4e3d6565-34ac-42da-b720-df71da671cb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-970-464/2019 Teisminio proceso numeris 2-57-3-00217-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1076-730/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Citadelė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasta“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Citadelė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Aldasta“ priteisti 51 576,97 Eur skolÄ ir delspinigius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, teismo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016-10-17 sudarytos atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugų sutarties dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Ieškovės teigimu, atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės suteiktas paslaugas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė skubiai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 51 576,97 Eur sumos atsakovės turtÄ â€“ kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

3. PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas teiginiais, kad atsakovė yra juridinis asmuo, vengianti bendravimo su ieÅ¡kove ir nevykdanti savo įsipareigojimų, o ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovės finansinė bÅ«klė yra nežinoma, ji gali bet kada kelti bankroto bylÄ ar kitais bÅ«dais vengti vykdyti įsipareigojimus arba slėpti turtÄ . Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas.

4. Atsakovė UAB „Aldasta“ byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016-10-17 sudarytos atstovavimo (tarpininkavimo) paslaugų sutarties 2.8 papunktį pripažinti negaliojančiu arba pripažinti, kad Å¡i sutarties sÄ lyga buvo pakeista, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-29 nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Citadelė“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies: taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovei UAB „Aldasta“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, jų nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas, nevirÅ¡ijant praÅ¡omos priteisti 51 576,97 Eur sumos; leido atsakovei iÅ¡ sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų atsikaityti su ieÅ¡kove UAB „Citadelė“; paskyrė areÅ¡tuoto turto savininkę UAB „Aldasta“ turto saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, nedraudžiant areÅ¡tuoto turto valdyti ir juo naudotis.

6. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė yra pasirinkusi akivaizdžiai neleistinÄ ar objektyviai neįmanomÄ jos galbÅ«t pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė ir raÅ¡ytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes. Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstas.

7. Teismas, viena vertus, nutartyje pacitavęs Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kita vertus, nurodė, kad visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ siejant ir su didele ieÅ¡kinio suma, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovei, kuri turi pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma jai nėra reikÅ¡minga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 12, 178 str.).

8. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl įsipareigojimų nevykdymo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės finansinę padėtį ir turimus įsiskolinimus, teismas vertino, kad gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovei.

9. Teismas, įvardindamas ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo principus, ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui visų pirma taikė areÅ¡tÄ atsakovei UAB „Aldasta“ priklausančiam kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jų nepakankant – piniginėms lėšoms, nevirÅ¡ijant praÅ¡omos priteisti 51 576,97 Eur sumos. Nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju (t. y. pirmiausia pritaikius piniginių lėšų areÅ¡tÄ , nors bÅ«tų kitas atsakovės turtas) galėtų bÅ«ti sutrikdyta atsakovės Å«kinė komercinė veikla, o tai neatitiktų Å¡ių civilinio proceso principų (CPK 7 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovė UAB „Aldasta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-29 nutartį ir nutartį dėl jos panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nėra įrodyta viena iÅ¡ privalomų sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiamoje nutartyje padidėjusi teismo sprendimo neįvykdymo rizika nepagrįstai siejama tik su didele atsakovei pareikÅ¡to reikalavimo suma, tačiau tokia argumentacija, remiantis pasikeitusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 10.2.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ t. y. kad atsakovės ketinimus imtis kokių nors nesÄ Å¾iningų priemonių, kuriomis siektų pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo vykdymÄ . Vien tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį. 10.3. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad atsakovė neva vengia bendravimo su ieÅ¡kove ir nesumoka ieÅ¡kovei už jos neva suteiktas atstovavimo parduodant (tarpininkavimo) paslaugas.

Tačiau vien neatsikaitymo faktas nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Atsakovė nesutinka mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omų pinigų, nes, atsakovės nuomone, ji tokios pareigos neturi. 10.4. IeÅ¡kovei neįrodžius atsakovės nesÄ Å¾iningumo, atsakovės finansinė padėtis nėra aktuali, tačiau, siekdama papildomai pagrįsti skundžiamos teismo nutarties ydingumÄ , atsakovė pateikia duomenis, liudijančius jos itin gerÄ finansinę padėtį.

VieÅ¡ai skelbiamoje ir prieinamoje informacijoje nurodoma, kad atsakovės apyvarta per 2016 metus svyruoja nuo 5 000 000 Eur iki 10 000 000 Eur. Taigi pagal Å¡iuos duomenis teismas dar iki skundžiamos nutarties priėmimo turėjo galimybę įsitikinti, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin gera ir ieÅ¡kovės reikalaujama suma atsakovei nėra didelė. Be to, iÅ¡ su atskiruoju skundu teikiamo 2018 m. turto balanso matyti, kad atsakovė turi ilgalaikio turto už 231 911 Eur sumÄ (daugiau nei 4 kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ ), nuosavo kapitalo už 2 706 860 Eur sumÄ (daugiau nei 52 kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ ), nepaskirstyto pelno iÅ¡ viso už 2 363 842 Eur (daugiau nei 45 kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ ).

Taip pat atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonių už 79 641,43 Eur (beveik 30 000 Eur virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ ). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio atkÅ«rimo vertė sudaro 258 000 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 90 900 Eur. Atsakovei priklauso 2 žemės sklypai, 1 žemės sklypas su statiniais, 3 butai, 1 statinys. Viso Å¡io atsakovės nekilnojamojo turto vertė neabejotinai daug kartų virÅ¡ija ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ .

Be to, atsakovė neturi jokių kreditinių įsipareigojimų. 10.5. Atsakovei, sėkmingai ir pelningai vykdančiai Å«kinę–komercinę veiklÄ , nėra jokio tikslo perleisti turtÄ ar pinigus tretiesiems asmenims ar kelti bankroto bylÄ . 10.6. IeÅ¡kovė, žinodama ir sÄ moningai nuslėpdama informacijÄ apie gerÄ atsakovės finansinę ir materialinę padėtį, piktybiÅ¡kai neprašė taikyti areÅ¡to atsakovei priklausančiam nekilnojamam turtui. Teismas, netaikydamas areÅ¡to atsakovei priklausančiam turtui, pažeidė proporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo principus. 10.7.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria tiesioginę žalÄ , nes areÅ¡tuotos piniginės lėšos, o tai sunkina atsakovei vykdyti įprastÄ Å«kinę–komercinę veiklÄ . Todėl vadovaudamasi CPK 152 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡o nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

11. IeÅ¡kovė UAB „Citadelė“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais. 11.1. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė bendrovės finansinius dokumentus, nepatvirtina fakto, jog nėra grėsmės bÅ«simam teismo sprendimo užtikrinimui. Atsakovės nurodytame turto sÄ raÅ¡e yra nekilnojamasis turtas, kurį atsakovė parduoda. Dalis turto vienetų yra kaip tik Å¡ioje byloje minimo turto objekto – daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesutinka su ieÅ¡kiniu ir neigia pačios pasiraÅ¡ytų sutartinių įsipareigojimų egzistavimo faktÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė gali įvairiais bÅ«dais siekti iÅ¡vengti mokėjimo ieÅ¡kovei, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimus. 11.2. IÅ¡ atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad atsakovė turi didelius įsipareigojimus. Per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai yra 1 735 665 Eur, iÅ¡ kurių 935 975 Eur – skolos tiekėjams, nemaža dalis įsipareigojimų susijusi su darbo santykiais – 264 612 Eur, 56 628 Eur – pelno mokesčio įsipareigojimai.

Taigi, nors atsakovė ir turi pakankamai turto, tačiau įsipareigojimų suma nepatvirtina fakto, kad atsakovė laiku ir tinkamai vykdo savo skolinius įsipareigojimus. 11.3. Aplinkybė, kad atsakovė gali perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, Å¡iuo atveju papildomai net neįrodinėjama, kadangi atsakovės verslo tikslas yra pelnas už parduotÄ turtÄ , taigi labai realu, kad turtas gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims. 11.4. Atsakovės nesÄ Å¾iningumas, ieÅ¡kovės nuomone, pagrindžiamas faktinėmis ginčo aplinkybėmis.

Du verslo subjektai sudaro raÅ¡ytinę sutartį, kuria aptariami Å¡alių įsipareigojimai, o atsakovė, kurį laikÄ vykdžiusi savo įsipareigojimus, vėliau be jokių paaiÅ¡kinimų ar priežasčių nustoja jų laikytis, nereaguoja į ieÅ¡kovės bandymÄ kalbėtis, vėliau į teisininkų pretenzijÄ . IeÅ¡kovė yra sumokėjusi valstybei mokesčius nuo atsakovei pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų, kai tuo tarpu atsakovė, teigianti, kad yra puikios finansinės bÅ«klės, net balanse nenurodo, jog turi mokestinių įsipareigojimų (pelno mokesčio ir susijusiais su darbo santykiais).

Tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė bÅ«tų linkusi savanoriÅ¡kai ir gražiuoju įvykdyti teismo sprendimÄ . 11.5. Atsakovės praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones netenka prasmės, kadangi antstolis, vykdydamas teismo nutartį, sudaręs turto sÄ raÅ¡Ä , taikė laikinÄ sias apsaugos priemones transporto priemonių atžvilgiu, t. y. kilnojamojo turto, o atsakovės banko sÄ skaitų areÅ¡tÄ panaikino. Vykdomojoje byloje yra apraÅ¡ytas atsakovės turtas, o ir areÅ¡tuota tik dalis jos turto ieÅ¡kinio reikalavimo ribose.

SÄ skaitos banke nėra areÅ¡tuotos, taigi jokių papildomų suvaržymų atsakovė nepatiria, protingumo, proporcingumo ir tikslingumo principai nepažeisti. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų prijungimo 12. Apeliantė UAB „Aldasta“ savo teiginiams apie gerÄ turtinę padėtį pagrįsti prie atskirojo skundo pridėjo pelno bei nuostolių ataskaitos už 2018 metus ir turto balanso už 2018 metus kopijas, apeliantei nuosavybės teisme priklausančių automobilių apraÅ¡o kopijÄ , Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä (registro Nr. 21/4980), paieÅ¡kos apie apeliantės turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Nekilnojamojo turto registre rezultatų kopijÄ .

Taip pat pridėjo savo 2018-11-2 raÅ¡to Nr. 11/12 „Dėl iÅ¡ankstinės sÄ skaitos“, iÅ¡siųsto ieÅ¡kovei, kopijÄ bei laiÅ¡ko, patvirtinančio minėto raÅ¡to iÅ¡siuntimÄ , kopijÄ . Kaip spręstina iÅ¡ atskirojo skundo turinio, apeliantė Å¡iais duomenimis siekia pagrįsti savo argumentus, kad jos finansinė padėtis yra itin gera ir kad galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo priėmimo atveju ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ .

13. IeÅ¡kovė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ taip pat pridėjo naujus duomenis – antstolio 2019-05-06 patvarkymus, kuriais nustatyta turto apraÅ¡u apraÅ¡yto turto vertė ir panaikintas turto areÅ¡tas apeliantei priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms bankų sÄ skaitose.

14. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nors nei viena iÅ¡ Å¡alių nėra suformulavusi praÅ¡ymo prijungti minėtus dokumentus prie bylos medžiagos, abi jais remiasi savo procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alies teisę bet kuriuo procesiniu klausimu teikti įrodymus bent vienos instancijos teismui, į tai, kad ieÅ¡kovė yra susipažinusi su apeliantės pateiktais naujais dokumentais ir jų turinį vertina pasisakydama atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , taip pat į tai, kad ieÅ¡kovės pateikti antstolio patvarkymai yra priimti vėliau nei skundžiama nutartis ir atsakovei jie neabejotinai žinomi (jų turinys susijęs su jai nuosavybės teise priklausančio turto apraÅ¡ymu, vykdant skundžiamÄ teismo nutartį), Å¡iuo konkrečiu atveju abiejų Å¡alių teikiamus dokumentus prijungia prie bylos.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui 15. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo procesiniuose dokumentuose teisingai interpretuoja įstatymų leidėjo valiÄ , susijusia su laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytina dviejų privalomų sÄ lygų sutaptimi:

1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas;

2) laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas Å¡alies praÅ¡ymu gali lemti sunkesnį teismo sprendimo įvykdymÄ arba galimÄ neįvykdymÄ pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant nors vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja abi Å¡ios sÄ lygos, todėl laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantei pritaikė. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo iÅ¡vadų, susijusių su ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimu, apeliacinės instancijos teismas Å¡ios sÄ lygos nustatymo pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kurioje buvo konstatuota grėsmė galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ iÅ¡ esmės susiejo vien su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos jai dydžiu ir aplinkybė, kad byloje nebuvo duomenų apie apeliantės finansinę padėtį, bendrovės bÅ«klę, turimus įsipareigojimus. Viena vertus, toks vertinimas prieÅ¡tarauja Å¡iam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuriÄ , be kita ko, pacitavo ir pats teismas skundžiamoje nutartyje, pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.

Kita vertus, teismas, pradinėje bylos procesinėje stadijoje, kai Å¡alių ginčas dar nėra iÅ¡spręstas ir nėra priimtas sprendimas, nustatantis (patvirtinantis) vienos iÅ¡ Å¡alių piniginę prievolę antrajai bylos Å¡aliai, taikydamas tokias itin varžančiais priemones, kaip turto areÅ¡tas, o jų taikymo poreikį iÅ¡ esmės grįsdamas vien reikalavimo sumos dydžiu ir duomenų apie apeliantės finansinę padėtį bei jos turimus įsiskolinimus nebuvimu, galėjo pasinaudoti CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtina galimybe praneÅ¡ti apeliantei apie gautÄ praÅ¡ymÄ ir pasiÅ«lyti tokius duomenis pateikti.

Todėl teismo pozicija, kad atitinkamų duomenų nebuvimas teikia pagrindÄ konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (skundžiamos nutarties 8 p.), stokoja pagrįstumo.

18. Pagal Lietuvos apeliaciniame teisme jau suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieÅ¡kinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieÅ¡kovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas iÅ¡vadai dėl tokios grėsmės padaryti.

Å io iÅ¡imtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis ieÅ¡kovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

19. Todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visų pirma turi bÅ«ti vertinama ne pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma ar apeliantės finansiniai pajėgumai įvykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimÄ , o apeliantės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sÄ Å¾iningumo aspektu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis.

20. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesÄ Å¾iningumo, kai sprendžiama dėl turto areÅ¡to ar kitų ribojimų, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, jam nustatymo. Tokias aplinkybes nurodyti pareiga visų pirma tenka ieÅ¡kovui, t. y. tam subjektui, kuris paprastai ir praÅ¡o tokių suvaržymų taikymo antrajai ginčo Å¡aliai (atsakovui), o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti. Å iame kontekste kritikuotini ir tokie skundžiamos nutarties motyvai, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui paneigimo pareiga tenka apeliantei.

Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), taigi kitoks įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikÅ¡tų, kad apeliantė, aiÅ¡kiai nežinodama, kÄ ieÅ¡kovė laiko grėsme jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su Å¡alių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu grindė tik abstrakčiais teiginiais, kad apeliantė, atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumÄ , gali perleisti turtÄ ar pinigus tretiesiems asmenims, todėl ir ieÅ¡kovė prarastų galimybę atgauti neteisėtai pasisavintas lėšas. Jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių tokius nesÄ Å¾iningus apeliantės ketinimus (turimo turto slėpimÄ , perleidimÄ , įkeitimÄ ), turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje Å¡io turto sÄ skaita įvykdyti galbÅ«t nepalankų apeliantei teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė neįvardija, nors, kaip minėta pirmiau, bÅ«tent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 str.).

22. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovės nurodomi argumentai, kad turto perleidimo galimybę suponuoja apeliantės vykdoma nekilnojamojo turto pardavimo veikla, patvirtina tik apeliantės Å«kinės veiklos pobÅ«dį, bet ne jos nesÄ Å¾iningumÄ kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai.

Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017, 2018-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).

23. Taip pat pritartina apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad vien neatsiskaitymo faktas, kurį įvertinęs pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, apeliantės nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, nepatvirtina. Apeliantės neatsiskaitymo su ieÅ¡kove faktas savaime nereiÅ¡kia, kad apeliantė nesÄ Å¾iningai vengia, taigi ir ateityje gali vengti atsiskaityti su ieÅ¡kove. Aplinkybė, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismÄ , bet ne pagrindas teismui automatiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vertinant kitaip, laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti taikomos kiekvienu atveju, kai skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi ir kreditorius dėl savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo kreipiasi į teismÄ . Toks aiÅ¡kinimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai ir tikslui – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, todėl jų taikymas ir turėtų bÅ«ti iÅ¡imtis, o ne taisyklė.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (CPK 179 str. 3 d.), apeliantė nesutinka, kad turi prievolę ieÅ¡kovei, byloje ji yra pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygos, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė kildina savo ieÅ¡kinio reikalavimus, pripažinimo negaliojančia. Todėl tokie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones argumentai, kad apeliantė atsisako vykdyti savo prievoles pagal sutartimi, kurios dalis (sÄ lyga), kai minėta, yra ginčijama apeliantės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, prisiimtus įsipareigojimus, taip pat neleidžia spręsti dėl apeliantės turimų ketinimų ateityje vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis bÅ«tų jai nepalankus.

Dėl tų pačių motyvų nėra aktualÅ«s ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai, esÄ apeliantė nesutinka su ieÅ¡kiniu ir neigia pačios pasiraÅ¡ytų sutartinių įsipareigojimų egzistavimÄ , juolab kad faktas, ar apeliantė turi pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove, yra Å¡ios bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės įrodinėjimo dalykas.

25. Aptariamame kontekste svarbÅ«s yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panaÅ¡Å«s klausimai ar santykiai. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sÄ skaitos blokavimo įsakymo procedÅ«ra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedÅ«ros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sÄ skaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sÄ lygos ir jų įgyvendinimo procedÅ«ros.

Todėl bÅ«tina ir tikslinga patvirtinti privalomÄ ir tiesiogiai taikomÄ Europos SÄ jungos aktÄ , kuriuo bÅ«tų sukurta nauja Europos SÄ jungos procedÅ«ra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sÄ skaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sÄ lygomis, kuriomis remiantis iÅ¡duodamas blokavimo įsakymas, turėtų bÅ«ti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad bÅ«tų iÅ¡duotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali bÅ«ti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamÄ arba bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , nes skolininkas gali bÅ«ti iÅ¡Å¡vaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtÄ arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastÄ jo kiekį arba tai padaręs neįprastu bÅ«du.

26. Tačiau vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimÄ , neturėtų bÅ«ti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Savaime pakankamu pagrindu tokiam įsakymui iÅ¡duoti neturėtų bÅ«ti ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja. Ä® Å¡iuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).

27. Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pasikeitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininkės (apeliantės) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apie tai taip pat jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ dėstomais teiginiais, kad apeliantei turint įsiskolinimų, susijusių su pelno mokesčiu ar susijusių su darbo santykiais, yra pagrindas abejoti apeliantės mokumu. Nemokumu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, laikytina įmonės bÅ«sena, kai Å¡i nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės pateiktame 2018-12-31 balanse įraÅ¡ytus duomenis, matyti, kad nors per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 735 665 Eur, tačiau Å¡i suma, atskirai net nevertinant pradelstų įsiskolinimų (kurių, be kita ko, balanse nėra nurodyta), nevirÅ¡ija pusės apeliantės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto (4 447 104 Eur) vertės.

29. Kadangi teismo sprendimo galimo neįvykdymo rizika, jÄ siejant su apeliantės galimu nesÄ Å¾iningumu (siekiu perleisti ar paslėpti turimÄ turtÄ ), Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovės net nebuvo įrodinėta, sutiktina su apeliante, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

30. Tai konstatavus, kiti apeliantės atskirajame skunde ir ieÅ¡kovės atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodyti argumentai, susiję su apeliantės finansinės padėties analizavimu, tampa nebeaktualÅ«s, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina. Vis tik apeliantės su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, ilgalaikio turto inventorizacijos apraÅ¡as, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove, ir t. t.), kuriuos apeliacinės instancijos teismas, priėmė, leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (neatsiskaitymas), ko apeliantė iÅ¡ esmės ir neneigia, yra nulemtas ne jos finansinės padėties, o kilusių tarpusavio ginčų dėl sutarties vykdymo.

Apeliantės deklaruotas kaip turimas turtas leidžia vertinti jos materialinę padėtį kaip eliminuojančiÄ sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl dar ir Å¡iuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apeliantei neatlieka teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo funkcijos. Primintina, kad Å¡is institutas negali bÅ«ti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo įtvirtintu, t. y. ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali tapti priemone paveikti Å¡alį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčams vienu ar kitu klausimu.

Dėl taikytų apribojimų proporcingumo 31. Atskirasis skundas grindžiamas dar ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo taikytos priemonės neproporcingai pažeidžia apeliantės teises ir interesus, kadangi teismas, nesiaiÅ¡kinęs, ar apeliantė turi nekilnojamojo turto, areÅ¡tÄ taikė apeliantės turimam kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jų nesant arba esant nepakankamai, areÅ¡tÄ taikė ir piniginėms lėšos, esančioms pas apeliantę ar trečiuosius asmenis.

32. Sutiktina su apeliante, kad, taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principo. Vertindamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones proporcingumo aspektu, teismas privalo atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 201810-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018).

33. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėjo įvertinti tiek ieÅ¡kovės, tiek apeliantės teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iÅ¡kils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių, kaip Å¡ioje nutartyje jau minėta, galėtų bÅ«ti imamasi iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje reikimai turtiniai reikalavimai.

34. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl areÅ¡tuotino turto sudėties, įvertinant tai, kad piniginių lėšų areÅ¡tas ir kilnojamojo turto (pavyzdžiui transporto priemonių, naudojamų juridinio asmens kasdienėje Å«kinėje–komercinėje veikloje) labiausiai suvaržo juridinį asmenį kaip verslo subjektÄ . Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju taikytinų jai ribojimų rūšį pasirinko ieÅ¡kovė, o ne teismas, kuris yra saistomas praÅ¡ymo turinio. IeÅ¡kovė neprašė taikyti areÅ¡to apeliantės nekilnojamajam turtui. Bet kuriuo atveju dar ir Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir dėl to, kad nepagrįstai nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, ir dėl to, kad nebuvo laikytasi bendrojo proporcingumo principo, parenkant laikinÄ sias apsaugos priemones.

35. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , pateikiamÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę. Todėl skundžiama nutartis, dalyje, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkintas iÅ¡ dalies, panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti apeliantei laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl Å¡alių praÅ¡ymų 36. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad apeliantės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenka prasmės, nes antstolis, vykdydamas teismo nutartį, sudaręs turto sÄ raÅ¡Ä , taikė laikinÄ sias apsaugos priemones transporto priemonių atžvilgiu, t. y. kilnojamojo turto, o apeliantės bankų sÄ skaitų areÅ¡tÄ panaikino. Tačiau, viena vertus, apeliantė savo atskirajame skunde nebuvo suformulavusi tokio praÅ¡ymo. Kita vertus, toks klausimas apeliacinės instancijos teisme ir negalėtų bÅ«ti sprendžiamas, nes, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, atitinkamas praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti teikiamas pirmosios instancijos teismui.

37. Apeliantė atskirajame skunde praÅ¡o leisti skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-29 nutarties panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutartis panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones vykdoma įsiteisėjus tokiai nutarčiai (CPK 152 str. 2 d.), o apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Todėl toks praÅ¡ymas teisiÅ¡kai neaktualus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Citadelė“ (juridinio asmens kodas 235479690) praÅ¡ymÄ dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasta“ (juridinio asmens kodas 163702014) priklausančio 51 576,97 Eur sumos turto – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areÅ¡to.

Å ios nutarties kopijÄ pateikti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Teisėja Dalia Kačinskienė