4e3d0d43-87f4-499a-97e6-821d0d96bfd9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas Pauliukėnas

Pranešėjas

L. Pauliukėnas                                                         Baudž.

byla Nr. 1A-314-557/2011

Teisėja I.

Vilkienė                                                  Teisminio proceso

Nr. 1-43-3-00014-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.5.1.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.14. (S)

                                                                                              Â

                                                                                                                                                     Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011

m. balandžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Aurelijos

Sadauskaitės,Â

sekretoriaujant

Danutei KlimaÅ¡auskaitei,   Â

dalyvaujant nuteistajam

E. G. ir jo gynėjui Vytautui Kelpšui,

nukentėjusiajam

V. K. ir jo įgaliotajam atstovui Tomui Leščinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011

m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 3

mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės

vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį atlyginti

nukentėjusiajam turtinę žalÄ ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo

atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms

paroms.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas

nukentėjusiojo V. K. civilinis

ieškinys, ir iš E. G. priteista

nukentėjusiajam V. K. 1000

litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai ir 7845 litų turtinei žalai

atlyginti, likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys

atmestas. Nuosprendžiu iš E. G. priteista V. K. 1500 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išnagrinėjusi

bylÄ , teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

E. G. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 11 d. apie

11 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vienÄ kartÄ medine lazda,

panaÅ¡ia į beisbolo lazdÄ , į veidÄ nukentėjusiajam V. K.,

padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas fizinį skausmÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu

nutraukti. Nurodo, kad nuosprendis yra

neteisėtas ir nepagrįstas. Jis, V. K. smogdamas lazda į veidÄ , gynėsi nuo pavojingo V. K. kėsinimosi į savo sveikatÄ , t. y. veikė bÅ«tinosios ginties ribose. 2010 m. liepos 11 d. apie 10 val. prie jo namų (duomenys

neskelbtini), autoįvykio metu buvo

apgadintas jo sūnaus draugui G. R. priklausantis automobilis. Kito automobilio vairuotojas

D. N. paprašė

nekviesti policijos, kadangi, kaip

jis pats nurodė, išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, todėl matomai bijojo,

kad atvykusi policija jam gali

nustatyti girtumÄ , ir nurodė, kad žalÄ dėl apgadinto automobilio atlygins

geruoju. Jis (E.

G.) su

sūnumi sutiko. Išvažiavęs atvežti

pinigų, maždaug po valandos laiko D. N. atvyko su draugais, iš viso atvyko dviem

automobiliais penki vyrai, skaičiuojant kartu su D. N.. Jie visi pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl

reikia tiek daug mokėti. Tada jis pasakė, kad jeigu nesutinka mokėti geruoju, tada jis kviečia policijÄ . Tada vaikinai

jį pradėjo kolioti necenzūriniais žodžiais. Vienas iš atvykusių vaikinų - V. K. - puolė ant jo mosikuodamas kumščiais. Tada jis gindamasis pagriebė kieme ant žemės

gulėjusį Å¡akės kotÄ ir vienÄ kartÄ trenkė V. K.. Tačiau V. K. ir vėl puolė, tada jam dar kartÄ trenkė jo

sūnus. Po antro smūgio V. K. nuvirto, pašokęs vėl bandė

pulti, tačiau jį sulaikė jo draugai. Šias

aplinkybes jis nurodė ir teismo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai jo veiksmų nevertino kaip būtinosios ginties. Teismas iš

esmės rėmėsi V. K. pakviestų liudytojų parodymais, kad V. K. ant jo

nepuolė. V. K. pakviesti liudytojai buvo tie patys

asmenys, kurie atvyko aiÅ¡kintis į jo namų kiemÄ , kodėl jis praÅ¡o tiek daug

pinigų už apgadintÄ automobilį.

Teismas iš esmės nevertino ir nesirėmė liudytojų R. B., A. M., G. R., R. G. parodymais. Liudytojas R. B. teismo

posėdžio metu nurodė, kad „būrelis vaikinų stovėjo ant šaligatvio. Aš mačiau,

kaip vienas iš vaikinų puolė į priekį. Puolimas buvo staigus į priekį.

Vaikinas, gavęs vienÄ smÅ«gį, atsitraukė, antrÄ kartÄ gavęs taip pat atsitraukė“. Liudytojas A. M. parodė,

kad „vienas iš nepažįstamų vaikinų, t. y. V. K. iššoko

iš minios nepažįstamų vaikinų ir pradėjo K. G. grasinti, įžeidinėti, mosikuodamas rankomis. V. K. E. G. pasakė - tu buvęs mente, ar

senai degė tavo namas. V. K. skėričiuodamas rankomis agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti

link E. G.. Iš šalies buvo galima suprasti, kad V. K. puls E. G....“. Liudytojas G. R. parodė, kad

„...išėjęs iš parduotuvės girdėjau, kaip V.

K. E. G. šaukė - tu senas, supuvęs mentas. V. K. E. G. grasino. E. G. pradėjo

trauktis, jis tuo metu stovėjo ant pievutės savo kieme, V.

K. ant šaligatvio. V. K. įėjus į E.

G. kiemÄ , E. G. jam

sudavė lazdos galu, laikydamas lazdÄ abiem rankomis už jos galų. E. G. traukdamasis nuo V. K. rankose

laikė lazdÄ ...“. Liudytoja R. G. parodė, kad ji matė, kaip V. K. įėjo į jos

namų kiemÄ â€œ. Tokiu bÅ«du nurodyti liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. K. puolė

ant jo, ir tik tada E. G. jam sudavė kieme buvusiu šakės kotu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo

Senatas 1997m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos

taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ (5, 6 punktai)

nurodė, kad kėsinimasis turi būti realus ir

akivaizdus, tai yra egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Šiuo

atveju kėsinimasis į jį, jo sveikatÄ buvo realus ir akivaizdus. Nors D. N. iÅ¡važiavo atvežti tik pinigų už apgadintÄ automobilį,

tačiau grįžo dviem automobiliais ir atsivežė dar keturis jaunus, agresyviai

nusiteikusius vyrus, kurie pradėjo reikšti pretenzijas. Jeigu D.

N. atvažiavo tik sumokėti pinigus, kam kviesti su savimi dar keturis draugus. Jis yra buvęs pasienio policijos pareigūnas (dabar

VRM pensininkas), yra sulaikęs ne

vienÄ kontrabandos gabentojÄ , kurie vėliau buvo nuteisti. IÅ¡ V.

K. grasinimų pobūdžio („senas

mente“, „ar seniai degė tavo namas“) jis suprato, kad jie

atvažiavo ne tik iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl autoįvykio, bet reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ

ir dėl jo, kaip buvusio pareigūno darbo veiklos.

Nors pinigai už apgadintÄ automobilį jau buvo sumokėti, tačiau V.

K. įėjo į jo namų kiemÄ ir

koliojosi necenzūriniais žodžiais. Neaišku, kokiu tikslu V.

K. įėjo į jo namų kiemÄ , jeigu

jis atvyko, kaip nurodo pats V. K., tik sumokėti pinigus

už apgadintÄ automobilį, ir pinigai

jau buvo sumokėti. Liudytojas G. R. patvirtino, kad jam už

sugadintÄ automobilį sumokėjo ne V. K., o kitas

atvykęs vaikinas. Jis (E. G.) suprato, kad V. K. ieško formalios dingsties susidoroti su juo dėl jo,

kaip buvusio pareigūno, veiklos. Netrukus V. K. ir puolė ant jo. Nemano, kad jis šioje situacijoje

turėjo stovėti ir laukti, kol V. K. jam smogs kumščiais. Jis gindamasis lazda sukdamasis ir smogė.

V. K. kėsinimosi į jį realumÄ ir akivaizdumÄ parodo ir tai, kad V.

K., gavęs vienÄ smÅ«gį su lazda, puolė ant jo dar kartÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai A. M., G. R.. V. K.,

pamatęs, kad jis pasiėmė lazdÄ , neatsitraukė, tačiau puolė dar labiau.

Tokiu būdu iš faktinių bylos aplinkybių,

liudytojų parodymų matosi, kad nors jis V. K. nežymiai

sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį

skausmÄ , tačiau tai padarė veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Tokiu bÅ«du byla jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta BPK 3

straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu,

t. y. kai egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (bÅ«tinoji gintis). Apylinkės

teismas neįvertino visų aplinkybių,

rėmėsi tik įrodymais, kaltinančiais jį, t. y. vertino tik nukentėjusiojo V. K. pasikviestų

liudytoju parodymus. Tuo tarpu kitų liudytojų, kurie patvirtino jo nurodytas aplinkybes dėl būtinosios

ginties, parodymų nevertino. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo

nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį

skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo

gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba

kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28

straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu

jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme

numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ

gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas

teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio

pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje

bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo

įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima

būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo

pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia

baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio

2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų

priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio

ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras,

egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad

besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t.

y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi,

patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su

tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie

patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai

išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin

kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga,

nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

Nuteistojo E. G. versija, jog jis smogė lazda V. K. per galvÄ veikdamas bÅ«tinosios

ginties situacijoje, paneigta išsamiais ir tarpusavyje sutampančiais

nukentėjusiojo V. K. bei įvykio vietoje buvusių ir

betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų D. N., A.

G., T. V. ir T. V. parodymais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2010 m. liepos

11 d. jam paskambino A. G. ir paprašė atvežti 600 Lt, papasakojo

apie įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Jis tuoj pat pasiėmė

pinigus ir nuvyko į (duomenys neskelbtini), sustojo prie apgadinto

automobilio gatvėje ir išlipęs padavė pinigus A. G..

Pastarasis pinigus padavė E. G., nes jie tarpusavyje buvo

susitarę. Kadangi jis pats remontuoja automobilius, todėl jam atrodė, kad 600

Lt suma per didelė apžiÅ«rėjus apgadintÄ automobilį. Todėl jis paklausė, kodėl

tiek reikia mokėti. E. G. atsakė, kad tiek reikia mokėti,

nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡kvies policijÄ . Tuomet įvyko konfliktas. E.

G. buvo neblaivus, jis ir jo sūnus švaistėsi ginklais. E.

G. prisistatė pareigūnu, tačiau jis atsakė, kad jam nesvarbu, kas jis toks

yra ir paprašė liautis švaistytis ginklu. Jis nesiruošė mušti E.

G. ir jo nepuolė, tuo metu, kai E. G. prisistatinėjo,

kuo yra dirbęs ir švaistėsi ginklu, jis pavadino E. G. „asilu“.

E. G. sÅ«nus padavė tėvui lazdÄ ir jis trenkė jam vienÄ

kartÄ per veidÄ . Po smÅ«gio jis nuvirto ir toliau nieko neprisimena. Ar sudavė

jam E. G. sūnus, nepamena.

Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Jo parodymus,

jog jis tik atvežė pinigus ir nesiruošė konfliktuoti su E. G.,

patvirtina ir liudytojų D. N., A. G., T. V. ir T. V. parodymai. Liudytojas D. N. parodė, kad 2010 m. liepos 11 d. jis savo automobiliu

su draugais T. V., T. V. ir A. G. buvo prie (duomenys neskelbtini).

Vėliau jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)

nusipirkti šašlykų. Atvykęs automobilį pasistatė prie parduotuvės aikštelėje.

Išvažiuodamas nepastebėjo kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Supratęs, kad

yra kaltas, tarėsi su vairuotoju atsiskaityti ir sutarė sumokėti 600 Lt. Grįžo

pas draugus prie (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad jie turės

paskolinti pinigų, tačiau draugai pinigų neturėjo. Visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti apgadinto automobilio.

Jis stovėjo šalikelėje. Kažkas iš draugų paskambino V. K. ir

paprašė atvežti 600 Lt. Pastarasis juos atvežė ir jis, paėmęs pinigus iš V. K., padavė apgadinto automobilio savininkui. Šiuos D. N. parodymus patvirtino ir liudytojai T.

V., T. V. ir A. G.. Be to,

liudytojas G. R., kurio automobilį apgadino D. N., patvirtino, kad jo automobilį sugadinęs vaikinas grįžo

su draugais dviem automobiliais, jie pradėjo kalbėti dėl kainos, tačiau jis

nenusileido, tada T. V. jam padavė pinigus, o jis paimtus

pinigus nusinešė į parduotuvę patikrinti. Iš išdėstytų parodymų matyti, kad,

nepaisant to, kad D. N. atsiskaityti su G.

R. atvyko su keturiais draugais, kurių vienas (V. K.)

atvežė pinigus, jokios grėsmingos situacijos nei G. R.,

nei E. G. ar kitiems ten buvusiems asmenims nekėlė.

Nukentėjusiojo parodymus, jog E. G. buvo

neblaivus, patvirtino ir pats E. G.. Taip pat E. G. parodė, kad įvykio metu jis turėjo dujinį pistoletÄ ,

kurį konflikto metu padėjo, ir šį pistoletÄ nepažįstami asmenys matė.

Liudytojai D. N., A. G., T. V. ir T. V. taip pat patvirtino,

kad matė, kai E. G. iškrito pistoletas, o liudytojas T. V. parodė, kad E. G. pradėjo juo

mosuoti, todėl V. K. pasakė nemosuoti ginklu, tada

įsiplieskė konfliktas. Aptarti parodymai neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais,

kad konflikto metu E. G. švaistėsi ginklu. Iš aukščiau

aptartų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis smarkiai apsižodžiavo su E. G. dėl neadekvataus E. G. elgesio ir

jį pavadino “asilu“, tačiau jis E. G. nepuolė. Å iÄ

aplinkybę patvirtina ir liudytojai D. N., A.

G., T. V. ir T. V.. Netikėti

liudytojų D. N., A. G., T. V. ir T. V. parodymais kolegija

nemato pamatuoto pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog šie liudytojai yra

nukentėjusiojo V. K. draugai, neduoda pagrindo šių asmenų parodymus atmesti. Nuteistasis

jokių konkrečių duomenų, kad šie asmenys būtų siunteresuoti jo nuteisimu,

teismui nepateikė.

Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog

liudytojų A. M., R. B., G. R. ir R. G. parodymai patvirtina

nuteistojo versijÄ apie jo veikimÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Niekas iÅ¡ Å¡ių

liudytojų neparodė nei vieno V. K. ištarto žodžio apie

ketinimus prieÅ¡ E. G. panaudoti fizinį smurtÄ , iÅ¡ jų

parodymų turinio matyti, kad jie kaip grasinimus įvertino neva V.

K. iÅ¡tartas frazes „tu buvęs mente, ar senai degė tavo namas“ (liudytojas A. M.), „tu senas, supuvęs mentas“ (liudytojas G. R.) bei V. K. iÅ¡lindimÄ iÅ¡

kompanijos į priekį link E. G.. Tokie minėtų liudytojų

parodymai aptartų aplinkybių kontekste tik patvirtina aktyvų V.

K. elgesį ir intensyvų žodinį konfliktÄ tarp jo ir E. G.,

tačiau nesuteikia jokios informacijos apie realiÄ grėsmę E. G.

iš V. K. pusės. Beje, liudytojai R.

B. ir G. R. parodė, kad jie konfliktÄ matė bÅ«dami prie

parduotuvės, esančios poros šimtų metrų atstumu nuo konflikto vietos, todėl jų

nupasakotas įvykio vertinimas, juolab, kad jie V. K. ir E. G. konflikto užuomazgų nematė, laikytinas itin subjektyviu

ir vertintinas kritiškai. Prieštaringi ir liudytojos R. G.,

kuri konfliktÄ matė pro langÄ , parodymai. Ji parodė, kad matė, kaip V. K. įeina į jų kiemÄ , tačiau nematė, kaip E.

G. medine lazda sudavė V. K., nors pagal liudytojų

parodymus, būtent V. K. išėjus į priekį link E. G., E. G. jam ir trenkė.

 Taigi byloje nenustatyta, kad V. K. išsakyti

žodžiai būtų grasinantys fiziškai susidoroti ar palydėti tolimesniais

agresyviais veiksmais prieš E. G.. Kolegijai nekyla

abejonių, kad nors V. K. susikivirčijo su E.

G. ir savo aktyvumu išsiskyrė iš savo draugų kompanijos, tačiau E. G., ypač kaip buvęs pareigūnas, neturėjo jokio pagrindo prieš

V. K. naudoti fizinį smurtÄ â€“ dėl menkaverčio preteksto

trenkti lazda V. K. per galvÄ . IÅ¡ liudytojų parodymų

matyti, kad konfliktas vyko ant šaligatvio prie E. G. namų,

o namo kiemas aptvertas tvora nebuvo, t. y. Å¡aligatvio ir namo kiemo ribos

aiškiai nebuvo atskirtos. Todėl galimo V. K. įžengimo

apie 1 m į kiemÄ , įsiplieskus pakankamai rimtam žodiniam konfliktui, laikyti

įsibrovimu į E. G. namų valdas, suteikiančiu pagrindÄ

ginti savo nuosavybę visomis įmanomomis priemonėmis, priešingai nei mano nuteistasis,

nėra pamatuoto pagrindu. Tuo būdu nuteistojo E. G. kaltė

dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Priimdamas E. G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį,

pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos

teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo

argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės

klausimu daryti priešingas išvadas.

Iš pateikto pinigų priėmimo

kvitų matyti, kad nukentėjusysis atstovo pagalbai apeliaciniame procese

apmokėti turėjo 500 litų išlaidų. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal

nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas. Nukentėjusiojo atstovas rengė

nukentėjusiojo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , dalyvavo apeliacinės

instancijos teismo posėdyje. Tuo būdu nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. išieškotinos iš nuteistojo.

Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį

skundÄ atmesti.

Išieškoti iš

nuteistojo E. G. 500 litų išlaidų apeliaciniame procese

dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam V. K..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjų

kolegijos pirmininkas                                                               Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                               Dalius

Jocys

                                                                                              Aurelija

Sadauskaitė