2018-06-12 Nr. AB-11531-3-65-3-00117-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-183-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00117-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 50-TE-97 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, nes nubaustas už mažareikšmius pažeidimus, tarnybinė nuobauda yra neadekvati pažeidimams. Pareiškėjas nurodė, kad tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 50-IS-16, nebuvo vadovautasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika. Minėtoje išvadoje konstatuoti faktai yra neobjektyvūs, teisinis jo veiksmų vertinimas yra nepagrįstas, neišsamus ir vienpusiškas, nebuvo atsižvelgta į jo 2016 m. sausio 4 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išdėstytas aplinkybes, kuriame jis išsamiai detalizavo visus duomenų tikrinimo Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke (toliau – ir VRIS CDB) epizodus. Išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku, kokiais veiksmais jis tariamai padarė tarnybinį nusižengimą.

3. Pareiškėjas iš dalies sutiko, kad pagal Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775, (toliau – ir Taisyklės) 15.4 punkto reikalavimą ir dėl didelio darbo krūvio ne visada tiksliai ir išsamiai nurodė duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, tačiau nesutinka, kad pažeidė Taisyklių 16.1 ir 16.5 punktų reikalavimus, nes visais atvejais duomenis tikrino tik tarnybos tikslais ir esant teisėtam pagrindui. Jo nuomone, ta aplinkybė, jog jis ne visiškai išsamiai pildė duomenų tikrinimo formą, turėtų būti vertintina kaip mažareikšmė, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, buvo sąlygota didelio darbo krūvio, kuomet ne visada pareiškėjas spėdavo iki galo užpildyti visas grafas, todėl pildydavo tik pagrindines skiltis, kuriose aiškiai nurodydavo tikrinamų duomenų pagrindą.

4. Pareiškėjas kėlė abejones dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Aprašas) 6 ir 9 punktų nuostatų laikymosi ir jose nurodytų terminų užtikrinimo vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Pareiškėjo teigimu, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos nėra suprantama kada, kokiu pagrindu ir kieno pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atsakovas duomenis apie galimai neteisėtą duomenų tikrinimą turėjo jau 2015 m. spalio 14 d., tai užfiksuota ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tačiau tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2015 m. gruodžio 9 d., be to, šiuo laikotarpiu 2015 m. lapkričio 18 d. buvo gautas dar vienas tarnybinis pranešimas su patikrinimo rezultatais dėl jo veiklos patikrinimo. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu, kieno pavedimu, kokiu teisės aktu remiantis buvo atliktas jo veiklos auditas, nes jo tarnybinės funkcijos nesusijusios su finansinėmis, piniginėmis operacijomis, kitokiomis vertybėmis, dėl kurių gali būti atliekamas auditas. Pareiškėjo nuomone, imituojant „auditą“ ir analizuojant daugiau nei vienerių metų senumo VRIS CDB duomenų tikrinimo epizodus, buvo siekiama jį bet kokiomis priemonėmis nubausti. Tačiau jis negali būti baudžiamas už veiksmus, kurie buvo atlikti daugiau nei prieš vienerius metus, nes jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 9 punkte nustatytų išimčių dėl trejų metų termino.

5. Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta faktinė medžiaga leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisės aktų, su kuriais jis privalo būti susipažinęs pagal pareigybės aprašymą ir kaip VRIS CDB naudotojas, pasirašęs pasižadėjimą šių teisės aktų reikalavimų laikytis, reikalavimų nevykdymas atitinka tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pažeidimo sudėtis yra formali ir pats duomenų bazių naudojimas (kuris yra griežtai reglamentuojamas), neturint teisėto pagrindo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų. Tarnybinis nusižengimas paaiškėjo atlikus VRIS CDB auditą, todėl taikytinas tarnybinės nuobaudos skyrimo 3 metų senaties terminas. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. gruodžio 9 d., kurio terminas nustatyta tvarka 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. vasario 3 d. buvo pratęstas.

II. 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-60156 „Dėl A. P. naudojimosi duomenų bazėmis“ informavo Panevėžio AVPK viršininką, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje, tikrinant Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiojo tyrėjo A. P. atliktų duomenų tikrinimą (reg. 2015 m. spalio 14 d. Nr. 5-16-S(S)-210(RN)) buvo nustatyti galimi VRIS CDB, POLIS atliktų tikrinimų pažeidimai (įrašyti netikslūs ir neaiškūs duomenų paieškos pagrindai ir papildomi duomenys arba pagal nurodytus ROIK ir baudžiamųjų bylų numerius peržiūrėjus konkrečias bylas ar pranešimus Policijos registruojamų įvykių registre, nerasta įrašų apie tikrintus asmenis. Iš A. P. audito buvo atrinkti galimai neteisėti tikrinimo atvejai ir pateikti Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Rokiškio r. PK) viršininkui atliktų tikrinimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui. Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-60119 duomenys suteikia pagrindo pagrįstai manyti, kad A. P. galimai neteisėtai tikrino asmenų duomenis, be to, A. P. audite kartojasi atvejai, kai netinkamai nurodytas duomenų paieškos pagrindas, todėl Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas siūlė A. P. atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. gruodžio 9 d. rezoliucija pavedė Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti išvadą.

9. Atlikęs tarnybinį patikrinimą, Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas 2016 m. vasario 8 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūno A. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlyta pareiškėjui Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiajam tyrėjui A. P. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tą pačią dieną Panevėžio AVPK viršininkas Išvadą patvirtino. Kadangi pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys, Panevėžio AVPK viršininkas kreipėsi į šią profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas 2016 m. vasario 22 d. raštu Nr. LR17-54(16) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui neprieštaravo. Vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgęs į Išvadą, Panevėžio AVPK viršininkas 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 50-TE-97 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, komisarui, Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS vyriausiajam tyrėjui A. P. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. P. yra statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas, kurio statusą, atsakomybę reglamentuoja Statutas. Tarnybinio patikrinimo A. P. atžvilgiu pradėjimo dieną galiojo Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.

11. Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi (Aprašo 31 punktas).

12. Išvadoje nustatyta, jog A. P. VRIS CDB, neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis, duomenis apie transporto priemones. Išvadoje konstatuota, kad A. P. tokiais savo kaltais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 16.1 punkte įtvirtintą draudimą naudoti registrų duomenis ne tarnybos tikslais, Taisyklių 16.5 punkto reikalavimą registrų duomenis tvarkyti tik esant teisėtam pagrindui, Taisyklių 15.4 punkto reikalavimą registrų naudotojui tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo bylos numerį ir datą ir padarė tarnybinį nusižengimą.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punktas nustato, kad VRIS CDB – tai VRIS registrų ir informacinių sistemų duomenų bazių, VRIS posistemių duomenų, VRM reguliavimo srities įstaigų funkcijų vykdymui reikalingų kitų institucijų ir įstaigų valdomų duomenų bazių duomenų, kuriems tvarkyti naudojama VRIS, ir šiems duomenims tvarkyti skirtų programinių bei techninių priemonių visuma. Pagal Nuostatų 17 punktą, duomenų tvarkytojai tvarko šiuos VRIS CDB duomenų bazių duomenis: VRIS registrų ir informacinių sistemų duomenų bazių; VRIS posistemių duomenų bazių; kitų valstybės institucijų ir įstaigų valdomų duomenų bazių, o pagal 18 punktą VRIS C

14. CDB tvarkomos šių VRIS registrų ir informacinių sistemų duomenų bazės: valstybės registrų, žinybinių registrų (Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų; Nusikalstamų veikų; Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų; Arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų atpažinimo žymių), informacinių sistemų: Policijos informacinės sistemos (POLIS), susidedančios iš Policijos departamento valdomų duomenų bazių, valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VSATIS), valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos informacinės sistemos (VPGTIS).

15. Pareiškėjas yra Policijos informacinės sistemos naudotojas, viena iš pareiškėjo funkcijų, numatytų Panevėžio AVPK viršininko 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 50-V-290 bei 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-652 patvirtintų Rokiškio r.PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymų atitinkamai 7.11 ir 7.15 punktuose, yra darbas su registrais ir informacinėmis sistemomis. Pareiškėjas turėjo teisę savo darbe tvarkyti VRIS CDB duomenis, dėl to byloje nėra ginčo. Pareiškėjas yra pasirašytinai supažindintas tiek su pareigybės aprašymu, tiek su registrų, duomenų saugos, Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių nuostatomis bei kitais teisės aktais, kuriais turi būti vadovaujamasi tvarkant registrų duomenis, todėl privalėjo žinoti ir savo veikloje vadovautis minėtais teisės aktais.

16. Teismas nustatė, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos atsakovui 2015 m. gruodžio 8 d. pateikti audito duomenys (toliau – ir Audito duomenys) patvirtina, kad A. P. Išvadoje nurodytu laiku tikrino joje nurodytų asmenų ir kitus duomenis VRIS CDB, nurodė Išvadoje įvardintą duomenų paieškos pagrindą bei papildomus duomenis. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas.

17. Pagal Taisyklių 15.4 punktą, registrų naudotojas privalo tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą.

18. A. P., 2014 m., balandžio 30 d. 13.25 val. tikrindamas ŽŪB „Gerkonys“, 2014 m. balandžio 30 d. 13.26 val. tikrindamas ŽŪB „Pušynas“, 2014 m. balandžio 30 d. 13.25 val. tikrindamas ŽŪB „Lailūnai“, 2014 m. birželio 27 d. 8.13 val. tikrindamas E. S. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis – „Duomenų sutikrinimas“ ir „Duomenų peržiūra“; 2014 m. birželio 30 d. 11.19 val. tikrindamas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Tarnybinis patikrinimas“, papildomus duomenis - „Duomenų peržiūra“; 2014 m. spalio 20 d. 10.03 val. tikrindamas D.

P. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Ikiteisminis tyrimas“, papildomus duomenis – „D. P. paieška“; 2015 m. kovo 3 d. 14.06 val. tikrindamas E. A. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomus duomenis – „Duomenų peržiūra“; 2015 m. kovo 18 d. 8.20 val. tikrindamas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Pranešimo, pavedimo, paklausimo tyrimas“, papildomus duomenis – „Duomenų peržiūra“; 2015 m. kovo 24 d. 9.15 val. tikrindamas R.

A. asmens duomenis ir 2015 m. kovo 24 d. 9.16 val. tikrindamas M. P. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomus duomenis – „Pažymos rengimas“; 2015 m. kovo 24 d. 9.19 val. tikrindamas V. V. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Nusikalstamos veikos tyrimas“, papildomų duomenų nenurodė; 2015 m. gegužės 5 d. 10.49 val. tikrindamas J. T. asmens duomenis, 2015 m. gegužės 5 d. 10.51 val. tikrindamas D. B. asmens duomenis, 2015 m. gegužės 5 d. 11.11 val. tikrindamas D.

Š. asmens duomenis, duomenų paieškos pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas“, papildomus duomenis – „Duomenų paieška“; 2015 m. gegužės 14 d. tikrindamas A. B. asmens duomenis, 2015 m. gegužės 14 d. 13.43 val. tikrindamas L. P. asmens duomenis, 2015 m. gegužės 14 d. 13.48 val. tikrindamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. 13.49 val. tikrindamas E. J. asmens duomenis, 2015 m. gegužės 14 d. 13.54 val. tikrindamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų paieškos pagrindą nurodė – „Skundo, prašymo, pareiškimo tyrimas“, papildomus duomenis – „Dėl automobilio vagystės“.

19. Teismas konstatavo, kad iš šių duomenų matyti, kad nė vienu atveju nebuvo nurodytas pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numeris ir data, A. P. tiksliai ir išsamiai nenurodė duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, tuo pažeisdamas Taisyklių 15.4 punkto reikalavimus. Su tuo iš dalies sutinka ir pats pareiškėjas, aiškindamas, kad dėl didelio darbo krūvio ne visada tiksliai ir išsamiai nurodė duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, tačiau nesutinka, kad pažeidė Taisyklių 16.1 ir 16.5 punktų reikalavimus, nes visais atvejais duomenis tikrino tik tarnybos tikslais ir esant teisėtam pagrindui. Be to, pareiškėjas nurodo, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios buvo nusistovėjusi tvarka, kad tokių duomenų, kokius jis įvedė kaip patikrinimo pagrindą, pakanka. Teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nes Taisyklės galioja jau nuo 2008 m., todėl jų reikalavimų privalu laikytis visiems VRIS CDB duomenų tvarkytojams.

20. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, 2 punkte – kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai keliami griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą.

21. Pareiškėjas Išvadoje nurodytų neteisėtai tikrintų asmenų, automobilių duomenų tikrinimo pagrįstumui pateikė argumentus. Dėl G. Z. ir V. S. duomenų tikrinimo nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00252-14. Nukentėjusysis toje byloje nurodė, jog jį sumušė vyras, vardu Valerijus, tačiau nenurodė jo pavardės. Iš tyrėjo V. K. gavus duomenis, jog Valerijų gali pažinoti G. Z. bei V. S., buvo siekiama juos apklausti, tikslu nustatyti įtariamą asmenį, tačiau Valerijaus asmenybė buvo nustatyta kitais būdais, todėl neliko poreikio šiuos asmenis apklausti.

Dėl E. S. duomenų tikrinimo pareiškėjas nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00342-14 dėl plėšimo, kai įvykio vietoje vienas kaimo gyventojas nurodė, jog šis asmuo galėjo įvykdyti nusikaltimą, tačiau paaiškėjo, jog šis asmuo emigravęs į užsienį, ir ta versija buvo iš karto atmesta. Dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikrinimo pareiškėjas nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00394-14 dėl turto (automobilio) sugadinimo, nes šiuo automobiliu atvažiavę asmenys įvykio vietoje labai domėjosi įvykiu, tačiau paaiškėjo, kad tai nukentėjusiosios sūnaus draugai.

Dėl automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikrinimo pareiškėjas nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl automobilio padegimo, juo naudojosi J. A., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju. Tiek savo paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui neteisingai nurodė baudžiamosios bylos numerį 01-1-07770-15, o tikrinimas buvo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01770-15. Dėl A. B., L. P., automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. J., automobilio Citroen C4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų tikrinimo pareiškėjas nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27299-15 dėl automobilio vagystės, nes šie asmenys buvo pastebėti netoli įvykio vietos bei naudojasi minėtais automobiliais. Dėl M. S. duomenų tikrinimo pareiškėjas nurodė, kad šiuos duomenis tikrino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41750-15 dėl telefono ir pinigų vagystės, nes A. N. galėjo vogtus telefonus supirkti ir parduoti M. S., tačiau telefonas rastas pas kitą asmenį, kuris paaiškino, kad telefoną įsigijo iš kito asmens.

22. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko, atliekančio Kriminalinės policijos skyriaus viršininko funkcijas, R. K. 2016 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2931 užfiksuota, kad patikrinus A. P. nurodytas baudžiamąsias bylas, jose duomenų apie anksčiau nurodytus asmenis bei automobilius nerasta. Teismas, išreikalavęs ir susipažinęs su baudžiamosiomis bylomis Nr. 83-1-00252-14, Nr. 83-1-00342-14, Nr. 83-1-00394-14, Nr. 01-1-07770-15, Nr. 01-1-01770-15, Nr. 01-1-27299-15, Nr. 01-1-41750-15, nustatė, kad jose nėra jokių duomenų apie anksčiau nurodytus asmenis bei automobilius, tai patvirtina minėtame R. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumą. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01770-15 J. A. buvo apklaustas liudytoju, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad J. A. naudojosi būtent automobiliu Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00252-14 nukentėjusysis nurodė, jog jį sumušė, namo, kurį nukentėjusysis nuomojasi, savininkas, todėl pareiškėjo argumentas, kad įtariamojo asmenybei nustatyti buvo būtina tikrinti pašalinių asmenų duomenis, nelogiškas. Baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00342-14 nė vienas iš apklaustų asmenų nėra nurodęs, jog nusikaltimą galėjo įvykdyti E. S., baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27299-15 nėra jokių duomenų, kad A. B., L. P., E. J. ar automobiliai VW Golf, Citroen C4 būtų pastebėti netoli įvykio vietos, šie asmenys byloje nebuvo apklausti. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41750-15 liudytojo A. N. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad jis telefoną pardavė čigonų tabore, bet ne M. S., tokių duomenų nėra ir kitoje šios baudžiamosios bylos medžiagoje. Todėl teismas sprendė, kad baudžiamųjų bylų medžiaga pareiškėjo paaiškinimų dėl Išvadoje nurodytų duomenų tikrinimo būtinybės nepatvirtina.

23. Pareiškėjo argumentai, kuriuos jis nurodė teismo posėdyje, siekdamas pagrįsti tvarkytų duomenų teisėtumą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, duomenų tikrinimo metu VRIS CDB bazėje jis duomenų, pagrindžiančių šiuos argumentus, nenurodė, todėl teismas juos vertino kaip pasirinktą gynybos būdą. Teismas kritiškai vertino ir teismo posėdyje liudytojais apklaustų V. K., V. B. bei R. T., susijusių su pareiškėju tarnybos ryšiais, parodymus, kaip siekį padėti A. P. išvengti atsakomybės, nes jų parodymai analogiški pareiškėjo parodymams ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

24. Teismas konstatavo, kad tai, jog asmens ir kitus duomenis A. P. tvarkė (tikrino) neteisėtai ir ne tarnybos tikslais, patvirtina ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 3R-92(2.13-1.), kuriuo konstatuota, kad A. P. VRIS CDB tvarkė kitais, nesusijusiais su nustatytais Nuostatų 3.4 punkte tikslais, nesant nei vieno Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktus.

25. Pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais tikrino Išvadoje nurodytų asmenų bei automobilių duomenis, todėl šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 16.1, 16.5 punktų reikalavimus, be to, tiksliai ir išsamiai nenurodydamas duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerio, datos, pažeidė Taisyklių 15.4 punkto reikalavimus. Teismas pripažino, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įpareigojantį valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

26. Teismas konstatavo, kad atsakovo Panevėžio AVPK tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, įvertinus A. P. teiktus paaiškinimus, apibrėžiant pareiškėjo veiką, pateikiant išsamų jos įvertinimą, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus, nepažeidžiant Statuto ir Aprašo nustatytų procedūrinių reikalavimų.

27. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas pažeidžiant Aprašo nustatytą terminą tarnybiniam patikrinimui pradėti. Pagal Statuto (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. tarnybinio patikrinimo pradėjimo metu) 26 straipsnio 7 dalį, tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Pagal Aprašo (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d.) 6 punkto nuostatas, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas pareigūno atžvilgiu pradedamas, kai vadovas turi pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad pareigūnas galėjo įvykdyti tarnybinį nusižengimą. Kontrolinis patikrinimas (naudojimosi duomenų bazėmis auditas) dėl pareiškėjo A. P. galimai neteisėto policijos duomenų bazių naudojimo 2015 m. spalio 14 d. buvo atliktas Panevėžio AVPK viršininko įsakymu patvirtinto Kovos su korupcija Panevėžio AVPK priemonių plano pagrindu, jo metu atrinktas sąrašas galimai neteisėtų A. P. duomenų tikrinimo atvejų keletą kartų buvo teiktas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininkui šių duomenų tikrinimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Ir tik gavęs Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-60119, Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-60156 siūlė A. P. atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Todėl teismas vertino, kad tik gavęs šį 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą, Panevėžio AVPK vadovas sprendė, jog yra pagrindas pagrįstai manyti, kad A. P. galimai neteisėtai tikrino asmenų duomenis, ir tos pačios dienos Panevėžio AVPK viršininko rezoliucija tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas. Taigi, Aprašo 6 punkte nustatytas tarnybinio patikrinimo pradėjimo terminas nebuvo pažeistas.

28. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad skiriant jam tarnybinę nuobaudą, buvo pažeistas Statute bei Apraše įtvirtintas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Statuto 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas gali būti neatliekamas, o pradėtas gali būti nutrauktas, jei nustatoma, kad skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus, o <...> kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą – prieš 3 metus. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusių redakcijų Statuto 26 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 9 punkte. Iš Statuto 33 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje įtvirtintiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos, ir statutinio valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai, be kita ko, tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą.

29. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 5-V-634 patvirtino Kovos su korupcija policijoje 2015-2017 metų programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Įgyvendindamas šio teisės akto nuostatas, Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas, atlikęs viršininko pareigas, 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 5-V-412 patvirtino Kovos su korupcija Panevėžio AVPK priemonių planą, kurio 3 punktu įpareigojo Panevėžio AVPK struktūrinių padalinių vadovus ar jų paskirtus atsakingus pareigūnus kasmet iki IV ketv. atlikti pavaldžių policijos darbuotojų duomenų tvarkymo atvejų VRIS CDB, POLIS, OIS teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimus, patikrinant 15 proc. kiekvieno padalinio darbuotojų. Pastarojo plano įgyvendinimą Panevėžio AVPK kontroliuoti buvo pavesta Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus viršininkui. Šių teisės aktų pagrindu Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje 2015 m. spalio 14 d. buvo atliktas kontrolinis patikrinimas (naudojimosi duomenų bazėmis auditas) ir gauta pirminė informacija apie pareiškėjo A. P. galimai neteisėto policijos duomenų bazių naudojimą. Pagal Nuostatų 12.2 punktą VRIS CDB naudotojų administravimo posistemės duomenis apie savo VRIS CDB naudotojus tvarko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), o pagal 26 punktą, VRIS CDB naudotojų administravimo posistemėje, be kitų, tvarkomi VRIS CDB naudotojo vykdytos užklausos duomenys (26.2 p.). Todėl atsakovas 2015 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į kompetentingą instituciją – Policijos departamentą dėl A. P. tvarkytų duomenų patikrinimo (audito), ir iš jo 2015 m. gruodžio 4 d. gavo oficialią informaciją, kurią pateikė Rokiškio r. PK viršininkui sutikrinti su Rokiškio policijos komisariate nagrinėjamų bylų duomenimis, o įvertinęs Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-60119 pateiktą informaciją, pradėjo tarnybinį patikrinimą A. P. atžvilgiu.

30. Pareiškėjo veiksmai (duomenų VRIS CDB tikrinimas, neturint teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais, taip pat netikslus ir neišsamus papildomų užklausų duomenų nurodymas) buvo nustatyti patikrinimo metu, kuris, teismo vertinimu, prilyginamas Statuto 33 straipsnio 4 dalyje numatytam kompetentingos institucijos tarnybiniam ar kitam patikrinimui. Todėl teismas sprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidus Statuto 33 straipsnio 4 dalyje bei Aprašo 11 punkte numatytų terminų, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

31. Teismas atkreipė dėmesį, kad padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Pareiškėjas neteisėtai ir ne tarnybos tikslais tikrino net 7 asmenų bei 4 privatiems asmenims priklausančių automobilių duomenis, todėl sprendė, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumą ir pareiškėjo kaltės laipsnį, o pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo atmetė ir konstatavo, kad Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 50-TE-97 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

III. 32. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas atsakovo Išvada ir kitais dokumentais. Pareiškėjas detaliai išdėstė nesutikimo su Įsakymu motyvus skunde, jo paaiškinimus patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, tačiau teismas sprendime netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, nemotyvavo, kodėl vienareikšmiškai pritaria atsakovo pozicijai, ar iš tikrųjų pareiškėjo veiksmai yra teisėti ir atitinkantys nustatytus reikalavimus.

34. Pareiškėjo nuomone, teismo posėdžio metu buvo atsakyta į visus iškilusius klausimus, kad visi duomenys buvo naudojami tik tarnybos tikslais, esant teisėtam pagrindui, nurodyta dėl kokių priežasčių nebuvo galimybės tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, kitus duomenis. Tačiau teismas šių faktų analizės neatliko, sprendime apsiribojo Išvados ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo pakartojimu. Įrodymų vertinimo prasme šie dokumentai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas pažeidė asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Taigi teismas savarankiško aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo iš esmės neišsprendė. Teismas neatliko ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės analizės ir įrodymų analizės, neatliko jų teisinio įvertinimo, todėl toks teismo sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų teismo sprendimo formai ir turiniui, laikytinas nemotyvuotu.

35. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė priemonių, kad pareiškėjo teisės būtų apgintos, būtų surinkti pareiškėjo nurodyti įrodymai, dėl to nebuvo objektyviai ištirtos ir įvertintos bylos faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

36. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai tiriamos aplinkybės, dėl Išvadoje minėtų pareiškėjo atliktų duomenų patikrinimų. Pats pareiškėjas tiek posėdžio metu, tiek teikdamas paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu iš dalies sutiko, kad ne visada tiksliai ir išsamiai nurodė duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, tačiau tokius savo veiksmus teisino dideliu darbo krūviu ir „tokia nusistovėjusia tvarka“. A. P., būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais. Atsakovas mano, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas duomenis tikrino ne tarnybos tikslais ir neturėdamas teisėto pagrindo.

38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nemotyvavo, kodėl teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino jo pateiktų įrodymų, ir, kad teismo sprendimas nemotyvuotas. Visi apelianto argumentai ir įrodymai teismo buvo ištirti. A. P. nurodžius, kad galimai teikdamas paaiškinimus suklydo nurodydamas ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas įpareigojo atsakovą surasti ir pateikti pareiškėjo nurodomą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Teismas sprendime pasisakė dėl visų pareiškėjo pateiktų įrodymų ir jų vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 50-TE-97 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ teisėtumą ir pagrįstumą.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendime konstatavęs, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo veiksmai (duomenų VRIS CDB tikrinimas, neturint teisėto pagrindo ir ne tarnybos tikslais, taip pat netikslus ir neišsamus papildomų užklausų duomenų nurodymas) buvo nustatyti patikrinimo metu, kuris prilyginamas Statuto 33 straipsnio 4 dalyje numatytam kompetentingos institucijos tarnybiniam ar kitam patikrinimui. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidus Statuto 33 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 11 punkte nustatytų terminų.

41. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės abstrakčiais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes vertino paviršutiniškai, neįsigilino į bylai aktualius teisės aktus ir jų tinkamai neišnagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas grindžiamas atsakovo 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio tyrimo išvada ir kitais dokumentais, tačiau nevertinti jo argumentai ir paaiškinimai, teikti posėdžio metu, nepasisakyta dėl liudytojų parodymų.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

43. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į EŽTT ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir byloje surinktų bei išanalizuotų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų nebekartoja.

44. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė yra valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų teisės aktuose ir pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

45. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

46. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, kurios gali būti susijusios su 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-16 išdėstytais A. P. atliktais asmens duomenų patikrinimais. Teismas pakankamai išsamiai įvertino ne tik atsakovo surinktus įrodymus, bet ir pareiškėjo tiek skunde, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytus argumentus, ir nenustatė aplinkybių, patvirtinančių asmens duomenų tikrinimo teisėtus pagrindus ir su jo, kaip pareigūno, tarnyba akivaizdžiai susijusius tikslus. Pareiškėjo paaiškinimai ir jo prašymu į teismą iškviestų liudytojų V. B., R. T. ir V. K. parodymai apie didelį darbo krūvį, ginčo laikotarpiu nusistovėjusią praktiką nurodant užklausų duomenis ir kt., nepaneigia nei byloje teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, nei teisės normų taikymo pagrįstumo.

47. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintose Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo taisyklėse (14 p., 15.4 p.) aiškiai ir suprantamai įtvirtinti reikalavimai, kurių privalu laikytis valstybės tarnautojui (pareigūnui), dirbančiam su registrais ir informacinėmis sistemomis. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai ir ne tarnybos tikslais tikrino septynių asmenų duomenis bei keturiems privatiems asmenims priklausančių automobilių duomenis.

48. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai keliami itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose teisingai pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais (1 p.), kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (2 p.). Pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, A-438-694/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų asmenų duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nenurodė su kokių konkrečiai teisės normų aiškinimu ir taikymu pirmosios instancijos teismo sprendime ir dėl kokių priežasčių jis nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas abstrakčių pareiškėjo teiginių nevertina. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai ir dėl kokių priežasčių atmetami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

50. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė