2021-06-30 Nr. AB-13740-3-62-3-00569-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2630-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00569-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.4.2; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) ir NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 1 d. prašymą už negrąžintą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. R., po jos mirties per tris mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2454-408/2010 nustatė, kad V. G. priėmė palikimą po savo motinos M. R. mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti. 2011 m. vasario 18 d. palikėjos įpėdinė pagal įstatymą duktė V. G., paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 862, kurią patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., pardavė pareiškėjui R. V. savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausiusias jai po motinos M. R. mirties. M. R. 1991 m. spalio 23 d. buvo pateikusi prašymą Kauno rajono valdybai atkurti nuosavybės teisę į 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 1938 m. liepos 5 d. notarinės formos sutartimi Nr. 720. Pareiškėjas, įgijęs paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausiusias V. G. po jos motinos M. R. mirties, kreipėsi į NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl nuosavybės teisių į M. R. priklausiusį žemės sklypą atkūrimo. 2011 m. balandžio 12 d. Skyriuje pareiškėjui buvo suteikta informacija, kad (duomenys neskelbtini), yra laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas 0,0878 ha) (vėliau paaiškėjo, kad minėto žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini) kurį būtų galima perduoti nuosavybėn neatlygintinai, tačiau palikėjos (duomenys neskelbtini) turėto žemės sklypo plotas buvo 0,06 ha, todėl nuosavybė į minėtą (duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą negali būti perduota, nes vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. TS-118 patvirtintu detaliuoju planu sklypai piliečiams už (duomenys neskelbtini) turėtą žemę buvo suteikiami neatlygintinai. Dėl to buvo inicijuotas teisminis procesas Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-479/2013 nusprendus Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti – NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 7SD-2273 ir NŽT direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-124 panaikinti ir įpareigoti NŽT pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 7S-83 atkurtos nuosavybės teisės M. R. perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2674-2545, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav. 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 7SD-1455-(14.7.104.) „Dėl valios pakeitimo“ Skyrius informavo, jog M. R. nuosavybės teisės į likusią paveldimą žemę (duomenys neskelbtini) mieste – 0,0246 ha bus atkuriamos išmokant kompensaciją pinigais. 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo parašęs prašymą, jog nori, kad už likusią paveldimą žemę (duomenys neskelbtini) mieste – 0,0246 ha būtų kompensuota perduodant miško sklypą. Skyrius tokio pareiškėjo prašymo nepriėmė kaip pateikto praleidus terminą, tačiau pareiškėjui pateikus skundą, šis buvo patenkintas ir prašymas dėl valios pakeitimo, perduodant miško sklypą, buvo priimtas, panaikinant 2015 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7SD-1455-(14.7.104.). 2018 m. spalio 25 d. skyrius išsiuntė raštą Nr. 7SD-6653-(14.7.104.), jog pareiškėjas privalo atsiųsti prašymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo mirusiosios M. R. vardu. Su šiuo raštu nesutikdamas pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris jį patenkino. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. nuosekliai prašė, jog už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutiko.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 22 d. Skyrius priėmė raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, jog „Atsižvelgdami į tai, kad Jūs nepasinaudojote nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur (duomenys neskelbtini), pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.“ Pareiškėjas, nesutikdamas su raštu, 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydamas panaikinti minėtą raštą, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundo netenkinti.

5. Pareiškėjo nuomone, Raštas ir Sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatyto įstatymo viršenybės principo, nes, priešingai, nei nurodoma Rašte, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Ši valia pateikta 2015 m. kovo 1 d., nuo tada valios pareiškėjas nekeitė ir neturėjo teisinės pareigos keičiantis teisiniam reglamentavimui kaskart pateikti tapatų prašymą, jog pageidauja, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Pareiškėjui buvo suformuotas lūkestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Skyrius, nuspręsdamas, jog pareiškėjui bus atlyginama išmokant piniginę kompensaciją pinigais, nenurodė tokio sprendimo motyvų. NŽT nurodė, jog pareiškėjui nuspręsta išmokėti kompensaciją pinigais dėl to, jog NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu kvietė pareiškėją 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į Kaišiadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimą, kuriame jis galėjo išreikšti valią dėl M.

R. vardu projektuojamo žemės, miško sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiškėjas į minėtą susirinkimą neatvyko. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 3 dalis numato, jog piliečiams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisako jiems perduodamo naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai, už šį žemės sklypą kompensuojama pinigais nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais.

Analogiška nuostata numatyta ir Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė. Taigi, kompensacija pinigais gali būti išmokama tik tuo atveju, jeigu pretendentas atsisako jam perduodamo naujo žemės sklypo.

Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Taigi, vadovaujantis šiomis Įstatymo nuostatomis, skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu:

1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių, arba 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 38 punkte nustatyta, jog žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus.

Šiuo atveju NŽT Kaišiadorių skyrius pažeidė Nutarimą, kvietimą pareiškėjui išsiuntė ne prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieš ne daugiau nei 20 dienų (NŽT nurodo, jog Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu (neaišku, kada išsiųstas) informavo apie 2019 m. gegužės 28 d. vyksiantį pretendentų posėdį). Per vėlai informavus pareiškėją apie vyksiantį posėdį, susidarė tokia situacija, jog jis jame negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių – dėl ūmaus danties skausmo. 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiškėjui buvo taikomas skubus gydymas.

Todėl Raštas ir Sprendimas turėtų būti panaikinti ir klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas miško paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtą susirinkimą buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. NŽT paaiškino, kad Skyrius 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perdavimo“ Kaišiadorių skyriui teikė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią M. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 0,0246 ha žemę, ir už kurią pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ grąžino Kauno rajono skyriui Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, atsižvelgiant į tai, kad M.

R. įpėdinis informacijos dėl pasirinktos kadastrinės vietovės per 30 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos skyriui nepateikė, ir į tai, kad minėta išvada yra Kauno rajono skyriaus veiklos teritorijoje. NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad NŽT Kauno rajono skyrius pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą „Dėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ NŽT Kaišiadorių skyriui.

NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) grąžino skyriui Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, nes pareiškėjas nepasirinko lygiaverčio miško ploto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Tačiau pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe.

8. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 21 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės (duomenys neskelbtini) pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT su skundu dėl Rašto panaikinimo, o NŽT padarė išvadą, kad ir NŽT Kaišiadorių skyrius, ir NŽT Kauno rajono skyrius tinkamai atliko veiksmus.

9. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, jog valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė dar 2015 m. kovo 1 d. nurodydamas, kad už negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka, pažymėjo, kad Skyrius, vykdydamas NŽT direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 1T-19-(7.5.) ir atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą „Dėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) NŽT Kaišiadorių skyriui.

NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 6VĮ-415-(14.6.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir sąrašas).

Sąraše M. R. buvo įrašyta 9 eiliškumo grupėje 4 eilės numeriu. NŽT Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 6SD-1712-(14.6.104.) „Dėl kvietimo į susirinkimą“ pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į Kaišiadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimą, kuriame galėjo išreikšti valią dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miško sklypo vietos ir ribų. Iš NŽT Kaišiadorių skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 6KVR-14-(14.6.65.) matyti, kad į pretendentų susirinkimą pareiškėjas neatvyko ir žemės, miško sklypas nebuvo projektuojamas.

NŽT Kauno rajono skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų neatvykęs į minėtą susirinkimą dėl svarbių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kaip jis nurodo patikslintame skunde. Kadangi pareiškėjas neatvyko į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ grąžino Išvadą Kauno rajono skyriui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atlyginant pinigais.

Gavęs Išvadą, NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos atlyginant pinigais.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundą patenkino, t. y., panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.), panaikino NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, įpareigojo NŽT pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. R., po jos mirties per tris mėnesius į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2454-408/2010 nustatė, kad V. G. priėmė palikimą po savo motinos M. R. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. 2011 m. vasario 18 d. palikėjos įpėdinė pagal įstatymą duktė V. G. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. 862, kurią patvirtino Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R.

M., pardavė pareiškėjui R. V. savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, priklausiusias jai po motinos M. R. mirties. M. R. 1991 m. spalio 23 d. buvo pateikusi prašymą Kauno rajono valdyboje atkurti nuosavybės teisę į 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 1938 m. liepos 5 d. notarinės formos sutartimi Nr. 720. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių į palikėjai M. R. priklausiusį žemės sklypą atkūrimo. NŽT 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 7S-83 atkurtos nuosavybės teisės M.

R. perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2674-2545, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav. 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 7SD-1455-(14.7.104.) „Dėl valios pakeitimo“ skyrius informavo, jog M. R. nuosavybės teisės į likusią paveldimą žemę Kauno rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) mieste – 0,0246 ha bus atkuriamos išmokant kompensaciją pinigais. 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo parašęs prašymą, jog nori, kad už likusią paveldimą žemę Kauno rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) mieste – 0,0246 ha būtų kompensuota perduodant miško sklypą.

Skyrius tokio pareiškėjo prašymo nepriėmė kaip pateikto praleidus terminą, tačiau pareiškėjui pateikus skundą, šis buvo patenkintas ir prašymas dėl valios pakeitimo, perduodant miško sklypą, buvo priimtas, panaikinant 2015 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7SD-1455-(14.7.104.). 2018 m. spalio 25 d. skyrius išsiuntė raštą Nr. 7SD-6653-(14.7.104.), jog pareiškėjas privalo atsiųsti prašymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo mirusiosios M. R. vardu. Su šiuo raštu nesutikdamas pareiškėjas pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris jį patenkino.

Nuo 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas nuosekliai prašė, kad už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka. 2019 m. lapkričio 22 d. skyrius priėmė raštą Nr. 7SD-8354-(14.7.104.), kuriame nurodė, jog „Atsižvelgdami į tai, kad Jūs nepasinaudojote nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur (duomenys neskelbtini), pilietei M.

R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais.“ Pareiškėjas, nesutikdamas su raštu, 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydamas panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7SD-8354(14.7.104.). NŽT direktoriaus pavaduotojas 2020 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-410-(7.5.) pareiškėjo skundo netenkinti.

12. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pareiškėjas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (būdo) išreiškė dar 2015 m. kovo 1 d. nurodydamas, kad už negrąžintą žemę būtų atlyginta mišku, ir su pinigine kompensacija nesutinka. Todėl Kauno rajono skyrius, vykdydamas NŽT direktoriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 1T-19-(7.5.) ir atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą „Dėl valios pakeitimo“ atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. TR-11723-(5.34.) persiuntė Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. išvadą Nr. 112 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ NŽT Kaišiadorių skyriui.

13. Teismas pažymėjo, kad iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.

15. Teismas sprendė, kad Raštas ir Sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo bei VAĮ numatyto įstatymo viršenybės principo. Priešingai, nei nurodoma Rašte, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Ši valia yra pateikta 2015 m. kovo 1 d., jos nuo to laiko pareiškėjas nekeitė ir neturėjo teisinės pareigos keičiantis teisiniam reglamentavimui kaskart pateikti tapatų prašymą, jog pageidauja, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjui buvo suformuotas lūkestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Skyrius, nuspręsdamas, jog pareiškėjui bus atlyginama išmokant piniginę kompensaciją pinigais, nenurodė tokio sprendimo motyvų. NŽT nurodė, jog pareiškėjui nuspręsta išmokėti kompensaciją pinigais dėl to, jog NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu kvietė pareiškėją 2019 m. gegužės 28 d. atvykti į Kaišiadorių skyriuje vyksiantį pretendentų susirinkimą, kuriame galėjo išreikšti valią dėl M. R. vardu projektuojamo žemės, miško sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiškėjas į minėtą susirinkimą neatvyko.

16. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 9 dalies 8 punktu, kompensacija pinigais gali būti išmokama tik tuo atveju, jeigu pretendentas atsisako jam perduodamo naujo žemės sklypo. Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

17. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, skyrius turi teisę atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais tik tuo atveju, jeigu: 1) pretendentas kviečiamas neatvyksta rinktis konkretaus žemės sklypo individualiai statybai ir nėra svarbių neatvykimo aplinkybių, arba 2) pretendentas, atvykęs į posėdį, nepasirenka žemės sklypo arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos žemės.

18. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju NŽT Kaišiadorių skyrius, pažeisdamas Nutarimo nuostatas, kvietimą pareiškėjui išsiuntė ne prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieš ne daugiau nei 20 dienų (NŽT nurodo, jog Kaišiadorių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu (neaišku, kada išsiųstas) informavo apie 2019 m. gegužės 28 d. vyksiantį pretendentų posėdį). Taigi, pareiškėjas per vėlai buvo informuotas apie pretendentų susirinkimą, dėl ko susidarė jam nepalanki situacija, ir tai galėjo lemti jo neatvykimą į susirinkimą bei nepranešimą apie neatvykimo priežastis, t. y. pareiškėjas tiesiog negavo teisės aktu (nutarimu) nustatytu laiku informacijos apie vykstantį pretendentų susirinkimą.

19. Teismas iš byloje pateiktos pažymos nustatė, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti susirinkime dėl ūmaus danties skausmo. 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiškėjui buvo taikomas skubus gydymas, kurio pasekmė – pašalintas dantis su tam tikromis pažymoje nurodytomis komplikacijomis. Neatvykimo į susirinkimą priežastis teismas laikė visiškai įrodytomis (pateikta pažyma) ir svarbiomis, pateisinančiomis pareiškėjo neatvykimą.

20. Teismas darė išvadą, kad Raštas ir Sprendimas yra naikintini ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas miško paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtą susirinkimą buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.

III. 21. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovas teigia, kad gavęs patikslintą skundą, telefonu, o 2020 m. balandžio 29 d. ir atsiliepime į skundą informavo teismą, kad NŽT Kauno rajono skyrius neturi teisės pasisakyti dėl reikalavimo įpareigoti NŽT R. V. 2015 m. kovo 1 d. prašymą nagrinėti iš naujo, kadangi NŽT direktoriaus suteiktas įgaliojimas, leidžia atstovauti bylose dėl žemės, esančios tik Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Esant reikalavimams pareikštiems keliems teritoriniams skyriams viename skunde, tokiose bylose turėtų atstovauti kiekvieno skyriaus atstovai pagal jiems suteiktus įgaliojimus ir pareikštus reikalavimus. Iš teismo buvo gautas žodinis atsakymas, kad procesinis klausimas bus išspręstas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau esant karantinui, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka taip ir neįtraukus į bylą ir nesuteikus galimybės dėl minėto reikalavimo pasisakyti NŽT Kaišiadorių skyriui. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys bei 49 straipsnio 1 dalis, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

23. Atsakovo vertinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, nurodomos konkrečios taikomų teisės aktų nuostatos, todėl jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

24. Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Nutarimo 103 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. vasario 7 d.) nurodyta, kad jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. NŽT Kauno rajono skyrius neturi duomenų kad pareiškėjas būtų neatvykęs į minėtą susirinkimą dėl svarbių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių kaip nurodo patikslintame skunde.

25. Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatvyko į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, NŽT Kaišiadorių skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10940-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ grąžino Išvadą NŽT Kauno rajono skyriui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atlyginant pinigais. Gavęs Išvadą, NŽT Kauno rajono skyrius Raštu informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos atlyginant pinigais, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Kadangi NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas pagal suteiktą įgaliojimą negali pasisakyti dėl visų reikalavimų, o NŽT Kaišiadorių skyriaus atstovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, dėl pareiškėjo ne / dalyvavimo minėtame pretendentų susirinkime bei įpareigojimo prašymą nagrinėti iš naujo, teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

26. Pareiškėjas R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog NŽT Kaišiadorių skyrius, pažeisdamas Nutarimo nuostatas kvietimą pareiškėjui išsiuntė ne prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, o prieš ne daugiau nei 20 dienų. Taigi, pareiškėjas per vėlai buvo informuotas apie pretendentų susirinkimą, todėl susidarė jam nepalanki situacija, ir tai galėjo lemti jo neatvykimą į susirinkimą bei nepranešimą apie neatvykimo priežastis, t. y. pareiškėjas tiesiog negavo teisės aktu (nutarimu) nustatytu laiku informacijos apie vyksiantį pretendentų susirinkimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2019 m. gegužės 27–29 dienomis pareiškėjui buvo taikomas skubus gydymas. Neatvykimo į susirinkimą priežastis teismas pagrįstai laikė visiškai įrodytomis (pateikta pažyma) ir svarbiomis, pateisinančiomis pareiškėjo neatvykimą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje atsakovu yra įtrauktas juridinis asmuo – NŽT. Teismas, priėmęs pareiškėjo skundą nenustatė, kad jame atsakovu būtų nurodytas netinkamas asmuo ir patikslintą skundą išsiuntė NŽT, nurodydamas pateikti atsiliepimą į skundą. Būtent NŽT pavedė atsiliepimo į skundą tekstą parengti ir pateikti NŽT Kauno rajono skyriui, kaip kontaktiniam juridinio asmens atstovui. Nei NŽT Kauno rajono skyrius, nei NŽT Kaišiadorių rajono skyrius administracinėje byloje negalėtų būti įtraukiami kaip atsakovai, nes jie neturi juridinio asmens statuso, nes yra NŽT struktūriniai padaliniai, pagal nuostatus ir suteiktus įgaliojimus atstovaujantys NŽT interesams konkrečioje teritorijoje pagal administracinį suskirstymą ir nėra savarankiški juridiniai asmenys, galintis įgyti teises ir pareigas bei būti proceso dalyviais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) ir NŽT 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 1SS-410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo NŽT pareiškėjo R. V. 2015 m. kovo 1 d. prašymą už negrąžintą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nagrinėti iš naujo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamus Raštą ir Sprendimą panaikino ir įpareigojo NŽT pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, pareiškėjas miško paskirties žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių, be to, apie minėtą susirinkimą buvo informuotas pažeidžiant Nutarimo nuostatas.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų – neįtraukė į bylą NŽT Kaišiadorių rajono skyriaus, nors NŽT atstovas Kauno rajono skyrius procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad įgaliotas atstovauti NŽT tik bylose dėl žemės, esančios Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiami Raštas ir Sprendimas teisėti ir pagrįsti, nes pareiškėjas neatvyko į rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, NŽT Kauno rajono skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų neatvykęs į minėtą susirinkimą dėl svarbių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, todėl pagrįstai nuspręsta už valstybės išperkamą žemę pareiškėjui atlyginti pinigais.

32. Byloje skundžiamu 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 7SD-8354-(14.7.104.) NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepasinaudojo nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu, numatančiu galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės į 0,0246 ha žemės 32 Eur (duomenys neskelbtini), pilietei M. R. (mirusiosios vardu) bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydamas panaikinti minėtą raštą, skundžiamu NŽT direktoriaus pavaduotojo 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1SS-410-(7.5.) pareiškėjo skundas netenkintas, kadangi pareiškėjas, kviečiamas Nutarimo 1021 punkte nustatyta tvarka neatvyko į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, todėl pagal Nutarimo 1031 punktą nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį bus atkuriamos atlyginant pinigais Nutarimo 1051 nustatyta tvarka.

33. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1925 pakeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis ją išdėstant taip: „Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.“.

34. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

35. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

36. Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. pareiškėjas NŽT Kauno skyriui pateikė prašymą „Dėl valios pakeitimo“, prašydamas už M. R. paveldėtą žemės plotą atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, pageidavo gauti lygiavertį žemės plotą miško plotu (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Taigi, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka buvo išreiškęs valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo. Todėl Rašte nurodyti argumentai, kad pareiškėjas tokios valios išreiškęs nebuvo, nepagrįsti.

37. Pagal Nutarimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija) 105 punktą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo pagal Žemės įvertinimo metodiką papildo šią bylą valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimais ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui;

žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį;

žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka šios tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus;

žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį.

Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.

Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

38. Nutarimo 1021 punkte nustatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

39. Iš skundžiamo NŽT Sprendimo matyti, kad pareiškėjas į pretendentų susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2019 m. gegužės 28 d., buvo kviečiamas NŽT Kaišiadorių skyriaus raštu Nr. 6SD-1712-(14.6104.). NŽT Sprendime nurodė, kad pareiškėjui atlyginti už valstybės išperkamą žemę pinigais Nutarimo 1051 punkte nustatyta tvarka siūloma pagrįstai, nes pareiškėjas neatvyko į pretendentų susirinkimą ir dėl to jam žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pretendentų susirinkimą, jame negalėjo dalyvauti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (dėl sveikatos būklės). Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų, jog minėtas raštas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku (Nutarimo 1021 punkte nustatyta tvarka), nepateikė, nėra aišku, kada pareiškėjas apie pretendentų susirinkimą buvo informuotas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartas Įstatymo bei Nutarimo nuostatas, NŽT Kauno rajono skyrius Raštas bei NŽT Sprendimas dėl atlyginimo pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę pinigais nepagrįsti, prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, nes pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo išreiškęs valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo bei įrodė, jog į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o atsakovas iš esmės neįrodė, kad pareiškėjas apie pretendentų susirinkimą buvo informuotas tinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Raštą ir Sprendimą ir įpareigojo NŽT pareiškėjo 2015 m. kovo 1 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo informavimo apie pretendentų susirinkimą, vadovavosi Nutarimo 38 punktu, reglamentuojančiu nuosavybės teisės į miestų žemę atkūrimo tvarką, o ginčo situacijoje taikytina Nutarimo 1021 punkte pretendentų kvietimo tvarka, nes pareiškėjui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingų išvadų.

42. Nagrinėjamu atveju, atsakovu byloje dalyvaujant NŽT, kuriai atstovavo NŽT Kauno rajono skyriaus darbuotoja, o teismui buvo skundžiami tik NŽT Kauno rajono skyriaus Raštas ir NŽT Sprendimas, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių bei pareigų ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau sutiktina su teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Milda Vainienė