4e378e2e-0dc1-489f-88d3-dd6bc905df0c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-112-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18322-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1643-661/2018 pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ ir, patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų R. V., F. V., J. V., Z. M., O. Z., R. K., N. V., taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų N. Å ., T.

Ž. ir V. Z., R. P., V. Å ., S. P., bei prokurorų G. J., D. K., D. Č. veiksmus neteisėtais bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kovo teigimu, jis daugiau nei 10 metų neteisėtai persekiojamas Lietuvos teisėsaugos ir teisėjų, kurie, pasak ieÅ¡kovo, vykdo buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo A. S. neteisėtus ir nusikalstamus nurodymus. IeÅ¡kovo tvirtinimu, pagal A. S. praÅ¡ymÄ teismas įvedė cenzÅ«rÄ , kuriÄ draudžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), tiek ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas), o dėl visos teismų ir prokuratÅ«ros nusikalstamos veiklos ieÅ¡kovas buvo nuteistas devynis kartus bei nusavintas ieÅ¡kovo ne mažau kaip 50 tÅ«kst. Eur vertės žemės sklypas, taip pat ieÅ¡kovui du kartus neleista dalyvauti rinkimuose ir suvaržytos jo teisės bei teisėti lÅ«kesčiai.

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad A. S. dar 2008 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas uždrausti ieÅ¡kovui raÅ¡yti straipsnius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teismas tokį ieÅ¡kinį tenkino, taip įvesdamas neteisėtÄ masinės informacijos cenzÅ«rÄ . Å i neteisėta ir pagal galimai melagingÄ A. S. skundÄ Ä¯vesta cenzÅ«ra buvo pavadinta teismo sprendimu ir A. D. vien už tai, kad pateikė įrodymus ir toliau rašė apie tai, jog A.

S. susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvo daug kartų baudžiamosiose bylose teisiamas už teismo sprendimų nevykdymÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino ir todėl ieÅ¡kovas, remdamasis iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimais, vėl kreipėsi į žemesnės instancijos teismÄ dėl cenzÅ«ros panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė, nurodydamas, kad kasacinio teismo nutartis negali bÅ«ti pripažinta naujomis paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis procesui atnaujinti, be to, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti tenkinamas, kai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei 5 metai.

Tokius pat motyvus, ieÅ¡kovo teigimu, nurodė ir Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje. Taigi, apylinkės ir apygardos teismai sprendimus priėmė, ieÅ¡kovo nuomone, nepaisydami to, kad kasacinis teismas net kelis kartus paminėjo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ydingumÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas turi vieÅ¡ojo intereso požymių, todėl vien pasirėmus tuo, kad neva praėjo 5 metai, teismas negali atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ .

Grubiems žmogaus teisių pažeidimams, kuriuos konstatavo kasacinis teismas, iÅ¡taisyti, ieÅ¡kovo įsitikinimu, netaikomi senaties terminai. Spaudos, žodžio laisvė sudaro demokratinės valstybės pagrindÄ . Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimÄ , draudžiantį raÅ¡yti apie A. S. ir AB „Mažeikių nafta“, vadinasi, teismai laiko, kad kasacinio teismo nutartis yra niekinė ir negaliojanti.

4. IeÅ¡kovo teigimu, 2009 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kuria įvesta cenzÅ«ra, priėmusi teisėja R. V. ir kiti skirtingų teismų teisėjai, kurie atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 bei panaikinti cenzÅ«rÄ , t. y. teisėjas E. Z., F. V., J. V., R. J., Z. M., R. P., N. Å ., T. Ž. ir V. Z., paneigė KonstitucijÄ ir Visuomenės informavimo įstatymÄ , sÄ moningai klastojo savo nutartis, įraÅ¡ydami melagingus duomenis ir neegzistuojančias pareigas ieÅ¡kovui.

Savo ruožtu Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ S. P., R. P. ir V. Å ., iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-424-562/2014, ieÅ¡kovo teigimu, sugalvojo, kad teisėjų nuomonė aukščiau nei Konstitucija ir paskelbė, jog cenzÅ«ra yra didesnė vertybė nei žodžio laisvė. IÅ¡vardyti teisėjai, ieÅ¡kovo tvirtinimu, padarė didelę žalÄ ieÅ¡kovui ir valstybei, nes jie ne tik nuteisė ieÅ¡kovÄ , bet ir niekaip nevertino A. S. melagingų parodymų, o nuosprendžiuose formulavo mintį, kad raÅ¡ymas ir žurnalistika prilygintina nusikalstamai veikai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. nuosprendyje byloje Nr. 1-1034-576/2013 sÄ moningai tyčia teisė ieÅ¡kovÄ pagal melagingus A. S. parodymus, suvokdama, kad A. D. sako tiesÄ . IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad teisėjai M. G., S. P., D. K. ir R. S. nuteisė ieÅ¡kovÄ dėl cenzÅ«ros baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011, nekreipdami į įstatymų ir Konstitucijos reikalavimus, o teisėja R. K. nutartyje, priimtoje byloje Nr. A2-5412-600/2016, pritaikė Konstitucijai senaties terminÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo teisėjas G.

D., iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Nr. 1A-369-365/2016, žodžiu iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad pastarasis Å¡iame teisme nuolat nuteisiamas tik todėl, jog kritikuoja teisėsaugÄ . Teismas nusprendė, kad Å¡meižtas, už kurį nuteisė ieÅ¡kovė, yra dėl vienintelės priežasties, jog nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A. S. davė melagingus parodymus. Tačiau teisėjai ir prokuratÅ«ra jau daug metų klastoja savo nutartis A. S. naudai, todėl pasiekti, kad jis bÅ«tų nuteistas dėl melagingų parodymų, ieÅ¡kovo įsitikinimu, neįmanoma.

Nors teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A. S. asmeniÅ¡kai taisė AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimo įstatymÄ , daug kartų svarstė Å¡ios bendrovės privatizavimo įstatymo pakeitimus, tačiau teisėjo G. D. nuosprendyje aiÅ¡kinama, kad A. S. niekaip nesusijęs su Å¡iuo privatizavimu. IeÅ¡kovo nuomone, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013, nuteisdamas ieÅ¡kovÄ už tariamÄ turto iÅ¡ A. S. prievartavimÄ , įrašė į nuosprendį žinomai melagingus duomenis, kuriuos pats sugalvojo ir kurių nėra baudžiamojoje byloje.

Minėtas teisėjas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ A. S. atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ , neteisėtai persekiojant ieÅ¡kovÄ nuo 2008 m., žalÄ , prilygino turto prievartavimui. Galiausiai, prokurorai G. J., D. Č. ir D. K., B. L., ieÅ¡kovo teigimu, žinodami, kad masinės informacijos cenzÅ«ra draudžiama, tyčia vedė tyrimÄ iki teismo, o vėliau tyčia prieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡teisintas, pažeidė pareigÅ«nų tarnybinę etikÄ , palaikė masinės informacijos draudimÄ . Prokurorai nepaisę įrodymų, kad A.

S. skundas melagingas, ieÅ¡kovÄ kaltino ir persekiojo daugiau nei 10 metų.

5. IeÅ¡kovo įsitikinimu, dėl nepagrįsto persekiojimo jis patyrė žalÄ , buvo sugriauta jo reputacija ir, bÅ«damas nekaltas, buvo priverstas atlikti priverčiamuosius darbus valstybės įstaigoje bei buvo apribota ieÅ¡kovo laisvė. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad dėl persekiojimo buvo areÅ¡tuotas ir tariamai A. S. padarytai žalai atlyginti varžytynėse parduotas ieÅ¡kovo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors vidutinė Å¡io sklypo vertė, ieÅ¡kovo teigimu, svyruoja nuo 3,8 tÅ«kst. iki 4,9 tÅ«kst.

Eur už arÄ , 33,5 arų sklypas buvo parduotas tik už 2 800 Eur. Taip A. D. buvo padaryta 150,7 tÅ«kst. Eur žala. Be to, nors partija (duomenys neskelbtini) iÅ¡kėlė ieÅ¡kovÄ kandidatu Seimo rinkimuose (duomenys neskelbtini) apygardoje, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė ieÅ¡kovÄ registruoti, nes jis nebuvo atlikęs jam paskirtos neteisėtos bausmės, t. y. nesumokėjo visų baudų už tariamus nusikaltimus. Kadangi (duomenys neskelbtini) tapo parlamentine partija, ieÅ¡kovui užraudus dalyvauti rinkimuose, jam buvo padaryta turtinė žala – jis bÅ«tų laimėjęs (duomenys neskelbtini) apygardoje arba patekęs į SeimÄ pagal (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡Ä , o kadangi vidutinė Seimo nario alga tuo metu buvo 2 528 Eur, ketverius metus negaudamas pajamų ieÅ¡kovas patyrė 121,3 tÅ«kst.

Eur žalÄ . Be to, 38 bylose gindamasis nuo melagingų kaltinimų, savo teisinei gynybai ieÅ¡kovas iÅ¡leido ne mažiau kaip 30 tÅ«kst. Eur. IÅ¡ viso turtinė žala, ieÅ¡kovo teigimu, sudaro 302 000 Eur. Visi ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai dėl neteisėto persekiojimo ir nuosprendžių, sukėlę ieÅ¡kovui ilgalaikį nerimÄ ir sveikatos sutrikimus, ieÅ¡kovo vertinami 700 000 Eur neturtinės žalos suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-242-270/2013) A. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo A. D. bei nukentėjusiojo A. S. apeliaciniai skundai atmesti ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė nukentėjusiojo A.

S. kasacinį skundÄ . Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teismo draudimo publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kad dėl tokių neatsargių ir neapdairių veiksmų gali atsirasti teisinės pasekmės, taigi, ieÅ¡kovo atlikti veiksmai, kuriais jis pažeidė teismo draudimÄ , ir dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nereabilituoja jo civilinių teisinių pasekmių prasme.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-2025-716/2014) A. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 straipsnyje. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. D. praÅ¡ymÄ dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiÅ¡kiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

9. Teismas pastebėjo, kad minėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, kuriais A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, yra įsiteisėję, o ieškovas ieškinyje nepateikė konkrečių duomenų, įrodančių, jog dėl neteisėtų ar nerūpestingų teisėjų ar prokurorų veiksmų kilo valstybės atsakomybė.

10. Teismas konstatavo ir tai, kad ieÅ¡kovas teigdamas, jog neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko baudžiamÄ sias bylas nagrinėję teismai (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d., 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. birželio 29 d., 2011 m. rugsėjo 26 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiai), nenurodo priežasčių, dėl kurių jis praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , įtvirtintÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas pažymėjo, kad Teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikai, praÅ¡o teismo atmesti ieÅ¡kinį dėl minėtose baudžiamosiose bylose galimai padarytų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kinio senaties praleidimo pagrindu ir teismas laikė šį argumentÄ pagrįstu bei tenkino praÅ¡ymÄ , konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ dėl žalos, galimai padarytos minėtose baudžiamosiose bylose, priteisimo.

11. Teismas nurodė, kad reikalavimas byloje buvo grindžiamas ir dėl teismų neteisėtų veiksmų, atliktų baudžiamosiose bylose, kuriose ieškovas buvo išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-7-205-222/2015 ir 2K-196-693/2015). Tačiau, teismo vertinimu, šis reikalavimas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kurie jau buvo vertinami ir dėl kurių yra priimti teismo sprendimai kitose civilinėse bylose (bylos Nr. 2-14381-294/2016 ir 2-1792-854/2017).

12. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr. 1A-213/2014 ir Nr. 1-2025-716/2014 ieÅ¡kovas buvo nuteistas dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje padarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jis Å¡ioje byloje neturi nei teisės, nei pareigos kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, naujai vertinti įrodymus ar daryti iÅ¡vadas dėl priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo. Visi klausimai, susiję su kaltinimo pagrįstumu ir teisėtumu, su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, turėjo bÅ«ti sprendžiami nagrinėjant baudžiamÄ jÄ , o ne civilinę, bylÄ .

13. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, jog jam žala pasireiÅ¡kė reputacijos pablogėjimu, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieÅ¡kovas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jam padaryta neturtinė žala. Neigiamų padarinių egzistavimo, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais įrodymais, ieÅ¡kovas taip pat neįrodinėjo, kad patyrė iÅ¡gyvenimus, kurie savo pobÅ«džiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14.

IeÅ¡kovas A. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas, be ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų ir skunde kartojamų teiginių, grindžiamas ir Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IÅ¡ sprendimo turinio galima suprasti, kad tai, kas raÅ¡oma Konstitucijoje ir Visuomenės informavimo įstatyme, visiÅ¡kai nesvarbu teisėjams ir teismams, o jeigu tik atsiranda antspaudas su prieraÅ¡u „nutartis neskundžiama“, tai visi kiti teisėjai net neturi teisės to ginčyti ir analizuoti.

IeÅ¡kovas buvo nuteistas ne dėl to, kad nepaisė kažkokių draudimų, o dėl to, jog apraÅ¡inėjo eilinius teismo posėdžius, kritikavo teismų darbÄ . Skundžiamame sprendime taip pat galima rasti tokį sakinį, kad ieÅ¡kovas pats kaltas, jog suvokdamas, kad straipsnių raÅ¡ymas yra nusikalstama veika, tęsė Å¡iÄ veikÄ , nepaisydamas teismo sprendimo, kuriame iÅ¡ anksto buvo suformuota užduotis, kokį turinį straipsniui suteikti. 14.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, ne tik byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, bet ir Nr. 2K-196-693/2015.

Tačiau ieÅ¡kovui kreipusis su Å¡iuo ieÅ¡kiniu į teismÄ , kasacinis teismas pakeitė savo praktikÄ ir vėl 2017 m. spalio 24 d. nutarė, kad straipsnių raÅ¡ymas yra nusikalstama veika. Teismas tapęs despotijos ir destrukcijos įrankiu, o ne teisingumo užtikrinimo institucija. Dėl minėtų kasacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. kovo 31 d. nutarčių pirmosios instancijos teismas net nepasisakė, tarsi iÅ¡teisinimai nereikÅ¡tų, jog žemesnių instancijų teisėjai tyčia ir sÄ moningai klydo, straipsnių raÅ¡ymÄ priskirdami nusikalstamai veikai. 14.3.

Teismo sprendimo ydingumas pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas visiÅ¡kai nedetalizavo, nepersonalizavo teisėjų veikų, visÄ kaltę dėl neva neteisėtos veikos perkėlė ieÅ¡kovui. Teismas iÅ¡vis neiÅ¡nagrinėjo bylos, tik formaliai perrašė tÄ patį, dėl ko ieÅ¡kovas ir kreipėsi. Teismas nesigilino, kuo ir kaip pasireiÅ¡kė kiekvieno iÅ¡ teisėjų ir prokuroro neteisėti veiksmai. Teisėjai, kurie savo nutartimis draudė ieÅ¡kovui raÅ¡yti straipsnius, kriminalizavo spaudos darbÄ . Tokie teisėjai pagal mÄ stymÄ užstrigę carinėje Rusijoje, kurioje buvo įvestas lietuviÅ¡kas spaudos draudimas. 14.4.

Teismas ieÅ¡kovui pritaikė 3 metų senatį ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nekreipdamas dėmesio, kad pareigÅ«nų veiksmai yra tarpusavyje susiję, jog viena byla seka kitÄ , ydinga cenzÅ«ros įvedinėjimo grandinė tęsiama metų metais, pažeidimai tęstinio pobÅ«džio. Prevencinio ieÅ¡kinio 2009 m. byla neturi jokio senaties, cenzÅ«rÄ Ä¯vedusi nutartis taikoma nuolat, ji galioja, todėl ir žala dėl jos tęstinė. Teismas selektyviai taiko senatį – nutarčiai dėl prevencinio ieÅ¡kinio patenkinimo neva senaties nėra, o teisėjos atsakomybei atsirasti jau pritaikoma senatis.

Teismas netinkamai aiÅ¡kina valstybės civilinę atsakomybę, priskirdamas jÄ prie įprastinių civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių ir taikydamas senatį. Atsakomybę Å¡iuo atveju reguliuoja specialusis CK 6.271 straipsnis, todėl negali eiti kalba apie įprastÄ atsakomybę, neturtinę žalÄ , todėl netaikytinas ieÅ¡kinio senaties sutrumpintas terminas, nes valstybės padaryta žala ieÅ¡kovui tęstinė. Tai, kad teisėjai nemokėjo taikyti įstatymų ir įvedinėjo cenzÅ«rÄ rodo, jog valstybės pareigÅ«nai tyčia padarė žalÄ ir jÄ suvokė, todėl yra priežastinis ryÅ¡ys tarp to kaip jie elgėsi, nuo ko nesusilaikė, ir žalos.

Bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų sustabdyti teisės akto galiojimÄ , teismas neturi įstatymo leidybos teisių. Netyčinis Konstitucijos nežinojimas arba senačių taikymas Konstitucijos galiojimui yra absurdiÅ¡ki teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai. Teismas net neįsigilino į klausimo, kurį iÅ¡kėlė ieÅ¡kovas, esmę. 14.5. Abejotina, ar Vilniaus apygardos teismas galėjo spręsti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kai dalis neteisėtų bylų, absurdiÅ¡kų sprendimų priimti bÅ«tent Å¡iame teisme, teisėjo kolegų.

Teisėjui reikėtų nusiÅ¡alinti nuo tokių ieÅ¡kinių nagrinėjimo, net jeigu ieÅ¡kovas, kurį paliko advokatas ir kito jis nerado, nereiÅ¡kia tokio nuÅ¡alinimo. 14.6. Nors teisėjas melagingai nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo ieÅ¡kinio jokiais įrodymais, pažymėtina, jog buvo nurodyta, kad pagal visas bylas, kurias apeliantas pralaimėjęs, yra vykdomi vykdomieji procesai. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, todėl pridėti kiekvienÄ bylÄ , kuriÄ gali pamatyti teisėjas, užmetęs akį į sistemÄ , nebÅ«tina.

Jeigu teisėjas bÅ«tų norėjęs gilintis į bylÄ , jis bÅ«tų pasižiÅ«rėjęs kiek vykdymo procesų ir kiek bylų bei kokioms sumoms yra. Sprendime nėra motyvuojamosios dalies, yra tik nuraÅ¡yta nuo kažkokių teismų sprendimų, siekiant sudaryti tariamo sprendimo teisėtumo įspÅ«dį. Teisėjas raÅ¡o, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog viso turto atiminėjimas ir ilgametis persekiojimas kaip nors pakenkė ieÅ¡kovo reputacijai, o nuolatinis sėdėjimas teismuose neva nepakenkė ieÅ¡kovo bendravimo galimybei.

Neaišku, kaip ieškovas neįrodė CK 6.250 straipsnio, kai sveiku protu suvokiama, kad kol sėdi Vilniaus apylinkės teismo rūsyje su niekuo negali bendrauti, o esi kaip kalinys. Šiuo metu ieškovas laikomas nusikaltėliu, kuriam negalima išvykti, kaip kokiam narkotikų prekeiviui, o teismas teigia, kad nepakenkta reputacijai. Teisėjas turi pasižymėti logika ir argumentavimu, o ieškovui įrodinėti, kad kriminalizavimas veikos, kuri yra teisėta, yra reputacijos naikinimas ir bendravimo galimybių mažinimas, nereikia.

15. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, papildomai iÅ¡dėstydama Å¡iuos pagrindinius argumentus: 15.1. Teismas pagrįstai pritarė Teisingumo ministerijos praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl minėtose baudžiamosiose bylose galimai padarytų neteisėtų veiksmų. Tokį praÅ¡ymÄ teikė ir Generalinė prokuratÅ«ra. 15.2. Apeliantas skunde pakartotinai teikia savo argumentus, kurie jau buvo iÅ¡nagrinėti ir įvertinti teismų sprendimais. Naujų argumentų ir įrodymų apeliaciniame skunde nėra nurodyta.

16. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime, sutinkant su skundžiamu sprendimu, pažymėta, kad apeliantas nurodo tuos pačius motyvus, kurie buvo iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje, bet nenurodo motyvų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nagrinėjamo ginčo dalyko 18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . IeÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016; kt.).

19. IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas prašė taikyti valstybės civilinę teisinę atsakomybę už, jo nuomone, neteisėtus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų R. V., F. V., J. V., Z. M., O. Z., R. K., N. V., taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų N. Å ., T. Ž. ir V. Z., R. P., V. Å ., S. P., bei prokurorų G. J., D. K., D. Č. sprendimus, kuriais buvo nepagrįstai įvesta cenzÅ«ra, suvaržyta žodžio laisvė, teisė gauti ir skelbti informacijÄ , keliamos baudžiamosios bylos.

20. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis neiÅ¡nagrinėjo bylos, tik formaliai perrašė tÄ patį, dėl ko ieÅ¡kovas ir kreipėsi, nedetalizavo, nepersonalizavo teisėjų veikų, neįsigilino, kuo ir kaip pasireiÅ¡kė kiekvieno iÅ¡ teisėjų ir prokuroro neteisėti veiksmai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, ar ieÅ¡kinio argumentai bei byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nurodyti prokurorai ir teisėjai padarė neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ (skundžiamo sprendimo 26 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad kai kurie ieÅ¡kinio reikalavimai, be to, kad yra nepagrįsti, pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovei praÅ¡ant teismas taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ (skundžiamo sprendimo 15 punktas), taip pat – kad dėl kai kurių ieÅ¡kinio reikalavimų jau buvo pasisakyta anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (skundžiamo sprendimo 16 punktas).

Taigi laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos.

22. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, įrodinėdamas valstybės civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, iÅ¡ esmės nurodė, jog dėl siekimo ginti žodžio laisvę, paskelbtų publikacijų jis buvo neteisėtai valstybės (prokurorų ir teisėjų) persekiojamas, nuteistas, priverstas atlikti priverčiamuosius darbus valstybės įstaigoje, buvo apribota jo laisvė, priverstinai parduotas turtas, atsisakyta registruoti kandidatu Seimo rinkimuose.

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Atsižvelgiant į apelianto keliamÄ klausimÄ dėl kiekvieno iÅ¡ teisėjų ir prokuroro procesiniais sprendimais padarytos žalos atlyginimo, teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pasisako Å¡iuo aspektu. Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. V. veiksmais priimtais procesiniais sprendimais 25. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V. (turėtų bÅ«ti R.

V. – teisėjų kolegijos pastaba) 2006 m. birželio 7 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 patenkino A. S. prevencinį ieÅ¡kinį ir uždraudė savaitraščio „Laisvas laikraÅ¡tis“ leidėjai UAB „Šilo bitė“ publikuoti savo raÅ¡inius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V. 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 įvedė cenzÅ«rÄ â€žLaisvam laikraščiui“ uždrausdama publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A.

S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu.

26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų galima spręsti, kad minėtus ieÅ¡kinio reikalavimus teismas taip pat laikė nepagrįstus.

27. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006, kuriuo tenkintas A. S. ieÅ¡kinys ir uždrausta atsakovei UAB „Šilo bitė“ savaitraÅ¡tyje „Laisvas laikraÅ¡tis“ publikuoti raÅ¡inius , kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, priėmė ne teisėja R. V., o teisėja N. T.. Å is sprendimas įsiteisėjęs. Taip pat yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas teisėjos R. V., kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo A. S. prevencinis ieÅ¡kinys (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28. Taigi, klausimas dėl draudimo publikuoti atitinkamo pobÅ«džio raÅ¡inius yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Ä®siteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti revizuojamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pabrėžęs, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisėja R. V. apelianto nurodomo 2006 m. birželio 7 d. sprendimo nepriėmė, taip pat į tai, kad sprendimai, kuriais buvo uždrausta publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, įsiteisėję, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė teisėjos R. V. neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę (žr.

Å¡ios nutarties 23 punktÄ ). Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėjų F. V., J. V. ir Z. M., N. Å ., T. Ž. ir V. Z. priimtais procesiniais sprendimais, ir ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 30. Anot ieÅ¡kovo, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja F. V., nepagrįstai atmesdama praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, suklastojo savo nutartį (priimtÄ 2012 m. spalio 26 d. civilinėje byloje Nr. A2-13150-872/2012 – teisėjų kolegijos pastaba) įraÅ¡ydama žinomai melagingus duomenis.

IeÅ¡kovo teigimu, teisėja J. V., atmesdama praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 priėmė nelogiÅ¡kÄ procesinį sprendimÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-17049-541/2013 – teisėjų kolegijos pastaba), nes nurodė, kad ieÅ¡kovas turi žinoti dalykus dar prieÅ¡ jiems įvykstant. Teisėja Z. M., anot ieÅ¡kovo, taip pat nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atnaujinti bylÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-5099-391/2014 – teisėjų kolegijos pastaba).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų N. Š., T. Ž. ir V. Z. 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, ieškovo teigimu, taip pat įrašyti melagingi duomenys.

31. Šiais veiksmais, apelianto teigimu, jam buvo padaryta žala. Atsakovė prašė šiuos ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, taikyti ieškinio senatį.

32. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

33. Iš bylos matyti, kad ieškovas 2017 m. gegužės 5 d. pateikė teismui pradinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovui prašant apginti jo galbūt pažeistas teises veiksmais, anot ieškovo, padarytais 2012 m. spalio 26 d. ir 2013 m. kovo 14 d., akivaizdu, kad trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių ieškinio terminui atnaujinti, o teismas jų nenustatė.

34. Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino taikymas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimams atmesti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo veiksmais, ieÅ¡kovo teigimu, padarytais teisėjų F. V., J. V., Z. M., N. Å ., T. Ž. ir V. Z. priimtais procesiniais sprendimais, atmetė. Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo, vykdyto prokurorų G. J., D. Č., ir dėl teisėjų N. V., R.

P., V. Å ., S. P. baudžiamosiose bylose priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių 35. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. P., V. Å ., S. P., 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iÅ¡nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-562/2014 padarė žalÄ ieÅ¡kovui, nes jie ne tik nepagrįstai, neteisėtai nuteisė ieÅ¡kovÄ , niekaip nevertino melagingų A.

S. parodymų, bet ir nuosprendžio motyvus suformulavo taip, kad raÅ¡ymÄ prilygino nusikalstamai veikai (baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-10-9-000213-2013-3 – teisėjų kolegijos pastaba). IeÅ¡kovo teigimu, ikiteisminis tyrimas apskritai buvo atliekamas neteisėtai ir užbaigtas baudžiamÄ jÄ bylÄ perduodant nagrinėti teismui.

36. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismai jau nagrinėjo ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinio reikalavimus atlyginti žalÄ , padarytÄ prokuroro G. J. ir teisėjų R. P., V. Å ., S. P. veiksmais (baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-10-9-000213-2013-3). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1792-854/2017, kurioje ieÅ¡kovas A. D. prašė pripažinti pareigÅ«nų V. P., teisėjos R.

P., V. Š., S. P., prokuroro G. J. veiksmus neteisėtais ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 20 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. A. D. nurodė, kad prokuroras G. J., žinodamas, jog masinės informacinės priemonės cenzūra yra draudžiama, tyčia atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, o teisme tyčia prieštaravo, kad ieškovas būtų išteisintas. Ieškovas teigė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi (byla Nr. 2K-7-205-222/2015) jį išteisino dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo kaltinamas ir nuteistas pirmosios (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendis, baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-10-9-000213-2013-3) ir antrosios instancijos (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis) teismų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu priteisė ieÅ¡kovui A. D. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priėmė ieÅ¡kovo A. D. atsisakymÄ nuo reikalavimo dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė; kitÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi (byla Nr. 2A-1560-565/2017) minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

37. IeÅ¡kovas nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad teisėja N. V. savo nuosprendyje nepagrįstai nuteisė A. D., taip atlikdama neteisėtus veiksmus, prokurorai D. Č., G. J., atlikdami baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliko antikonstitucinius veiksmus, taip padarydami jam žalÄ .

38. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo A. D. reikalavimai atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamajame procese priimtų procesinių sprendimų (teisminio proceso Nr. 1-10-2-00466-2012-5) jau buvo iÅ¡nagrinėtas teismų. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-14381-924/2016, kurioje ieÅ¡kovas A. D. prašė pripažinti neteisėtais teisėjos N. V., prokurorų D.

Č. ir G. J. veiksmus ir priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. A. D. nurodė, kad teisėja N. V., prokurorai D. Č. ir G. J. atliko neteisėtus, antikonstitucinius veiksmus. Ieškovas teigė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-196-693/2015) jį išteisino dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo kaltinamas ir nuteistas pirmosios (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis, baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-10-2-00466-2012-5) ir antrosios instancijos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 nutartis) teismų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-14381-294/2016) priteisė ieÅ¡kovui A. D. iÅ¡ atsakovės 428,35 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesinių palÅ«kanų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , o atsakovės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, bei trečiojo asmens Generalinės prokuratÅ«ros skundus tenkino iÅ¡ dalies; pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ sumažindamas ieÅ¡kovui priteistinos žalos dydį.

Minėta nutartis yra įsiteisėjusi (civilinės byla Nr. 2A-1348-450/2017).

39. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , civilinė byla turi bÅ«ti nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

40. Konstatavus, kad sprendimai, kuriais iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai atlyginti žalÄ dėl neteisėto ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo ir jo nuteisimo, vėliau kasaciniam teismui jį iÅ¡teisinus (baudžiamosiose bylose kurių teisminiai procesai Nr. 1-10-9-00213-2013-3 ir Nr. 1-10-2-00466-2012-5), yra įsiteisėję ir galiojantys, pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo turėjo bylÄ nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Todėl negalėjo bÅ«ti sprendžiama dėl ieÅ¡kinio, iÅ¡ naujo pareikÅ¡to Å¡iuo faktiniu pagrindu, pagrįstumo.

Aptartais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai atlyginti 40 000 Eur žalÄ , padarytÄ prokuroro G. J., D. Č. bei teisėjų N. V., R. P., V. Å ., S. P. veiksmais, atmesti, naikintina ir Å¡i bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėjo O. Z. priimtu procesiniu sprendimu 41. IeÅ¡kovas taip pat prašė atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėjo O. Z. veiksmais. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O.

Z. 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013 paskelbė nuosprendį, kuriame įrašė melagingus duomenis, nepagrįstai pripažino jį kaltu ir tai padarė sÄ moningai ir tyčia.

42. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę.

43. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-242-270/2013, teisminio proceso Nr. 1-10-2-00754-2010-3) A. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, tačiau pritaikius BK 75 straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta 1 metams, pareigojant A. D. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo A. D. bei nukentėjusiojo A. S. apeliaciniai skundai atmesti ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundÄ .

44. Kasacinis teismas yra suformulavęs aktualiÄ nagrinėjamai bylai teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

45. Teisėjų kolegija, vertindama Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo O. Z. veiksmų, kuriais apeliantas buvo nuteistas, neteisėtumÄ , kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka, jis paliktas nepakeistas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. nepagrįstai nuteisė A. D.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog į nuosprendį buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad teisėjas piktnaudžiavo tarnyba, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo O. Z. veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto nuosprendžio, siekia dar sykį patikrinti įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas negali ginti tokio siekio (žr. Å¡ios nutarties 44 punktÄ ), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas Å¡ioje civilinėje byloje neturi nei teisės, nei pareigos kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, naujai vertinti įrodymų ar daryti iÅ¡vadų dėl priimtų apkalinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuosprendžiai (taip pat ir priimtas teisėjo O. Z.), kuriais ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, negali bÅ«ti kvestionuojami nagrinėjant civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, tvirtindamas, jog jam teisėjo O. Z. veiksmais, kildinamais iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto nuosprendžio, buvo padaryta žalos, neįrodė valstybės civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ prokurorės D.

K. veiksmais 48. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad prokurorai G. J., D. Č., D. K., bÅ«dami teisininkais ir puikiai žinodami, jog Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir galioja visoje Respublikoje ir visÄ parÄ , tyčia tęsė savo neteisėtÄ veikÄ ir diskreditavo valstybę, trukdė teisingumui, žinodami, jog masinės informacijos cenzÅ«ros draudžiama, tyčia vedė tyrimÄ iki teismo, o vėliau tyčia prieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡teisintas, palaikė masinės informacijos draudimÄ , taigi, atliko antikonstitucinius veiksmus, pažeidė pareigÅ«no tarnybinę etikÄ , ir nuostatas tarnauti valstybei ir žmonėms.

49. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų pagrįstumÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas nesilaikė teismo draudimo publikuoti raÅ¡inius, kuriuose A. S. bÅ«tų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, Å¡ios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turėjo suprasti, kad dėl tokių neatsargių ir neapdairių veiksmų gali atsirasti teisinės pasekmės. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo atlikti veiksmai, kuriais jis pažeidė teismo draudimÄ , ir dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nereabilituoja jo civilinių teisinių pasekmių prasme.

50. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo argumentų pagrįstumÄ , pirmiausia pažymi, kad bylos dalis, kuria praÅ¡yta priteisti žalÄ dėl neteisėto ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo ir ieÅ¡kovo nuteisimo, vėliau kasaciniam teismui jį iÅ¡teisinus (baudžiamosiose bylose kurių teisminiai procesai Nr. 1-10-9-00213-2013-3 ir Nr. 1-10-2-00466-2012-5), yra nutraukta, todėl, kaip minėta, nėra pagrindo spręsti dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo.

51. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su baudžiamuoju persekiojimu kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose buvo priimti kaltinamieji aktai ir ieÅ¡kovas nuteistas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jie nepagrįsti. Nei nagrinėjamos bylos, nei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad prokurorai, taip pat ir prokurorė D. K., ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neįrodžius civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtus ieÅ¡kinio reikalavimus.

Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėjos R. K. veiksmais 52. IeÅ¡kovas taip pat prašė atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėjos R. K. veiksmais. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad teisėja R. K., nagrinėdama praÅ¡ymÄ panaikinti cenzÅ«rÄ civilinėje byloje Nr. A2-5412-600/2016, 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikė Konstitucijai senaties terminÄ Å¾inodama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas galioja visÄ laikÄ ir visais sezonais. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtais nutarimais penkis kartus atmetė praÅ¡ymus atnaujinti bylÄ ir panaikinti cenzÅ«rÄ , o praėjus penkeriems metams, nurodė, kad suėjo senaties terminas.

Ieškovo nuomone, tai įrodo, jog prieš jį veikia nusikalstamas teisėjų susivienijimas.

53. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

54. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo iÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, todėl teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo, grindžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. veiksmais netenkinant praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ .

55. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. K. ieškovo atžvilgiu priėmė tris nutartis: 2016 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-5412-600/2016, 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-8626-600/2017; 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2192-600/2017. Visos šios nutartys įsiteisėjusios.

56. Kaip minėta, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galiÄ , todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo kvestionuoti Å¡ių sprendimų teisėtumo. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų R. K. priimtų procesinių sprendimų turinį, nesutinka su apelianto argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja taikė Konstitucijai senaties terminÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad senaties terminas taikytas ieÅ¡kovo praÅ¡ymams atnaujinti procesÄ , o ne Konstitucijai. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismai, priimdami ieÅ¡kovui nepalankius procesinius sprendimus, veikė nusikalstamai. Nei nagrinėjamos bylos, nei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys neteikia pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose padarytomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas juos peržiÅ«rėti ar pakartotinai nagrinėti.

57. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, tvirtindamas, jog jam buvo padaryta žalos, neįrodė valstybės civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos – neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. K. veiksmų, todėl žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R.

K. veiksmų. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl kitų apeliaciniame skunde argumentų (priežastinio ryÅ¡io, žalos dydžio) teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės. Kaip minėta, nenustačius neteisėtų teismo ir prokurorų veiksmų, taikyti valstybei civilinę atsakomybę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto abejonės dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo (teisėjo) Å¡aliÅ¡kumo grindžiamos tik prielaida ir yra paremtos iÅ¡ esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Vien tik aplinkybė, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nepagrindžia Å¡io teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Pats apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas, priėmęs apeliaciniu skundu apskųstÄ sprendimÄ , buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas bylos baigtimi.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenutraukdamos bylos dalies, pažeidė CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai atlyginti 40 000 Eur žalÄ , padarytÄ prokuroro G. J., D. Č. bei teisėjų N. V., R. P., V. Å ., S. P. veiksmais, ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukia. Atmetus apeliacinio skundo argumentus kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai atlyginti 40 000 Eur žalÄ , padarytÄ prokurorų G. J., D. Č. bei teisėjų N. V., R. P., V. Å ., S. P. veiksmais, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Antanas Rudzinskas