4e3759fb-eb6e-4e90-92d5-7cd0a61ae0d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3474-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02037-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 53.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–18), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 80 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat praÅ¡oma priteisti 3,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas VPN garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis gyvenimo sÄ lygomis.

Nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo veikla. Nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas, nes dalį ploto užėmė baldai, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu iki 10 asmenų. PareiÅ¡kėjui VPN korpuse, karantine, kameros tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas, jeigu kiltų grėsmė sveikatai.

Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, pakankamo ploto reikalavimas, nėra pertvarų, dušų kabinų, neatskirti vandens čiaupai nuo bendros erdvės, įrengti tik 10 purkÅ¡tukų, įrengtas tik vienas vandens maiÅ¡ytuvas, ne kartÄ teko apsiplikyti, kol pradėdavo bėgti karÅ¡tas vanduo praeidavo 5 min. Neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, visose patalpose yra skylė grindyse, nėra ventiliacijos, Å¡viesos, Å¡alta. Nesuteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore, kadangi dėl per didelio žmogaus kiekio privalu stovėti vienoje vietoje (per mažas pasivaikščiojimo kiemelis).

I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtos tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo vienu metu gali mankÅ¡tintis tik apie 3 asmenys, o dėl minėto mažo pasivaikščiojimo kiemelio dydžio ne visi suspėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi. PareiÅ¡kėjui, prieÅ¡ingai nei buvusiems valstybės tarnautojams, neleidžiama žaisti futbolo. Tai yra akivaizdi diskriminacija prie pareiÅ¡kėjÄ . Ant VPN gyvenamojo korpuso langų yra uždėtos metalinės grotos, per kurias nepatenka saulės Å¡viesa, grynas oras, nėra adekvačios vėdinimo sistemos, nuolat drėgna.

Ant sienų renkasi pelėsis, nedžiÅ«sta rankÅ¡luosčiai. Vėlgi kamerose, kuriose laikomi buvę valstybės tarnautojai, grotos ant langų nėra uždėtos. VPN I-jame gyvenamajame korpuse yra įrengto tik du taksofono aparatai, iÅ¡ kurių galima paskambinti, nėra užtikrinta galimybė tinkamai pabendrauti su Å¡eima, giminaičiais, nes visÄ laikÄ aplink vaikÅ¡to pareigÅ«nas. Susidaro didelės eilės, nes trÅ«ksta taksofono aparatų. Visgi, korpuse, kur yra laikomi nuteistieji buvę valstybės tarnautojai yra įrengti taksofono aparatai mažesniam asmenų skaičiui ir tai patvirtina tiesioginę diskriminacijÄ .

Trūksta ilgalaikių pasimatymų kambarių, juose nėra įrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvės. Nors yra įrengti keli stalai ir virtuvės įranga, tačiau joje nėra praustuvės. Ilgalaikių pasimatymų kambariai neatitinka įrengimo taisyklių. VPN dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas, virtuvės technika, iki 2018 m. kovo 28 d. nebuvo karšto vandens virtuvėse. Dušuose karštas vanduo yra tik šeštadieniais. Dušų patalpa nėra šildoma, pareiškėjo žmona buvo susirgusi.

Nėra užtikrinta galimybė tinkamai vėdinti ilgalaikių pasimatymų kambarius. VPN I-ame ir 4-ame bÅ«ryje nebuvo laisvalaikio kambario patalpų, tuo tarpu VPN II-ame korpuse, kur laikomi buvę valstybės tarnautojai, yra įrengtas laisvalaikio kambarys. Visos Å¡ios sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kreipėsi į psichologines tarnybas konsultacijų, gėrė jam paskirtus vaistus nuo depresijos. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 23–32) nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, I-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (Nr. 6-414, 4-303), II-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-309, III-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-105. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu taip pat atliko jam paskirtas nuobaudas dėl VPN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų kamerose Nr. 1K, 4K.

Nurodė, kad VPN nėra sisteminama informacija, kiek asmenų gyvenamo atitinkamose bendrabučio tipo patalpose. Komisija, prieÅ¡ paskirdama asmenis į gyvenamÄ sias patalpas, visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius. Kiekvienam suteikiama atskira miegamoji vieta, vadinasi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas patalpose, kuriose nebuvo daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys.

Dienotvarkėje nustatytu laiku asmenys gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankytis koplyčioje organizuojamus renginius, užsiimti kita veikla. VPN teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir kiti, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas pareiÅ¡kėjo buvimas, nebuvo.

Nėra įrodymų, kad VPN bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. VPN pastato ir jame esančių patalpų įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus ir higienos normas. Kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo patalpa atribota nuo likusios dalies atitvaromis iÅ¡ visų pusių, turint išėjimÄ Ä¯ laukÄ arba kitas patalpas. Sanitarinis mazgas nėra vertintinas kaip atskira patalpa. Visose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus.

Visose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau patys asmenys jas nuolat techniÅ¡kai gadina. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipų patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ , užtikrinamas asmenų saugumas. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji VPN nuteistųjų dalis pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

I-jame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte įrengti po 2 sanitariniai mazgai kiekvienam būriui (nuo 40 iki 50 nuteistųjų), kurie yra identiški ir kuriuose įrengtos po penkias tualeto vietas, keturi pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi. II-ojo ir III-ojo gyvenamųjų korpusų sanitariniai mazgai įrenti atskirai ir atskirai įrengtos dušų patalpos. Teisės aktai nenustato reikalavimo dušų patalpose įrengti pertvaras. Pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė turėti karšto vandens.

I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas, kuris yra erdvus, jame įrengta krepšinio aikštelė, sporto inventorius nuteistiesiems. Teisės aktuose nėra numatyti jokie normatyviniai reikalavimai pasivaikščiojimo kiemeliams. Pasivaikščiojimo kiemelis dažnai būna apytuštis. Drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose įrengti atskiri pasivaikščiojimo kiemai. Gyvenamojo tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos apsauginės grotos pagal nustatytus reikalavimus.

Visose VPN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Sumontuoti tvarkingi plastikiniai langai, kuriuos pareiÅ¡kėjas turi galimybę atsidaryti ir vėdinti patalpas. VPN sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantis galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu. PareigÅ«nas, kuris leidžia nuteistajam kalbėti telefonu, privalo įsitikinti, kad surinktas telefono numeris, kuris buvo nurodytas prieÅ¡ skambinant, turi patikrinti, ar nebandoma skambinti kitiems nuteistiesiems.

Kontrolę palaiko pareigÅ«nas, kuriam įrengtas priežiÅ«ros postas. Teisės aktai nenumato papildomų reikalavimų taksofonų įrengimui. VPN yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys, yra sumontuotas visas nustatytas inventorius. PareiÅ¡kėjas VPN buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų blogintas jo buvimas nebuvo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jis paremtas abstrakčiais teiginiais. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

VPN jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų ir diskriminacijos, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1144-484/2018 administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai VPN, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Minėtoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 19 d. sprendimu buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. kilusios neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad minėtame sprendime teismas pasisakė dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo, dėl socialinių reabilitacijos priemonių, dėl mygtuko, dėl galimybės pasivaikščioti, mankÅ¡tintis gryname ore, dėl pelėsio, dėl metalinių grotų ant langų, dėl sanitarinio mazgo bei dušų patalpos įrengimo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u, todėl Å¡ia apimtimi pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. dėl nurodytų aplinkybių nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu (teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.).

Byloje esantys duomenys (b. l. 33–35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, I-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (Nr. 6-414, 4-303), II-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-309, III-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-105, kamerose Nr. 1K, 4K. Nors atsakovės atstovas VPN teismui ir nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju nurodytose patalpose, kadangi tokie duomenys nėra kaupiami, tačiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ minėtų gyvenamųjų patalpų (nei karantino gyvenamojoje patalpoje, nei bendrabučio, nei kamerų tipo gyvenamosiose patalpose) nebuvo pažeisti.

TÄ be kita ko patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju taip pat bÅ«tina atsižvelgti į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ tuo aspektu, jog toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kalinimo įstaigoje). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nors skunde ir teigia, kad gyveno iki 10 žmonių, tačiau nedetalizuoja, kokioje gyvenamojoje patalpoje bei kuriuo metu jam teko gyventi su tiek asmenų, tuo tarpu VPN bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigė pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo. Dėl socialinių reabilitacijos priemonių Nors pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, tačiau kartu nenurodė, kad siekė dalyvauti tam tikroje konkrečioje programoje, tačiau tam buvo užkirstas kelias, t. y. nepagrindė, kad dėl konkrečių VPN neteisėtų veiksmų pareiškėjo teisė dalyvauti socialinių reabilitacijos priemonėse būtų suvaržyta.

VPN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti bet kokia jam patinkančia veikla. Todėl šiuo atveju vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo nepakanka VPN neteisėtiems veiksmams pagrįsti. Dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos Pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti (pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ši sistema neveikė).

IÅ¡ pateiktos fotonuotraukos matyti, kad pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas yra įrengtas vidinėje metalinių durų pusėje, todėl tikėtina, kad, kaip nurodytas VPN atsiliepime, nuteistieji ir patys gali sugadinti įtaisytus mygtukus. IÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 39–70) nematyti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemos neveikimo. Vien potenciali grėsmė sveikatai nepagrindžia skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, Å¡iuo atveju negali pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Dėl sanitarinio mazgo bei dušų patalpos įrengimo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas skundžiasi neužtikrintu privatumu naudojantis nurodytomis vietomis ir jų įrengimu (pakankamo ploto reikalavimas, duÅ¡uose nėra pertvarų ar atskirų dušų kabinų, neatskirti vandens čiaupai nuo bendros erdvės, įrengti tik 10 purkÅ¡tukų, įrengtas tik vienas vandens maiÅ¡ytuvas, ne kartÄ teko apsiplikyti, kol pradėdavo bėgti karÅ¡tas vanduo praeidavo 5 min., sanitarinio mazgo patalpose yra skylė grindyse, sanitarinio mazgo patalpa neatskirta atskirai nuo gyvenamosios patalpos, nėra ventiliacijos, Å¡viesos, Å¡alta, karÅ¡tas vanduo tik Å¡eÅ¡tadieniais yra).

Nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir PĮĮET), patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), nenumato pareigos įrengti atitvėrimus sanitariniuose mazguose tarp tualetų, pisuarų ar duÅ¡inėse tarp dušų. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos, taip užtikrinant privatumÄ jais naudojantis. Kaip nustatyta ir nurodytuose teisės aktuose, iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pisuarai nėra atskirti atitvėrimais. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad VPN laikėsi teisės aktais jai įtvirtintos pareigos įrengti tinkamas, teisės aktus atitinkančias sanitarinių mazgų bei duÅ¡o patalpas.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo sanitarinio mazgo patalpose ir dušų patalpose nepagrįsti jokiais objektyviais pakankamais įrodymais, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokias laikotarpiais (bent apytiksliai) sÄ lygos galimai neatitiko nustatytų higienos normų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti VPN administracijai.

Priešingai iš byloje pateiktų aptartų sanitarinių mazgų ir dušų patalpų fotonuotraukų matyti, kad jie yra tvarkingi. Pareiškėjas skunde nedetalizavo ir neindividualizavo, kada buvo apsiplikęs karštu vandeniu dėl netinkamo čiaupų įrengimo. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 49–70) nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo nusiplikęs. Abstrakčiais ir deklaratyviais taip pat laikytini pareiškėjo skundo argumentai dėl purkštukų skaičiaus, vandens maišytuvo, vandens bėgimo greičio, kadangi pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kokie šiuo atveju konkretūs VPN neteisėti veiksmai turi būti nustatyti ir kaip nurodytos aplinkybės konkrečiai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Tai, kad tualete nebuvo sėdimo unitazo, nereiškia, kad tualeto įrengimas neatitinka jo įrengimo reikalavimų, kadangi minėtoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 7.6 papunktyje nurodyta, kad tualete gali būti ir tupimas klozetas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN įrengti dušai yra tvarkingi. VPN atsiliepime aiškiai nurodyta, kad asmenims, laikomiems VPN, užtikrintas karšto vandens tiekimas nuolat, todėl pareiškėjo teiginys, kad karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu.

Pažymėtina, kad duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į VPN administracijÄ dėl laikymo sÄ lygų (bÅ«tent duÅ¡o ir sanitarinio mazgo patalpų) byloje nėra. Todėl remiantis aptartais pareiÅ¡kėjo argumentais konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus nėra pakankamo pagrindo. Dėl galimybės pasivaikščioti, mankÅ¡tintis gryname ore PĮĮET numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal PĮĮET 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nesukonkretizavo, kuriuo metu, kokiomis aplinkybėmis jam trÅ«ko vietos pasivaikščioti ar mankÅ¡tintis pasivaikščiojimo kiemuose. Nors iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas sporto inventorius. Ä®vertinus ir tai, kad VPN iÅ¡ esmės negali daryti jokio poveikio asmenų, patenkančių į jÄ , skaičiui, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad VPN nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo.

Kadangi iš fotonuotraukų matyti, kad sporto kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius, o pareiškėjo skunde nėra pateikta detalizuojančių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginį, kad nėra galimybės mankštintis gryname ore, tokie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ne visi spėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi, kad dėl mažo jo kiekio vienu metu gali sportuoti tik 3 asmenys, laikyti subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurie jokios įtakos, nustačius, kad VPN nepažeidė teisės aktų reikalavimų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, neturi sprendžiant dėl VPN neteisėtų veiksmų fakto konstatavimo.

Tai, kad įrengtas tik vienas sporto inventorius VPN neteisėtų veiksmų nepatvirtina, kadangi nei skaičius, kiek sporto inventoriaus turi bÅ«ti įrengta, nei tokio inventoriaus įrengimo VPN pareiga teisės aktuose nėra nustatyta. Todėl aptarti pareiÅ¡kėjo argumentai iÅ¡ esmės nesukelia pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus. Dėl metalinių grotų ant langų ir neįrengtos vėdinimo sistemos Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad: laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

PĮĮET 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai.

Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. IÅ¡ teisinio reguliavimo matyti, kad ant langų turi bÅ«ti įtvirtintos grotos, todėl nesant ginčo, kad tokių grotų nėra ir nustačius, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, nėra pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus nagrinėjamu aspektu. Atitinkamai skunde nurodytos aplinkybės, kad nuolat drėgna ir nedžiÅ«sta rankÅ¡luosčiai laikytinos tiesiogiai susijusius su pareiÅ¡kėjo argumentu dėl vėdinimo, kuris savo ruoÅ¡tu pripažintas nepakankamu konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus.

Dėl pelėsio Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. PareiÅ¡kėjas skunde tiesiog nurodo, kad ant sienų renkasi pelėsis, tačiau visiÅ¡kai nedetalizavo ir nekonkretizavo Å¡ios aplinkybės, nenurodė, kuriose gyvenamosiose patalpose rinkosi pelėsis, kokiu apytiksliai laikotarpiu pelėsis buvo. Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl pelėsio laikytini abstrakčiais ir nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl pelėsio perkelti VPN administracijai.

Atitinkamai VPN neteisėtų veiksmų faktas nėra nustatytas. Dėl galimybės bendrauti telefonu su Å¡eimos nariais ir privatumo užtikrinimo naudojantis telefonu Taisyklių 124 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. PrieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas galimybė bendrauti telefonu su Å¡eimos nariais VPN yra užtikrinta, nes iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad VPN I-ajame gyvenamajame korpuse yra įrengti telefonai.

Vadinasi, VPN užtikrino nuteistiesiems teisę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiÅ¡kėjas net nenurodė, ar nors kartÄ naudojosi Å¡ia teise, nepateikė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad jam naudojantis Å¡ia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma Å¡i jo teisė. PareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad įrengti tik 2 taksofonai visam I-ajam gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, vertintinas kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė, nustačius, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti konkretų taksofonų skaičių atitinkamame gyvenamajame korpuse.

Todėl aptarti pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus. Dėl ilgalaikių pasimatymų kambarių trÅ«kumo ir įrengimo PĮĮET 28 punkte įtvirtinta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos, leidžiant pasimatyti tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas.

Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės (PĮĮET 29 punktas). Pagal PĮĮET 30 punktÄ , ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytÄ didžiausiÄ pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių – vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų. PĮĮET 31 punktas numato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui.

Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal Å¡iame punkte nustatytÄ reikalavimÄ , sanitariniai mazgai ir virtuvės gali bÅ«ti įrengiami bendram naudojimui. PĮĮET 32 punktas nustato, kad sanitariniame mazge įrengiama Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba duÅ¡o kabina, klozetas, praustuvas, rankÅ¡luosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Atitinkamai PĮĮET 33 punkte numatyta, kad virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (Å¡iukÅ¡lių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis.

Visa įranga turi bÅ«ti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei. PĮĮET 34 punktas nustato, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi bÅ«ti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis Å¡aldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rÅ«bams. Pagal PĮĮET 35 punktÄ , patalpos aprÅ«pinamos patalyne, rankÅ¡luosčiais, reikiamu valymo inventoriumi ir priemonėmis. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų, kad ilgalaikiais pasimatymų kambariai įrengti su buitine technika, ilgalaikio pasimatymų kambariai yra televizorius, kėdės, stalas, lova, kriauklė, veidrodis, spintelės, Å¡aldytuvas, yra priemonės buities Å¡varai palaikyti.

IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas turi pagrindas spręsti, kad VPN laikosi aptartų reikalavimų ir VNP įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka visus standartus ir iÅ¡ esmės pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami VPN neteisėti veiksmai. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad įrenginiai yra netvarkingi iÅ¡ esmės nėra niekuo pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl jų paneigimo perkelti VPN administracijai. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad ilgalaikių pasimatymų kambarių yra per mažai vertintinas tik kaip deklaratyvus ir abstraktus, kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kÄ reiÅ¡kia „per mažai“, nenurodė kaip pasireiÅ¡kė neteisėti VPN veiksmai Å¡iuo aspektu.

Argumentas, kad nėra galimybės vėdinti ilgalaikio pasimatymų kambario laikytinas kaip nepagrįstas, nes kaip matyti iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų, kambariuose yra langai, o pagal higienos normas vėdinimas laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamas per langus. Skunde nurodytas trÅ«kumas, kad ilgalaikio pasimatymo kambaryje 2018 m. kovo 28 d. nebuvo karÅ¡to vandens, ir nurodytas temperatÅ«ros pažeidimas VPN nėra paneigtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl konstatuotini. Visgi, teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, nežymÅ«s kalinimo sÄ lygų pažeidimai (karÅ¡to vandens nebuvimas ir temperatÅ«ros galimi pažeidimai) nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiÅ¡kėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinami kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tent tuo metu, kai nebuvo vandens ir kai temperatÅ«ra neatitiko higienos normų reikalavimų, naudojosi ilgalaikio pasimatymo kambariu.

PareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl žmonos sveikatos sutrikimo teismas Å¡ioje byloje nevertina, kadangi pareiÅ¡kėjas skundÄ pateikė dėl jam padarytos neturtinės žalos ir negali Å¡iuo skundu ginti kito asmens. Todėl, atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų pažeidimų patyrė neturtinę žalÄ . Dėl laisvalaikio kambario PĮĮET 5.6 papunktyje nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas poilsio kambarys (kiekvienam bÅ«riui).

VPN atsiliepime nurodoma, kad kiekviename bÅ«ryje yra įrengti laisvalaikio kambariai. Kaip matyti, gan deklaratyvų ir abstraktų pareiÅ¡kėjo argumentÄ VPN paneigė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad VPN laikosi PĮĮET nustatytų reikalavimų. Todėl Å¡iuo aspektu nekonstatuotinas neteisėtų veiksmų atlikimo faktas. Dėl diskriminacijos PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skunde nurodytas aplinkybes grindė tuo, kad jis yra diskriminuojamas prieÅ¡ nuteistuosius, kurie buvo valstybės tarnautojais.

Draudimas diskriminuoti asmenis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Atitinkamai priimtu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (toliau – ir Ä®statymas) yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų Å¡ios nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu (1 straipsnio 1 dalis). Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžta kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sÄ lyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranaÅ¡umo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimÄ ar neveikimÄ , teisės normÄ ar vertinimo kriterijų, sÄ lygÄ ar praktikÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis.

Ä®statymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui. IÅ¡ Å¡ių teisės normų turinio matyti, kad diskriminacijos apibrėžimas siejamas su tam tikrų mažiau palankių sÄ lygų taikymu asmeniui, nei jos bÅ«tų taikomos kitam asmeniui ar jo grupei.

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju diskriminacijos pagrindÄ laiko tuo, kad jis nėra buvęs valstybės tarnautojas (socialinė padėtis), todėl VPN jo laikymo sÄ lygos yra bloginamos. Siekiant nustatyti, ar VPN nepažeidė bendro draudimo diskriminuoti pareiÅ¡kėjÄ , turi bÅ«ti vertinama, ar pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo sudarytos mažiau palankios sÄ lygos nei kitiems asmenims nesant teisėto pagrindo. Tokiu atveju galbÅ«t diskriminuojamo pareiÅ¡kėjo padėtis turi bÅ«ti lyginama su kito asmens ar asmenų grupės, kurie yra analogiÅ¡koje arba labai panaÅ¡ioje padėtyje, padėtimi.

Å iuo konkrečiu atveju, spręsti buvus diskriminacijÄ nėra pakankama pareiÅ¡kėjui vien nurodyti, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jo subjektyvia nuomone jis yra traktuojamas mažiau palankiai. PareiÅ¡kėjas turi pateikti kiek įmanoma objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu bÅ«tų galima preziumuoti diskriminacijos faktÄ , kurį turėtų paneigti neva diskriminuojančius veiksmus atliekanti institucija. VPN atsiliepime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų bloginamas jo buvimas nebuvo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių aplinkybių dėl vykdomos diskriminacijos, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo preziumuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas. Todėl skundo argumentai dėl diskriminacijos (neleidžiama žaisti futbolo, ant langų nėra grotų, įrengti taksofonai mažesniam asmenų skaičiui, įrengtas poilsio kambarys) atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atitinkamais ginčo laikotarpiais nenustatyta VPN neteisėtų veiksmų arba žalos pareiÅ¡kėjui kilimo fakto, t. y. bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Todėl nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui ir jo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ . Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Nutraukti administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., patirtÄ dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo, socialinių reabilitacijos priemonių, mygtuko, galimybės pasivaikščioti, mankÅ¡tintis gryname ore, pelėsio, metalinių grotų ant langų, sanitarinio mazgo bei dušų patalpos įrengimo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u.

KitÄ pareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Malijauskienė