4e3d33b8-bb7f-4d7f-96bd-38ac030ba44f · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-873/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04133-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei,

gynėjui advokatui Dariui Katauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 27 (dvideÅ¡imt septynių) parų areÅ¡to bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 22 d. veika), jam paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 24 d. veika), jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, V. J. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4  (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams bausmė. Bausmės pradžiÄ V. J. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® V. J. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 nuosprendį atliktos bausmės laikas. Priteista iÅ¡ V. J. civilinei ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 201,80 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinei ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 371,16 Eur ir 1 799,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. J. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. sausio 15 d., apie 21.19 val., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ prekybos salės paėmė 1 vienetÄ marÅ¡kinėlių „Guess“, 42,00 Eur vertės, 1 vienetÄ džinsų „Calvin Klein“, 109,90 Eur vertės, ir 1 vienetÄ marÅ¡kinėlių „Calvin Klein“, 49,90 Eur vertės, po to Å¡ias prekes nunešė į matavimo kabinÄ , kur uždėjo folijÄ ant drabužių esančios magnetinės apsaugos, įdėjo drabužius į kuprinę ir, nesumokėjęs už prekes, praėjo pro kasas ir apsauginius vartelius bei pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės, taip pagrobė svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 201,80 Eur vertės turtÄ .

2. V. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. sausio 22 d., apie 13.54 val., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje priėjo prie prekių lentynos, atsitÅ«pęs nenustatytu bÅ«du atidarė prekių lentynos spintelės užrakintas stiklines dureles ir iÅ¡ spintelės paėmė planÅ¡etinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab Active 3 T575 8.0“, kurio vertė 371,16 Eur, kurį paslėpė po striuke, ir, nesumokėjęs už prekę, praėjo pro kasas ir apsauginius vartelius bei pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės, taip, įsibrovęs į saugyklÄ , pagrobė svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 371,16 Eur vertės turtÄ .

3. V. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. sausio 24 d., apie 13.40 val., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje priėjo prie prekių lentynos, atsitÅ«pęs nenustatytu bÅ«du atidarė prekių lentynos spintelės užrakintas stiklines dureles ir iÅ¡ spintelės trimis rankų judesiais paėmė iÅ¡manųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4 Classic 46mm Black SM-R895“, 334,71 Eur vertės, iÅ¡manųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4 Classic 42mm LTE SM-R885 Black“, 312,35 Eur vertės, iÅ¡manųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4 Classic 46mm LTE SM-R895 Silver“, 334,71 Eur vertės, 2 vienetus iÅ¡maniųjų laikrodžių „Samsung Galaxy Watch 4 Classic 46mm SM-R890 Galaxy Silver“, bendros 594,88 Eur vertės (1 vieneto kaina 297,44 Eur), iÅ¡manųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4 Classic 46mm SM-R890 Black“, 223,07 Eur vertės, kuriuos įsidėjo į kuprinę ir, nesumokėjęs už prekes, praėjo pro kasas ir apsauginius vartelius bei pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės, taip, įsibrovęs į saugyklÄ , pagrobė svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 1 799,72 Eur vertės turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir visa pareikÅ¡to kaltinimo apimtimi taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bei skirti žymiai Å¡velnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netaikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

4.1.1. Nurodo, jog jis viso proceso metu teigė, kad neįsibrovė į spintelę, kurioje buvo kompiuteriai, spintelė buvo palikta atidaryta, todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jis neprisipažino pagrobęs svetimÄ turtÄ iÅ¡ saugyklos, kas yra bÅ«tinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymis. Akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotÄ praktikÄ , jog „įsibrovimas į saugyklÄ yra ne tik tada, kai įveikiamos kliÅ«tys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių“. Pasak apelianto, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį esminės reikÅ¡mės neturi, ar jis išėmė stiklÄ ir atidarė spintelę, ar rado spintelę atidarytÄ . Be to, jis nuosekliai iÅ¡dėstė padaryto nusikaltimo aplinkybes, neturėjo jokio pagrindo kÄ nors slėpti ir tikėjosi, kad bus įvykdytas teisingumas.

