2021-03-10 Nr. AB-5034-3-61-3-00751-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-401-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00751-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–2), jį papildė (b. l. 11), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (10.7)VPE_SP1-10914 „Dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo D. B.“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (6.5) I-939 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (10.)VPE_SP1-10914“; 3) įpareigoti VSDFV patikslinti D. B. mokslinio darbo stažą, įtraukiant darbo Europos Parlamente 2004–2009 m. laiką, einant Europos Parlamento narės pareigas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu neįtraukė į pareiškėjos mokslinio darbo stažą jos darbo laiko Europos Parlamente 2004–2009 m. kadencijoje, nors pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, kreipėsi į VSDFV, tačiau ši į pareiškėjos mokslinio darbo stažą darbo laiko Europos Parlamente taip pat neįskaitė, motyvuodama tuo, jog Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme nenurodytas, todėl, skiriant valstybines pensijas, juo nesivadovaujama.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas priimtas 1994 m. gegužės 22 d., o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas priimtas 2004 m. vasario 17 d., taigi Europos Parlamento nario darbo laiko neįskaitymas į mokslinio darbo stažą nėra teisiškai pagrįstas.

4. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 15–17) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti mokslininkų valstybinę pensiją ir į mokslinio darbo stažą įtraukti Europos Parlamento 2004–2009 metų kadencijos laikotarpį, pagal Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį. Atsakovas pažymėjo, kad minėtas įstatymas Mokslininkų pensijų laikinajame įstatyme nėra įvardytas, todėl, skiriant valstybinę mokslininkų pensiją, šiuo įstatymu nesivadovaujama. Atsakovas 2019 m. vasario 11 d. pareiškėją informavo, kad dėl darbo Europos Parlamente 2004–2009 metų laikotarpio prilyginimo moksliniam stažui turi kreiptis į Mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją sprendimui dėl mokslinio darbo stažo pripažinimo ar nepripažinimo, tačiau komisijos sprendimo pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė. Todėl, atsakovo manymu, VSDFV Vilniaus skyrius, skirdamas pareiškėjai mokslininkų valstybinę pensiją, pagrįstai taikė Mokslininkų pensijų laikinojo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas.

6. Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 27–29) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad mokslinio darbo stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo mokslinio laipsnio suteikimo dienos, bet ne ilgiau negu asmeniui sukaks 65 metai. Moksliniam darbo stažui taip pat prilyginamas laikas, kuriuo mokslininkai dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, kai šį stažą nustato ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos (dabar – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) (toliau – ir Komisija). VSDFV pareiškėjai nurodė, jog, jeigu dirbdama Europos Parlamente ji dirbo mokslinį darbą, vykdydama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamas programas, dėl šio laikotarpio prilyginimo moksliniam darbo stažui turėtų kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentą, kuris informuos pareiškėją apie dokumentus, būtinus mokslininko moksliniam darbo stažui nustatyti, ir juos pateiks Komisijai sprendimui dėl mokslinio darbo stažo pripažinimo ar nepripažinimo. Jeigu ši komisija priimtų sprendimą dėl D. B. mokslinio darbo stažo pripažinimo, su šį stažą patvirtinančiu dokumentu pareiškėja turėtų vėl kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris iš naujo spręstų klausimą dėl mokslininkų valstybinės pensijos perskaičiavimo. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl 2004–2009 m. laikotarpio pripažinimo pareiškėjos mokslinio darbo stažu, nusprendė, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pagrįstai į pareiškėjos mokslinio darbo stažą neįskaitė jos darbo Europos Parlamente 2004–2009 m. kadencijoje laiko.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b. l. 43–48) pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad:

9.1 Pareiškėja 2018 m. spalio 3 d. pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui, nustatant mokslinį darbo stažą, įtraukti pareiškėjos Europos Parlamento 2004–2009 m. kadencijos laikotarpį.

9.2 VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu nusprendė skirti pareiškėjai 58 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinę pensiją nuo 2018 m. liepos 3 d. iki gyvos galvos. Sprendime nurodyta, kad į mokslinį darbo stažą neįskaitytas darbo laikas 2004–2009 metais Europos Parlamente, nes mokslinį darbo stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas.

9.3 Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu, pateikė skundą VSDFV, prašydama pateikti Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies išaiškinimą ir patikslinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.

9.4 VSDFV ginčijamu 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino, motyvuojant tuo, kad Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl 2004–2009 metų laikotarpio pripažinimo pareiškėjos mokslinio darbo stažu.

10. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 1 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas. Teismas nurodė, kad iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, jog VSDFV teritoriniai skyriai skiria ir moka valstybines pensijas asmenims, kurie atitinka visas sąlygas: 1) yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas; 2) yra sukakę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais; 3) turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą. Mokslininko pensijos dydis priklauso nuo mokslinio darbo stažo metų skaičiaus. Mokslinio darbo stažas, gali būti: 1) asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro arba habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos; 2) mokslinio darbo vykdymas iš valstybės biudžeto finansuojamos mokslo programos (šiuo atveju, mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti nustato ir išduoda Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos).

11. Siekdamas patikrinti, ar pareiškėjos darbas Europos Parlamente gali būti įskaitomas į mokslinio darbo stažą, kaip asmens mokslinis darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, teismas analizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinio mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“ patvirtintą Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) ir pastebėjo, kad Sąraše Europos Parlamento nėra. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjos darbo Europos Parlamente laikas 2004–2009 m. nelaikytinas pareiškėjos moksliniu darbu Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose nuo daktaro arba habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos pagal Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

12. Vertindamas, ar pareiškėjos darbas Europos Parlamente gali būti laikomas mokslinio darbo stažu kaip asmens mokslinio darbo vykdymas iš valstybės biudžeto finansuojamos mokslo programos, teismas nurodė, kad šiuo atveju mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti nustato ir išduoda Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Būtent Komisija nagrinėja mokslininkų prašymus dėl mokslinio darbo stažo patvirtinimo ir išduoda mokslinio darbo stažą liudijančius pažymėjimus (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 149 patvirtintų Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatų 8.1–8.2 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ji kreipėsi į Komisiją dėl jos darbo Europos Parlamente 2004–2009 m. prilyginimo moksliniam darbo stažui.

13. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjos argumentą, kad darbo Europos Parlamente 2004–2009 m. laikotarpis laikomas mokslinio darbo stažu pagal Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2004 m. vasario 28 d.) 11 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad iš šios teisės normos paruošiamųjų dokumentų (2004 m. vasario 2 d. Pagrindinio komiteto išvada Nr. IXP-3160 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso” projekto) matyti, kad šia straipsnio dalimi siekta Lietuvos Respublikoje išrinktiems Europos Parlamento nariams suteikti socialines garantijas, kurios būtų artimos Lietuvos Respublikos Seimo narių socialinėms garantijoms. Taigi nuostata dėl Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laiko įskaitymo į visų rūšių darbo stažą taip pat aiškintina sistemiškai su kitomis Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į tokio reglamentavimo tikslą.

14. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 6 straipsniu, Europos Parlamento nariai Lietuvos Respublikoje turi tokias pačias socialines garantijas kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Teismo vertinimu, Europos Parlamento nariams užtikrinamos socialinės garantijos ribojamos Seimo nariams suteiktų socialinių garantijų apimtimi. Lietuvos Respublikos Seimo statute nėra įtvirtinta seimo nario teisė parlamentinės veiklos laiką įskaityti į visų rūšių darbo stažą, todėl teismas laikė, kad tokios teisės Europos Parlamento narys taip pat neturi, priešingas aiškinimas paneigtų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reglamentavimo tikslą.

15. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjos argumentą, kad Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas priimtas vėliau nei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju mokslinio darbo stažą, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų apskaičiuojamas buvusiam Europos Parlemento nariui ar kitas pareigas ėjusiam asmeniui, reglamentuoja specialusis Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas, o jo priėmimo data įtakos mokslinio darbo stažo apskaičiavimui šiuo konkrečiu atveju neturi.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (10.7) VPE_SP1-10914 ir VSDFV 2019 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. (6.5) I-939 priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėja D. B. apeliaciniame skunde (b. l. 51–53) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą; 2) išaiškinti Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvoje, pripažįstant visų rūšių darbo stažą, įskaitant mokslinį; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (10.7)VPE_SP1-10914 „Dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo D. B.“ ir VSDFV 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (6.5) I-939 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (10.)VPE_SP1-10914“; 4) įpareigoti VSDFV patikslinti D. B. mokslinio darbo stažą, įtraukiant darbo Europos Parlamente 2004–2009 m. laiką, einant Europos Parlamento narės pareigas.

18. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi atsakovo pateiktais argumentais, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme (priimtame 1994 m. gegužės 22 d.) Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento statuso ir darbo sąlygų įstatymas Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme neįvardintas, todėl, skiriant mokslininkų valstybines pensijas, juo nesivadovaujama. Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, šis argumentas nėra pagrįstas, nes 1994 m. įstatyme negalėjo būti nuostatų, kurios buvo priimtos 2004 m. prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą.

19. Pareiškėja pažymi, kad ji nesikreipė į Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją, kadangi Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodoma, jog „Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą“, ką ignoravo tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad minėta teisės norma siekta Lietuvos Respublikoje išrinktiems Europos Parlamento nariams suteikti socialines garantijas, kurios būtų artimos Lietuvos Respublikos Seimo narių garantijoms, nes „artimos“ garantijos nereiškia „tapačios“ garantijos.

20. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi tik Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 6 straipsniu, teigdamas, kad Europos Parlamento nariams užtikrinamos garantijos ribojamos Seimo nariams suteiktų socialinių garantijų apimtimi, tačiau ignoravo minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma „įskaitomas į visų rūšių darbo stažas“.

21. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 91–93) su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pritaria teismo sprendimo išvadoms bei mano, kad pareiškėja nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Atsakovo manymu, teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrindė ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 94–96) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. VSDFV pritaria teismo sprendimo išvadoms bei mano, kad teismas sprendimą priėmė, išnagrinėjęs proceso šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikęs ir išaiškinęs materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. VSDFV nuomone, pareiškėjos nurodyto Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo trečiojo skirsnio „Europos parlamento narių atlyginimas ir išlaidos“ 11 straipsnis „Europos Parlamento narių teisė grįžti į ankstesnį darbą“ (taigi ir šio straipsnio 2 dalis, kuria pareiškėja grindžia savo prašymą) taikytinas buvusių Europos Parlamento narių darbo (tarnybos) santykiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (10.7)VPE_SP1-10914 „Dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo D. B.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (6.5) I-939 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (10.)VPE_SP1-10914“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VSDFV patikslinti D. B. mokslinio darbo stažą, įtraukiant darbo Europos Parlamente 2004–2009 m. laiką, einant Europos Parlamento narės pareigas.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu nusprendė skirti pareiškėjai 58 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinę pensiją nuo 2018 m. liepos 3 d. iki gyvos galvos. Sprendime nurodyta, kad į mokslinį darbo stažą neįskaitytas darbo laikas 2004–2009 metais Europos Parlamente, nes mokslinį darbo stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas.

26. Pagal Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas. Mokslininkų valstybinė pensija skiriama ir mokama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims, kurie sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidas) ir turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą (3 straipsnio 1 dalis).

27. Ginčas dėl to, jog pareiškėja turi teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją, tarp šalių nekyla, ginčijamu atsakovo sprendimu tokia pensija pareiškėjai skirta. Nagrinėjamu atveju šalių nesutarimas dėl mokslininko darbo stažo trukmės reikšmingas pensijos dydžiui nustatyti, kadangi pagal Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnį už kiekvienus visus daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį mokama 10 procentų to mėnesio valstybinių pensijų bazės, o už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 procentai to mėnesio valstybinių pensijų bazės.

28. Specialaus – daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažo nustatymas reglamentuotas Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnyje (atsižvelgiant į 2020 birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. 2020-12128), pagal kurį reikšmingas mokslininkų valstybinei pensijai darbo stažas siejamas su moksliniu darbu Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose turint daktaro laipsnį, habilituoto daktaro laipsnį, docento pedagoginį mokslo vardą, profesoriaus pedagoginį mokslo vardą.

29. Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasibaigus Europos Parlamento nario kadencijai, taip pat atsistatydinęs Europos Parlamento narys turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnį darbą. Antroje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio įstatymo 5 straipsnį Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, taip pat nesuderinamos su jokia veikla pagal darbo sutartį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį (1 dalis). Europos parlamento narys gali užsiimti kūrybine veikla ir gauti už ją atlyginimą (2 dalis).

30. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo konstitucinę diskreciją ir preziumuojant teisinės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, aukščiau aptartas reguliavimas neduoda pagrindo aiškinimui, kad Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laikas negali būti įskaitytas į specialųjį – daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą, reikšmingą mokslininko valstybinei pensijai.

31. Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška taisyklė, nustatanti specialaus subjekto – Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laiko prilyginimą visų rūšių darbo stažui, nenumatant jokių išimčių. Tačiau aptartą reguliavimą aiškinant sistemiškai, akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino sudėtinę dalį Europos Parlamento nario garantijos grįžti į ankstesnį darbą, o ne savarankišką universalią taisyklę. Tai reiškia, jog buvusio Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos laikas turi būti įskaitomas į specialųjį - daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą, tik tuo atveju, jei tokios rūšies stažas nutrūko dėl to jog asmuo buvo išrinktas ir pradėjo vykdyti Europos Parlamento nario pareigas.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių reikšmingą ginčui faktinę aplinkybę, ar pareiškėja D. B., iki ją išrenkant Europos Parlamento nare, dirbo mokslininko darbą, kuris Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo prasme laikytinas daktaro ar habilituoto daktaro ar jam prilyginamu stažu, kuris nutrūko dėl Europos Parlamento nario parlamentinės veiklos. Tam rinktini ir vertintini nauji įrodymai bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino taikytiną materialinę teisę, prioritetą teikiant žemesnės galios teisės aktui (Švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“) bei be pagrindo pagal analogiją taikant Seimo nario statusą reguliuojančią teisę, apribojant Europos Parlamento nario įstatymu numatytas garantijas.

34. Dėl paminėto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė