4e39b63d-50c1-4ad2-b5cf-d4ec9ebbfb53 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-5313-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00940-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 57.5; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. V. atstovei advokatei D. I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2018 m. spalio mėnesį keletÄ kartų raÅ¡tu kreipėsi į įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti galimybę naudotis riboto interneto prieiga.

Akcentavo, kad į jo skundus buvo atsakyta, tačiau praÅ¡ymai nebuvo patenkinti, todėl jis nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio negalėjo gauti jam aktualios informacijos apie teisės aktus ir jų pakeitimus. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės įsitikinimu, galimybės naudotis internetu įgyvendinimas turėtų priklausyti suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimÄ byloje J. prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 21575/08), kuriuo nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio (saviraiÅ¡kos laisvė) pažeidimÄ dėl apribotos pareiÅ¡kėjo teisės įkalinimo įstaigoje gauti informacijÄ internetu apie mokymosi galimybes aukÅ¡tojoje mokykloje.

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės nuomone, galimybė naudotis riboto interneto prieiga PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ribojama neteisėtai ir nepagrįstai. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, kuriais ribojama pareiÅ¡kėjo teisė naudotis internetu, jis patyrė neigiamų emocijų, nepatogumų, negalėjo susipažinti su teismo byla, pasirengti jos nagrinėjimui, t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2 000 Eur. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad nuteistieji turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Teigė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normose įtvirtintos nuteistųjų specialiosios teisės ir laisvės, kurias privalo užtikrinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo institucijos. Minėtos normos nesuteikia nuteistiesiems specialios teisės naudotis interneto prieiga, todėl pataisos įstaiga neturi pareigos sudaryti nuteistiesiems galimybę naudotis internetu.

PaaiÅ¡kino, kad dėl techninių galimybių nebuvimo ir reikiamų lėšų stygiaus riboto interneto prieigos taÅ¡kai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame, 2-ame ir 3-iame sektoriuose buvo įrengti ir pradėjo veikti nuo 2018 m. spalio 1 d., todėl pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę 1-ame, 2-ame ir 3-iame sektoriuose, nuo 2018 m. spalio 1 d. turėjo galimybę naudotis riboto interneto prieiga lygiomis sÄ lygomis su kitais nuteistaisiais, t. y. galėjo naudotis oficialiomis Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, ProkuratÅ«ros, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Teisės aktų registro ir kitomis interneto svetainėmis, iÅ¡vardytomis ApraÅ¡o III skyriuje, turėjo visas galimybes susipažinti ir su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir su visais norminiais teisės aktais, oficialiai publikuojamais Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt.

Atkreipė dėmesį, kad riboto interneto prieigos kompiuterizuotų darbo vietų įranga pačių nuteistųjų neretai būdavo sugadinama, neveikdavo. Tačiau tokio pobūdžio informacija nekaupiama, todėl konkrečių duomenų apie RIP kompiuterizuotų darbo vietų sutrikimus pateikti negali. Paaiškino, kad realiai pareiškėjas negalėjo naudotis internetu ir gauti duomenų apie priimtus teisės aktus tik laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno teisės akto, nė vienos teisės normos, kurioje yra įtvirtinta jo, nuteistojo laisvės atėmimo bausme, teisė naudotis riboto interneto prieiga ir duomenų baze „Litlex Intranet“.

Taip pat nenurodė nė vieno teisės akto, nė vienos teisės normos, kuriÄ pažeidė pataisos įstaiga ar jos pareigÅ«nai pagal jo skunde nurodytas aplinkybes. Pataisos įstaiga ir jos pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ neatliko. Nurodė, kad skunde nedetalizuota pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala, t. y. nenurodyti konkretÅ«s neigiami padariniai ar kitos pasekmės, o formalÅ«s skundo teiginiai apie neigiamas emocijas, nepatogumus neįrodo jokių konkrečių neigiamų padarinių jo sveikatai.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, neturtinės ar turtinės žalos pareiÅ¡kėjas nepatyrė, todėl nesant neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos valstybės civilinė atsakomybė negalima. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys bausmių vykdymo sistemos veiklÄ , nenustato pataisos įstaigos administracijai pareigos užtikrinti interneto prieinamumÄ nuteistiesiems.

Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiÅ¡kinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigÄ prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimÄ byloje J. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21575/08). Pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo rekomendacijas dėl interneto prieigos suteikimo nuteistiesiems, įsakymu Nr. V-393 patvirtino Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 15 punkte nustatytas interneto svetainių sÄ raÅ¡as, prie kurių galima prisijungti.

Pastebėjo, kad „Litlex“ duomenų bazė nėra vienintelis teisės aktų Å¡altinis, kur galima susipažinti su galiojančiais teisės aktais ar teismų praktika. Pagal apraÅ¡e nustatytÄ sÄ raÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę naudotis Teisės aktų registro, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kt. svetainėmis, todėl teiginys, kad buvo apribota galimybė susipažinti su įstatymais ir teismų praktika, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jis patyrė, konkrečiai neįvardija priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai apskaičiuotas. Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, ir praÅ¡o jo skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui jo patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ galimai neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų (neveikimo) nesuteikiant pareiÅ¡kėjui galimybės naudotis interneto paslaugomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus teiginius, kad jis 2018 m. spalio mėnesį ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti galimybę naudotis riboto interneto prieiga dėl aktualios informacijos apie teisės aktus ir jų pakeitimus. IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tu Nr. 7-3028 pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad 3-iame sektoriuje dar nėra įrengta riboto interneto prieiga, o jÄ Ä¯rengus, pareiÅ¡kėjas apie tai bus informuotas. 2018 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tu Nr. 7-3054 pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad jam yra sudaryta galimybė naudotis teisės aktų baze „Litlex Intranet“, taip pat kad kolonijoje dar tik diegiama riboto interneto prieiga. 2018 m. gruodžio 12 d.

PravieniÅ¡kių PN-AK raÅ¡tu Nr. 7-3548 pareiÅ¡kėjui nurodoma, kad su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų praktika pareiÅ¡kėjas gali susipažinti bibliotekoje, naudodamasis riboto interneto prieiga. PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡te Nr. 7-3741 teigiama, kad pareiÅ¡kėjui pagal grafikÄ yra sudaryta galimybė naudotis nuolat atnaujinama teisės aktų baze „Litlex Intranet“ ir kad riboto interneto prieiga įstaigoje diegiama. 2018 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. 7-3893 PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjui nurodė, kad galimybė pasinaudoti „Litlex“ pareiÅ¡kėjui buvo suteikta, tačiau jis tuo nepasinaudojo.

Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 4 d. rašte Nr. 7-54 teigiama, kad buvo patikrintas kompiuteris, kuriame įdiegta teisinių dokumentų bazė „Litlex“, ir kompiuteriuose, kuriuose veikia riboto interneto prieiga, gedimų nerasta, t. y. „Litlex“ ir riboto interneto prieiga veikia. 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. 7-595 Pravieniškių PN-AK pareiškėjui paaiškino, kad buvo patikrinti kompiuteriai, kuriuose veikia riboto interneto prieiga, ir gedimų nerasta, be to, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti riboto interneto prieiga, tačiau pareiškėjas tai padaryti atsisakė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 96 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta teisė nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, kurių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir narÅ¡yti internete, taip pat neturi turėti kitų ryÅ¡io priemonių bei vaizdo ir garso įraÅ¡ymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi bÅ«ti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos iÅ¡trintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istorijÄ .

Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nacionaliniais teisės aktais nuteistųjų teisė naudotis interneto prieiga iš esmės nereglamentuojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatavęs, kad BVK 96 straipsnyje numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, apima ir teisę naudotis interneto paslauga. Pastaroji teisė, lemianti ir tam tikras pareigas pataisos įstaigų administracijoms (pavyzdžiui, sudaryti nuteistiesiems interneto prieigos galimybes), Bausmių vykdymo kodekse nėra atskirai numatyta bei išskirta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ . Remiantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktÄ , su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sÄ lygos reintegruotis į visuomenę.

Taigi, teismo vertinimu, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieÅ¡koti, gauti informacijÄ Ä¯gyvendinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esantiems asmenims (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Be to, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, kad Konvencijos 10 straipsnio negalima aiÅ¡kinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems prieigÄ prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje J. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21575/08).

Taigi, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , nuteistojo teisė ieÅ¡koti, gauti informacijÄ , taip pat ir internetu, turi bÅ«ti suteikiama su tam tikromis iÅ¡lygomis, jog Å¡i informacija bÅ«tų gaunama per ribotas ar kontroliuojamas interneto prieigas iÅ¡ tam tikrų nustatytų Å¡altinių, pavyzdžiui, valstybinių institucijų. Nors atsakovės atstovo į bylÄ pateiktoje 2019 m. birželio 14 d. pažymoje Nr. LD-425 nurodoma, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje riboto interneto prieiga 1-ame, 2-ame ir 3-iame sektoriuose pradėjo veikti nuo 2018 m. spalio 1 d., tačiau iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjui adresuoto 2018 m. lapkričio 9 d. raÅ¡to Nr. 7-3054 akivaizdu, kad raÅ¡to suraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., riboto interneto prieiga įstaigoje dar neveikė, o tik buvo diegiama, taip pat nustatyta, kad riboto interneto prieiga įstaigoje neveikė ir 2018 m. gruodžio 20 d., kadangi tai patvirtina byloje esantis PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 7-3741, kuriame taip pat nurodoma, kad riboto interneto prieiga įstaigoje diegiama, o baigus diegimo darbus, pareiÅ¡kėjas apie tai bus informuotas.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2015 m. rugsėjo 8 d. Prieigos prie teisės aktų paieÅ¡kos sistemos nuteistiesiems paslaugos pirkimo sutarties Nr. 76-286 TL5-180 matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sudarė su VÄ® Registrų centru Å¡iÄ sutartį, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo suteikti PravieniÅ¡kių PN-AK galimybę naudotis galiojančia Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų duomenų baze, įdiegiant jÄ Ä¯ paslaugų gavėjo vidinį kompiuterių tinklÄ , kuriÄ sudaro: teisės aktų paieÅ¡kos sistema, Seimo, Vyriausybės, Prezidento, ministerijų, departamentų bei kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų, priimtų po 1990 m. kovo 11 d. ir paskelbtų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose bei „Valstybės žiniose“ bei nuo 2014 m. sausio 1 d.

Teisės aktų registre, ir kuri įsigaliojo nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galiojo bei buvo vykdoma iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pažymėjo: kadangi buvo gauta oficiali informacija apie tai, kad VĮ Registrų centras nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nutraukia įmonės tvarkomos Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų bazės „Litlex“ veiklÄ , nauja sutartis nebuvo sudaryta. Be to, jau buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. V-393 dėl riboto interneto prieigos sistemos taÅ¡kų įrengimo, todėl atsakovės atstovas pripažino, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo gauti duomenų internetu apie priimtus teisės aktus tik laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 1 d.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pareiškėjo teiginiai, kad 2018 m. spalio 1 d. kalinimo įstaigoje riboto interneto prieiga dar neveikė, yra pagrįsti, nes pareiškėjas teisingai nurodė, kad, pasibaigus Prieigos prie teisės aktų paieškos sistemos nuteistiesiems paslaugos pirkimo sutarties, sudarytos Pravieniškių PN-AK su VĮ Registrų centru, galiojimo terminui, jam nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. nebuvo sudaryta galimybė naudotis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 8 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje praktikos apibendrinimÄ , tačiau PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tu Nr. 7-3046 jo praÅ¡ymas patenkintas nebuvo, nurodant, jog nėra duomenų, kad praÅ¡omas apibendrinimas buvo atliktas. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu PravieniÅ¡kių PN-AK atsakymu, kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Nors pastarasis 2018 m. lapkričio 29 d. atsakyme Nr. 2S-3848 pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, jog su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinimu jis gali susipažinti įstaigos bibliotekoje, naudodamasis riboto interneto prieiga, tačiau, kaip pirmiau konstatuota, PravieniÅ¡kių PN-AK sektoriuose riboto interneto prieiga Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymo pateikimo dienÄ (2018 m. lapkričio 29 d.) dar neveikė, todėl pareiÅ¡kėjas, akivaizdu, tokios galimybės neturėjo.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija neužtikrino pareiÅ¡kėjui ne tik teisės naudotis riboto interneto prieiga, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“, todėl, pasak pareiÅ¡kėjo, jis negalėjo sekti naujienų ir teisės aktų internete, taip patirdamas neigiamų emocijų, nepatogumų, negalėjo susipažinti su administracine byla bei pasirengti bylos nagrinėjimui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, neigiamomis emocijomis ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie galimybės nesuteikimo naudotis internetu poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicinos pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko ne bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistiesiems suteikta judėjimo laisvė, o kamerų tipo patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjas savo netinkamu elgesiu pats sau sukÅ«rė neigiamas pasekmes: negalėjo laisvai naudotis biblioteka, kur kaupiama teisinė informacija, taip pat naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, kadangi nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio net 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už administracijos reikalavimų nevykdymÄ , įžūlų elgesį, chuliganizmÄ , nustatytos tvarkos nesilaikymÄ .

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ bei nustatytas aplinkybes dėl nesuteiktos galimybės jam naudotis riboto interneto prieiga bei Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“, Å¡io ribojimo trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jam bÅ«tų buvusi suteikta galimybė gauti norimÄ informacijÄ apie teisės aktus bei jų pakeitimus.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės naudotis riboto interneto prieiga bei Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“ pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , o skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymÄ Nr. (2.15) NTP-7-4702 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, iÅ¡ kurios matyti, kad advokatė D.

I. V. pateikė praÅ¡ymÄ apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ A. V. pagal 2019 m. vasario 14 d. sprendimÄ Nr. 2.1 (NTP-2)-19-T-365-2684. Remiantis Å¡ia pažyma, valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokatei D. I. V. atstovaujant pareiÅ¡kėjui A. V. pagal nurodytÄ Tarnybos sprendimÄ iÅ¡ viso sudaro 274,42 Eur. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 2.1 (NTP-2)-19-T-365-2684 turinio, valstybė garantavo ir apmokėjo 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjui teikiant antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 40 straipsnį, proceso Å¡alis, jos naudai priėmus sprendimÄ , turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tarp jų – atstovavimo iÅ¡laidas. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl valstybės naudai turi bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Å iuo atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, kadangi PravieniÅ¡kių PN-AK savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (žr.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus Vilniaus pataisos namų nuostatus). Taigi, nagrinėjamu atveju susidaro neįprasta teisinė situacija, kai bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias valstybė patyrė pareiÅ¡kėjui teikdama antrinę teisinę pagalbÄ , praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ iÅ¡ valstybės institucijos, kuri yra iÅ¡laikoma iÅ¡ to paties Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, t. y. valstybės. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pareiÅ¡kėjui Å¡ioje byloje patirtas iÅ¡laidas priteisti Lietuvos valstybės naudai.

Pažymėtina, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-476-552/2015, 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. V. teisė naudotis riboto interneto prieiga bei Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“ buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė