4e38a279-e132-41cf-be56-3e48121a4165 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1743-431/2018                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03147-2018-5                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.1; (S)                                  3.4.5.12; 3.3.2.5                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. J. ir A. J., n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas su skundu dėl notaro veiksmų prašė panaikinti notarės N. J. sprendimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo liudijimÄ Ä¯ likusius žemės sklypus, virÅ¡ijančius 5,000 ha ir priklausiusius testatorei V.

T. nuosavybės teise. Nurodė, kad palikėja, pareiÅ¡kėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po kreipimosi į notarÄ apaiÅ¡kėjo, jog palikėja 2007 m. sausio 24 d. sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo žemės sklypÄ , turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jai priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr. 212-312, į kokiÄ kadastrinę vietovę jis bebÅ«tų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebÅ«tų padalintas, paliko suinteresuotam asmeniui A.

J.. Pagal 2007 m. sausio 24 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį testatorė įsipareigojo parduoti suinteresuotam asmeniui A. J. žemės sklypÄ , turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ketinamas parduoti žemės sklypas priklauso V. T. pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr.2.12-312., valstybės iÅ¡perkamos žemės 5,000 ha ploto vertė 6 801 Lt. V. T. gavo iÅ¡ A. J. 19 500 Lt avansÄ , o likusius 500 Lt bÅ«simasis pirkėjas įsipareigojo sumokėti bÅ«simam pardavėjui pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, t.y. iki 2017 m. sausio 24 d.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti jo motinos testamentÄ , kadangi tarp mirusiosios ir A. J. buvo sudaryta minėta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų pardavimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį atmetė. Kadangi bendras žemės sklypų plotas, į kurį jo motinai atkurtos nuosavybės teisės, sudaro - 14,27 ha, o testamentinis įpėdinis A.

J. jau yra paveldėjęs žemės sklypus, kurių plotas atitinka testamente nurodytam žemės sklypo plotui - 5 ha, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notaro biurÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ likusius atkurtus 9,27 ha (14,27 ha - 5 ha) žemės, priklausančius jo motinai.Notarė 2018 m. sausio 11 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ likusiÄ Â Å¾emės sklypų dalį. Notarė padarė iÅ¡vadÄ , jog Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 435-283 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 43S-278 V.

T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam 5,000 ha ploto žemės sklypui. Todėl paveldėjimo teisės liudijimai į likusius žemės sklypus, atkurtus testatorei, bus iÅ¡duoti testamentiniam įpėdiniui A. J..Notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ . Tiek preliminarioje sutartyje, tiek testamente buvo nurodytas konkretus 5,000 ha ploto žemės sklypas, o ne turtinės teisės į jį. A. J. testamentu buvo paliekamas žemės sklypas, kurio plotas yra 5,000 ha, o likusiÄ Å¾emę, į kuriÄ atkurtos mirusiajai nuosavybės teisės, t. y. dar 9,27 ha žemės, perkeltos į kitÄ kadastrinę vietovę, turėjo paveldėti pareiÅ¡kėjas.

VisÄ sumÄ pagal preliminariÄ jÄ sutartį testatorė gavo preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo momentu.   Suinteresuotas asmuo, notarė N. J. nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog testamentas suraÅ¡ytas laikotarpiu, kai testatorei dar nebuvo suteiktas joks žemės sklypas, o buvo tik 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vada Nr. 212-312, kurioje konstatuota, kad testatorė turi teisę atkurti nuosavybę į 5 ha žemės, kurios vertė 6 801 Lt. Testamente testatorė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad palieka A.

J. sklypÄ , priklausantį pagal iÅ¡vadÄ Nr. 212-312, į kokiÄ vietovę jis bebÅ«tų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebÅ«tų padalintas. Testamente nurodytas 5 ha sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo atkurtas, tačiau pagal kainos ekvivalentÄ sklypai perkelti į kitÄ vietovę. TokiÄ sÄ lygÄ testatorė testamente numatė, todėl Å¡is palikimas teisėtai priklauso testamentiniam įpėdiniui. Suinteresuotas asmuo, A. J., nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, o ne notarė klaidingai interpretuoja testamento turinį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡te nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises pagal iÅ¡vadÄ pagrindiniu kriterijumi yra žemės sklypo, į kurį negalima atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra, vertė. BÅ«tent pagal šį vertės rodiklį ir buvo atkuriamos nuosavybės teisės. Kadangi testatorei nuosavybės teisės į testamente nurodytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), natÅ«ra iki jos mirties atkurtos nebuvo, tai baigiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotÄ , nes tai atitiko turėto žemės sklypo vertę.

V. T. paliko ne realiai egzistuojantį žemės sklypÄ konkrečioje vietoje (duomenys neskelbtini), o visÄ bÅ«simÄ turtÄ (visus bÅ«simus žemės sklypus), į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal iÅ¡vadÄ Nr. 212-312. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. J. veiksmų atmetė ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotajam asmeniui A.

J. 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, jog atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ jo motinai atkurtÄ nuosavybę į žemę, virÅ¡ijančiÄ 5,000 ha, notarė motyvavo tuo, kad V. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus turėtajam 5,000 ha ploto sklypui, t.y. už tÄ pačiÄ vertę – 6 801 Lt, todėl paveldėjimo teisės liudijimai į likusius žemės sklypus, atkurtus V.

T. vardu, turi bÅ«ti iÅ¡duoti įpėdiniui pagal testamentÄ , A. J.. Teismas sutiko su notarės argumentais.Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendime nurodyta, kad 2012-10-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 435-283 V. T., pagal iÅ¡duotÄ 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ , buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam (5,000 ha – vertė 6 801 Lt) 14,27 ha (vertė – 5 987 Lt) žemės Å«kio paskirties (kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai) žemės sklypai miÅ¡kų Å«kio paskirties, 0,53 ha konservacinės paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos įvertinus jų vertę (5 987 Lt) ir turėto 5 ha ploto žemės sklypo vertę (6 801 Lt). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tÄ pagrindinis kriterijus, projektuojant grÄ Å¾intinus žemės sklypus, yra ne turėtos žemės plotas, o iÅ¡vadoje apskaičiuota turėtos žemės vertė. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę.

Trakų rajono apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad testatorei nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), natÅ«ra iki jos mirties atkurtos nebuvo, todėl baigiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotÄ , nes tai atitiko turėto žemės sklypo vertę. Testamentu testatorė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ perleisti teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ testamentu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui (t.y.

Å¡ioje byloje suinteresuotam asmeniui) Paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas į didesnę dalį turto, negu mirusiajai tuo metu priklausė.Teismas atmetė pareiÅ¡kėjo argumentus, kad testamento sudarymo metu palikėjai dar nebuvo žinoma atkuriamo nuosavybės teisėmis žemės sklypo vertė, todėl į jÄ nebuvo atsižvelgiama, kaip nepagrįstus, kadangi 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadoje Nr.2.12-312 nurodyta, kad V. T. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į P. R. vyldytÄ nuosavybės teisėmis į 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 6 801 Lt. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, notarės testamento turinio interpretavimas, kaip ir ginčijamo notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ paaiÅ¡kinimai ir argumentai, atitinka minėtame įsiteisėjusiame Trakų rajono apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, kurių pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatytÄ tvarka neginčijo, o jokių naujų aplinkybių pareiÅ¡kėjas skundÄ nagrinėjančiam teismui nenurodė.

Teismas nenustatė aplinkybių, kad notarė nepagrįstai bÅ«tų atsisakiusi iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui papildomÄ paveldėjimo liudijimÄ Ä¯ likusius žemės sklypus, virÅ¡ijančius 5,000 ha ir priklausančius testatorei V. T. nuosavybės teise, todėl pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra. Teismas atkreipė pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad jis nėra vienintelis V. T. įstatyminis įpėdinis, todėl net ir skundo patenkinimo atveju, paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ Â Å¾emę, virÅ¡ijančiÄ 5,000 ha, jam vienam negalėtų bÅ«ti iÅ¡duotas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas V. T. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti ir panaikinti notarės 2018 m. sausio 11 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ likusius žemės sklypus, virÅ¡ijančius 5,000 ha ir priklausančius V. T. nuosavybės teise. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje testatorė savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė konkrečiai ir nedviprasmiÅ¡kai, todėl pagal testamentÄ gali bÅ«ti paveldėtas tik 5 ha žemės sklypas. Ir preliminarios sutarties sudarymo, ir testamento sudarymo metu buvo siekiama perleisti konkretų 5 ha ploto žemės sklypÄ , o ne perleisti teises į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Jeigu palikėja bÅ«tų siekusi perleisti teises į nuosavybės atkÅ«rimÄ , preliminariojoje sutartyje bÅ«tų nurodyta, kad perleidžiamos teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ , tai pat testamente bÅ«tų nurodyta, kad paliekama teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Notarė, atsisakydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nepagrįstai savo nuožiÅ«ra interpretavo testamentÄ . Pagal notarės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , testatorė paliko 5 ha žemės sklypÄ kurio vertė yra 6 801 Lt, ir atsižvelgiant į tai, jog sklypas buvo perkeltas į kitÄ kadastrinę vietovę ir toje kadastrinėje vietovėje pagal 6 801 Lt vertę buvo atkurta nuosavybė į 14,27 ha žemės sklypo plotÄ . Todėl A. J. turi teisę paveldėti 14,27 ha žemės sklypo plotÄ , o ne 5 ha, kaip yra nurodyta testamente.

Taigi notarė paliko sau teisę interpretuoti savo nuožiÅ«ra testamentÄ . Bet galimas ir kitoks testamento turinio interpretavimas pagal žemės sklypo vertę. Tokiu atveju, kai sklypo vertė yra 6 801 Lt ( t.y. 1 971 Eur), o bendras paveldimo turto žemės sklypų plotas sudaro 14,27 ha, kurių verte pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us sudaro 20 674 Eur, tai A. J. gali pretenduoti pagal 6 801 Lt (t.y. 1 971 Eur) sklypo vertę proporcingai tik į 1,36 ha žemės sklypÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡duodamas vadovaujantis paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančiomis CK normomis, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas reglamentuoja iÅ¡likusio nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimÄ jo savininkams, t. y.

įstatymas nereglamentuoja paveldėjimo teisinių santykių. Dėl Å¡ios priežasties teismų praktika pripažįsta, kad mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. TokiÄ praktikÄ suformavo Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, kurioje buvo analizuojamos analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje testamentas yra aiÅ¡kus, A.

J. paliekamas žemės sklypas kurio plotas yra 5 ha, likusiÄ Å¾emę, į kuriÄ atkurtos mirusiajai V. T. nuosavybės teisės, t. y. 9,27 ha, kurie perkelti į kitÄ kadastrinę vietovę, turi paveldėti pareiÅ¡kėjas, nes testamentinė V. T. valia buvo A. J. palikti ne visÄ teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kaip turtinę teisę, bet konkretų žemės sklypÄ , turintį 5.000 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Tai pat reikia atsižvelgti į preliminarios 2007 m. sausio 24 d. sutarties turinį, pagal kurį A.

J. buvo parduodamas 5.000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne turtinės teisės pagal iÅ¡vadÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nėra vienintelis V. T. įstatyminis įpėdinis, todėl net ir skundo patenkinimo atveju, paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ Å¾emę, virÅ¡ijančiÄ 5,000 ha, jam vienam negalėtų bÅ«ti iÅ¡duotas. Pažymėtina, kad nuo testamento turinio ir testatorės valios iÅ¡aiÅ¡kinimo tiesiogiai priklauso ne tik pareiÅ¡kėjo, bet ir kitų testatorės įpėdinių teisės ir pareigos, nes nustačius, kad testatorės tikroji valia buvo palikti tik 5 ha žemės sklypÄ A.

J., kiti įstatyminiai įpėdiniai galėtų pretenduoti į likusiÄ Å¾emės sklypų plotų paveldėjimÄ . Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad yra ir kiti įstatyminiai įpėdiniai, turėjo juos įtraukti dalyvauti suinteresuotais asmenimis byloje, bet jų neįtraukė.Suinteresuotasis asmuo A. J. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Nei testamentu, nei preliminaria sutartimi, testatorė V. T. negalėjo palikti ar perleisti konkretaus 5 ha žemės sklypo, kadangi (duomenys neskelbtini) testatorė nuosavybės teise neturėjo ir nevaldė ne tik 5 ha, bet ir jokio kito žemės sklypo. Jai Å¡iame kaime negalėjo bÅ«ti ateityje atkurtos ir nuosavybės teisės į 5 ha žemės sklypÄ , nes dėl objektyvių priežasčių, vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , (duomenys neskelbtini) buvusio savininko P. R. turėta žemė buvo iÅ¡perkama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį.

BÅ«tent dėl to testatorei ir buvo parengta bei iÅ¡duota Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vada Nr. 212-312. Testamente minimas 5 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ nuosavybės teise testatorei nepriklausė, priklausė tik teisė atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusi buvusiam savininkui P. R.. Taigi testatorė testamentu paliko A. J. ne konkretų 5 ha žemės sklypÄ , bet visus žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr. 212-312 V.

T.. PareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ , teigdamas, jog žemės sklypų, kurių plotas sudaro 14,27 ha, vertė pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us sudaro 20 674 Eur. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie Å¡ių sklypų vertę, nurodytÄ VÄ® „Registrų centras“. Be to, nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus buvo atkurtos ne pagal vidutinę rinkos vertę, bet pagal apskaičiuotÄ Å¾emės sklypo vertę, kuri yra žymiai mažesnė. Pagal Å¡iÄ apskaičiuotÄ Å¾emės sklypo vertę visų testamentu paiktų A.

J. žemės sklypų vertė yra ne 20 674 Eur, bet 1 971 Eur (6 801 Lt). Todėl A. J. priklauso visi žemės sklypai, kurie buvo atkurti pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr. 212-312. Testatorės V. T. 2007 m. sausio 24 d. notaro patvirtintas testamentas yra galiojantis. Jo pareiÅ¡kėjas civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017 nenuginčijo. PareiÅ¡kėjas, įrodinėdamas kitokiÄ nei yra nurodyta testamente testatorės valiÄ , nepateikė jokių iÅ¡vadų ar įrodymų, kad jo motina testamentu paliko A.

J. tik 5 ha dydžio žemės sklypÄ ar sklypus, į kuriuos bus vėliau jai atkurtos nuosavybės teisės. Testatorė nurodė, kad A. J. palieka visÄ Å¾emės sklypÄ , turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr. 212-312. AiÅ¡kinant testatorės valiÄ , akivaizdu, jog ji paliko ne realiai egzistuojantį žemės sklypÄ konkrečioje vietoje, bet visÄ bÅ«simÄ turtÄ (visus bÅ«simus žemės sklypus), į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ .

Nes jei bÅ«tų palikta tik dalis žemės sklypų, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, testamente bÅ«tų buvusi nurodyta tik dalis iÅ¡vadoje nurodyto žemės sklypo dydžio. Testatorė testamentu paliko A. J. visas nuosavybės teises į visÄ bÅ«simÄ turtÄ pagal minėtÄ iÅ¡vadÄ . Tai pavirtina ir testamento tekstas: „į kokiÄ kadastrinę vietovę jis bebÅ«tų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebÅ«tų padalintas“. PareiÅ¡kėjo skundas teismo pagrįstai buvo atmestas ir dėl to, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo pasisakęs Trakų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis yra vienintelis įstatyminis įpėdinis. Taigi Å¡iuo atveju, net jei pirmos instancijos teismas ir bÅ«tų pasisakęs dėl kitų įpėdinių, tai jokių teisių ir pareigų jiems nesukurtų, nes vieninteliu paveldėtoju pagal įstatymÄ tėra tik pareiÅ¡kėjas. Tačiau kadangi teismas dėl kitų konkrečių pretendentų nepasisakė, o ginčas vyksta tik dėl testamento paveldėtojo A. J. paveldėjimo teisių apimties, todėl CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindu naikinti skundžiamos nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiÅ¡kėjo skundo dėl notaro atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui papildomÄ paveldėjimo liudijimÄ Ä¯ žemės sklypus, virÅ¡ijančius 5.000 ha, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo motina, V. T., 2007 m. sausio 24 d. sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriame nurodė, jog suinteresuotajam asmeniui A. J. palieka žemės sklypÄ , turintį 5,000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), jai priklausantį pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr. 212-312, į kokiÄ kadastrinę vietovę jis bebÅ«tų perkeltas ir į kiek sklypų jis bebÅ«tų padalintas.

Pagal Vilniaus apskrities 2005 m. kovo 23 d. iÅ¡vadÄ Nr.2.12-312 testatorė turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į P. R. nuosavybės teisėmis valdytÄ 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vertė 6 801 Lt. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 435-283 atkÅ«rė testatorės vardu nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį, 4,67 ha žemės, ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam, t.y.14,27 ha (vertė 5 987 Lt) žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog pagal testamento turinį ir nurodytas faktines aplinkybes testamentinis įpėdinis turi teisę tik į 5 ha atkurtos nuosavybės žemės sklypų, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, kaip įpėdinis pagal įstatymÄ , turi paveldėjimo teisę į likusius 9,27 ha. Todėl notarė nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti jam papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ likusius žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, jog tiek notarė savo atsisakyme, tiek pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys dėl 2007 m. sausio 24 d. testamento panaikinimo.

Minėtoje byloje teismas vertino tas pačias atskirajame skunde pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes dėl testatorės su testamentiniu įpėdiniu sudarytos preliminarios sutarties ir testamento santykio, dėl faktiÅ¡kai atkurtų nuosavybės teisių į didesnio ploto žemės sklypus, negu nurodyta testamente. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendime konstatavo, jog testamentu testatorė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ perleisti nuosavybės teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Å i teismo nustatyta aplinkybė pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ pripažintina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Todėl pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentai, jog pagal testamentÄ gali bÅ«ti paveldėtas tik 5 ha žemės sklypas, o notarė nepagrįstai savo nuožiÅ«ra interpretuoja testamentÄ , atsižvelgdama tik į atkurtos nuosavybės sklypų vertę, yra nepagrįsti, nes dėl jų jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime.PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, kurioje buvo analizuojamos analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl kriterijų testamente iÅ¡reikÅ¡tos valios turiniui nustatyti, taip pat nagrinėjo, kokiÄ dalį žemės sklypo, į kurį teisės buvo atkurtos po testatorės mirties, faktiÅ¡kai paveldėjo testamentinis ir įstatyminiai įpėdiniai.

Tačiau nurodytoje byloje buvo iÅ¡samiai aptartos visos faktinės aplinkybės, kurios nėra visiÅ¡kai tapačios nagrinėjamai bylai, be to visos nagrinėjamoje byloje svarbios testamento turinio aiÅ¡kinimui aplinkybės buvo iÅ¡tirtos Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1971-213/2017. PareiÅ¡kėjas minėto sprendimo neskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundo dėl notaro veiksmų pagrįstumÄ , iÅ¡ naujo nebetiria testamento sudarymo bei kitų su jo turinio aiÅ¡kinimu susijusių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas apeliacinės instancijos teismui 2018 m. balandžio 20 d. pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog suinteresuotasis asmuo A. J. yra verslininkas ir nesÄ Å¾iningai supirkinėja iÅ¡vadas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-383-450/2018, kurioje A. J. dalyvavo kaip iÅ¡vadų pirkėjas, nurodė, jog iÅ¡vadų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pirkimo pardavimo sandoris nėra galimas.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo susitarimo sudarymo metu nebuvo sutarties objekto, todėl Å¡alis sieję teisiniais santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje buvo nagrinėjamas suinteresuotojo asmens ir su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų ginčas dėl avanso grÄ Å¾inimo ir baudos mokėjimo pagal žemės sklypo iÅ¡vados pirkimo sutartį. Todėl Å¡ioje byloje teismo padarytos iÅ¡vados nei dėl faktinių aplinkybių, nei teisės taikymo aspektu neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundo dėl notaro veiksmų nagrinėjimu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a:

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .        Teisėja                                                                                             Laima Gerasičkinienė