4e405938-63f6-4e4b-82ee-5dd1facc443b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1691-331/2013                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03373-2012-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2; 14.4; 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K., S. K., S. K. ir R. V. skundÄ atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Trakų rajono savivaldybės administracija 2012-11-19 sprendimu Nr. AP3-4731, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 punkto nuostatÄ , žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, įgytas iÅ¡ valstybės pagal šį įstatymÄ pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos, todėl nepritarė detaliojo plano, kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, rengimui, ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiÅ¡kėjams neperdavė (b. l. 4, 33-34).PareiÅ¡kėjai S. K., S. K., S. K. ir R.

V., nesutikdami su Å¡iuo sprendimu, kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3) ir praÅ¡o:

1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimÄ Nr. AP3-4731;

2) įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių perleisti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį su pareiÅ¡kėjais.PaaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 (toliau – ir ApraÅ¡as), 3 punkto, 7 punkto 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) suformuotÄ praktikÄ , kurioje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo nėra absoliuti ir turi bÅ«ti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, o, nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo bÅ«ti sudaroma.

Administracinėje byloje Nr. A14-253/2007 teisėjų kolegija nurodė, kad minėta vieÅ¡ojo administravimo subjekto teisė negali bÅ«ti prilyginta privačioje teisėje veikiančiam sutarties Å¡alių valios laisvės principui. VieÅ¡ojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose, todėl atsakovas gali paneigti pareiÅ¡kėjui įstatymu suteiktÄ teisę perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises tik remdamasis įstatyme (teisės akte) nustatytu pagrindu (2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-253/2007).

Konkretizuodamas paminėtų normų taikymÄ , LVAT yra pažymėjęs, jog žemės sklypų valdytojo ar naudotojo praÅ¡ymas bei teisės aktuose įtvirtintų sÄ lygų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti buvimas sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigÄ sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, o kitoks Å¡ių normų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų vieÅ¡osios teisės principams (2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008).Trakų rajono savivaldybės administracija privalo perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiÅ¡kėjams ir sudaryti sutartį, nebent tai prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 punkte ir ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtintoms nuostatoms, kad detalieji planai nerengiami, jei jie prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

Skundžiamame Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendime Nr. AP3-4731 nėra nurodyta, kokias teisės normas pažeistų planavimo tikslai, taip pat nenurodyta, kad prieÅ¡taraujama bendrajam ar specialiajam planui. Apribojimas nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus atsirado nuo 2007-09-25, kai Å¡ie žemės sklypai buvo nupirkti iÅ¡ valstybės pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DA-4404. Å is įraÅ¡as galioja ir perleidus žemės sklypÄ kitiems asmenims. 5 metų terminas suėjo 2012-09-25, nes įstatyme nurodyta sÄ lyga, kad nupirkus žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės, paskirtis gali bÅ«ti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.

PraÅ¡ymas paduotas 2012-10-16, t. y. suėjus 5 metų terminui, todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos atsisakymas perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir pažeidžiantis pareiÅ¡kėjų teises.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas V. P. palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovė - Trakų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 60–61) paaiÅ¡kino, kad pagal pareiÅ¡kėjų 2012-10-19 praÅ¡ymÄ , planavimo tikslas – pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitÄ , nustatyti naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ .

Jų praÅ¡yme iÅ¡vardintų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio/kiti žemės Å«kio paskirties sklypai. Žemės sklypai suformuoti padalijus daiktÄ , vadovaujantis specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – žemėvaldų projektu, kuris rengiamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija).

Žemės sklypų pažymėjimuose apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre 8 punkte nurodyti „apribojimai pagal ŽŪL įstatymÄ nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus“. Šį apribojimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis. Apribojimai galioja nuo 2008-11-07 ir jų galiojimo terminas nesuėjo. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja ApraÅ¡as, kurio 7 punkte iÅ¡vardinti tikslai ir nurodytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sÄ lygos.

Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytas tikslas – pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitÄ nustatyti naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nesuėjus apribojimų galiojimo terminams, prieÅ¡tarauja teisės akto reikalavimams.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

Skundas tenkintinas. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimo Nr. AP3-4731, kuriuo atsisakyta pritarti rengti detalųjį planÄ , kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, ir perduoti pareiÅ¡kėjams detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiam ginčo klausimui aktualÅ«s teritorijų planavimÄ reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau - TPÄ®), Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 (redakcija, galiojanti nuo 2010-11-21), Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas) ir kiti su Å¡ių aktų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (TPÄ® 20 straipsnio 1, 2 dalis). Detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas.

Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei (TPĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos planus tvirtinusi institucija. Å iuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.

Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali bÅ«ti tvirtinamas, iÅ¡laidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos (TPÄ® 24 str. 4 d.).Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, ir valstybinės žemės valdytojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Å¡iuo ApraÅ¡u, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų praÅ¡ymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.ApraÅ¡o 7 punkto 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali bÅ«ti perduodamos ir sutartis sudaroma tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymÄ rengiami detalieji planai.

Valstybinės žemės valdytojai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas gali perduoti tik planuojant teritorijas, kurių reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultÅ«riniams projektams, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, įgyto iÅ¡ valstybės pagal šį įstatymÄ pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.

Draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus žemės sklypÄ tretiesiems asmenims. Valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įraÅ¡oma sÄ lyga, kad nustačius, jog pagal šį įstatymÄ pirmumo teise įgyta valstybinė žemės Å«kio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti Å¡iÄ Å¾emę už tÄ pačiÄ kainÄ , už kuriÄ ji buvo įsigyta iÅ¡ valstybės. Valstybės teisė atpirkti ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudojamÄ Å¾emės sklypÄ už tÄ pačiÄ kainÄ , už kuriÄ jis buvo įsigytas iÅ¡ valstybės, iÅ¡lieka ir perleidus šį žemės sklypÄ tretiesiems asmenims.

Taigi, šiuo atveju, keisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį galima ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Ginčas tarp šalių kilo būtent dėl šios teisės normos aiškinimo, nes pareiškėjai mano, kad 2007-09-25 įsigytų žemės ūkio paskirties sklypų 5 metų terminas pasibaigė 2012-09-25, o atsakovė mano, jog terminas nėra pasibaigęs, kadangi 5 metų apribojimas nustatytas tik 2008-11-07.Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-10-16 pareiškėjai S. K., S. K., S. K. ir R.

V. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo (b. l. 35). PraÅ¡ydami perduoti jiems detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ detalųjį planÄ , pareiÅ¡kėjai nurodė planavimo tikslÄ â€“ pakeisti pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitÄ , nustatyti naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ .

Iš šio pareiškėjų prašymo matyti, kad esama pagrindinė žemės sklypų naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis: sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Trakų rajono savivaldybės administracija sprendimu, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi nepritarė detaliojo plano, kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, rengimui, ir atsisakė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiškėjams (b. l. 33–34).Taigi, šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepritarė detaliojo plano rengimui ir atsisakė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjams.

Kaip minėta, atsisakymÄ perduoti pareiÅ¡kėjams detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas atsakovė grindžia vieninteliu argumentu – Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, jog asmenys, pagal šį įstatymÄ pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės Å«kio paskirties žemę, teisę keisti pagrindinę tikslinę Å¡ios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo Å¡ios žemės įsigijimo dienos.IÅ¡ teismui pateiktų Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų (b. l. 15–22) akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai matyti, kad žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas yra valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2007-09-25 sutartis Nr. DA-4404.

Vadinasi, iÅ¡vardinti žemės sklypai buvo įsigyti pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri sudaryta 2007-09-25. AiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , pažymėtina, kad joje aiÅ¡kiai nustatyta, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, įgyto iÅ¡ valstybės pagal šį įstatymÄ pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.

Kitaip tariant, apribojimo nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus galiojimo termino pradžia yra siejama būtent su žemės sklypo įsigijimo momentu, t. y. 2007-09-25, todėl teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, kad minėtas 5 metų apribojimas pasibaigė 2012-09-25. Taigi nuo šios datos pareiškėjai turėjo teisę keisti žemės naudojimo paskirtį, jie pagrįstai 2012-10-16 su prašymu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrių su prašymu dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo (b. l. 35).

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog minėti apribojimai pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį galioja nuo 2008-11-07, t. y. nuo žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo daikto įregistravimas nekilnojamojo turto registre yra įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ . Nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu.

Taigi, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo momentas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės įregistravimas, t. y. konkrečių duomenų (faktų) iÅ¡vieÅ¡inimas, kuriuo valstybė siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Vadinasi, turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka, visų pirma, teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovė neteisingai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies normÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog savivaldybės administracija turi įstatymo suteiktÄ diskrecijos teisę priimdama sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo. Å i vieÅ¡ojo administravimo subjekto teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti prilyginta privačioje teisėje veikiančiam sutarties Å¡alių valios laisvės principui; vieÅ¡ojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose.

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad atsakovas gali paneigti pareiÅ¡kėjui įstatymu suteiktÄ teisę perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises tik remdamasis įstatyme (teisės akte) nustatytu pagrindu (2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-253/2007). Tuo tarpu anksčiau nurodyti teiginiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsisakymas perduoti pareiÅ¡kėjams detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytas tikslas – pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitÄ nustatyti naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nesuėjus apribojimų galiojimo terminams, prieÅ¡tarauja teisės akto reikalavimams (TPÄ® 24 straipsnio 4 daliai ir ApraÅ¡o 3 punktui), yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavęs, jog, nesant teisinių kliūčių sudaryti minėtÄ sutartį, savivaldybės administracija turi jÄ sudaryti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A2-1874/2005; Nr. A17-1114/2006; Nr. A14-253/2007; Nr. A11-1034/2007; Nr. A502-47/2008).Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad atsakovė anksčiau paminėtu apribojimu kaip priežastimi (Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi), dėl kurios negali bÅ«ti sudaryta sutartis dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, remiasi nepagrįstai, t. y. atsakovė, neturėdama teisėto pagrindo, nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, kurie priskirti jos kompetencijai.

Vadinasi, teisinių kliūčių sudaryti su pareiÅ¡kėjais sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nėra (ApraÅ¡o 2 punktas).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimas Nr. AP3-4731 nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, Trakų rajono savivaldybės administracija įpareigotina perleisti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį su pareiÅ¡kėjais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjų S. K., S. K., S. K. ir R. V. skundÄ patenkinti. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimÄ Nr. AP3-4731.Ä®pareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių perduoti pareiÅ¡kėjams S. K., S. K., S. K. ir R. V. žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti su jais sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, rengiant žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ su tikslu pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitÄ , nustatyti naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamoji teritorija, naudojimo pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                             Ina Kirkutienė                                                                       Henrikas Sadauskas                                                                            JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                 Â