4.1.2. Nuteistojo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik liudytojos G. R. samprotavimais, kuri paaiÅ¡kino, kad spintelė buvo rakinama, rakto spynelėje nebuvo, spintelės stiklÄ iÅ¡imti ir atidaryti jÄ yra labai lengva. Apeliantas tvirtina, kad nėra jokio pagrindo tikėti liudytojos parodymais, kadangi kompiuterio dingimas iÅ¡ spintelės buvo pastebėtas tik po savaitės.

4.1.3. Nuteistojo teigimu, byloje nėra nustatytas bÅ«das, kuriuo jis galėjo įsilaužti į spintelę su kompiuteriais. Teigia, jog teismas neatkreipė dėmesio į laikÄ , kurį apeliantas praleido prie spintelės su kompiuteriais. Dėsto, kad remiantis vaizdo įraÅ¡u, jis atėjo į kompiuterių skyrių ir pritÅ«pė 13.53.47, po penkiolikos sekundžių 13.54.02 atsistojo ir vėl pritÅ«pė, po 19 sekundžių 13.54.21 atsistojo ir nuėjo link išėjimo, t. y. iÅ¡ viso 44 sekundės. Kelia klausimÄ , kaip per tokį trumpÄ laikÄ jis atidarė spintelę (ar išėmė jos stiklÄ ir vėl jį įdėjo), tuo pačiu dar pagrobė kompiuterį bei patraukė kitÄ kompiuterį, kad nebÅ«tų tarpo. Teigia, jog teismas, remdamasis liudytojos G. R. samprotavimais, tik daro prielaidÄ , jog tai visai nesunku. Pažymi, kad prisipažino dėl įvykdytos kompiuterio vagystės ir neturėjo jokio motyvo neigti aplinkybės, ar įsilaužė į spintelę, ar rado jÄ atidarytÄ .

4.1.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino jo parodymus. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad jis neprisipažino visų esminių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog prokurorė padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J. neprisipažino pagrobęs kaltinime nurodytÄ kompiuterių kiekį, nes siekė iÅ¡vengti civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su jo parodymais dėl dingusių kompiuterių kiekio ir skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog jis galėjo sutikti su sutrumpintų įrodymų tyrimu, dėl ko bÅ«tų paskirta trečdaliu trumpesnė bausmė, tačiau jo pozicija buvo kita.

4.2. Nurodo, kad visus nusikaltimus padarė, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir siekė gauti pinigų joms įsigyti. Supranta, kad elgiasi blogai ir dėl to labai gailisi. Išėjęs į laisvę sieks įsidarbinti, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir pradės gydymÄ nuo priklausomybės reabilitacijos centre vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau – VÅ¡Ä®) „Naujas gyvenimas“.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas ne dėl visų vagysčių epizodų nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat praÅ¡o skirti jam žymiai Å¡velnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

7. Nuteistasis V. J. teigia, kad prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo pozicijÄ , nebuvo nuoseklus. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies.

8. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, pripažino V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis bylÄ nagrinėjant teisme neigė pagrobęs svetimÄ turtÄ iÅ¡ saugyklos, kas yra Å¡ios veikos bÅ«tinasis požymis (esminė aplinkybė), todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan. Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad prisipažinimas nereiÅ¡kia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi bÅ«ti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiÅ¡kai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023).

10. Nuteistasis V. J. pirmosios instancijos teisme kaltę dėl visų trijų vagysčių epizodų pripažino, nesutiko tik su jam inkriminuotų pavogtų planÅ¡etinių kompiuterių ir laikrodžių kiekiu. Nurodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ priėjęs prie planÅ¡etinių kompiuterių pabandė atidaryti stiklines dureles, jos atsidarė, paėmęs vienÄ kompiuterį, jį pasikiÅ¡o po pažastimi, kitÄ kompiuterį atitraukė, kad nebÅ«tų tarpo, uždarė dureles ir pasiÅ¡alino. Tvirtino, jog lentyna nebuvo užrakinta. Dėl laikrodžių vagystės nuteistasis paaiÅ¡kino, kad laikrodžius paėmė toje pačioje parduotuvėje. Laikrodžiai buvo užrakinti, nuteistasis judino su raktu, niekas nelūžo, stiklas iÅ¡simovė, atitraukęs stikliukÄ , paėmė ne trylika, kaip nurodyta, o Å¡eÅ¡is laikrodžius (t. 3, b. l. 28-29). Papildomai pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiÅ¡kino, jog, jei gerai atsimena, spintelės buvo neužrakintos abiem atvejais (t. 3, b. l. 55). Apklausos įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu protokolų duomenimis, V. J. nagrinėjamų vagysčių aplinkybes paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai. 2022 m. kovo 9 d. apklausos metu jis nurodė, kad Å¡eÅ¡is iÅ¡maniuosius laikrodžius iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ paėmė atstÅ«męs stiklines spintelės duris (t. 2, b. l. 22). 2022 m. kovo 9 d. apklausos metu nuteistasis paaiÅ¡kino, jog vienÄ planÅ¡etinį kompiuterį iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ paėmė atstÅ«męs stiklines spintelės duris (t. 2, b. l. 85). Kaip matyti, nuteistasis pripažino, jog tiek planÅ¡etinį kompiuterį, tiek laikrodžius jis pagrobė iÅ¡ stiklinių vitrinų, jas atsidaręs, kas paÅ¡aliniams asmenims (ne parduotuvės darbuotojams) yra draudžiama.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , saugykla – tai tam tikras įrenginys, objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpÄ patenka laisvai ir pagrobia turtÄ iÅ¡ atitinkamų vietų, į kurias paÅ¡aliniam asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pavyzdžiui, vitrinų, daiktų saugyklų).

12. Å ios bylos aplinkybėmis, V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad tiek planÅ¡etinį kompiuterį, tiek laikrodžius pagrobė nenustatytu bÅ«du atidaręs prekių lentynos spintelės užrakintas stiklines dureles. Nuteistasis tiksliai neatsiminė, ar laikrodžių virtina buvo užrakinta, nors aiÅ¡kino, kad stiklÄ iÅ¡stÅ«mė raktu, taip pat teigė, kad kompiuterio vagystės metu stiklÄ pakako pastumti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo paaiÅ¡kinimas bylos duomenų (įrodymų) visuma nėra paneigtas.

13. PareiÅ¡kėjo (liudytojo) teikiančio skundÄ , praneÅ¡imÄ , pareiÅ¡kimÄ apie įvykį parodymų 2022 m. vasario 1 d. protokolo duomenimis, G. R., praneÅ¡usi apie 2022 m. sausio 22 d. įvykdytÄ planÅ¡etinių kompiuterių vagystę, nurodė, jog įsibrovimo ar įsilaužimo žymių įvykio vietoje nėra (t. 1, b. l. 27-28). AnalogiÅ¡kai, jog įsibrovimo ar įsilaužimo žymių įvykio vietoje nėra, G. R. nurodė ir dėl 2022 m. sausio 24 d. įvykdytos laikrodžių vagystės (t. 1, b. l. 34-35). Liudytojos G. R. 2022 m. vasario 4 d. parodymais, trijų planÅ¡etinių kompiuterių trÅ«kumas buvo nustatytas 2022 m. sausio 31 d. atlikus inventorizacijÄ , po ko buvo peržiÅ«rėti vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡ai ir pastebėtas asmuo, 2022 m. sausio 22 d., 14 val., minutei atsitupiantis prie planÅ¡etinių kompiuterių prekystalio. Apklausta pirmosios instancijos teisme G. R. teigė, jog spintelės yra rakinamos raktu, negalimas atvejis, kad kolega bÅ«tų palikęs raktÄ , kaip laikrodžių, taip ir planÅ¡etinių kompiuterių vagystės atveju, vitrinos stiklas buvo iÅ¡imtas ir įdėtas atgal (t. 3, b. l. 29-30).

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas V. J. parodymus dėl pagrobtų kompiuterių kiekio vertino kaip nuoseklius ir darė iÅ¡vadÄ , jog abejonės, kad dalis planÅ¡etinių kompiuterių galėjo bÅ«ti prarasta kitu laiku, nėra paÅ¡alintos. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad planÅ¡etinių kompiuterių trÅ«kumas buvo nustatytas ne iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio, o praėjus daugiau kaip savaitei, vertino, kad nuteistasis prie lentynos su planÅ¡etiniais kompiuteriais buvo pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , o kÄ ten veikė, tiksliai nesimato.

Taip pat pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju vien inventorizacijos akto ir skirtumų sÄ raÅ¡o bei vaizdo įrašų nepakanka daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J. pagrobė Å¡eÅ¡is iÅ¡maniuosius laikrodžius, sprendė, jog abejonės, kad dalis iÅ¡maniųjų laikrodžių galėjo bÅ«ti prarasta kitu laiku, nepaÅ¡alintos. Skundžiamame nuosprendyje teismas akcentavo liudytojos G. R. paaiÅ¡kinimÄ , jog pastebėjusi vagystę, kiekvienos dienos vaizdo įraÅ¡o nežiÅ«rėjo, taip pat, jog vaizdo įraÅ¡e matyti, kad prie lentynos su iÅ¡maniaisiais laikrodžiais V.

J. buvo pakankamai trumpÄ laikÄ , galima matyti, jog nuteistasis atsitÅ«pęs kažkÄ daro prie stiklinių durelių, trimis rankų judesiais kažkÄ ima iÅ¡ lentynos, tačiau vaizdÄ iÅ¡ dalies užstoja kiti objektai ir pats V. J.. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas vienu atveju rėmėsi nuteistojo parodymais (dėl pagrobtų kompiuterių ir laikrodžių kiekio), o kitu atveju (dėl spintelės atidarymo bÅ«do) su jais nesutiko, nors objektyvių, tokius nuteistojo parodymus paneigiančių įrodymų byloje nebuvo surinkta.

Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytoja G. R. spintelių tuojau po įvykio neapžiÅ«rėjo, tai yra, objektyviai negalėjo matyti, ar jos vagystės metu buvo užrakintos. Vertintina, jog baudžiamosios bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, jog vitrinos, iÅ¡ kurių nuteistasis pagrobė turtÄ , buvo rakinamos, teisę paimti iÅ¡ jų prekes turėjo tik parduotuvės personalas, o tai yra svarbu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti.

15. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios bylos aplinkybėmis, turtas (kompiuteriai, laikrodžiai) buvo saugojami specialiai tam įrengtose vitrinose – pagal savo paskirtį pritaikytose bÅ«ti daiktų saugykla. Nuteistasis tai suvokė, turtÄ pagrobė atstumdamas vitrinų stiklÄ , kas paÅ¡aliniams asmenims draudžiama. Tuo bÅ«du, jo veika teisingai kvalifikuota kaip įsibrovimas į saugyklÄ . Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant dėl V. J. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neturi reikÅ¡mės, ar lentynos durelės buvo užrakintos, ar ne, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nuteistasis neturėjo teisės į virtinÄ Ä¯sibrauti. Nuteistasis pripažino visas esminės faktinės nusikalstamų veikų aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo pripažintos nustatytomis nusikalstamų veikų aplinkybės tikslintinos nurodant, jog V. J. vagystes UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 22 d., apie 13.54 val., ir 2022 m. sausio 24 d., apie 13.40 val., įvykdė nenustatytu bÅ«du atidaręs prekių lentynos spintelės rakinamas stiklines dureles.

16. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo galimybės pirmosios instancijos teisme nebuvo spręsta, nes nuteistasis nepripažino tik pagrobtų planÅ¡etinių kompiuterių ir laikrodžių kiekio (t. 3, b. l. 28), apie tai, jog nesutinka su įsilaužimu, apeliantas nurodė per paskutinį žodį (t. 3, b. l. 58). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis bylÄ nagrinėjant teisme neigė pagrobęs svetimÄ turtÄ iÅ¡ saugyklos, tai yra nepripažino visų esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl nuteistojo parodymų atitikimo bylos duomenų (įrodymų) visumai, vis tik sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų nenustatė pagrįstai.

17. Kaip aptarta, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2022 pažymėta, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija apelianto skunde dėstomų argumentų, jog visus nusikaltimus jis padarė, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir siekė gauti pinigų joms įsigyti, tai, kad elgiasi blogai, supranta ir labai gailisi, atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektu neturi pagrindo vertinti nuoširdžiu gailesčiu.

Pažymėtina, kad apeliantas, praeityje ne kartÄ teistas už analogiÅ¡kas veikas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme neatlygino padarytos žalos ar jos dalies, tai yra jokių realių veiksmų paÅ¡alinti nusikalstamos veikos padarinius ar juos suÅ¡velninti neatliko. Nuteistasis, nors ir iÅ¡reiÅ¡kia gailėjimÄ si dėl kilusių padarinių, yra linkęs savo veiksmus pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ skundo, nuteistasis deklaruoja ir apie ketinimÄ gydytis nuo priklausomybės. Pozicija, kai formaliai pripažįstami kaltinime nurodyti veiksmai ir deklaruojamas gailėjimasis, tačiau iÅ¡ esmės apgailestaujama tik dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmės

18. V. J. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. PraÅ¡ymÄ argumentuoja, nuteistojo nuomone, nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Motyvus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl apysunkių nusikaltimų teisėjų kolegija iÅ¡dėstė, jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bausmės individualizavimo aspektu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustato.

19. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ , vertino, kad V. J. padarė tris baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, iÅ¡ kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena – baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis).

Taip pat teismas atsižvelgė į V. J. civilinėms ieÅ¡kovėms padarytÄ Å¾alÄ , į jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendė, jog apelianto baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas vertino ir apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad V.

J. anksčiau ne kartÄ teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo iÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. J. už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje, skyrė griežčiausias iÅ¡ sankcijoje numatytų – atitinkamai, laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmes. Už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, V.

J. nubaustas ženkliai mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmėmis, už baudžiamÄ jį nusižengimÄ jam paskirta artima sankcijos vidurkio dydžiui areÅ¡to bausmė. Bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, V. J. bendrintos taikant apėmimÄ ir dalinį sudėjimÄ . Subendrinta bausmė bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, V. J. paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, taikant palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį) tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įvertino visas baudžiamajame įstatyme (BK 54, 61 straipsniuose) numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nuteistojo asmenybę. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais bausmės individualizavimo motyvais, daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnes bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Skirdamas apeliantui bausmes ir nustatydamas jų dydį, pasirinkdamas bausmių bendrinimo bÅ«dÄ pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisingumo principo nepažeidė.

20. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendė ir dėl galimybės apeliantui, nuteistam už kelis tyčinius apysunkius ir nesunkų nusikaltimÄ , taip pat baudžiamÄ jį nusižengimÄ , taikyti BK 75 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas – atidėti bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi ir apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio priežasties – priklausomybės narkotikams bei deklaruojamÄ norÄ pasikeisti, vis tik konstatuoja, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad anksčiau apeliantui skirtos Å¡velnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, savo tikslo nepasiekė, apeliantas iÅ¡vadų nedaro, gyvenimo bÅ«do nekeičia. Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju V. J. nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymÄ , teisėjų kolegija pritaria.

21. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius Cininas

Jurgita Mačionytė

Nijolė Žimkienė