašė skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovių ir jų atstovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi skyrė R. N., mirusio (duomenys neskelbtini), papildomÄ teismo psichiatrinę ekspertizę (pomirtinę), kuriÄ atliko Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai.32. CPK 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimÄ .

Sumos sumokėtos ekspertams, priskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 90 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alis, kuri pateikė praÅ¡ymÄ atlikti ekspertizę, iÅ¡ anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį avanso sumokėjimas yra bylos Å¡alies, pateikusios praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , pareiga, kurios nustatymas nepriklauso teismo diskrecijai, t. y.

Å¡alis, pateikusi praÅ¡ymÄ atlikti vienÄ iÅ¡ nurodytų procesinių veiksmų, prisiima ir prievolę iÅ¡ anksto apmokėti jo iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė ieÅ¡kovėms apmokėti papildomos ekspertizės iÅ¡laidas, tačiau ieÅ¡kovės geranoriÅ¡kai apmokėti atsisakė.

33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomÄ sprendimÄ ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis po 193,25 Eur iÅ¡ kiekvienos iÅ¡laidas už papildomÄ pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Dėl to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 34.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos joms nepriteisiamos. Atsakovai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nepraÅ¡o.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. TeisėjaiJurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė