2023-03-15 Nr. AB-5801-3-61-3-00066-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-385-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00066-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Atsakymas); 3) įpareigoti NŽT Skyrių įrašyti V. K. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji yra V. K., pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės V. H. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. NŽT Skyrius ją 2020 m. rugsėjo 28 d. informavo, jog pakartotinai įvertino nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A (toliau – ir Atkūrimo byla) dokumentus ir nustatė, kad V. K. 1992 m. sausio 30 d. pateikė pirminį prašymą tuometei Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. H. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuriame nurodytas ir kitas pilietis – J. K., turintis teisę į minėtos buvusios savininkės nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – ir Prašymas). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę minėtiems piliečiams pradėta vykdyti pagal pateiktą Prašymą. Taip pat rašte pažymėta, kad naujam žemės sklypui gauti V. K. ir J. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilę (toliau – ir Piliečių eilė) įrašyti pagal Vilniaus miesto valdybos Nuosavybės teisių atkūrimo tarnybos „Gaunamų / siunčiamų dokumentų registravimo 1992 metų (nuo 1992 m. sausio 16 d. iki 1993 m. liepos 2 d.)“ žurnale, kurio kopijos perduotos Skyriui, užregistruotą datą – 1992 m. sausio 20 d. Pareiškėja buvo informuota, kad artimiausiu metu bus parengtas Skyriaus vedėjo įsakymas įrašyti V. K. ir J. K. į Piliečių eilę pagal Prašymo padavimo datą.

2.2. Pareiškėja 2020 m. spalio 29 d. iš Skyriaus gavo 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. 49SF-2644-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, kuriuo ji informuota, jog Skyrius pakartotinai įvertino Atkūrimo bylos dokumentus ir nustatė, kad V. K. Prašymą pateikė 1992 m. sausio 30 d. Todėl NŽT Skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) iš dalies pakeista Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinta Piliečių eilė, išbraukiant į šią Piliečių eilę (duomenys neskelbtini) numeriu įrašytą V. K. ir įrašant jį (duomenys neskelbtini) numeriu pagal Prašymo datą. Prie šio rašto pridėtas Įsakymas, kuriuo V. K. pavardė išbraukta iš Piliečių eilės numerio „(duomenys neskelbtini)“ ir įrašyta į Piliečių eilę numeriu „(duomenys neskelbtini)“.

2.3. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, apskundė jį NŽT, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Skyrių įrašyti V. K. pavardę į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. NŽT pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad nėra pagrindo įpareigoti Skyrių V. K. pavardę į Piliečių eilę įrašyti pagal kitos pretendentės T. M. pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. Atsakyme NŽT vadovaujasi ne tuo įsakymu, kadangi jo pradžioje nurodyta, kad „Įsakymas“ – tai Skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1942-(14.49.2.), tačiau šiuo įsakymu iš eilės numerio (duomenys neskelbtini) išbraukta ir į Eilę numeriu (duomenys neskelbtini) įrašyta J. K. pavardė, o V. K. pavardė išbraukta iš eilės numerio (duomenys neskelbtini) ir įrašyta į Eilę (duomenys neskelbtini) numeriu.

2.4. Atkūrimo byloje yra T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymas atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl būtent šis prašymas ir turi būti laikomas pirminiu prašymu, o V. K. pavardė į Piliečių eilę turi būti įrašyta pagal šio prašymo datą. Iš Atsakymo matyti, jog nėra ginčo dėl to, kad T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašyme V. K. nurodytas kaip žinomas asmuo, kuris turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau NŽT konstatuoja, kad šį prašymą T. M. pateikė vienasmeniškai, kadangi 1991 m. lapkričio 15 d. prašymas nepasirašytas V. K., jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar kompensacijos neišreikšta. Pareiškėja su tuo nesutinka, kadangi Atkūrimo byloje tuo pačiu metu, be skundžiamo Įsakymo, priimtas Skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1942-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“, kuriuo pretendento J. K. pavardė į Piliečių eilę įrašyta pagal 1992 m. sausio 30 d. datą. Nors tai padaryta pagal V. K. 1992 m. sausio 30 d. prašymą, kuriame J. K. nurodytas kaip žinomas kitas pilietis, turintis teisę į nuosavybės atkūrimą, tačiau toje pačioje Atkūrimo byloje J. K. paminėjimo faktas V. K. prašyme yra pripažįstamas pakankamu pagrindu J. K. į Piliečių eilę įrašyti pagal V. K. Prašymo datą. V. K. yra traktuojamas skirtingai ir jo paminėjimas T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašyme nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu, o jo pirminiu prašymu laikomas tik jo paties 1992 m. sausio 30 d. pateiktas patikslinantis prašymas.

2.5. V. K. kartu su T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. atskiro prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepateikė, kadangi buvo išaiškinta, jog visiškai užtenka, kad jis yra įrašytas į T. M. prašymą. Pareiškėjos žiniomis, anksčiau dažnai pakakdavo prašymą atkūrimą vykdžiusiai institucijai parašyti vienam iš šeimos narių ar giminaičių, įrašant kitus giminaičius, ir tai netrukdė visus tokiame prašyme paminėtus giminaičius į Piliečių eilę įrašyti pagal to prašymo datą bei atkūrinėti jiems nuosavybės teises į nacionalizuotą nuosavybę.

2.6. T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymo ir V. K. 1992 m. sausio 30 d. prašymo pateikimo metu galiojo ir Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 259, ir Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331. Šiose tvarkose nereglamentuota tam tikra prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nacionalizuotą nuosavybę padavimo tvarka.

3. Atsakovas NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagal Atkūrimo byloje Nr. 18A esančius dokumentus nustatyta, jog V. K. tuometei Vilniaus valdybai 1992 m. sausio 30 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. H. valdytą žemę, kuriame nurodė vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, išlikusio nekilnojamojo turto rūšį, dydį, buvimo vietą, nuosavybės teisės netekimo laiką ir būdą, taip pat, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą jį grąžinant natūra. Atkūrimo byloje Nr. 18A yra ir T. M. tuometei Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 15 d. pateiktas prašymas, kuriame, kaip žinomi kiti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nurodyti V. K., Č. G. ir R. G. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 26 d. parengė pažymą Nr. 177 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią V. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią 1,5 ha teritoriją (iš jų Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 01-593 V. K. yra atkurtas 2 053 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)). Likusi neatkurtos žemės dalis – 1,2947 ha.

3.2. NŽT Skyrius 2020 m. rugpjūčio 26 d. gavo J. K. ir V. K. turto paveldėtojų 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą perkelti jų pavardes į Piliečių eilės poziciją pagal pirminio prašymo padavimo datą. Skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo minėtus turto paveldėtojus, kad artimiausiu metu bus parengtas Skyriaus vedėjo įsakymas, kuriuo piliečių V. K. ir J. K. pavardės bus įrašytos į Piliečių eilę pagal prašymo padavimo datą. Skyriaus vedėjas 2020 m. spalio 16 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė V. K. pavardę įrašyti į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 30 d.

3.3. Tik V. K. 1992 m. sausio 30 d. prašyme buvo išreikšta jo paties valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – „natūra“ į buvusio savininko turėtą žemę, ir pateiktas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnyje nustatytos datos (2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo būdą buvo parinkusi jį vykdžiusi institucija – Vilniaus apskrities viršininkas, įrašydamas V. K. pavardę į Piliečių eilę, kuri nuolat tikslinama ir esant pagrindui peržiūrima.

3.4. NŽT Skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1660 ir jo 1-uoju punktu iš dalies pakeistas <...> 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1747 <...> ir jo 1 priedas, išbraukiant V. K. pavardę iš Piliečių eilės Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant (duomenys neskelbtini) numeriu, pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 20 d. V. K. apie šio įsakymo priėmimą buvo informuotas, nurodant, kad į Piliečių eilę jis įrašytas (duomenys neskelbtini) numeriu. Šio įsakymo V. K. neskundė. Įvertinus V. K. pirminį prašymą nuspręsta, kad jis atitiko Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, todėl Įsakymu pagrįstai įrašytas į Piliečių eilę pagal 1992 m. sausio 30 d. prašymo padavimo datą. Nustačius, kad V. K. pats asmeniškai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nors ir buvo įrašytas į kitos pretendentės T. M. prašymą kaip kitas žinomas asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Įsakymu jis pagrįstai įrašytas į Piliečių eilę pagal savo prašymo padavimo datą, t. y. 1992 m. sausio 30 d. Įrašius V. K. į Piliečių eilę pagal T. M. pirminio prašymo padavimo datą (1991 m. lapkričio 15 d.) būtų pažeisti kitų piliečių, įrašytų Piliečių eilėje, teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo ir gero administravimo principai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ ir NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti V. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo NŽT 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ ir NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 01-593 atkūrė nuosavybės teises į V. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2053 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2053 ha 34 721,36 Lt vertės žemės sklypo dalį (iš jos bendro naudojimo 0,0183 ha) namų valdai, esančią 0,4175 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini). V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. K. – mirusio sutuoktinio V. K., pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės V. H. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. J. K. ir V. K. turto paveldėtojai 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu perkelti V. K. ir J. K. pavardes į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės poziciją pagal pirminio prašymo padavimo datą, o ne pagal 1992 m. sausio 20 d. datą. Skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu informavo, jog pakartotinai įvertino nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A dokumentus ir nustatė, kad V. K. pirminį prašymą tuometei Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. H. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuriame nurodytas ir kitas pilietis – J. K., turintis teisę į minėtos buvusios savininkės nuosavybės teisių atkūrimą, pateikė 1992 m. sausio 30 d. Naujam žemės sklypui gauti V. K. ir J. K. į Piliečių eilę įrašyti pagal Vilniaus miesto valdybos Nuosavybės teisių atkūrimo tarnybos „Gaunamų / siunčiamų dokumentų registravimo 1992 metų (nuo 1992 m. sausio 16 d. iki 1993 m. liepos 2 d.)“ žurnale, kurio kopijos perduotos Skyriui, užregistruotą datą – 1992 m. sausio 20 d. Skyrius informavo, kad artimiausiu metu bus parengtas Skyriaus vedėjo įsakymas įrašyti V. K. ir J. K. į Piliečių eilę pagal Prašymo padavimo datą.

6.2. NŽT Skyrius 2020 m. spalio 23 d. raštu ir 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) informavo, kad pakartotinai įvertino Atkūrimo bylos dokumentus ir nustatė, kad V. K. Prašymą pateikė 1992 m. sausio 30 d. Todėl NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymu iš dalies pakeista Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1809-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinta Piliečių eilė, išbraukiant į šią Piliečių eilę (duomenys neskelbtini) numeriu įrašytą V. K. ir įrašant jį (duomenys neskelbtini) numeriu pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 30 d. Pareiškėja apskundė Įsakymą NŽT, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Skyrių įrašyti V. K. pavardę į Piliečių eilę pagal T. M. pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymu Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atmetė pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, jog V. K., kaip asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra nurodytas T. M. pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises, pateiktame Vilniaus miesto valdybai 1991 m. lapkričio 15 d. Pats V. K. prašymą savo vardu pateikė 1992 m. sausio 30 d. Atsakyme nurodoma, kad T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymą pateikė vienasmeniškai, šiame prašyme V. K. nurodytas tik kaip žinomas asmuo, kuris turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašymas nėra pasirašytas V. K., prašyme jokia jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar kompensacijos nėra išreikšta. Įvertinusi V. K. 1992 m. sausio 30 d. prašymą, NŽT sprendė, kad jis atitinka Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, tai yra jo pirminis prašymas, todėl jis į Piliečių eilę įtrauktas būtent pagal šio prašymo padavimo datą.

7. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punkte įtvirtinta, jog eilė nustatoma pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl asmenų įrašymo į eilę (pvz., 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012; 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017 ir kt.).

Teismas akcentavo, kad įrašymui į eilę žemės sklypui gauti turi būti nurodyta pirminio prašymo padavimo data (žr. LVAT 2019 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-768-261/2019). LVAT 2020 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-509-492/2020 nurodė, kad dėl datos, pagal kurią pareiškėjas būtų įrašomas į eilę, turi nuspręsti nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (žr.

LVAT 2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-308/2010; 2011 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1770/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1041/2011 ir kt.). Nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos veiksmai (pozicija), vykdant administracinę procedūrą pagal pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, yra svarbūs ir vertinant asmens paduoto prašymo datą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-260/2013).

Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017 ir kt.).

8. Teismas, vertindamas atsakovo nustatytą aplinkybę, jog V. K. turi būti įrašomas į Piliečių eilę pagal jo 1992 m. sausio 30 d. paduotą prašymą, taip pat aplinkybes, ar nustatant pareiškėjo pirminio prašymo padavimo datą, ta data galėtų būti T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. padavimo data, ar šios pilietės prašymas turėtų būti vertinamas kaip paduotas jos vienasmeniškai (tokią aplinkybę nurodo NŽT), vadovavosi 1991 metais galiojusio 1991 m. birželio 18 d. priimto įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnio 5 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi. Teismas pažymėjo, kad Prašymų pateikimo bei jų nagrinėjimo tvarka buvo detalizuota Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkoje. Prašymo formoje, patvirtintoje Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, kuriuo patvirtinta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka, buvo skiltis, kurioje turėjo būti nurodomi kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 8 punktas nustatė, jog suinteresuotas pilietis, padavęs prašymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų išdavimo, už valstybinio archyvo ir kitas paslaugas miesto, rajono valdybos nustatyta tvarka sumoka 100 rublių ir įmokos kvitą pateikia miesto, rajono valdybai; surinktos lėšos paskirstomos taip: 25 procentai pervedami į savivaldybės biudžetą ir 75 procentai – atitinkamam valstybiniam archyvui.

9. Teismas iš į bylą pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 18A medžiagos nustatė, kad T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą (12 ha), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra. Prašyme nurodyti jai kiti žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą: Č. G., V. K., R. G. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys, kad pagal šį prašymą pradėta administracinė procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę visiems šiems asmenims.

Be to, nepaisant to, jog byloje nėra duomenų, jog Č. G. ir R. G. būtų asmeniškai teikusios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, joms taip pat vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pripažįstant, kad jos prašymą padavė 1991 m. lapkričio 15 d. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos įrodymai patvirtina, kad V. K. 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto valdybai padavė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą (12 ha), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra.

Prašyme nurodyti jam kiti žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą: K. V., K. J., G. L., S. D.. Byloje taip pat nėra duomenų, jog J. K., L. G. ar D. S. asmeniškai pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau visiems jiems vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pripažįstant, kad prašymą jie padavė būtent 1992 m. sausio 30 d. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad institucija (tuometė Vilniaus miesto valdyba), gavusi 1991 m. lapkričio 15 d. T. M. prašymą, pradėjo ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir kitiems prašyme nurodytiems piliečiams, t. y.

šis paduotas prašymas sukėlė teisines pasekmes ne vien tik T. M., tačiau ir kitiems jos nurodytiems pretendentams, iš jų ir pareiškėjui. Pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. prašymą pateikė Vilniaus miesto valdybai, kurio pagrindu pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir kitiems prašyme nurodytiems asmenims. Todėl akivaizdu, kad net ir asmenys, nepadavę prašymų, buvo įtraukti į eilę būtent pagal T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymą, o tai pagrindžia faktą, jog nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija nuosekliai laikėsi pozicijos, jog T.

M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymas buvo paduotas ne vien tik jos asmeniškai, bet ir jos nurodytų pretendentų vardu, ir kad pagal šį prašymą buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra visiems pretendentams į iki 1940 metų nacionalizacijos V. H. valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. eA-2493-520/2021).

10. Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, atsižvelgęs į aptartą aktualų ginčui išspręsti teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirminio V. K. prašymo padavimo data yra 1991 m. lapkričio 15 d. ir jis į Piliečių eilę turėjo būti įtrauktas pagal būtent šio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d., todėl pareiškėjos skundą tenkino, t. y. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Įsakymą bei NŽT Atsakymą panaikino, įpareigojant NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti V. K. į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. Patenkinus pareiškėjos skundą, ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl 23 Eur (sumokėtas žyminis mokestis už skundo padavimą teismui) priteista iš atsakovo NŽT.

III. 11. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir bylai aktualias nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas netinkamai įvertino įrodymus pasisakydamas dėl pareiškėjo valios atkurti nuosavybės teises išreiškimo momento (datos). Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo vienas iš esminių aspektų yra būtent pareiškėjo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

11.2. Tam, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taptų pretendentu į grąžintiną turtą, jis turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pateikti prašymą ir jo lydimuosius dokumentus įgaliotai valstybės institucijai (Atkūrimo įstatymo 11 str.). T. M. pateiktame 1991 m. lapkričio 15 d. prašyme kaip kitas žinomas asmuo buvo nurodytas pareiškėjas, tik pareiškėjo 1992 m. sausio 30 d. prašyme buvo išreikšta jo paties valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - „natūra“ į buvusio savininko turėtą žemę ir pateiktas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Be to, pareiškėjui iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatytos datos – 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo būdą, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio dalies nuostatomis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), buvo parinkusi jį vykdžiusi institucija – Vilniaus apskrities viršininkas, įrašydamas V. K. pavardę į Piliečių eilę.

11.3. Vilniaus apygardos administracinio teismas, nagrinėdamas analogišką bylą, 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-708-437/2014, nurodė, kad pretendentas turi būti įrašomas į Piliečių eilę pagal savo prašymo padavimo datą. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose LVAT teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, nurodyta, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nėra pareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, LVAT 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1620-525/2018 nurodė, jog norint, kad asmuo būtų pripažįstamas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, jis turi pats išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat aktuali LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-751-525/2021.

11.4. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus nustačius, kad pareiškėjas asmeniškai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nors ir buvo įrašytas į kitos pretendentės T. M. prašymą kaip kitas žinomas asmuo, turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjas Įsakymu pagrįstai buvo įrašytas į Piliečių eilę pagal savo prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 30 d. Įrašius pareiškėją į Piliečių eilę pagal T. M. pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d., būtų pažeisti kitų piliečių, įrašytų Piliečių eilėje, teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo ir gero administravimo principai. Ginčijami NŽT raštai ir administraciniai sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir priimti kompetentingos institucijos.

12. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad, susipažinus su LVAT nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. eA-1620-525/2018, Nr. eA-751-525/2021, matyti, jog nei vienu, nei kitu atveju byloje nebuvo gauta duomenų, jog asmenims pateikus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracinę nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą institucija pradėjo ne tik prašymą pateikusiam asmeniui, bet kartu ir kitiems tame prašyme įvardytiems žinomiems piliečiams, turintiems teisę į turto sugrąžinimą (pareiškėjoms bylose). Šioje byloje yra priešingai, išnagrinėjęs nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 18A, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba, gavusi 1991 m. lapkričio 15 d. T. M. prašymą, pradėjo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ne tik jai, bet ir kitiems prašyme nurodytiems piliečiams, tarp jų – ir pareiškėjos vyrui V. K. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pati nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija nuo pat pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad T. M. prašymas buvo paduotas ne vien tik jos asmeniškai, bet ir jos nurodytų pretendentų vardu. Analogiška situacija buvo ir vėliau, pareiškėjos vyrui V. K. 1992 m. sausio 30 d. pateikus savarankišką (patikslinantį) prašymą, - jo pagrindu taip pat buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra asmenims, šiame prašyme nurodytiems kaip kiti žinomi piliečiai, turintys teisę į turto sugrąžinimą, nors savarankiškų prašymų šie asmenys institucijai pateikę nebuvo. Taigi, negalima daryti išvados, jog teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos teismų praktikos. Teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo ir gero administravimo principus pažeidžia atsakovo elgesys, kuomet atsakovas, dėl nesuprantamų priežasčių ir neturėdamas tam pagrindo, sugalvoja keisti pretendentų pozicijas Piliečių eilėje ir nustatinėti jas tai pagal gaunamų/siunčiamų dokumentų registracijos žurnalus, tai pagal kitus atsakovo sugalvotus kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1943-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1091-(14.49.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ ir NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymo Nr. 1SS-2210-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja byloje taip pat yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti NŽT Skyrių įrašyti V. K. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

15. Pareiškėja Įsakymą ginčijo tuo aspektu, jog neteisingai nurodyta V. K. (asmuo, kurio turto paveldėtoja yra pareiškėja) atkurti nuosavybės teises prašymo padavimo kompetentingai institucijai data, nuo kurios priklausytų jo eiliškumas Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilėje. Pareiškėjos teigimu, Atkūrimo byloje yra kitos pretendentės T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymas atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl būtent šis prašymas ir turi būti laikomas pirminiu prašymu ir V. K. pavardė į Piliečių eilę turi būti įrašyta pagal šio prašymo datą – 1991 m. lapkričio 15 d., o ne 1992 m. sausio 30 d., t. y. V. K. vėlesnio prašymo pateikimo datą.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Įsakymą ir NŽT Atsakymą bei įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti V. K. į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d. Teismas nustatė, kad institucija (tuometė Vilniaus miesto valdyba), gavusi 1991 m. lapkričio 15 d. T. M. prašymą, pradėjo ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procesą į iki 1940 metų nacionalizacijos V. H. valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę) ir kitiems prašyme nurodytiems piliečiams, tarp jų ir V. K.. Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, atsižvelgęs į aktualų ginčui išspręsti teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirminio V. K. prašymo padavimo data yra 1991 m. lapkričio 15 d. ir jis į Piliečių eilę turėjo būti įtrauktas pagal būtent šio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

17. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir bylai aktualias nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pasisakydamas dėl pareiškėjo valios atkurti nuosavybės teises išreiškimo momento (datos). Atsakovas nurodo, kad Įsakymas yra teisėtas, nes V. K. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės V. H. išlikusį nekilnojamąjį turtą išreiškė 1992 m. sausio 30 d. asmeniškai pateiktu prašymu, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai įrašė V. K. į Piliečių eilę pagal jo prašymo padavimo datą – 1992 m. sausio 30 d.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punkte įtvirtinta, jog eilė nustatoma pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog piliečių, pageidaujančių gauti žemės sklypus pagal Atkūrimo įstatymą, sąrašai yra sistemingai koreguojami institucijai, įgaliotai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, administracine tvarka reaguojant į vykstančius pokyčius (žemės sklypų suteikimą, naujų asmenų įrašymą į sąrašus, kt.), nėra kliūtis teisėjų kolegijai išspręsti iš esmės pareiškėjo prašymą dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą, eilę pagal pirminio prašymo pateikimo datą, todėl atsakovas įpareigotinas įtraukti pareiškėją į šį sąrašą priimant atitinkamą administracinį aktą (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2315/2011; 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje pažymima, kad tikrinant eilės nustatymą žemės sklypui gauti vertinamas atsakovo atsisakymas keisti eilę ir nustačius, jog atsakovas be pagrindo atsisako tokį veiksmą atlikti, yra pagrindas atsakovo sprendimą panaikinti ir įpareigoti įrašyti asmenį į eilę pagal prašymo pateikimo datą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2720/2012; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad įrašymui į eilę žemės sklypui gauti turi būti nurodyta pirminio prašymo padavimo data (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-768-261/2019).

20. 1991 metais galiojusio 1991 m. birželio 18 d. priimto įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnio 1 dalis nustatė, jog prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas. Kartu su prašymu turėjo būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 str. 5 d.). Prašymų pateikimo bei jų nagrinėjimo tvarka buvo detalizuota Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstumo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkoje. Prašymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, kuriuo patvirtinta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka, buvo skiltis, kurioje turėjo būti nurodomi kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nustatytą aplinkybę, kad V. K. turi būti įrašomas į Piliečių eilę pagal jo 1992 m. sausio 30 d. paduotą prašymą, taip pat aplinkybes, ar nustatant V. K. pirminio prašymo padavimo datą, ta data galėtų būti T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymo padavimo data, ar T. M. prašymas turėtų vertinamas kaip paduotas jos vienasmeniškai (tokią aplinkybę nurodo NŽT), priešingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir bylai aktualias nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pasisakydamas dėl V. K. (asmuo, kurio turto paveldėtoja yra pareiškėja) valios atkurti nuosavybės teises išreiškimo momento (datos). Toks teisės aktų nuostatų aiškinimas atitinka suformuotą teismų praktiką, kurioje buvo sprendžiami klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, kuris kildinamas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises prašymo padavimo kompetentingai institucijai datos, nuo kurios priklauso pareiškėjų eiliškumas Piliečių eilėje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2493-520/2021) (ABTĮ 15 str. 1 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, jog teismų praktikoje pažymima, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-308/2010; 2011 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1770/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2011 ir kt.).

23. Pagal Atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, jog T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. tuometei Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą (12 ha), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra. Prašyme nurodyti jai kiti žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą: V. K., Č. G., R. G. V. K. Vilniaus valdybai 1992 m. sausio 30 d. pateikė vėlesnį prašymą atstatyti nuosavybės teises į buvusios savininkės V. H. valdytą žemę, jį grąžinant natūra. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. tuometei Vilniaus miesto valdybai pateiktą pirminį prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pradėta administracinė procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę visiems prašyme nurodytiems asmenims (pretendentams į buvusios savininkės V. H. valdytą žemę), o tai pagrindžia faktą, jog T. M. 1991 m. lapkričio 15 d. prašymas buvo paduotas ne vien tik jos asmeniškai, bet ir jos nurodytų pretendentų vardu.

24. Įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybes, kad institucija (tuometė Vilniaus miesto valdyba), gavusi 1991 m. lapkričio 15 d. T. M. prašymą, pradėjo ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procesą į iki 1940 metų nacionalizacijos V. H. valdytą nekilnojamąjį turtą (žemę) ir kitiems prašyme nurodytiems piliečiams, tarp jų ir V. K., atsižvelgęs į aktualų ginčui išspręsti teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie pagrįstos išvados, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirminio V. K. (asmuo, kurio turto paveldėtoja yra pareiškėja) prašymo padavimo data yra 1991 m. lapkričio 15 d. ir jis į Piliečių eilę turėjo būti įtrauktas pagal būtent šio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą panaikinti ginčijamus administracinius aktus, įpareigojant NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti V. K. į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 15 d., kurį keisti arba panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys