2019-02-20 Nr. AB-4701-3-62-3-01203-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2058-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01203-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-iame ir 2-ame sektoriuose (išskyrus 2-o sektoriaus 21-ą būrį) bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose buvusios gyvenimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų ir prilygintinos kankinimui. Pareiškėjas nėra ir nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai numato ir reglamentuoja teisės aktai.

3. Pareiškėjas teigė, jog gyvenamojo ploto trūkumas, išskyrus 21-ą būrį, sudarė daugiau kaip 1 kv. m. Plotą mažino ir tai, kad nebuvo poilsio (laisvalaikio) kambario, asmeniniai drabužiai buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, buvo per maža virtuvėlės patalpa, plotą užėmė gultai, pertekliniai laisvalaikio kambariui skirti baldai. Kamerų patalpose taip pat trūko gyvenamojo ploto, dalį patalpos užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, kurio plotas 1,42 kv. m. Pateikė vienam asmeniui tekusio grindų ploto skaičiavimą, kuris, jo nuomone, pareiškėjui teko mažesnis už turėjusią tekti 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m ploto normą. Poilsio kambario nebuvo nei viename iš būrių, išskyrus 21-ą būrį, tai lėmė didesnę trintį su kitais nuteistaisiais, papildomai atsirado daiktų (televizorių, radijo imtuvų ir kt.). Pareiškėjas beveik niekada nesinaudodavo būrio virtuve, nes nepakakdavo kantrybės laukti eilėse, vykdavo nuolatiniai ginčai tarp nuteistųjų, kurie peraugdavo į agresiją.

4. Pareiškėjas nurodė, jog suteikta teisė tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu neatitiko teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių 19.4 punktas nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Dėl teisės apsilankyti duše dažniau nei vieną kartą per savaitę nuteistiesiems suteikimo yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. sausio 12 d. pažymoje. Anot pareiškėjo, buvo per mažas kiekis dušo sietelių, praustuvių ir unitazų. Gyvenamuosiuose pastatuose šiferiniuose stogo lakštuose buvo uždraustos medžiagos – asbesto. Be to, atsakovas suteikė netinkamą gulimą inventorių – lovą, nes ji daugiavietė ir pasibaigęs jos eksploatavimo laikas. Pareiškėjas ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovą, prašydamas suremontuoti ar leisti už asmenines lėšas įsigyti tinkamą lovą, bet atsakymas būdavo neigiamas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad skalbimo ir džiovinimo paslauga vienas nuteistasis galėjo pasinaudoti vieną kartą per septynis mėnesius. Drabužių džiovinimas toje pačioje patalpoje didino drėgmės lygį, šaltuoju paros metu drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti, vėdinimas per langus buvo nepakankamas, ypač kai lauke šalta arba karšta. Savo gyvenamajai vietai tvarkyti pareiškėjas pirko valymo priemones iš savo asmeninių lėšų, naudodavo savo asmeninius drabužius, kaip valymo skudurus, nes atsakovas valymo priemones atsisakydavo suteikti. Nepatogios būsenos sėdėjimas sukėlė nepatogumus valgant, rašant laiškus, skaitant, skaitymas antrame lovos aukšte buvo nekokybiškas ir blogino regėjimą, nes buvo per tamsu. Taip pat nurodė, kad atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, nesuteikė tinkamai asmeninei higienai šilto vandens, netinkamai įrengė vietas rūkymui, nebuvo įrengtų evakuacinių išėjimų, nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpino elektros instaliacijos tvarkingumu, tiekė netinkamą valdišką maistą.

6. Pareiškėjo nuomone, atsakovas jį laikė netinkamomis kalinimo sąlygomis, dėl ko pareiškėjas jautė nuovargį ir išsekimą, sąnarių gėlimą, stuburo, nugaros, kaklo, galvos skausmus, nuolatinę antisanitarinę aplinką, orumo pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimas su kitais, pasidarė uždaresnis, sutriko sveikata, kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, buvo veikiamas psichologiškai, miegas būdavo neramus, neišsimiegodavo, pasidarė apatiškas aplinkai, prarado ir tinkamai nebeįvertina gyvenimo vertybių, prarado savisaugos jausmą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70–79).

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Nustatant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą, teisės aktai nenumatė tokio skaičiavimo būdo, kad baldų užimamas plotas būtų išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl dažnai nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Pažymėjo, jog pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjo režimą, kadangi per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam buvo skirtos 36-ios nuobaudos ir nė vieno paskatinimo. Atvykęs į pataisos namus, jis buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis pasirašytinai, todėl savo teises ir pareigas žinojo. Informacija, koks inventorius, koks jo kiekis buvo kiekvienoje kameroje, gyvenamojoje patalpoje įstaigoje nekaupiama. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

9. Atsakovo atstovas teigė, jog kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti buvo pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Teisės aktai nenumatė karšto vandens tiekimo į būrių virtuvės patalpas, tačiau dušinėse karštas vanduo buvo tiekimas nuolat. Būrio prausyklose buvo sumontuoti karšto vandens boileriai. 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti. 2-ame ir 3-iame sektoriuose atskirose patalpose įrengtos skalbimo mašinos, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kiemuose. Drabužius nuteistieji galėjo skalbti dušinėje, maudymosi metu, kur karštas vanduo buvo tiekiamas nuolat. Kiekvienam pataisos namuose laikomam nuteistajam, įskaitant ir pareiškėją, kartą per mėnesį buvo išduodama: skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas), o kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Įstaigoje buvo patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka.

10. Atsakovo atstovas nurodė, jog patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę galėjo lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Dėl vietos stokos įstaiga neturėjo galimybės įrengti nuteistiesiems poilsio kambarių, tačiau visuose būriuose buvo įrengtos virtuvėlės, jose nuteistieji turėjo galimybę gaminti ir laikyti maistą. Kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai buvo atskirti siena iki lubų. Įstaigoje buvo sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, su priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos iškabintos kiekviename būryje. 2-o sektoriaus būriuose papildomo evakavimo išėjimo nebuvo. Asbesto dulkių pavojus galėjo atsirasti asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Vykdant tokius darbus pareiškėjas būtų etapuotas. Maistas nuteistiesiems buvo gaminamas ir išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris teisės aktų reikalavimus atitiko. Patalpos buvo vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikė mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Gyvenamąsias patalpas tvarkė patys nuteistieji, tam jiems buvo išduodamos valymo priemonės. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kurios pagrindu buvo periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Esant poreikiui, administracija organizuodavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlikdavo asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui nebuvo. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Sveikatos priežiūros specialistus dėl stuburo skausmų, dėl nemigos, tačiau dėl pablogėjusio regėjimo nesikreipė. Išreiškė nuomonę, kad nusiskundimai sveikata su netinkamomis gyvenimo sąlygomis nebuvo susiję. Į Psichologinės tarnybos specialistus dėl gyvenimo sąlygų taip pat nesikreipė, todėl argumentai dėl dvasinės skriaudos, emocinės depresijos, pažeminimo nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl manė jog pareiškėjo skundas nepagrįstas.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 131–141).

13. Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusios neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.

14. Teismas nustatė, jog ginčui aktualus laikotarpis buvo nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d., išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 18 d., kada pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

15. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam trūko gyvenamojo ploto. Atsakovas pateikė į bylą informaciją apie gyvenamąsias ir kamerų tipo patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas (jų plotus, miegamųjų vietų skaičių, vienam asmeniui realiai tekusį plotą), su kuo pareiškėjas nesutiko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė Pravieniškių PN-AK raštus, patvirtinančius informaciją apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose 2005 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. gegužės, birželio mėn., kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 5. Iš teismui šalių pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad gyvenamų vietų skaičius gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose atitinkamais laikotarpiais kito, tačiau nei pareiškėjo, nei atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai nepatvirtino, kiek konkrečiai gyvenamųjų vietų gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose buvo ginčui aktualiu laikotarpiu. Nors bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas, bet realiai atliko bausmę kamerų tipo patalpose (pvz., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d.), todėl teismo nuomone, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose negalėjo lemti jo gyvenimo sąlygų ar pažeisti jo teisių.

16. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčui aktualiu laikotarpiu atitinkamose gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose buvusio miegamųjų vietų skaičiaus, todėl teismas darė išvadą, kad nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. (35 dienas), nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. (8 dienas), nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. vasario 4 d. (8 dienas), nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. (10 dienų), nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 9 d. (13 dienų) ir nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 26 d. (6 dienas), pareiškėją laikant 2-o sektoriaus kamerose Nr. 9, Nr. 5, Nr. 4 ir Nr. 2, jam teko nuo 3,39 iki 3,55 kv. m (turėjo tekti 3,6 kv. m ploto), todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai nuo 0,21 iki 0,05 kv. m ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 80 dienų (iš jų 35 dienas gyvenamojo ploto jam teko mažiau nei 3,00 kv. m, plotą skaičiuojant atmetus kameros sanitarinio mazgo užimamą plotą); nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 24 d. (1 mėn. 13 dienų), nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (1 mėn. 18 dienų), nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. (19 dienų), nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (5 dienas), nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. (7 dienas), nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. vasario 25 d. (2 dienas), nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 16 d. (8 dienas), nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 21 d. (4 dienas), nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. (4 mėn. 10 dienų), pareiškėją apgyvendinus 3-io sektoriaus 9-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje, 2-o sektoriaus 5-o būrio 1-oje ir 2-oje, 6-o būrio 3-ioje ir 1-oje, 2-o būrio 2-oje, 12-o būrio 3-ioje, 8-o būrio 1-oje ir 15-o būrio 3-ioje gyvenamosiose (bendrabučio) patalpose, jam teko nuo 2,04 iki 3,0 kv. m (turėjo tekti 3,1 kv. m) gyvenamojo ploto, todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai nuo 1,1 kv. m iki 0,1 kv. m) ir toks pažeidimas iš viso truko 8 mėnesius 26 dienas.

17. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose buvę baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose, todėl skaičiuojant pažeistą ploto normą, teismas atsižvelgė į kameroje buvusio sanitarinio mazgo užimamą plotą. Iš byloje nustatytų aplinkybių buvo nustatyta, jog kamerų tipo patalpose, atsižvelgiant į sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,42 kv. m), kameroje Nr. 9, 35 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3 kv. m plotas (pareiškėjui teko 2,84 kv. m ploto). Byloje nenustačius, kad nuteistajam atliekant nuobaudas šis ribojimas buvo kompensuotas kokiomis nors adekvačiomis priemonėmis, teismas šiuo pagrindu konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

18. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, jog 2-ame ir 3-iame sektoriuose nebuvo įrengtų poilsio kambarių nuteistiesiems ir atsakovui nepateikus ginčui aktualiu laikotarpiu santykinę oro drėgmę patvirtinančių įrodymų, šiuos pažeidimus pripažino nustatytais.

19. Teismas nurodė, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl per mažo kiekio praustuvių ir unitazų, tačiau atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, pažymėjo, kad praustuvių ir unitazų per mažas kiekis neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir minėtą aplinkybę vertino kaip šio pažeidimo dalį, nors atskiru teisės normų pažeidimu jos nelaikė.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjui suteikiant teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, nacionaliniai teisės aktai pažeisti nebuvo. Paminėjo, jog pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymoje rekomendacija dėl galimybės sudarymo nuteistiesiems apsilankyti duše dažniau nei vieną kartą per savaitę nebuvo privalomojo pobūdžio ir buvo adresuota ne Pravieniškių PN-AK administracijai, todėl šiuo atveju teisinės reikšmės neturėjo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas dėl laiko stokos prausiantis duše nesiskundė, todėl Konvencijos 3 straipsnio ir teisės aktų keliamų reikalavimų pažeidimų nenustatė.

21. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl priemonių patalpoms valyti neišdavimo, netinkamos lovos laikė deklaratyviais ir nepagrįstais, kadangi pareiškėjas šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

22. Teismas, remdamasis byloje pateiktu Pravieniškių PN-AK 2017 m. vasario 24 d. raštu, pareiškėjo argumentus, jog įstaigos gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjui tik darant prielaidą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas galėjo sukelti jam nepatogumus ir jų neindividualizavus bei nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, todėl pareiškėjo teiginiai buvo atmesti. Teismas iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK 2017 m. vasario 24 d. rašto Nr. S-4288 nustatė, kad gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, o 2-o ir 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpose buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Pareiškėjas minėtų aplinkybių iš esmės neginčijo, todėl teismas konstatavo, jog gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų vėdinimas per langus ir ventiliacines angas higienos normų reikalavimus atitiko.

23. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai su pataisos įstaigos vidaus tvarka, kadangi byloje pateiktas pareiškėjo pasirašytas dokumentas patvirtino, kad su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir nuteistojo atmintine jis buvo supažindintas 2013 m. gruodžio 11 d. Teismas atmetė ir kitus pareiškėjo argumentus dėl atsakovo tinkamai neatlikto remonto ir grybelio pašalinimo darbų, netinkamo asmeninei higienai šalto vandens, netinkamai įrengtų vietų rūkymui, elektros instaliacijos tvarkingumo, per retai suteiktos teisės naudotis skalbimo ir džiovinimo paslaugomis, netinkamo maisto, nepatogumų valgant, rašant laiškus, skaitant, kadangi minėtų aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo, neindividualizavo dėl nurodytų aplinkybių atsiradusių pasekmių ir paties žalos fakto. Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių nusilpusį regėjimą, todėl teismas pažymėjo, kad dėl pablogėjusio regėjimo pareiškėjas nesikreipė.

24. Teismas nesutiko su pareiškėjo atliktais preliminariais skaičiavimais ir aplinkybe, kad kiekvieną savaitę kiekvienas nuteistasis turėjo po 10 kg sausų skalbinių. Atsakovo pateiktas oficialus dokumentas patvirtino, kad įstaigos 2-ame ir 3-iame sektoriuose atskirose patalpose buvo įrengtos skalbimo mašinos, kur buvo galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos buvo įrengtos ir būrio kiemuose. Dienotvarkėje nurodytu būrio maudymosi metu drabužius nuteistieji turėjo galimybę skalbti drabužius dušinėje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad drabužių skalbimo, džiovinimo paslaugos buvo teikiamos tinkamai.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie patirtus išgyvenimus ir įtaką jo sveikatai. Iš atsakovo į bylą pateikto Medicininio pažymėjimo nustatė, kad pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje ginčui aktualiu laikotarpiu aprašyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo pasireikšti ir laisvėje gyvenantiems žmonėms. Teismas vadovavosi Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2017 m. liepos 4 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, kančių, psichologinių pergyvenimų, sumažėjusio bendravimo, nervingo miego, orumo pažeminimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė o įrašų apie kreipimąsi dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su netinkamomis gyvenimo sąlygomis įkalinimo vietoje, pateikta nebuvo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui turėjusią tekti ploto normą, laisvalaikio kambario nebuvimą, nepaneigus aplinkybės dėl per didelės santykinės oro drėgmės), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK jis būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

26. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje asmeniui tenka ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto pažeidimo mastą, jo trukmę (80 dienų laikant jį kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turėjęs tekti plotas pagal nacionalinę teisę (ne mažiau 3,6 kv. m) bei 35 dienas iš jų neužtikrinant minimalus 3 kv. m kameros ploto, išskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamą plotą), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vertino 800 Eur.

III. 27. Pareiškėjas E. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 146–152).

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad atsakovas nesudarė tinkamų bausmės atlikimo sąlygų, todėl pareiškėjas buvo kalinamas sveikatą žalojančioje aplinkoje. Sudarytos kankinimo ir orumą žeminančios, antisanitarinės sąlygos, atsakovo piktybinis teisės aktų reikalavimų ignoravimas sumenkino pareiškėjo jausmus, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Eur. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus bei skunde nurodytų galimų pažeidimų reikšmę.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo E. A. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą (b. l. 157–160).

30. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Pravieniškių PN-AK teigimu, vien tik mažesnio gyvenamojo ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog yra pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Teigia, jog ploto trūkumas kameros tipo patalpoje negalėjo sukelti papildomų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Pažymi, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d., atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, nesutinkantis su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, tiek atsakovas, kuris teigia, kad ne visais atvejais mažesnio ploto suteikimas yra laikomas Konvencijos pažeidimu, dėl ko nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y., ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas atitinkamose gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, kurių vienam asmeniui tenkantis plotas buvo atitinkamai mažesnis nei 3,6 kv. m ir 3,1 kv. m, dėl ko buvo pažeista pareiškėjo teisė į jam priklausančio gyvenamo ploto normą. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. (35 dienas), nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. (8 dienas), nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. vasario 4 d. (8 dienas), nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. (10 dienų), nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 9 d. (13 dienų) ir nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 26 d. (6 dienas), pareiškėją laikant 2-o sektoriaus kamerose Nr. 9, Nr. 5, Nr. 4 ir Nr. 2, jam teko nuo 3,39 iki 3,55 kv. m (turėjo tekti 3,6 kv. m ploto), todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai nuo 0,21 iki 0,05 kv. m ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 80 dienų (iš jų 35 dienas gyvenamojo ploto jam teko mažiau nei 3,00 kv. m, plotą skaičiuojant atmetus kameros sanitarinio mazgo užimamą plotą); nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 24 d. (1 mėn. 13 dienų), nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (1 mėn. 18 dienų), nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. (19 dienų), nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (5 dienas), nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. (7 dienas), nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. vasario 25 d. (2 dienas), nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 16 d. (8 dienas), nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 21 d. (4 dienas), nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. (4 mėn. 10 dienų), pareiškėją apgyvendinus 3-io sektoriaus 9-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje, 2-o sektoriaus 5-o būrio 1-oje ir 2-oje, 6-o būrio 3-ioje ir 1-oje, 2-o būrio 2-oje, 12-o būrio 3-ioje, 8-o būrio 1-oje ir 15-o būrio 3-ioje gyvenamosiose (bendrabučio) patalpose, jam teko nuo 2,04 iki 3,0 kv. m (turėjo tekti 3,1 kv.

m) gyvenamojo ploto, todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai nuo 1,1 kv. m iki 0,1 kv. m ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 8 mėnesius 26 dienas. Pareiškėjas pirmos instancijos teismo nustatyto laikotarpio neginčija.

37. Nors pareiškėjo teisės į jam priklausančią minimalią gyvenamojo ploto normą pažeidimas truko iš viso 348 dienas, pažymėtina, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui tenkančio gyvenamo ploto trūko nežymiai (iki 0,2 kv. m).

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto (80 dienų jam teko mažiau nei 3,6 kv. m, o 8 mėnesius 26 dienas pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos ploto), taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl per didėlės santykinės oro drėgmės patalpose, dėl gyvenamajame korpuse nesančio poilsio kambario, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str.). Laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, įvertinus pakankamai ilgą pažeidimų trukmę, atsižvelgiant į tai, kad judėjimą dar labiau apribojo patalpoje esantys baldai, vertintina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pobūdį (pataisos namuose sudaroma galimybė judėti po visą lokalinį sektorių neribotai nuo ryto iki vakaro), į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą padidinti ir pareiškėjui priteisti 2 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas, kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui E. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė