2022-01-06 Nr. AB-614-4-53-3-00168-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1023-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00168-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui Hicham Ibrahim,

(duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. A.,

užsieniečio atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. Y. A. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. A. Y. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) apie savo buvimo vietą.

2. Užsienietis paaiškino, kad jis yra sulaikytas teismo sprendimu ir apgyvendintas Kybartų pataisos namuose. Apgyvendinimo vietoje sąlygos labai prastos: yra šalta, nėra šiltų rūbų, vieta perpildyta, sunku išsiskalbti drabužius ir pasirūpinti higiena. Atsižvelgdamas į tai, Užsienietis sudarė nuomos sutartį dėl apsigyvenimo kitose patalpose, kuriose jis galėtų oriai gyventi patogesnėmis sąlygomis, jaustųsi geriau psichologiškai ir kt.

II. 3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu netenkino A. Y. A. pareiškimo.

4. Teismas nurodė, kad Užsienietis prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

5. Teismas nustatė, jog Užsienietis buvo apgyvendintas Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismo sprendimu jam nebuvo pritaikytas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismas pažymėjo, kad, pagal Įstatymo 116 straipsnį, dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo gali kreiptis tik Tarnybos pareigūnas. Pačiam užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui, kuris Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimu, nesuteikta tokia teisė kreiptis į teismą. Teismas atmetė Užsieniečio pareiškimą, kadangi įstatymas nenumato užsieniečio / prieglobsčio prašytojo reikalavimo teisės prašyti paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas taip pat akcentavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, užsieniečio / prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai jo atžvilgiu pagal Tarnybos teikimą jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju nėra priimtų teismo sprendimų dėl Užsieniečio apgyvendinimo.

III. 6. A. Y. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir tenkinti jo pareiškimą.

7. Užsieniečio nuomone, teismo sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir kt. įtvirtinta teise kreiptis į teismą, teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021). Užsieniečiui turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jam taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – teisėtumą ir pagrįstumą bei spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsienietis teigia, kad jam šiuo metu faktiškai taikoma sulaikymo priemonė, tačiau ši priemonė nėra būtina siekiant operatyviai ir tinkamai išspręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Užsienietis yra sulaikytas jau daugiau kaip 6 mėnesius buvusiuose Kybartų pataisos namuose, jo apgyvendinimo sąlygos yra netinkamos (mažas plotas, neužtikrinamas privatumas, yra šalta ir pan.). Užsieniečiui trūksta šiltų rūbų bei avalynės, tačiau jis negali išeiti apsipirkti, taip pat negali pasivaikščioti, sportuoti, normaliai naudotis ryšio priemonėmis, patiria sunkumus bendraujant su artimaisiais ir apsirūpinant maistu. Dėl ilgalaikio jo izoliavimo sutriko psichologinė sveikata. Užsienietis akcentuoja, kad N. P. teismo posėdyje patvirtino, jog ji bendrauja su pareiškėju, jie buvo susitikę Maskvoje ir Pabradėje, ji pasiruošusi suteikti jam gyvenamąjį plotą, jie planuoja tuoktis. Taigi Užsienietis turi socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, gyvenamąjį plotą, be to, nenustatyta jokių jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių faktų, todėl nėra pagrindo jį laikyti sulaikytą, tokia priemonė yra neproporcinga. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis pabrėžia ir tai, kad nėra duomenų apie jo smurtinį elgesį kertant valstybės sieną, jis nebandė išvykti iš Lietuvos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

9. Tarnyba tvirtina, kad Užsienietis 2021 m. liepos 18 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas. Jis su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumento ar kito dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau jis buvo netenkintas Departamento 2021 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 21S48281, tuo pačiu sprendimu nuspręsta jį išsiųsti atgal į (duomenys neskelbtini). Departamentas nustatė, kad Užsienietis kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes jis neteisėtai kirto Lietuvos sieną, tikėtina, kad jis turėjo tikslą neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos jam poreikį, jis neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika.

Užsienietis, ketindamas išvykti iš Lietuvos, savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje, tačiau buvo sulaikytas Vilniuje su grupe kitų nelegalių migrantų (dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas). Manytina, kad Užsieniečio tikslas nebuvo pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, jis pasinaudojo dabartine įtempta situacija Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, ketindamas nelegalią migraciją organizuojančių asmenų pagalba nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Taigi Užsienietis, vengdamas tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar, nelaukdamas galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybės, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.

Be to, Tarnyba nepritaria Užsieniečio teiginiams apie netinkamas sąlygas Kybartų užsieniečių registracijos centre, nurodo, kad šiame centre apgyvendinami tik vieniši vyrai, atsižvelgiant į jų teisinę padėtį Lietuvoje ir kilmės šalį (Užsienietis buvo apgyvendintas kartu su kitais prieglobsčio prašytojais iš (duomenys neskelbtini)), Užsienietis nebuvo uždarytas vienoje patalpoje, galėjo laisvai judėti ir naudotis naudinguoju plotu (centre yra krepšinio, futbolo aikštelės, biblioteka ir kt.). Tarnybai kyla abejonių dėl Užsieniečio argumentų apie socialinius ryšius su Lietuva, kadangi jis nuo pat neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką buvo apgyvendintas Tarnyboje, kurioje ribojamas pašalinių asmenų pateikimas ir bendravimas su užsieniečiais.

Tarnyba neturi informacijos apie tai, kad Užsieniečio draugė jį lankė, jie buvo susitikę. Abejotina ir Užsieniečio teiginiais apie jų susitikimą Maskvoje, nes nepateiktos jokios faktinės aplinkybės, kurias būtų galima patikrinti. Tarnyba pažymi, kad Užsienietis yra deklaravęs, jog turi ir naudojasi savo mobiliuoju telefonu, telefonu jis gali naudotis neribotai. Maistas tiekiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus, teisės aktų reikalavimus. Karštas maistas tiekiamas tris kartus per dieną, sudaryta galimybė maistą gamintis patiems, papildomo maisto, taip pat higienos prekių ir kt. galima įsigyti centro teritorijoje veikiančioje parduotuvėje.

Pagal nustatytas normas, užsieniečiams išduodamos higienos priemonės, jie aprūpinti šiltais rūbais ir avalyne, rūbai išduodami pagal poreikį. Užsieniečiams sudaryta galimybė patiems išsiskalbti drabužius arba pasinaudoti skalbykla. Užsieniečiui yra užtikrintos visos būtiniausios sąlygos, įstaigos administracija imasi priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti. Mobilios komandos, kurias organizuoja savivaldybė, įstaigoje teikia sveikatos priežiūros paslaugas, įstaigoje taip pat dirba socialinės darbuotojos. Užsienietis du kartus kreipėsi dėl sveikatos problemų, jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Užsieniečio prašymo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis ir jo atstovas 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdyje patikslino, kad Užsienietis pareiškime, teiktame Marijampolės apylinkės teismui, prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra netiksliai nurodytas Užsieniečio reikalavimas, nurodant, kad Užsienietis prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

13. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. Užsienietis buvo aptiktas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną (2021 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 87). Byloje nėra duomenų apie priimtus teismo sprendimus dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo. Departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S48281 nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, duomenis dėl perspėjimo įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (b. l. 119–127).

14. Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 23 d.) 6 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra nustatyta Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi Užsieniečio pareiškimo pateikimo metu) 6 dalyje nustatytos apgyvendinimo priemonės apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, nagrinėjama apgyvendinimo priemonė gali būti taikoma karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Kaip savo praktikoje jau yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatytas reglamentavimas sukuria teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir nutartyse minėtas tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021). Tai reiškia, kad teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).

17. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, pradėtose pagal užsieniečių pareiškimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, yra nurodęs, kokias aplinkybes turi išsiaiškinti teismas, nagrinėdamas tokį užsieniečio prašymą. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl galimų užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų, turi įvertinti užsieniečiams pritaikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės teisėtumą bei, atsižvelgdamas į užsieniečių skundo argumentus, nustatyti, ar užsieniečiai pagrįstai nurodo, kad jie yra sulaikyti, t. y. ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktiškai) sulaikymas. Teismas taip pat turi patikrinti, ar užsieniečio judėjimo laisvės ribojimui yra teisinis pagrindas, įvertinti, ar nėra abejonių dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis užsieniečių judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apribota, konstitucingumo. Įvertinus tai, ar užsieniečio apgyvendinimas gali būti laikomas de facto sulaikymu, svarstytinas klausimas dėl užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei užsieniečiui taikyta priemonė vis dėlto būtų įvertinta kaip de facto sulaikymas, mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemonė yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies, dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 29 punktą ir ten nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).

19. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad Užsienietis pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime skundėsi jo apgyvendinimo sąlygomis, todėl nagrinėjamu atveju svarbu išnagrinėti ir įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje laikino apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus standartus. Šiuo aspektu reikšminga laikytina aplinkybė, jog tokių asmenų galimybė pateikti įrodymus dėl galbūt netinkamų apgyvendinimo sąlygų yra ribota. Todėl užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui aiškiai nurodžius reikšmingas apgyvendinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, įvykdymą tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021). Vertinant, ar Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant tiek į teisės aktuose nustatytus reikalavimus laikinam prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui, tiek ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomus standartus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4389-415/2021).

20. Sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą teismo sprendimą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo esminių Užsieniečio nurodytų argumentų apie jam nepagrįstai skirtą, neproporcingą judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonę, netinkamas sąlygas apgyvendinimo vietoje, apsiribodamas tik formaliu konstatavimu, jog teisės aktai nenumato teisės užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui, kuris Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas Įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimu, kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taip pat pažymėdamas, kad užsieniečio / prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik tais atvejais, pagal Tarnybos teikimą, jam jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar Užsieniečiui pritaikyta priemonė atitinka de facto sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę, ar Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.

22. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga teisės aktuose numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teises į laisvę ir saugumą bei šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko, įskaitant) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu akcentuotina tai, kad, pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės priemonės taikymo būtinybės. Tokios priemonės teisėtam ir teisingam taikymui būtinas motyvuotas sprendimas, aiškiai atskleidžiantis svarbias aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į proporcingumo principą, lemia mažiau ribojančios priemonės taikymo būtinybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021).

23. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė Užsieniečio teisę kreiptis į teismą dėl jo galbūt pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nenagrinėjo Užsieniečio pareiškimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie iš esmės nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kurių ištyrimui gali būti tikslinga gauti papildomus įrodymus, paaiškinimus, siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra pagrindas tekinti Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 39–45 punktuose pateiktą išaiškinimą, kuriame nagrinėjamas teismo sprendimo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę įsigaliojimui aktualus klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė