2016-07-05 Nr. AB-14005-3-61-3-04664-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1415-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04664-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 21 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Vilniaus PN administracija bandė jį morališkai palaužti ir su juo susidoroti, nesiėmė jokių veiksmų, kad atlikęs bausmę pareiškėjas siektų savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais. Pasak pareiškėjo, žala atsirado dėl to, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 28-978(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas) pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas 15 parų kalėti baudos izoliatoriuje (toliau – ir nuobauda). Apskųsti nuobaudą pavėlavo, nes ruošėsi baudžiamosios bylos paskutinėms kalboms. Atlikęs drausminę nuobaudą pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtą būrį, nes norėjo save apsaugoti nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Pareiškėjas manė, kad Vilniaus PN tyčia neatliko tyrimo tam, kad būtų nustatyta, jog telefonas, kuris buvo rastas 2014 m. rugpjūčio 20 d., buvo ne pareiškėjo. Telefonas rastas kratos metu, o prieš kratą pareiškėjo nebuvo gyvenamojoje patalpoje. Nubaustas 15 parų kalėti baudos izoliatoriuje, kaip nurodė pareiškėjas, jo prašymu, nes 2014 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime Nr. 50-1874(1) (toliau – ir paaiškinimas) jis nurodė priežastis dėl ko atsisako eiti į paskirtą būrį. Pareigūnai net nesigilino į pareiškėjo minėtą paaiškinimą, kodėl jis atsisakė eiti į paskirtą būrį, nes jis atsisakė eiti į būrį ne dėl to, ką aiškina pareigūnai (grėsmė jo gyvybei ar sveikatai), o dėl pačios administracijos neteisėtų veiksmų, neatliekant reikiamo tyrimo. Nurodė, kad dėl Vilniaus PN administracijos kaltės nepagrįstai baudos izoliatoriuje praleido 21 parą nežmoniškomis sąlygomis ir dėl tokio elgesio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Argumentuodami minėtą teiginį, Vilniaus PN rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12, 110, 113, 142 straipsniais. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų į Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Minėtoje tarnyboje ne savo iniciatyva pareiškėjas lankėsi 3 kartus. 2014 m. rugsėjo 10 d. su pareiškėju pravestas pokalbis, tačiau pokalbio metu pareiškėjas problemų neišsakė. 2014 m. spalio 17 d. pareiškėjas kviestas pokalbiui, tačiau kalbėtis atsisakė. 2014 m. spalio 27 d. su pareiškėju pravestas pokalbis apie ateities planus, taip pat buvo kalbėta apie užimtumo galimybes, pasiūlyta lankytis psichologinio konsultavimo programoje. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų ir argumentų, kad paskirtos nuobaudos turėjo įtakos jo psichinei sveikatai. Tvirtino, kad Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 2S-5487 (toliau – ir 2014 m. spalio 17 d. sprendimas) nenagrinėti skundo pareiškėjas galėjo skųsti teismui. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neturi žinių, kaip kreiptis į apygardos administracinį teismą, nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014–2015 m. buvo gauti 8 pareiškėjo skundai. Antrosios nuobaudos, kuri buvo paskirta 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 56-1004(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimas), pareiškėjas iš viso neginčijo įstatymuose nustatyta tvarka, jos neskundė nei Kalėjimų departamentui, nei teismui. Pažymėjo, kad visa teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui yra žinoma tvarka, kuri privaloma ginčijant už režimo pažeidimus paskirtas nuobaudas. Kadangi pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo jam skirta nuobauda, t. y. neprašė to nutarimo panaikinti kaip neteisėto, neskundė Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo jo skundo nenagrinėti, teismas nepasisakė nei dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų, nei dėl nuobaudos skyrimo teisėtumo. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2014 m. spalio 23 d., tačiau teismui neskundė Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo, šio sprendimo netgi nepateikė kartu su skundu, skunde apie šį sprendimą nieko nepaminėjo. Todėl ir dėl Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 17 d. sprendimo teisėtumo teismas negalėjo pasisakyti, nes jis nebuvo ginčijamas kaip neteisėtas. Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes ir nuobaudų ginčijimo tvarkos reguliavimą, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad buvo neteisėti Vilniaus PN administracijos veiksmai ar sprendimai, pasireiškę nepagrįstu nuobaudos paskyrimu. Pareiškėjas skunde teismui dar buvo nurodęs, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl nežmoniškų sąlygų baudos izoliatoriuje, tačiau teismo posėdyje šio savo argumento atsisakė. Pabrėžė, kad jis į teismą kreipėsi ne dėl laikymo sąlygų, o tik dėl neteisėtos nuobaudos, kuri paskirta 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu. Todėl teismas neturėjo pagrindo tirti, kokios laikymo sąlygos buvo baudos izoliatoriuje.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus PN administracija siekė išsiaiškinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad joks tyrimas pagal jo paaiškinimus nebuvo atliekamas. Buvo atliktas specialus tyrimas, nesusijęs su jokių nuobaudų skyrimu, jo metu tirtos aplinkybės pagal pareiškėjo paaiškinimą, kad telefonas jam buvo „pakištas“. Kadangi pareiškėjas turi sunkumų reaguojant emociškai įtemptose ar konfliktinėse situacijose, teismas pripažino, kad nėra pagrindo pareiškėjo dvasinių išgyvenimų sieti tik su jo nurodomomis nuobaudomis.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti. Nenustačius tokių veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti nėra visų būtinųjų sąlygų.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 6 082,02 Eur arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad teisėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu elgėsi su pareiškėju įžūliai, neįsiklausė, ką pareiškėjas kalbėjo, nesuteikė teisės pateikti įrodymus, neiškvietė jo prašomų liudininkų. Nurodo, kad teisėja kategoriškai atsisakė nagrinėti nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimą, nors nuobaudos apskundimo terminas dar nebuvo praėjęs – Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateikė sprendimą 2014 m. spalio 17 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. Taigi teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi Vilniaus PN naudai. Pareiškėjas teigia neatsisakęs prašymo nagrinėti jo laikymo sąlygas baudos izoliatoriuje. Teisėja pati konstatavo, kad kalinimo sąlygos baudos izoliatoriuje buvo tinkamos, nors tai yra netiesa – sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, o kalinamų asmenų skaičius patalpoje buvo viršytas. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo vilkinamas 9 mėnesius. Pareiškėjas prašo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą dėl jam paskirtos nuobaudos Vilniaus pataisos namuose nepagrįstumo ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriuje metu.

Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 87) prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

ABTĮ 101 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla nutraukiama, jei pareiškėjas atsisako skundo. Teismas išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis (ABTĮ 102 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde (b. l. 1) ir apeliaciniame skunde neturtinę žalą kildina tiek dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, tiek dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriuje metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime (b. l. 78–81) konstatavo, kad pareiškėjas reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriuje metu atsisakė.

Išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas tiesiogiai ir aiškiai išreiškė savo poziciją, jog atsisako reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo laikant jį netinkamomis sąlygomis baudos izoliatoriuje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui neišaiškino pasekmių, kylančių atsisakius skundo dalies, ir tuo pagrindu dalį bylos nutraukus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepriėmė nutarties ar sprendimo rezoliucinėje dalyje nekonstatavo, kad byla dėl pareiškėjo reikalavimo dalies yra nutraukiama. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas procesinio įstatymo nustatyta tvarka atsisakė dalies reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nutraukti dalį bylos. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo dalies pareiškėjo pareikšto reikalavimo, vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys