4e42ab88-e9ab-4df9-a123-0724ae0b3945 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2S-272-585/2012Proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 128.17.; 122.3.;122.4. (S)                                                                                                                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. sausio 19 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės ir įkeisto turto savininkės V.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutarties, kuria iÅ¡ieÅ¡kota skola, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB ,,Swedbank“ pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo skolininkei V. G., n u s t a t ė:  Hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120080009773, 2008-04-09 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2035-03-30 gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , V. G. įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini).2010-11-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi minėtÄ daiktÄ areÅ¡tavo. Kreditorius pakartotiniu pareiÅ¡kimu prašė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. sausio 18 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kojo skolÄ : 354 139 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 28 867,23 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, viso 383 006,23 Lt, 131 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 6 mėn. VILIBOR + 1,0 proc. marÅ¾Ä sutartinių metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (t.y. nuo 354 139 Lt) bei 5 proc. įstatyminių metinių palÅ«kanų nuo visos įsiskolinimo sumos (t.y. nuo 383 006,23 Lt), skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-01-18, iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. G.. Skolininkė atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-18 nutartį panaikinti. Nurodė, kad bankas pažeidė kredito sutarties 4.2 punktÄ , kuriame numatyta, kad kredito gavėjui pateikus bankui motyvuotÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , bankas svarstys galimybę atidėti kredito dalinių grÄ Å¾inimų mokėjimo terminus, neveikė taip, kaip reikalauja profesinė veiklos standartai, pažeidė bendrÄ jÄ pareigÄ užtikrinti veiklos patikimumÄ , efektyvumÄ ir saugumÄ tokiu bÅ«du, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų, todėl vienaÅ¡aliÅ¡kai kredito sutartį nutraukė pažeisdamas skolininkės teisėtus interesus, ko pasekoje turtas negali bÅ«ti parduodamas iÅ¡ varžytynių, o kredito sutarties galiojimas privalo bÅ«ti atnaujintas, nustatant protingas priemones kreditoriaus finansinių lėšų grÄ Å¾inimui, bet nepažeidžiant skolininkės interesų.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB ,,Swedbank“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardintais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos medžiaga nustatyta, kad hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120080009773, 2008-04-09 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2035-03-30 gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , V.

G. įkeitė AB bankui „Hansabankas“ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkė pasiraÅ¡ytos kredito sutarties nevykdė, kreditorius, remdamasis sutarties 11.2.1. p., vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, paduodamas atitinkamÄ praÅ¡ymÄ hipotekos teisėjui. Ä®keistas nekilnojamasis daiktas buvo areÅ¡tuotas, o skolininkei per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo skolos negrÄ Å¾inus, kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl įkeistų daiktų pardavimo iÅ¡ varžytynių.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos iÅ¡sprendus kreditoriaus pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto (teismo ankstesne nutartimi jau areÅ¡tuoto) daikto, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako dėl priverstinio skolos ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ros antrojo etapo prielaidų (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių.  Pagrindinis argumentas, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-01-18 nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , apeliantės (skolininkės) nuomone, yra tas, kad pareiÅ¡kėjas (kreditorius) nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė kredito sutartį su skolininku.

Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).

Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali bÅ«ti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumÄ , esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga bÅ«ti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iÅ¡ vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tuomet reikėtų įvertinti ir priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo prielaida tapusių Å¡alis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ bei kreditoriaus veiksmų atitikimÄ bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju kreditavimo sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iÅ¡ vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko, kuris yra fizinis asmuo, iÅ¡ kitos pusės. Kaip matyti, skolininkui buvo suteikta kredito suma – 350 100 Lt, o kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje numatyta suteikto kredito paskirtis: buto įsigijimas (b.l. 32). Dėl tokių sÄ lygų buvimo apeliacinis teismas sprendžia, jog skolininkas kreditÄ Ä—mė vartojimui, taigi yra pagrindas konstatuoti, jog tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir Å¡ioje byloje taikytini minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad hipotekos teisėjas turėjo pareigÄ patikrinti kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ , tačiau tokios pareigos neįvykdė ir sutarties nutraukimo teisėtumo nurodomu aspektu netyrė, visiÅ¡kai netirdamas reikÅ¡mingų klausimo iÅ¡nagrinėjimui aplinkybių, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartis naikintina, kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančių sÄ lygų vertinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 3 p.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.                                          Teisėjas                                                                                  Vytautas Zelianka