4e39c0a0-7938-4c20-8447-e8fe55e61098 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-70-985/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01557-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Dainorai Petraitei, Indrei Venckūnienei, dalyvaujant ieškovei A. L. ir ieškovui A. L., jų atstovui advokato padėjėjui P. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atstovams direktoriui S. M., advokatui V.

K., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atstovei D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. L. ir A. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl neteisėto Å¡ilumos energijos paskirstymo ir įpareigojimo atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, V. R., V.

S. M., D. G., R. G., J. S., M. L., L. A., R. N., I. B., U. L., A. V., E. V., A. V. L., E. L., A. S., J. B., J. K., V. K., J. J., S. B., J. A., T. A., R. L. E., D. S., V. M., V. M., O. K., I. B., J. G., D. D., J. S., R. S., S. K., E. K., S. S., E. A., E. G., N. G., P. V., A. V., J. V., R. G., G. G., Z. K., V. J., V. J., N. A., I. S., A. S., A. S., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai A. L. ir A. L. (toliau – ieÅ¡kovai) patikslintu ieÅ¡kiniu (toliau – ieÅ¡kinys) praÅ¡o:

1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ (toliau – atsakovės) atliktÄ Å¡ilumos energijos paskirstymÄ ginčo name (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir įpareigoti atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ : 1.1) ieÅ¡kovams nepriskiriant jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms, o jei: 1.2) Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tuomet pripažinti, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės teisinius santykius reglamentuoja ieÅ¡kovų su trečiuoju asmeniu uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Litesko“ sudaryta (duomenys neskelbtini) d.

Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis ir įpareigoti atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio pagal ieÅ¡kovo ir Å¡ilumos tiekėjo (duomenys neskelbtini) d. sutartį; 1.3) o jei Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tuomet ieÅ¡kovams priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį pagal ieÅ¡kovo buto plotÄ proporcingÄ dalį nuo 10 proc. bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio, taip pat perskaičiuojant ieÅ¡kovui priskirtinÄ Å¡ilumos kiekį bendroms reikmėms į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ Ä¯traukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų turį, 1.4) o jei tai bÅ«tų atmesta, tai pagal plotÄ , už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovai pasinaudoję iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir gavę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (duomenys neskelbtini) d. nutarimÄ , pateikia ieÅ¡kinį prieÅ¡ Å¡ilumos tiekėjÄ UAB ,,Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“. IeÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančiÄ Å¡ilumos energijos dalį - pagal buto plotÄ proporcingÄ dalį nuo 18 proc. visos name suvartotos Å¡ilumos energijos, nors bendro naudojimo patalpose centralizuoto Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai) buvo demontuoti ir bendro naudojimo patalpos nėra Å¡ildomos jokiais centralizuoto Å¡ildymo Å¡ildytuvais, nes Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms gauna tiesiogiai iÅ¡ butų, kurie yra Å¡ildomi vietiniu bÅ«du (pvz., ieÅ¡kovo butas), ir kitų butų, kurie yra Å¡ildomi centralizuotai tiekiama Å¡ilumos energija.

Tarp vartotojo ir Å¡ilumos tiekėjo vyksta ginčas dėl ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai suvartoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui. IeÅ¡kovas pateikia įrodymus, kad namo bendro naudojimo patalpos, įskaitant laiptinę, niekada nebuvo centralizuotai Å¡ildomos. Be to, atsakovas nepagrįstai priskyrė 18 proc. Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms, nors pagal individualiÄ ir galiojančiÄ (duomenys neskelbtini) d. sutartį su Å¡ilumos tiekėjui ieÅ¡kovui yra priskirtinas tik 0,000472 kiekis bendroms reikmėms nuo bendro namo Å¡ilumos energijos suvartojimo.

Pažymėtina, kad nesant individualios sutarties atsakovas nuo 2015 m. galėjo priskirti tik 10 proc., nes laiptinė nėra Å¡ildoma. Nuo 2014 m. lapkričio įsigaliojusi Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. 2 d. nustatė, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, o nuo (duomenys neskelbtini) d. įsigaliojęs Komisijos 5 metodo 3.1.2 p., nustatė, kad kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato Å¡ildymo sistemos projektÄ nėra įrengtų Å¡ildymo prietaisų XPÅ br = 10 %.

Dėl vartotojo ir Å¡ilumos tiekėjo sutartinių santykių IeÅ¡kovai nurodo, kad su Å¡ilumos tiekėju UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartį, kuriÄ pasirašė abu ieÅ¡kovai ir tuometinė buto savininkė. IeÅ¡kovai visada gyveno bute ir vartojo Å¡ilumos energijÄ iki buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo. Už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ visada mokėjo tik ieÅ¡kovai - tai patvirtina banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir pažymos apie deklaruotÄ gyventÄ jÄ vietÄ .

Å ilumos tiekimo ir vartojimo sutartys gali bÅ«ti sudaromos ne tik su butų savininkais, bet ir su butų valdytojais, kurie yra Å¡ilumos energijos vartotojai. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Litesko“ laisva valia sudarė (duomenys neskelbtini) d. Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su ieÅ¡kovais, kurie mokėjo už Å¡ilumos energijÄ UAB „Litesko“. Sprendžiant klausimÄ dėl subjekto, atsakingo už skolÄ už tiekiamas energijÄ kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam butui analogiÅ¡komis aplinkybėmis yra iÅ¡samiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012, pripažindamas nuomininkÄ Å¡ilumos vartotoju, o vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ su juo - niekiniu.

IeÅ¡kovai tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė 18 proc. Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms, nors pagal individualiÄ ir galiojančiÄ (duomenys neskelbtini) d. sutartį su Å¡ilumos tiekėju ieÅ¡kovui yra priskirtinas tik 0,000472 kiekis bendroms reikmėms nuo bendro namo Å¡ilumos energijos suvartojimo. Atsakovas minėtos sutarties nepripažįsta nepagrįstai, nors sutartis yra teisėta ir galiojanti, o imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms (CK 6.157 str. 2 d.).

Dėl centralizuotai neÅ¡ildomų bendro naudojimo patalpų IeÅ¡kovai nurodo, kad CK 6.329 str. 1 d. nustato, kad sutarties sÄ lyga dėl daiktų kiekio gali bÅ«ti Å¡alių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarkÄ . Å alys nėra susitarusios dėl Å¡ilumos energijos kiekio ir jo nustatymo tvarkos. Tokiais atvejais minėtas CK straipsnis nustato, kad jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas (vartotojas) faktiÅ¡kai priėmė. AnalogiÅ¡kai nustato CK 6.388 str. 1 d., kad abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, nes nei sutartis, nei įstatymÄ nenustato ko kita.

Dar daugiau, 6.317 str. 1 d. nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. Å iÄ Civilinio kodekso normÄ detalizavo Å ilumos Å«kio įstatymo originalios redakcijos 21 straipsnio 2 dalis, kur buvo nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisydamas to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam pačiam priklausančios patalpos. Ä®statymo redakcijoje, galiojusioje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., atsiskaitymÄ už bendrojo naudojimo patalpas reglamentavo Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnis, nustatęs, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Taigi, ir Å¡i nuostata nesikeitė nuo 2003 m. iki 2014 m. gruodžio mėn. Tik nuo (duomenys neskelbtini) d. Å ilumos Å«kio įstatymas buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. IeÅ¡kovas, tvirtindamas, jog neprivalo apmokėti už Å¡ilumos energijÄ , kuri nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose, nes jos nebuvo Å¡ildomos, savo teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 suformuotu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad (1) Å¡alys yra atleidžiamos nuo prejudicinių aplinkybių pakartotinio įrodinėjimo ir (2) vartotojams negali bÅ«ti paskirstyta Å¡ilumos energija, kuri faktiÅ¡kai nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose.

Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. 3K-3-608/2013 aplinkybės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių - abejose bylose buvo neÅ¡ildoma laiptinė, už kuriÄ Å¡ilumos tiekėjas reikalavo apmokėjimo. Dėl dalies patalpų neįtraukimo į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje tvirtina, kad atsakovas į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, pažeisdamas proporcingumo principÄ .

Atsakovas nesutinka, kad jis privalėjo įtraukti į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ asmeninio naudojimo rÅ«sio patalpas. IeÅ¡kovo pateikti VÄ® „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, nes Å¡ie sandėliukai ir nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos.

Teismas turi įvertinti, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rÅ«sio patalpos nėra įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , nors turėjo bÅ«ti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrÄ naudingÄ plotÄ , atitinkamai sumažinant ieÅ¡kovui priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ pagal 5 metodÄ , taikomÄ kartu su 4 metodu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias iÅ¡laidas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi bÅ«ti įskaičiuojamas ir rÅ«sio patalpų plotas.

Dėl karšto vandens tiekėjo Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra dabartinis karšto vandens tiekėjas ginčo name, o prieš tai karšto vandens tiekėju buvo UAB „Litesko“, nes nors tikėtina suklastotu (duomenys neskelbtini) d. protokolu tariamai buvo pasirinktas 2-as karšto vandens apsirūpinimo būdas, tačiau ši procedūra nebuvo užbaigta, todėl atsakovas visada buvo ir yra ne tik šilumos, bet ir karšto vandens tiekėjas ginčo name, nes ginčo namo gyventojai nebuvo užbaigę karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas 2014-10-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014.

IeÅ¡kovai tvirtina, kad atsakovas netinkamai paskirstė centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ginčo name, ieÅ¡kovui nepagrįstai priskirdamas Å¡ilumos energijos kiekius, kuriuos faktiÅ¡kai gavo ieÅ¡kovo kaimynai, kurie butus Å¡ildo centralizuotai ir vartoja atsakovo centralizuotai tiekiamÄ karÅ¡tÄ vandenį. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas į ieÅ¡kovui skirtas sÄ skaitas už buto Å¡ildymÄ Ä¯traukdavo nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčo namo karÅ¡to vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes tokių patikrų atsakovas į bylÄ nepateikė iki Å¡iol.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) yra su priklausoma Å¡ildymo sistema, elevatoriniu Å¡ilumos punktu, vamzdelinių karÅ¡to vandens Å¡ilumokaičiu, karÅ¡to vandens cirkuliacija voniose. Å ilumos punktas priklauso namo bendrasavininkiams. Å ildymo sistema dvivamzdė, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iÅ¡ jų iÅ¡teka į kitÄ vamzdį (grÄ Å¾inimo stovÄ ). Tokiu bÅ«du, pastate yra Å¡ildomos bendrojo naudojimo patalpos, jose įrengti bendrojo naudojimo objektai:

Å¡ilumos punktas, Å¡ilumos vamzdynai, Å¡ildymo prietaisai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pastato Å¡ildymo bÅ«das - centrinis Å¡ildymas. IeÅ¡kovai su Å¡ilumos energijos tiekėju UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, tiekiančiu Å¡ilumos energijÄ namui adresu (duomenys neskelbtini), nėra sudarę raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo - pardavimo sutarties. Å ilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai įtvirtinti Civiliniame kodekse, Å ilumos Å«kio įstatyme bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintuose Å¡ilumos paskirstymo bendrosioms reikmėms metodai.

Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio „Atsiskaitymas su Å¡ilumos tiekėju“ 1 dalis nustato, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitai pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos tinklo, butų ir/ar kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jiems priklausančios patalpos.

Pagal 25 straipsnio 2 dalį, daugiabučio namo butų ir/ar kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 23 dalis įtvirtina „pastato Å¡ildymo bÅ«das“ sÄ vokÄ - tai pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas bÅ«das pastato patalpoms Å¡ildyti, apimantis ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemoje įrengtus Å¡ildymo prietaisus.

Sutinkamai su Ä®statymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kai pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys; Å¡ių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi VERT nustatytais metodais, Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos dalį.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Å¡iuo metu VERT) 2016-06-13 nutarimu Nr.03-178 patvirtino naujos redakcijos Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles, kurios reglamentuoja Komisijos rekomenduojamų ir/ar vartotojų siÅ«lomų bei teikiamų Komisijai derinti Å¡ilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo tvarkÄ . Pagal Taisyklių 4 punktÄ - kol pastato butų ir/ar kitų patalpų savininkai parengs ir su Komisija suderins Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , atitinkantį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ bei Å¡ilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir/ar ties tiekimo - vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, taikomas Komisijos rekomenduojamas Å¡ilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ bei Å¡ilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir/ar ties tiekimo - vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus.

Taisyklių 8.1 punkte įtvirtinta „šilumos kiekis bendrosioms reikmėms“ sÄ voka - tai Å¡ilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato Å¡ildymo sistemos vamzdynuose pristatant Å¡ilumÄ nuo Å¡ilumos punkto iki vartotojų butų kiekis. Taisyklių 17 punktas nustato, kad Å¡ilumos paskirstymÄ pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siÅ«lomus bei su Komisija suderintus Å¡ilumos paskirstymo metodus atlieka Å¡ilumos tiekėjas. Å ilumos tiekėjas UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, tiekiantis Å¡ilumos energijÄ namui adresu (duomenys neskelbtini), pastate suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ skirsto pagal VKEK Komisijos (Å¡uo metu - VERT) 2016-06-13 nutarimais Nr.03-183 ir Nr.03-184 patvirtintus MetodÄ Nr.4 ir MetodÄ Nr.5.

Nurodo, kad faktinės aplinkybės bei teisinis ginčo santykio reglamentavimas kartu su suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pastate Nr.14a suvartotas Å¡ilumos kiekis buvo ir yra paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas namo Nr.l4a vartotojas privalo mokėti už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus pagal VERT rekomenduojamus taikyti metodus Nr.4 ir Nr.5, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartotos Å¡ilumos kiekio dalis tenka ieÅ¡kovams, kaip Å¡ilumos vartotojui.

Kitaip paskirstyti bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti suvartotÄ Å¡ilumÄ , nei pagal VERT patvirtintus metodus, atsakovė UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ neturi jokio teisinio pagrindo. Metodai nenumato galimybės nustatyti individualų koeficientÄ kiekvienam butui. IeÅ¡kovai tik prielaidomis ir samprotavimais grindžia ieÅ¡kinį, jog jiems Å¡ilumos energija Namo Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti paskirstyta neteisingai ir dėl atsakovės netinkamai parinkto metodo.

Čia pažymėtina, kad ieÅ¡kovų pateiktas AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (be datos), jame nurodyti skaičiai - 0,000472 ir kiti samprotavimai nelemia privalomojo kito metodo taikymo ar vertinimo, kad Å¡ilumos tiekėjo taikyti metodai buvo netinkami ir neteisėti. Vartotojams teisės aktų nustatyta tvarka nepasinaudojus teise pasirinkti vienÄ iÅ¡ VERT rekomenduojamų taikyti ir su ja suderintų Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens paskirstymo butams ir kitoms patalpoms metodų, Å¡ilumos paskirstymo metodÄ iÅ¡ VERT rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų parenka Å¡ilumos tiekėjas.

Institucija teikianti byloje iÅ¡vadÄ Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ . Dėl pareigos mokėti už Å¡ilumÄ bendrosioms reikmėms nurodė, kad Å¡ilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai iÅ¡dėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (tolia – CK) ir Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatyme. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Å i CK nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektais laikomi: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas. Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendrojo daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant CK 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

To paties Å ilumos Å«kio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys.

Å ių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmoka jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos dalį. Pažymėtina, kad anksčiau iÅ¡dėstytų teisės aktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimai yra pateikti iÅ¡nagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bylose. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Å¡iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai Å¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, tad bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymÄ .

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo iÅ¡laidų, skirtų bendrajam turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms Å¡ildyti. Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma.

Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrųjų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisiškai yra nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, pasisakydamas dėl mokesčio už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms, yra nurodęs, kad „Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti pastate sunaudotÄ Å¡ilumÄ net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu Å¡ilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju, pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį Å¡ilumos kiekį, laikoma, kad visa Å¡iluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato Å¡ildymo sistemos vamzdynuose pristatant Å¡ilumÄ nuo Å¡ilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose).

PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnį bÅ«tų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė Å¡ilumos tiekimÄ bendrojo naudojimo patalpose) kitų Å¡ilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sÄ skaitÄ už Å¡ilumÄ bÅ«tų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos Å¡ilumos kiekis, o antriesiems – visas“. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų iÅ¡orinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, Å¡ildymo bÅ«do ir kitų aplinkybių.

Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) įrengti Å¡ildymo prietaisai, Å¡ilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima Å¡ilumos kiekį, suvartojamÄ Å¡ildant bendrojo naudojimo patalpas ir Å¡ilumos nuostolius, patiriamus tiekiant Å¡ilumÄ Å¡ilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato Å¡ilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). Kai pastato bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik Å¡ilumos nuostolius, patiriamus tiekiant Å¡ilumÄ Å¡ilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato Å¡ilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

Taigi, ieÅ¡kovas, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako atsakovui už namo bendrosioms reikmėms tiekiamÄ ir bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti sunaudojamÄ energijÄ . Dėl Å¡ilumos kiekio bendrosioms reikmėms priskyrimo, nurodė, kad Å¡ilumos vartotojai už daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotÄ Å¡ilumos kiekį atsiskaito pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintÄ tvarkÄ . Minėto Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas labiausiai pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

IeÅ¡kovai teismui pateikė Å ilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) kopijÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai nėra pasirašę raÅ¡ytinės Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove. IeÅ¡kovų pateikta Sutartis taip pat neturi jokios teisinės reikÅ¡mės vertinant tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi Sutartis sudaryta ne su pareiÅ¡kėjais, o su trečiuoju asmeniu V.

T. ir jokių teisių bei pareigų pareiÅ¡kėjams nesuteikia. Laikotarpiu, kai butas nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovams, atsakovė su ieÅ¡kovais nebuvo sudariusi individualios raÅ¡ytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovo pareiga atsiskaityti už Å¡ilumÄ pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui numatyta teisiniu reglamentavimu, kaip antai, CK 4.76, 4.82 straipsniai, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388, 6.391 straipsniai, Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 108.4 papunktis, 235.2 papunktis. Taisyklių 108.4 papunktyje nustatyta, jog „daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo – pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 108.3.3 papunkčio nuostatas nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo dienos.

Å iuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su Å¡ilumos tiekėju sudaro Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Kol butų ir kitų patalpų savininkai, kurių Å¡ilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, ir Å¡ilumos tiekėjai sudaro Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento iÅ¡davimo momento taikomos sutarčių standartinės sÄ lygos (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 14, 15 punktai).

Butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai Å¡ilumos tiekėjui kiekvienÄ mėnesį apmoka jiems tenkančiÄ sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms Å¡ilumos dalį, jÄ nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo76 – 85 punktai) nustatyta tvarka. Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos detalizuotos Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Metodų rengimo taisyklės).

Vadovaujantis Metodų rengimo taisyklių 17 punktu, Å ilumos paskirstymÄ pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siÅ«lomus bei su Komisija suderintus Å¡ilumos paskirstymo metodus atlieka Å¡ilumos tiekėjas. Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siÅ«lomas bei su Komisija suderintas Å¡ilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui (Metodų rengimo taisyklių 18 punktas). Apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, pažymėtina, kad Å¡ilumos tiekėjas bÅ«damas licencijuojamos veiklos subjektas privalo laikytis imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių Å¡ilumos paskirstymÄ pastate, bei atitinkamai daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotÄ bei įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu užfiksuotÄ Å¡ilumos kiekį vartotojams paskirstyti vadovaudamasis Tarybos rekomenduojamu arba su ja suderintu Å¡ilumos paskirstymo metodu.

Å ilumos paskirstymas pastate kitokia nei numato Å ilumos Å«kio įstatymas tvarka yra draudžiamas. Nagrinėjamu atveju Å¡iluma pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) vartotojams skirstoma pagal Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ Nr. 5, patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 5), bei Å ilumos pagal vieno įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodÄ Nr. 4, patvirtintÄ Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Å ilumos pagal vieno įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 4).

Å ilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas pagal Metodo Nr. 5 nuostatas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, Metode Nr. 5 nenumatyta galimybė, jog tam tikriems butams ar patalpoms Å¡ilumos kiekis Pastato bendrosioms reikmėms bÅ«tų neskaičiuojamas. Be to, Metodo Nr. 5 3 punkte įtvirtintas baigtinis Å¡ilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo bÅ«dų sÄ raÅ¡as:

1) vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija, 2) pagal Metodo Nr. 5 2 priedÄ arba 3) vadovaujantis auditoriaus iÅ¡vada. Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimÄ dėl Å¡ilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo bÅ«do, taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas. Kaip matyti, Metode Nr. 5 nėra numatyta, jog Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas galėtų bÅ«ti nustatomas pastato bendraturčių sutarimu ar susitarimu tarp pastato bendraturčių ir Å¡ilumos tiekėjo.

Dėl Å¡ilumos kiekio bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nurodė, kad pagal Metodo Nr. 5 rekomendacijÄ (Metodo Nr. 5 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai) taikomas 18 % Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti Å¡ildymo prietaisai, ir 10 % Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiga, mokėti už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms iÅ¡lieka ir tais atvejais, kai Pastato bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisai teisėtai neįrengti. Å iuo atveju taikomas 10 % Å¡ilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientas. PaaiÅ¡kiname, kad net ir tuo atveju, kai bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisų nėra, tam tikrÄ Å¡ilumos kiekį iÅ¡spinduliuoja įrengti vamzdynai, taip pat esantys ir bendrojo naudojimo patalpose.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema yra bendro naudojimo objektas, todėl, vadovaujantis CK nuostatomis, visi Pastato savininkai turi prisidėti prie jos iÅ¡laikymo. Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as), 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sÄ lygas, Å¡ilumos tiekėjo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Å¡iuo ApraÅ¡u nustatytomis sÄ lygomis.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 22 punktu, Å¡ilumos paskirstymo metodÄ buitiniai Å¡ilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Tarybos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis Å¡ilumos vartotojas pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Taigi ApraÅ¡e, kuris reglamentuoja buitinių Å¡ilumos vartotojų bei Å¡ilumos tiekėjų tarpusavio Å¡ilumos pirkimo – pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę, taip pat yra numatyta, kad Å¡iluma privalo bÅ«ti skirstoma pagal Tarybos rekomenduojamų arba su ja suderintų Å¡ilumos paskirstymo metodų nuostatas.

Laikotarpiu, kai Butas nuosavybės teise priklausė IeÅ¡kovams, Atsakovė su IeÅ¡kovais nebuvo sudariusi individualios raÅ¡ytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Tad nagrinėjamu atveju individuali Å¡ilumos vartojimo pirkimo ? pardavimo sutartis tarp ginčo Å¡alių nesudaryta, todėl IeÅ¡kovų ir Atsakovės tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis ApraÅ¡e nustatytomis sÄ lygomis. Taryba, vadovaudamasi CK 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 3 dalimi, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2, 3 punktais, Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinusi nagrinėjimo metu surinktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pastato, IeÅ¡kovai, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų savininkai, privalo mokėti mokesčius už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms.

Atsakovė pagrįstai skaičiavo IeÅ¡kovams mokesčius už Å¡ilumos kiekio, tenkančio Pastato bendrosioms reikmėms, dalį nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų Å¡ildymo bÅ«do. IeÅ¡kovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo bute gyveno su žmona dar iki to momento, kai butas buvo padovanotas, mokėjo mokesčius, rÅ«pinosi buto (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos projektu ir sÄ lygų rengimu, yra jo paraÅ¡ai.

Po rekonstrukcijos su UAB „Litesko“ buvo pasiraÅ¡yta sutartis, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas. Laiptinėse nėra radiatorių, nėra kÄ Å¡ildyti, Å¡alta. RÅ«siuose vamzdžiai apvynioti aliuminiu, bet jei reikėtų mokėti, tai sutinka mokėti už 2,18 m2 kaip nurodyta susitarime su UAB „Litesko“, mano, kad turi bÅ«ti įtraukti ir sandėliukai. Pas naujÄ Å¡ilumos tiekėjÄ buvo dėl mokėjimo, bet buvo pasakyta vėliau, taip ir nepasirašė sutarties. Namas yra atsisakęs bendrų patalpų Å¡ildymo raÅ¡tiÅ¡kai, bet niekas nereaguoja.

Å ilumos metodo namas nėra pasirinkęs, jis kreipėsi į policijÄ dėl (duomenys neskelbtini) d. suklastoto protokolo, bet atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Protokolas dėl to, kad Å¡iluma karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti bÅ«tų perkama iÅ¡ Å¡ilumos tiekėjo, o geriamo vandens karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti iÅ¡ geriamo vandens tiekėjo. IeÅ¡kovė nurodė palaikanti vyro paaiÅ¡kinimus. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai neteisingai interpretuoja faktus, Å¡iuo atveju taikomi 4 ir 5 metodai, nes namas nėra pasirinkęs metodo, todėl metodus parinko Å¡ilumos tiekėjas.

Sutartis su ieÅ¡kovais raÅ¡ytinė nesudaryta, taikomos standartinės Å¡ilumos tiekimo sÄ lygos, sutartis su UAB „Litesko“ netaikytina Å¡alims, nes keičiantis Å¡ilumos tiekėjui nebuvo susitarimo perimti UAB „Litesko“ vartotojų sutartis, taip buvo tarp Å¡alių susitarta patvirtinus 2018 m. taikos sutartį Vilniaus apylinkės teisme civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-1279-728/2018. Trečiojo asmens atstovė prašė ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Institucija prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko iÅ¡vadÄ .

Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmestinas. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklÄ , pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raÅ¡tu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. AnalogiÅ¡ka nuostata, apibrėžianti Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijÄ nagrinėti ginčus ne teisme, iÅ¡dėstyta Å ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad vartotojų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjų, pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka; 2 dalyje – jog asmenų skundus dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija.

Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. IeÅ¡kovai teikdami pradinį ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovai pasinaudoję iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir gavę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 16 d. nutarimÄ , pateikia ieÅ¡kinį prieÅ¡ Å¡ilumos tiekėjÄ UAB ,,Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, tačiau kaip iÅ¡ Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo nutarta atmesti reikalavimus įpareigoti skundžiamÄ Ä¯monę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ bendrojo naudojimo patalpoms priskiriant pareiÅ¡kėjams 0,000472 nuo bendrojo pastato centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio pagal 2001 m. balandžio 25 d.

AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Ä¯traukiant pastate esančius sandėliukus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., nebuvo nagrinėjami patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti faktai dėl karÅ¡to vandens tiekėjo. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka, todėl Å¡ioje dalyje patikslintas ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.

Nustatytos faktinės aplinkybės Bylos medžiaga nustatyta UAB „Kazlų rÅ«dos komunalininkas“ tiekia Å¡ilumÄ pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) d. pagal dovanojimo sandorį. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovai yra teisėtai atsijungę nuo namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra su priklausoma Å¡ildymo sistema, elevatoriniu Å¡ilumos punktu, vamzdelinių karÅ¡to vandens Å¡ilumokaičiu, karÅ¡to vandens cirkuliacija voniose.

Å ilumos punktas priklauso namo bendrasavininkiams. Å ildymo sistema dvivamzdė, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iÅ¡ jų iÅ¡teka į kitÄ vamzdį (grÄ Å¾inimo stovÄ ). Tokiu bÅ«du, pastate yra Å¡ildomos bendrojo naudojimo patalpos, jose įrengti bendrojo naudojimo objektai: Å¡ilumos punktas, Å¡ilumos vamzdynai, Å¡ildymo prietaisai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pastato Å¡ildymo bÅ«das - centrinis Å¡ildymas. Å ilumos tiekėjas UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, tiekiantis Å¡ilumos energijÄ namui adresu (duomenys neskelbtini), pastate suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ skirsto pagal VKEK Komisijos (Å¡uo metu - VERT) 2016-06-13 nutarimais Nr.03-183 ir Nr.03-184 patvirtintus MetodÄ Nr.4 ir MetodÄ Nr.5. 2001 m. rugpjūčio 20 d. specialiosios paskirties uždaroji akcinė bendrovė (toliau-SPUAB) „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“, buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkė V.

T. bei UAB „Litesko“ surašė AktÄ , kuriuo konstatavo faktÄ , kad pagal technines sÄ lygas Nr.MA-183KR paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ projektÄ â€žGyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos rekonstrukcija atjungiant buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų Å¡ildymÄ â€œ visi darbai atlikti projekte numatytoje apimtyje ir užbaigti. 2001 m. rugpjūčio 22 d. Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos surašė Å ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo AktÄ - PažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėjo, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoti Å¡ilumos įrenginiai, juos leidžiama eksploatuoti. 2001 m. rugpjūčio 1 d.

šilumos tiekėjas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininke V. T. sudarė Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog projektinis šilumos poreikis šildymui 0,2093 MW, karštam vandeniui 0,2326 MW, buto bendras naudingas plotas (duomenys neskelbtini) m2, karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija namo rūsyje, rankšluosčių džiovintuvų skaičius - 1,35 vnt;

Sutarties objektas - vartojimas ir atsiskaitymas už Å¡ilumos energijÄ , tiekiamÄ butui (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gegužės 1 d. Å¡ilumÄ Kazlų RÅ«dos daugiabučiams namams, tame tarpe ir ginčo namui, tiekia naujas Å¡ilumos tiekėjas UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“. (duomenys neskelbtini) d. Å¡ilumos tiekėjas UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. L. pateikė pirmÄ jį Mokėjimo už Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį PraneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta mokėjimo už „Bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ â€œ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. suma 6 Eur.

Kartu Å¡ilumos tiekėjas pateikė paskaičiuoto mokėjimo pagrindimÄ : bendras paskirstomas Å¡ilumos kiekis namui pagal įvadinius skaitiklius (MWh), pastate paskirstytas pagal Metodus Nr.4 ir Nr.5 bendras Å¡ilumos kiekis, priskirtas bendrosioms reikmėms (kWh), butui Nr. (duomenys neskelbtini) tenkančio bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui kWh kiekis, ieÅ¡kovams taikomas priskyrimo koeficientas 18 %. (duomenys neskelbtini) d. ieÅ¡kovai Å¡ilumos tiekėjui UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ pateikė PretenzijÄ , kurioje pareikalavo: (1) nedelsiant atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo (duomenys neskelbtini) name, perskaičiavimÄ butui Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriant energijÄ bendroms reikmėms pagal (duomenys neskelbtini) d. su UAB „Litesko“ pasiraÅ¡ytÄ sutartį ir joje numatytÄ koeficientÄ 0,000472, taip pat į paskirstymÄ Ä¯traukiant visus namo rÅ«syje esančius asmeninio naudojimo neÅ¡ildomus sandėliukus, (2) perskaičiavimÄ atlikti pagal 16V metodÄ taikant kartu su metodu Nr. 10, nes namo adresu (duomenys neskelbtini) butuose galimai yra prijungti pertekliniai ar namo statybos projekto Å¡ildymo sistemÄ neatitinkantys ir iÅ¡balansuoti Å¡ildytuvai, (3) patikrinti, nustatyti bei pateikti duomenis apie name adresu (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai įrengtus ir ne pagal namo statybos Å¡ildymo projekto planÄ padidintus ar pakeistus Å¡ildytuvus. (duomenys neskelbtini) d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kovams į PretenzijÄ atsakė, kad Å¡ilumos tiekėjas Pretenzijoje nurodomos (duomenys neskelbtini) d. sutarties neturi, taikyti kitokį nei Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) rekomenduojamÄ paskirstymo metodÄ Å¡ilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo, o duomenų apie savavaliÅ¡kai įrengtus Å¡ildytuvus bendrovė neturi. (duomenys neskelbtini) d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ informavo ieÅ¡kovus, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp Å¡ios įmonės ir UAB „Litesko“ buvo sudarytas Susitarimas dėl pastato (duomenys neskelbtini) Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutarties Å¡alies pakeitimo (t. y.

UAB „Litesko“ priežiÅ«rÄ perdavė įmonei „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“), tačiau UAB „Litesko“ jokių Å¡ildymo sistemos projektų ar planų neperdavė, todėl UAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ savo dispozicijoje planų, pagal kuriuos galėtų patvirtinti ar paneigti savavaliÅ¡kÄ Å¡ildymo įrenginių rekonstrukcijÄ , neturi. (duomenys neskelbtini) d. ieÅ¡kovai atsakovui Å¡ilumos tiekėjui pateikė PretenzijÄ , kurioje pareikalavo: (1) nedelsiant atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ jų butui Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriant energijÄ bendroms reikmėms pagal jų (duomenys neskelbtini) d. su UAB „Litesko“ pasiraÅ¡ytÄ sutartį ir joje numatytÄ procentÄ 0,000472, taip pat į paskirstymÄ Ä¯traukiant visus namo rÅ«syje esančius asmeninio naudojimo neÅ¡ildomus sandėliukus, (2) perskaičiavimÄ atlikti pagal 16V metodÄ taikant kartu su metodu Nr.10, nes namo adresu (duomenys neskelbtini) butuose galimai yra prijungti pertekliniai ar namo statybos projekto Å¡ildymo sistemÄ neatitinkantys ir iÅ¡balansuoti Å¡ildytuvai, (3) atlikti patikrinimÄ , nustatyti bei pateikti duomenis apie namo (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai įrengus ir ne pagal namo statybos Å¡ildymo projekto planÄ padidintus ar pakeistus Å¡ildytuvus, (4) atsakyti, kodėl name eksploatuojama nesutvarkyta Å¡ildymo sistema ir per visÄ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. name neveikia bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo prietaisai (laiptinėse esantys ir nesantys Å¡ildymo radiatoriai), kurie numatyti namo statybos Å¡ildymo sistemos projekte.

IeÅ¡kovai kartu su (duomenys neskelbtini) d. Pretenzija Å¡ilumos tiekimo įmonei pateikė AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ (be datos, su spaudu: „Suderinta, UAB „Litesko“ Marijampolės filialas, (duomenys neskelbtini) d. “, kaip matyti iÅ¡ bylos tai ir yra ieÅ¡kovų laikomas susitarimas (sutartis) dėl 0,000472 %), kuriame nurodyta, jog V. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), užsakymu atliktas buto Å¡ildymo prietaisų atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos projektas. RaÅ¡to antrajame lape po spausdinto teksto ranka padarytas prieraÅ¡as:

„Šiuo metu laiptinės neÅ¡ildomos, laiptinių radiatoriai atjungti. Todėl atmetus laiptinių Å¡ilumos poreikį, suminis liekamasis buto Nr. (duomenys neskelbtini), mokestis bus Q=93,6 + 109,2 =202,8W, tai sudaro 0,000472 % nuo gyvenamojo namo Å¡ilumos poreikio Å¡ildymui. L. S.. (duomenys neskelbtini) d. “. (duomenys neskelbtini) d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kovams į PretenzijÄ atsakė, kad daugiabučiame gyvenamajame name suvartota Å¡ilumos energija paskirstoma vartotojams pagal Valstybinės reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintus metodus; (duomenys neskelbtini) d. su „Litesko“ sudarytoje Sutartyje nėra nuorodos į su Pretenzija pateiktÄ AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , o galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pagal auditoriaus iÅ¡vadÄ taikyti butui kitokį, t. y. mažesnį, Å¡ildymo koeficientÄ (iÅ¡skyrus atvejį, kai tai padaroma visam namui). (duomenys neskelbtini) d. ieÅ¡kovai pateikė Valstybinei energijos reguliavimo tarybai (VERT) SkundÄ â€žDėl neteisėto Å¡ilumos energijos paskirstymo“, kuriuo prašė pripažinti UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ atliktÄ Å¡ilumos energijos paskirstymÄ ginčo name neteisėtu ir įpareigoti atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini). d. nepriskiriant jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms, o jei Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tuomet ieÅ¡kovui priskiriant 0,000472 nuo bendro namo centralizuoto Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) d. sutartį, o jei Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tuomet priskiriant 10 proc. bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio, taip pat iÅ¡dalinti šį Å¡ilumos kiekį bendroms reikmėms į paskirstymÄ Ä¯traukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų tÅ«rį, o jei Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tai pagal plotÄ . (duomenys neskelbtini) d.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) priėmė NutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vartojimo ginčo tarp A. L., A. L. ir UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ nagrinėjimo, kuriuo VERT nutarė atmesti pareiÅ¡kėjų reikalavimus įpareigoti skundžiamÄ Ä¯monę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ bendrojo naudojimo patalpoms priskiriant pareiÅ¡kėjams 0,000472 nuo bendrojo pastato centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) d. AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Ä¯traukiant pastate esančius sandėliukus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d..

VERT Nutarime padarė iÅ¡vadas, jog: Metodo Nr.5 3.4 papunktyje nustatyta, kad tol, kol pastato butų ir/ar kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimÄ dėl Å¡ilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo bÅ«do, taikomas Metodo Nr.5 3.1 papunktyje įtvirtintas koeficientas; Å¡is koeficientas nustatomas pastatui bendrai, o Metodas Nr.5 nenumato galimybės nustatyti individualų koeficientÄ kiekvienam butui. PareiÅ¡kėjų pateiktas (duomenys neskelbtini) d.

AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos situacijos kontekste. VERT padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms privalo bÅ«ti nustatomas pagal Metodo Nr.5 3.1 papunktį; Vadovaujantis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 133.4 papunkčiu vartotojas privalo pateikti Å¡ilumos tiekėjui pirkimo - pardavimo ar Å¡ilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti; pagal Å ilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o (patvirtintas Energetikos ministro (duomenys neskelbtini) d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) 15.9 papunktį buitinis Å¡ilumos vartotojas privalo raÅ¡tu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti Å¡ilumos tiekėjÄ , jei keičiasi buitinis Å¡ilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir/ar patalpos duomenys, susiję su Å¡ilumos vartojimu ir/ar paskirstymo skaičiavimais. Taigi, teisės aktai nenustato pareigos Å¡ilumos tiekėjui rinkti ir tikrinti duomenis, reikalingus kiekvieno vartotojo mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti.

PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad skundžiamai įmonei buvo pateikti duomenys apie pastato rÅ«syje esančių sandėliukų, priklausančių konkretiems pastato gyventojams, plotus ir kad įmonė nesivadovavo jai pateiktais duomenimis. (duomenys neskelbtini) d. ieÅ¡kovai Å¡ilumos tiekėjui pateikė PretenzijÄ , kurioje pareikalavo perskaičiuoti Å¡ilumos bendroms reikmėms mokestį nuo (duomenys neskelbtini) d. ir jo laikytis toliau pagal Komisijos 5 metodo 3.1.2 punktÄ - kai pastate nėra bendro naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato Å¡ildymo sistemos projektÄ nėra įrengtų Å¡ildymo prietaisų taikyti (priskyrimo koeficientÄ ) 10 %. (duomenys neskelbtini) d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kovams į PretenzijÄ atsakė, kad pastato (duomenys neskelbtini) Å¡ildymo sistemos projekte buvo numatyta bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo sistema, kurios Å¡ildymo prietaisai yra iÅ¡likę 1-oje ir 3 - oje laiptinėse, 2 - je laiptinėje Å¡iai dienia Å¡ildymo prietaisai yra demontuoti ir nėra informacijos, kas ir kada demontavo, įvertinus Å¡iuos duomenis, UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, kaip ir buvęs Å¡ilumos tiekėjas UAB „Litesko“, skirstydama Å¡ilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, taiko priskyrimo koeficientÄ 18%.

IeÅ¡kovai nurodo, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kia alternatyvius reikalavimus. IeÅ¡kovai teismo praÅ¡o: 1.1) ieÅ¡kovams nepriskiriant jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms, o jei: 1.2) Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tuomet pripažinti, kad ieÅ¡kovų ir atsakovo teisinius santykius reglamentuoja ieÅ¡kovų su trečiuoju asmeniu uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Litesko“ sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis ir įpareigoti atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio pagal ieÅ¡kovo ir Å¡ilumos tiekėjo (duomenys neskelbtini) d. sutartį; 1.3) o jei Å¡is reikalavimas bÅ«tų atmestas, tuomet ieÅ¡kovams priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį pagal ieÅ¡kovo buto plotÄ proporcingÄ dalį nuo 10 proc. bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio, taip pat perskaičiuojant ieÅ¡kovui priskirtinÄ Å¡ilumos kiekį bendroms reikmėms į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ Ä¯traukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų turį, 1.4) o jei tai bÅ«tų atmesta, tai pagal plotÄ , už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

G. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-159/2009). Laikytina, kad ieÅ¡kovų reikalavimai yra alternatyvÅ«s. Dėl reikalavimo pripažinti atsakovės atliktÄ Å¡ilumos energijos paskirstymÄ ginčo name (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir įpareigoti atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ , nepriskirti ieÅ¡kovams jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms Kaip minėta byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovai yra teisėtai atsiskyrę nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina į bylÄ pateiktas SPUAB „Kazlų RÅ«dos komunalininkas“ (duomenys neskelbtini) d. aktas, taip pat pasiraÅ¡ytas UAB „Litesko“ ir buto savininkės V. T., kuriame nurodyta, kad aktas suraÅ¡ytas pagal technines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ projektÄ â€žGyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos rekonstrukcija atjungiant buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų Å¡ildymÄ â€œ, visi darbai atlikti projekte numatytoje apimtyje ir užbaigti; taip pat (duomenys neskelbtini) d.

Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos Å ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas-pažyma, kuriame nurodyta, kad leidžiama eksploatuoti rekonstruotus gyvenamojo namo Å¡ilumos įrenginius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai nesinaudoja atsakovės tiekiama centralizuota Å¡ilumos energija, praÅ¡o jiems priskirtÄ energijos kiekį pripažinti neteisėtu, ir nepriskirti jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms.

Atsakovė su tuo nesutinka. Institucija teikia iÅ¡vadÄ , kad tokiam reikalavimui nėra teisinio pagrindo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, kad atsakovas iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančiÄ Å¡ilumos energijos dalį - pagal buto plotÄ proporcingÄ dalį nuo 18 proc. visos name suvartotos Å¡ilumos energijos, nors bendro naudojimo patalpose centralizuoto Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai) buvo demontuoti ir bendro naudojimo patalpos nėra Å¡ildomos jokiais centralizuoto Å¡ildymo Å¡ildytuvais, nes Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms gauna tiesiogiai iÅ¡ butų, kurie yra Å¡ildomi vietiniu bÅ«du (pvz., ieÅ¡kovo butas), ir kitų butų, kurie yra Å¡ildomi centralizuotai tiekiama Å¡ilumos energija.

Tarp vartotojo ir Å¡ilumos tiekėjo vyksta ginčas dėl ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai suvartoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui. IeÅ¡kovas pateikia įrodymus, kad namo bendro naudojimo patalpos, įskaitant laiptinę, niekada nebuvo centralizuotai Å¡ildomos. Be to, atsakovas nepagrįstai priskyrė 18 proc. Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms, nors pagal individualiÄ ir galiojančiÄ (duomenys neskelbtini) d. sutartį su Å¡ilumos tiekėjui ieÅ¡kovui yra priskirtinas tik 0,000472 kiekis bendroms reikmėms nuo bendro namo Å¡ilumos energijos suvartojimo.

Pažymėtina, kad nesant individualios sutarties atsakovas nuo 2015 m. galėjo priskirti tik 10 proc., nes laiptinė nėra Å¡ildoma. Nuo 2014 m. lapkričio įsigaliojusi Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. 2 d. nustatė, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, o nuo (duomenys neskelbtini) d. įsigaliojęs Komisijos 5 metodo 3.1.2 p., nustatė, kad kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato Å¡ildymo sistemos projektÄ nėra įrengtų Å¡ildymo prietaisų XPÅ br = 10 %.

Pagal pateiktas sÄ skaitas matyti, kad atsakovė skaičiavo mokestį už Å¡ilumos kiekį, priskirtÄ bendroms reikmėms. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas bendram daiktui (turtui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis, taip pat žr. 4.82 straipsnio 3 dalį).

Prie tokių mokesčių priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotÄ energijÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017). Be to Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms Å¡ildyti.

Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų Å¡ildymas, karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymas) turi bÅ«ti apmokėta kaip namo savininkų. Å i dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iÅ¡ bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015 ir joje nurodytÄ ankstesnę kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti.

Taikant Å¡iÄ taisyklę yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Byloje nustatyta, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) yra su priklausoma Å¡ildymo sistema, elevatoriniu Å¡ilumos punktu, vamzdelinių karÅ¡to vandens Å¡ilumokaičiu, karÅ¡to vandens cirkuliacija voniose.

Å ilumos punktas priklauso namo bendrasavininkiams. Å ildymo sistema dvivamzdė, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iÅ¡ jų iÅ¡teka į kitÄ vamzdį (grÄ Å¾inimo stovÄ ). Tokiu bÅ«du, pastate yra Å¡ildomos bendrojo naudojimo patalpos, jose įrengti bendrojo naudojimo objektai: Å¡ilumos punktas, Å¡ilumos vamzdynai, Å¡ildymo prietaisai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pastato Å¡ildymo bÅ«das - centrinis Å¡ildymas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendrojo naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros Å¡ildymo sistemos.

Ta aplinkybė, jog laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

Å ilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. galiojo iÅ¡ esmės tokios pat nuostatos, iÅ¡skyrus tai, kad kompetentinga rekomenduoti ir derinti taikytinus Å¡ilumos paskirstymo metodus institucija buvo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (po atliktos reorganizacijos nuo (duomenys neskelbtini) d.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atitinka institucijos pavadinimÄ Valstybinė energetikos reguliavimo taryba). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Å¡ilumos vartotojų teisė pasirinkti tinkamiausiÄ jiems Å¡ilumos paskirstymo metodÄ turi tam tikrų teisinės pareigos požymių, nes visų pirma vartotojai tampa atsakingi už tinkamo Å¡ilumos paskirstymo metodo paieÅ¡kÄ ir nusistatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016, 30 punktas).

Skirtingi Å¡ilumos paskirstymo metodai parengiami siekiant tinkamai apskaičiuoti Å¡ilumos kainÄ priklausomai nuo to, kokia pastate įrengta Å¡ildymo sistema. Taip patenkinami Å¡ilumos vartotojų poreikiai mokėti už realiai suvartojamÄ Å¡ilumos kiekį ir užtikrinama tinkama Å¡ilumos vartotojų ir Å¡ilumos tiekėjo interesų pusiausvyra. Name taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo Å¡ildymo sistemos ypatumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016 27, 28 punktus).

Pagal Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų VKEKK (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo (duomenys neskelbtini) d. VKEKK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės iÅ¡dėstytos nauja redakcija, galiojančia nuo (duomenys neskelbtini) d.), nuostatas Komisijos rekomenduojamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , labiausiai atitinkantį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ bei Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, pasirenka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka (11 punktas); pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , labiausiai atitinkantį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ bei Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, iÅ¡ Komisijos rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų parenka Å¡ilumos tiekėjas (12 punktas).

Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siÅ«lomas bei su Komisija suderintas Å¡ilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui (18 punktas). Å ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. KiekvienÄ atsiskaitymo laikotarpį sudaromas Å¡ilumos balansas, pagal kurį visas atsiskaitomaisiais Å¡ilumos apskaitos prietaisais užfiksuotas Å¡ilumos kiekis yra iÅ¡dalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo Å¡ilumos paskirstymo metodo nuostatas (21 punktas).

Kai veikiantys buitiniai šilumos skaitikliai įrengti daugiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos, šilumos kiekis butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis (26.1 punktas). Ankstesnėje Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių redakcijoje (galiojusioje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.) buvo nustatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos.

Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti Å¡ilumos dalį, suvartotÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisant to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos (9 punktas). Paskirstymo metodų taikymo pradžia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui pasirinkus paskirstymo metodÄ . Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasiraÅ¡ymo taikoma galiojanti paskirstymo tvarka (16 punktas).

Å ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių Å¡alys privalo nurodyti pasirinkto paskirstymo metodo pavadinimÄ bei jo numerį, Komisijos nutarimo apie jo patvirtinimÄ ar suderinimÄ numerį bei datÄ (17 punktas). Paskirstymo metodas gali bÅ«ti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių Å¡alims sutarus ir jį nurodžius Å¡alių pagal individualiai aptartas sÄ lygas pasiraÅ¡ytose sutartyse, laikantis, be kitų, tokių nuostatų, kad: paskirstymo metodÄ pasirenka pastato Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (18.1 punktas);

Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojai ar jų atstovas prieÅ¡ mėnesį ne Å¡ildymo sezono metu pateikia praÅ¡ymÄ tiekėjui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo), jeigu tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir iÅ¡laidomis (18.3 punktas). Å ilumos vartotojų teisė kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vienÄ iÅ¡ VKEKK rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų Å¡ilumos paskirstymo butams ir kitoms patalpoms metodų arba parengti ir, suderinus su Komisija, taikyti metodÄ , atitinkantį esamus pastato bei pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ypatumus, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro (duomenys neskelbtini) d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Taisyklių 132.5 punktas). Pagal aptariamų Taisyklių 29.2 punktÄ Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose pagal Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, privalo bÅ«ti nurodytas Å¡ilumos vartotojų sprendimu pasirinktas ar, nesant priimto sprendimo, Å¡ilumos tiekėjo parinktas iÅ¡ Komisijos rekomenduojamų taikyti (Taisyklių 1 priedo 76–85 punktai) arba kitas su Komisija suderintas Å¡ilumos kiekio, nustatyto Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodas, atitinkantis pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus.

Taigi, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teisė pasirinkti visam pastatui taikytinÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ priklauso pastato butų ir kitų patalpų savininkams, o Å¡ilumos tiekėjas tinkamiausiÄ , atsižvelgiant į pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ ir įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, Å¡ilumos paskirstymo metodÄ gali parinkti tik tuo atveju, jei atitinkamo sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka nepriima pastato bendraturčiai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų daugiabučio namo bendraturčiai nepriėmė sprendimo pasirinkti namo Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , taigi teisės aktais reglamentuotu bÅ«du nebuvo pasirinktas joks Å¡ilumos paskirstymo metodas, todėl kaip nurodė atsakovė, Å¡ilumos tiekėjas taiko Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, nes name įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

Taisyklių 29.2.4 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr.

4. Å is metodas taikytas daugelyje daugiabučių, kuriuose nėra individualios apskaitos, kur Å¡iluma Å¡ildymui ir karÅ¡tas vanduo tiekiami iÅ¡ individualaus Å¡ilumos punkto stovais. Taikant Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų nustatant Å¡ilumos vartotojui tenkantį Å¡ilumos kiekį yra butų ir patalpų naudingasis plotas. Taisyklių 29.2.4 punktas taip pat nurodo, kad jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Å¡ilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.

5. Toks pat šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo pagrindas buvo nurodytas ir Komisijos (duomenys neskelbtini) d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo Nr.

5. Kadangi ieškovams priklausantis butas atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos jų namui, todėl negali būti taikomas vien tik šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas šilumos kiekiui, skirtam bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, apskaičiuoti, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; jis gali būti taikomas su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu.

Taigi ieÅ¡kovų daugiabučio namo bendraturčiams nepriėmus sprendimo pasirinkti namo Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , remiantis bylos įrodymais, spręstina, kad ginčo buto daugiabučio namo savininkams iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nepasirinkus Å¡ilumos paskirstymo metodo, taikomas pastato Å¡ildymo sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti atsakovės atliktÄ Å¡ilumos energijos paskirstymÄ ginčo name (duomenys neskelbtini), neteisėtu, ieÅ¡kovams nepriskiriant jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms.

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus ieÅ¡kovams priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio pagal ieÅ¡kovo ir UAB „Litesko“ (duomenys neskelbtini) d. susitarimÄ Byloje ieÅ¡kovai nurodo, kad su Å¡ilumos tiekėju UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. Å¡ilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku sutartį (toliau – Sutartis), kuriÄ pasirašė abu ieÅ¡kovai ir tuometinė buto savininkė.

Sutartyje nurodytas buto bendras naudingas plotas 2,18 m2; karÅ¡to vandens tiekimo sistema su cirkuliacija namo rÅ«syje. IeÅ¡kovai taip pat pateikia AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ (be datos, su spaudu: „Suderinta, UAB „Litesko“ Marijampolės filialas, (duomenys neskelbtini) d. “), kuriame nurodyta, jog V. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), užsakymu atliktas buto Å¡ildymo prietaisų atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos projektas. RaÅ¡to antrajame lape po spausdinto teksto ranka padarytas prieraÅ¡as:

„Šiuo metu laiptinės neÅ¡ildomos, laiptinių radiatoriai atjungti. Todėl atmetus laiptinių Å¡ilumos poreikį, suminis liekamasis buto Nr. (duomenys neskelbtini) mokestis bus Q=93,6 + 109,2 =202,8W, tai sudaro 0,000472 % nuo gyvenamojo namo Å¡ilumos poreikio Å¡ildymui. Papildymui tikėti L. S.. (duomenys neskelbtini) d. “. IeÅ¡kovai nurodo, kad visada gyveno bute ir vartojo Å¡ilumos energijÄ iki buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo; už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ visada mokėjo tik ieÅ¡kovai, tai patvirtina banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir pažymos apie deklaruotÄ gyventÄ jÄ vietÄ ; nurodo, kad atsakovė nepagrįstai Å¡ios sutarties nepripažįsta, nes sutartis yra teisėta ir galiojanti, o imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms (CK 6.157 straipsnio 2 dalis).

PraÅ¡o laikyti, kad Å¡alis sieja sutartiniai santykiai pagal 2001 m. rugsėjo 1 d. sutartį, pagal pateiktÄ AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ UAB „Litesko“ neperėmė sutarčių sudarytų su vartotojais, su ieÅ¡kovais raÅ¡ytinė sutartis nesudaryta, taikomos standartinės Å¡ilumos tiekimo sÄ lygos.

Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o, ginčo butas iki 2004 m. priklausė V. T., nuo 2004 m. Å¡is butas dovanojimo sandoriu perleistas ieÅ¡kovei; pagal pateiktÄ pažymÄ , ieÅ¡kovai ginčo bute deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo (duomenys neskelbtini) d. Nuo (duomenys neskelbtini) d. Å¡ilumÄ Kazlų RÅ«dos daugiabučiams namams, tame tarpe ir ginčo namui, tiekia UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“. Å iuo atveju pritartina ieÅ¡kovams, kad Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartys gali bÅ«ti sudaromos ne tik su butų savininkais, bet ir su butų valdytojais, kurie yra Å¡ilumos energijos vartotojai, tačiau santykis ieÅ¡kovų ir UAB „Litesko“ nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, aktualu tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. pasikeitė Å¡ilumos tiekėjas.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) d. sutarties įžanginės dalies matyti, kad UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. sutartį su ginčo buto tuometine savininke V. T.; baigiamojoje dalyje nurodytas vartotojas V. T. ir tik pasiraÅ¡ant yra nurodyta, kad pasiraÅ¡o V. T. ir A. L.. Tai, kad rekonstruojant gyvenamojo namo Å¡ildymo įrenginius, kai kuriuos į bylÄ pateiktus dokumentus pasirašę ieÅ¡kovas, gyveno kartu su V. T. ginčo bute, mokėjo mokesčius, nepaneigia fakto, kad UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. sutartį su ginčo buto tuometine savininke V.

T.; Aiškinamasis raštas pasirašytas ir su buto savininke, ir su ieškove. Sutiktina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas; šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi; jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-209/2010, 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-549/2009; kt.).

Tačiau kaip minėta, kad ginčui aktualu yra tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. ginčo name Å¡ilumos Å«kį perėmė atsakovė iÅ¡ trečiojo asmens, atsakovė nurodė, kad vartotojų su UAB „Litesko“ sutarčių neperėmė, tai patvirtino ir trečiojo asmens atstovė teisme, dėl ko atmestini ieÅ¡kovų argumentai, kad ginčo Å¡alims yra privaloma (duomenys neskelbtini) d. sutartis, (duomenys neskelbtini) d. AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, ieÅ¡kovų cituojama teismų praktikoje nepasisakoma bÅ«tent apie Å¡iÄ individualiÄ situacijÄ , kuomet pasikeitė ne vartotojas, o bÅ«tent Å¡ilumos tiekėjas, todėl nėra pagrindo teismui vadovautis ieÅ¡kovų cituojama praktika.

Atsakovė nurodė, ir ieÅ¡kovai to neneigė, kad Å¡iuo atveju nėra pasiraÅ¡yta raÅ¡ytinė sutartis tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės, ieÅ¡kovas teisme nurodė, kad siekė tokiÄ sutartį pasiraÅ¡yti, bet atsakovė vis vilkino, atsakovė nurodė, kad ginčo santykiams taikytinos standartinės Å¡ilumos tiekimo sÄ lygos, kas iÅ¡ esmės patvirtina, kad ieÅ¡kovų pozicija nėra nuosekli dėl (duomenys neskelbtini) d. sutarties ir (duomenys neskelbtini) d. AiÅ¡kinamojo raÅ¡to taikymo ginčo santykiui.

Taigi Å¡iuo atveju yra pagrindas pritarti atsakovei remiantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Be to Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sÄ lygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas. Taigi Å¡iuo atveju nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčo Å¡alis sieja (duomenys neskelbtini) d.

Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, ir pagal AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ priskirti Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio. Dėl reikalavimo ieÅ¡kovams priskiriant Å¡ilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį pagal ieÅ¡kovo buto plotÄ proporcingÄ dalį nuo 10 proc. bendro namo centralizuotam Å¡ildymui suvartoto Å¡ilumos kiekio, taip pat perskaičiuojant ieÅ¡kovui priskirtinÄ Å¡ilumos kiekį bendroms reikmėms į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ Ä¯traukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų turį, o jei ne, tai pagal plotÄ Taigi byloje nustatyta, kad pagal Metodo Nr. 5 rekomendacijÄ (Metodo Nr. 5 3.1.1. papunktis) nagrinėjamu atveju taikomas 18 % Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti Å¡ildymo prietaisai.

Ieškovai nurodo, kad laiptinė nešildoma, todėl turėtų būti taikomas 3.1.2 papunktis, tai yra 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiga, mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms išlieka ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti arba teisėtai demontuoti, tačiau šiuo atveju šis papunktis nėra siejamas išskirtinai tik su laiptinėmis, o kaip matyti su bendrojo naudojimo patalpomis, taigi įskaitant ir rūsio patalpas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai nurodo, kad laiptinė neÅ¡ildoma, remiasi AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytu faktu, pateikia ir Gyventojų sprendimÄ dėl bendro naudojimo objektų neÅ¡ildymo, atsakovė Å¡ių faktų neginčija, nurodo, kad nėra duomenų apie radiatorių demontavimÄ iÅ¡ laiptinės, tačiau Institucija pateikusi į bylÄ iÅ¡vadÄ nurodė, kad net ir tuo atveju, kai bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisų nėra, tam tikrÄ Å¡ilumos kiekį iÅ¡spinduliuoja įrengti vamzdynai, taip pat esantys ir bendrojo naudojimo patalpose.

Su tokia iÅ¡vada sutiktina, dėl ko nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ 3.1.2 papunktį, tai yra 10 % Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento, nes ginčo pastate yra bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisai teisėtai neįrengti (rÅ«syje), duomenų apie teisėta demontuotus Å¡ildymo prietaisus laiptinėse, byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai nesutinka su paskaičiavimais dėl Å¡ilumos energijos paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms.

Nurodo, kad pateikti VĮ Registrų centro duomenys įrodo, jog daugiabučio namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpų (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nes šie sandėliukai nėra bendrojo naudojimo patalpos, jie oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje (anksčiau – šio straipsnio 5 dalyje) nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Å ios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo patalpų naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiÅ¡kai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiÅ¡kai turimÄ (užimamÄ ) plotÄ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tai, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiÅ¡kinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį.

Å iai teisės normai taikyti reikÅ¡mingas patalpų naudingasis plotas, apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogijÄ taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018 32 punktÄ ). Minėta, kad taikant Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų, nustatant Å¡ilumos vartotojui tenkantį Å¡ilumos kiekį, yra butų ir patalpų naudingasis plotas, kuris suprantamas kaip butų ir kitų patalpų savininko gyvenamajame name faktiÅ¡kai turimas (užimamas) plotas.

Kadangi ieÅ¡kovas yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos, tai rÅ«sio patalpoms Å¡ildyti tenkanti Å¡ilumos energijos dalis apskaičiuotina taikant tÄ patį santykį, tik atėmus buto plotÄ . Kaip minėta ieÅ¡kovai remiasi kasacine praktika suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-247/2009, Nr. 3K-3-21/2015, 3K-3-401-248/2015, Nr. 3K-3-418-313/2017, kad dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ name atsakovės buvo priskirta neproporcingai didelė Å¡ilumos dalis už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Pažymėtina, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotÄ Å¡ilumos kiekį tenka Å¡ilumos tiekėjui. Taigi bÅ«tent atsakovė Å¡ioje byloje turėjo įrodyti, kad jos apskaičiuota suma atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis) ir apmokėjimas yra atitinkamai paskirstytas. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovų įgytas butas yra 76,07 kv. m.; gyvenamasis plotas 55,21 kv. m.; pastato, kuriame yra butas duomenimis, bendras namo plotas 2 745,22 kv. m.; butas su atitinkamo dydžio rÅ«sio patalpa (P-30, 7,78 kv.m.).

IeÅ¡kovai teigia, kad, apskaičiuojant mokestį, nebuvo apskaičiuota už kitų bendraturčių turimas nuosavybės teisėmis rÅ«sio paskirties patalpas, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams tenka didelė mokesčio naÅ¡ta, pateikia ginčo namo gyvenamųjų butų (butų), kurių yra 40, duomenis iÅ¡ Registrų centro. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡ytų ieÅ¡kovams, sÄ skaitos detalizuotos. Teismas (duomenys neskelbtini) d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB ,,Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai pateikti teismui Å¡ilumos energijos, skirtos Å¡ildymui ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui, paskirstymo rezultatų skaičiavimus už ginčo laikotarpio kiekvienÄ mėnesį, kuriuose butų nurodyti visi ginčo laikotarpio kiekvieno mėnesio ieÅ¡kovų praÅ¡omi duomenys.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) d. pateikė paaiÅ¡kinimus ir skaičiavimus. Nurodyta „IÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio rodmens (skaičiavimo lentelėje Nr. l atitinka įraÅ¡Ä , esantį stulpelyje Nr.

3) atėmus praėjusio mėnesio pabaigos Å¡ilumos skaitiklio rodmenį (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr.

2) gaunamas name suvartotas Å¡ilumos kiekis (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 4). 5 stulpelyje yra parodyta Bendrovės nupirktas geriamojo vandens kiekis karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui (karÅ¡to vandens tiekėjas nuo 2020 m. kovo mėn.). Gyventojai mokėdami už paslaugas pagal mokėjimo už Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį praneÅ¡imÄ (praneÅ¡imas pridedamas) kartu deklaruoja per einamÄ jį mėnesį suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį (name deklaruotas k. v. kiekis atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 6). 6 stulpelyje esantį Gyventojų deklaruotÄ k. v. kiekį padauginus iÅ¡ 51 kWh (reikalingo 1 kÅ«biniui m. paÅ¡ildyti) yra apskaičiuojamas Å¡ilumos kiekis karÅ¡to vandens ruoÅ¡imui (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 7). Ne Å¡ildymo sezono metu IÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio rodmens (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr.

4) atėmus iÅ¡dalintinÄ Å¡ilumos kiekį k. v. ruoÅ¡ti (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr.

7) yra gaunamas iÅ¡dalintas Å¡ilumos kiekis cirkuliacijai (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 8). Ne Å¡ildymo sezono metu nustatomas 3 mėn. iÅ¡dalintino Å¡ilumos kiekio cirkuliacijai vidurkis (kuris naudojamas nustatant k. v. cirkuliacijos kiekį Å¡ildymo sezono metu (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 8), atitinkantis faktiÅ¡kai tiekto k. v. laikui. IÅ¡ įvadinio Å¡ilumos skaitiklio rodmens (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr.

4) atėmus iÅ¡dalintÄ Å¡ilumos kiekį k. v. ruoÅ¡ti (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr.

7) ir atėmus Å¡ilumos kiekį cirkuliacijai (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr.

8) yra gaunamas iÅ¡dalintas Å¡ilumos kiekis Å¡ildymui (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 9). Apskaičiuojamos bendro naudojimo patalpų (BNP) Å¡ildymui priskiriamos Å¡ilumos kiekis (atitinka įraÅ¡Ä stulpelyje Nr. 10), gaunamas stulpelio 9 rodmenys padauginus iÅ¡ 18%. Skaičiavimo lentelėje Nr. 2 parodytas skaičiavimo lentelėje Nr. 1 apskaičiuoto Å¡ilumos kiekio paskirstymas kiekvienam butui pagal buto plotÄ . 1 lentelės 9 stulpelio rodmuo padalinamas iÅ¡ butų , prijungtų prie centrinės Å¡ilumos tinklų sistemos, plotų sumos (2 lentelės 2 stulpelis) ir padauginus šį skaičių iÅ¡ patalpų ploto gaunamas butui priskirtas Å¡ilumos kiekis Å¡ildymui (2 lentelė 6 stulpelis).

Skaičiavimo lentelės Nr. l 10 stulpelyje parodytas Å¡ilumos kiekis sunaudotas BNP Å¡ildymui ir iÅ¡dalintas butams (2 lentelė 7 stulpelis) pagal plotÄ . Jis gaunamas 1 lentelės 10 stulpelio rodmuo padalinamas iÅ¡ viso pastato ploto ir padauginus iÅ¡ atitinkamo buto ploto. 2 lentelėje 8 stulpelyje parodytas 6 ir 7 stulpelių suma“. Kaip nurodė atsakovės atstovas, mokesčių skaičiavimui yra naudojami VÄ® Registrų centre Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyti buto duomenys, t. y. buto naudingasis plotas, duomenų tikslinimas yra vartojo pareiga, pripažįsta, kad iÅ¡ paskaičiavimų nebuvo iÅ¡minusuoti sandėliukų plotai kaip asmeniniam naudojimui priskirtas turtas, ieÅ¡kovai atsakovei taip pat tokių duomenų iki ginčo teisme nepateikė.

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bÅ«sto naudingÄ jį plotÄ apibrėžia kaip – gyvenamųjų kambarių ir kitų bÅ«sto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, Å¡ildomų lodžijų ir kitų Å¡ildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Ä® naudingÄ jį plotÄ neįeina balkonų, lodžijų, terasų, neÅ¡ildomų rÅ«sių grindų plotas. Kadangi rÅ«sių / sandėliukų plotas neatitinka namo naudingojo ploto sÄ vokos, todėl Å¡is plotas nėra priskiriamas naudingajam plotui.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintuose Å¡ilumos paskirstymo metoduose, skaičiuojant mokesčius už patiektÄ Å¡ilumÄ , nėra numatyta į skaičiavimus įtraukti neÅ¡ildomų patalpų – rÅ«sių / sandėliukų plotų, todėl atsakovė Å¡ių patalpų plotų pagrįstai neįtraukė skaičiuojant mokesčius už patiektÄ Å¡ilumÄ . IeÅ¡kovai nors ir nurodė, kad atsakovė nepateikė skaičiavimų, tačiau pateiktų į bylÄ neginčijo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčiai už Å¡ilumos energijÄ ieÅ¡kovams yra apskaičiuoti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti Å¡io mokesčio perskaičiavimÄ nei pagal tÅ«rį, nei pagal plotÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å iuo atveju ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestas, atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2416,98 Eur advokato iÅ¡laidas solidariai. Å ios iÅ¡laidos yra susijusios su Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas), be to nėra įtrauktas atsakovės atstovo dalyvavimas 3 teismo posėdžiuose, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, tai yra po 1208 Eur.

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra 106,90 Eur. Å ioje byloje ieÅ¡kovai yra vartotojai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, prašė atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl Å¡iuo atveju pritaikant žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo ir iÅ¡laidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu, įskaitymÄ , skirtumas atlygintinas iÅ¡ valstybės biudžeto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1208 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei UAB „Kazlų RÅ«dos Å¡ilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166092559. IeÅ¡kinio dalis dėl karÅ¡to vandens tiekėjo paliktina nenagrinėta.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teisėja Ingrida Navickienė