2022-05-18 Nr. AB-13723-3-62-3-00396-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2529-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00396-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. N. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. N. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas C. N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 22S62506 (toliau – ir Sprendimas); 2) Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad paliko savo kilmės šalį, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini) sukilėliai, bijo būti suimtas ir yra paieškomas, todėl slapstosi. Problemos prasidėjo dėl to, kadangi jis padėdavo tėvui, o jo tėvas (duomenys neskelbtini) buvo kritiškai nusiteikęs valdžios atžvilgiu. 2020 m. gruodį į prekyvietę, kur tėvas su sūnumis prekiavo žemės ūkio produktais, atvyko kariškiai ir viską suniokojo. Tęsti prekybos negalėjo, nes iš visų pusių buvo užblokuoti. 2021 m. vasario mėn. vakarą į namus įsiveržė ginkluoti sukilėliai (duomenys neskelbtini), jie nužudė motiną, tėvą sumušė, išprievartavo dvi pusseseres. Pareiškėją surišo ir nugabeno į nežinomą vietą miške. Sukilėliai pareiškėją ir kitus (duomenys neskelbtini) laikė be maisto, nuolat mušė, reikalavo, kad imtų ginklus ir prisijungtų prie sukilėlių. Pareiškėjui pavyko pabėgti.

3. Pareiškėjas teigė, kad nurodė realias individualias aplinkybes (persekiojamas (duomenys neskelbtini) sukilėlių, bijo būti suimtas ir yra paieškomas) dėl kurių jis negalėjo pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Negalėjo pasilikti kilmės valstybėje, nes kilo grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl pareiškėjo politinio aktyvumo. Pareiškėjo pasakojimą patvirtino kilmės valstybės informacija. Atsakovas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) separatistų taikiniu tampa ir civiliai gyventojai, 2021 m. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje pranešama apie civilius, kurie buvo pagrobti, kai kurie sužaloti, nes separatistų manymu jie bendradarbiavo su Vyriausybe. Atsižvelgiant į naujausią kilmės šalies informaciją, pareiškėjo nuomone, grėsmė jam patirti persekiojimą yra visiškai reali ir ji yra praktikuojama kilmės šalyje, todėl jos negalima vertinti kaip hipotetinės. Pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies. Atsakovo Sprendime nurodytos išvados orientuojamos išimtinai į informaciją, kad prieglobstis pareiškėjui nebūtų suteiktas, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleido daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, tai yra, kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nebuvo duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, taip pat nebuvo duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl sekė išvada, kad nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas neproporcingas.

5. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į išdėstytą, konstatavo, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos, todėl Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo reikalavimų. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės Migracijos departamento vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus, į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, o atsakymai į klausimus buvo lakoniški, klausimus teko kartoti kelis kartus. Apklausos metu pareiškėjas papasakojo istoriją apie (duomenys neskelbtini) sukilėlių įsiveržimą į jo šeimos namus, jo pagrobimą ir įkalinimą, tačiau jo pasakojimui trūko konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai buvo akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Pareiškėjas taip pat pasakojo, kad bėgo iš (duomenys neskelbtini), nes buvo policijos paieškomas, kaltinant jį dėl sukilimo, kadangi jo tėvas nepalaikė valdžios, nesutiko su vyriausybės politika, o policija manė, kad pareiškėjas bendradarbiauja su sukilėliais, nes dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo žodžiais „visi, kurie yra iš (duomenys neskelbtini), buvo priskiriami prie sukilėlių“, taip pat buvo įtariama, kad jis yra ginkluotas. Kaip jo paieškos įrodymą, pareiškėjas atsiuntė pranešimą apie jo paiešką, kurį, anot pareiškėjo, jam atsiuntė draugas iš (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, pagrindžiančios jo deklaruojamą persekiojimo baimę, todėl ji atsakovo nelaikyta visiškai pagrįsta ir pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

9. Tyrimo metu, įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją apie aukų pareikalavusius įvykius (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Be to, ši aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Atsižvelgus į tai, atsakovo nuomone, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

11. Kartu atsakovas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymąsi. Šiame kontekste pažymėjo, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, ir išdėstė juos taip: „Uždrausti C. N. J. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi C. N. J. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Konvencija, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas).

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

14.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 15 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

14.2. 2021 m. lapkričio 18 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra paieškomas savo kilmės šalyje. Pareiškėjo tėvas buvo kritiškai nusiteikęs valdžios atžvilgiu, dėl to jam buvo grasinta. Kariškiai suniokojo prekyvietę, kur prekiavo pareiškėjas kartu su tėvu. Išsikėlus į kitą gyvenamąją vietą, 2021 m. vasario mėn. į pareiškėjo namus įsiveržė ginkluoti (duomenys neskelbtini) sukilėliai ir nužudė motiną, sumušė pareiškėją ir jo tėvą, išprievartavo dvi pusseseres. Pareiškėją surišo ir nugabeno į nežinomą vietą miške, o kas nutiko tėvui nežino, manė, kad nužudė. Pareiškėjui pavykus pabėgti nuo pagrobėjų, pareiškėjas nubėgo pas tėvo draugą, kuris padėjo išvykti iš šalies.

14.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu Migracijos departamento darbuotojui, bei teisme duotus paaiškinimus taip pat Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei Migracijos departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo pagrobimo, paieškos ir kt., kėlė abejonių dėl jų tikrumo. Teismas pareiškėjo aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus.

18. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponavo prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas bei įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (žinojo, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kertant Lietuvos – (duomenys neskelbtini) sieną hibridinės atakos metu, atvyko be dokumentų ir t.t.), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas padarė išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės šalį. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeisdamas ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus. Likusi pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, bei patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) separatistų, jam gali grėsti prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

26. Pareiškėjo nuomone, jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

27. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

28. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Pareiškėjas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, pareiškėjas nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62506 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės šalį. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

39. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija šia praktika remiasi ir nepildys kitais pavyzdžiais.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad jam buvo grasinama kilmės šalyje, nes policija mano, kad jis bendradarbiauja su sukilėliais. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – yra abstraktus, nedetalus, į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, o atsakymai į klausimus buvo lakoniški, klausimus teko kartoti kelis kartus. Apklausos metu pareiškėjas papasakojo istoriją apie (duomenys neskelbtini) sukilėlių įsiveržimą į jo šeimos namus, jo pagrobimą ir įkalinimą, tačiau jo pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio.

Pareiškėjas teigė, kad jis vakare buvo pagrobtas, sumuštas, surištas ir visą naktį pikapu vežtas į nežinomą vietą miškuose, jis 2 savaites buvo nuolat mušamas, negaudavo maisto (tik sudžiūvusią duoną). Tačiau, vieną naktį pavykus pabėgti, jis tą pačią naktį paryčiais „nubėgo“ pas tėvo draugą ir pasislėpė. Kilus abejonių pareiškėjo pasakojimo tikrumu, jo buvo paklausta, kaip rado kelią, kai buvo vežtas tamsoje visą naktį, ir pareiškėjas atsakė, kad: „tai nedidelė vietovė, ieškojo (duomenys neskelbtini) miesto ir rado.

Bėgo miesto kryptimi“. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad apklausos pradžioje, pareiškėjo buvo paklausta, kur jį nuvežė, ir pareiškėjas atsakė, kad „jie turi namus miškuose ir aš tos vietos nežinau, nepažįstu“. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis vietos, kur tariamai buvo pagrobtas, nežino, o po 2 savaičių kankinimo pabėgęs, lengvai susiorientavo jam nepažįstamoje aplinkoje ir bėgo miesto (duomenys neskelbtini) kryptimi pas tėvo draugą, kur pasislėpė, yra išimtinai improvizacinio pobūdžio ir akivaizdžiai pramanyti.

Tą patvirtina ir apklausos metu nustatyti pareiškėjo pasakojime prieštaravimai, klausiant pareiškėjo apie pagrobimo priežastis: iš pradžių sakė, kad sukilėliai reikalavo informacijos apie vyriausybę, o vėliau – kad sukilėliai reikalavo imti ginklus ir kovoti. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš minimų grupių, pareiškėjas apklausos metu nebuvo nurodęs, kad kada nors dalyvavo sukilimuose, mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje.

41. Pareiškėjas taip pat pasakojo, kad bėgo iš (duomenys neskelbtini), nes yra policijos paieškomas, kaltinant jį dėl sukilimo, kadangi jo tėvas nepalaikė valdžios, nesutiko su vyriausybės politika, o policija manė, kad pareiškėjas bendradarbiauja su sukilėliais, nes dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo žodžiais „visi, kurie yra iš (duomenys neskelbtini), buvo priskiriami prie sukilėlių“, taip pat buvo įtariama, kad jis yra ginkluotas. Kaip jo paieškos įrodymą, pareiškėjas atsiuntė pranešimą apie jo paiešką, kurį, anot pareiškėjo, jam atsiuntė draugas iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas įvertino, kad paieškos pranešime, nurodyti kiti asmenvardžiai (N. J.), jo išdavimo data 2021 m. sausio 28 d. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad į (duomenys neskelbtini), kur jis buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini) sukilėlių ir galėjo būti įtariamas bendradarbiavimu su jais, asmuo persikėlė tik 2021 metų vasarį ir tariamai buvo pagrobtas. Tačiau, nors pagal dokumentą pareiškėjo paieška paskelbta 2021 m. sausio 28 d., tačiau, gyvenant (duomenys neskelbtini), jo niekas iš teisėsaugos institucijų neieškojo (pareiškėjas tokių aplinkybių apklausos metu nenurodė). Atsakovo vertinimu, kelia įtarimų ne tik pačio dokumento, bet ir jo gavimo aplinkybių tikrumas. Pastebi ir tai, kad visapusiškas šio dokumento ištyrimas nėra įmanomas, kadangi pareiškėjas nepateikė šio dokumento originalo, o tik nuotrauką. Be to, tyrimo metu informacijos ir duomenų dėl kariuomenės tendencingo jaunų (duomenys neskelbtini) vyrų persekiojimo (duomenys neskelbtini) nerasta.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo pasakojimų apklausos metu Migracijos departamento darbuotojams, bei teisme duotus paaiškinimus taip pat Migracijos departamento surinktą informaciją, pagrįstai sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo pasakojimų vertinimu. Iš pareiškėjo apklausos metu pateikto pasakojimo apie priežastis, paskatinusias jį palikti kilmės šalį, matyti, kad jo nurodyta persekiojimo grėsmė yra išimtinai subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio. Darytina išvada, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo pagrobimo, paieškos ir kt., kelia abejonių dėl jų tikrumo. Pareiškėjas nurodo bendro pobūdžio aplinkybes, nenurodo konkrečių detalių, individualių aplinkybių, be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka kilmės valstybės informacijos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs, kelia abejonių jo paaiškinimų patikimumas. Be to, teismas tinkamai pareiškėjo aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

44. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją apie aukų pareikalavusius įvykius (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Be to, Migracijos departamento atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, joje priimti įstatymai ir jų taikymas, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei Sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra nepagrįstas ir neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

48. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo C. N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Alenas Piesliakas