2020-11-04 Nr. AB-20867-3-61-3-02079-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1588-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02079-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. birželio mėn. buvo laikomas Vilniaus PN patalpose, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nurodė, jog dušo patalpose nebuvo įrengtų pertvarų, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Dėl šio pažeidimo pareiškėjas patyrė stresą, pažeminimą, nervinę įtampą, emocinį diskomfortą. Pareiškėjui sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas.

3. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog dėl pertvarų dušuose neįrengimo tarp nuteistųjų ir suimtųjų nuolat kildavo konfliktinės situacijos.

4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, taip pat taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. birželio 20 d., todėl teismo prašė pareiškėjo reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. birželio 20 d. taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmesti. Papildomai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje galėjo būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2018 birželio 20 d. Vilniaus PN teigimu, pertvarų dušinėse įrengimas teisės aktuose nebuvo numatytas. Be to, Vilniaus PN I-ajame gyvenamajame korpuse, kuriame gyveno pareiškėjas, buvo įrengtos dušinės teisės aktų reikalavimus atitiko. Vilniaus PN tvirtinimu, nenustačius ypač prastų kalinimo sąlygų, dušo įrengimo vertinimas privatumo aspektu savaime nėra pagrindas pripažinti netinkamas kalinimo sąlygas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas grįstas vien tik abstrakčiais teiginiais, todėl pagrindo konstatuoti teisės aktų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų nesudarė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjo V. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. birželio 20 d., o atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. birželio 20 d. prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN teismui pateikė 2018 m. birželio 20 d. (spaudas ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. birželio 20 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nepateikė argumentų, kodėl jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, jog jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis, nes ji nėra nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), kuria privalu vadovautis. Tačiau šis pareiškėjo argumentas, teismo vertinimu, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nenurodė jokių termino praleidimo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo priežasčių, kurios būtų laikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tvirtino, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų tapo konfliktišku, grubiu, užsidariusiu, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, buvo priverstas kentėti, todėl teismas sprendė, kad jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos.

Teismas įvertino, kad byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio (pagal pareigas) taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgdamas į tai, ką nustatė, pareiškėjo skundui taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pritaikęs ieškinio senatį, teismas byloje vertino laikotarpį nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 20 d., kai pareiškėjas buvo kalinamas Vilniaus PN.

8. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dušų patalpose nebuvo įrengtų pertvarų, todėl tuo buvo pažeidžiamas jo privatumas. Teismas pažymėjo, jog nacionaliniai teisės aktai dušo patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų nereglamentuoja ir pataisos įstaigoms prievolės įrengti dušuose nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau, teismo vertinimu, sienelių dušo patalpose neįrengimas sudarė pagrindą pripažinti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo buvimo. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN fotonuotraukų buvo matyti, jog įstaigos dušų patalpose pertvaros buvo įrengtos ne visose dušų patalpose.

9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, orumo pažeminimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į privatumą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ar būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys.

10. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir trukmę jo kalinimo laikotarpiu, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nebuvo pateikta duomenų ir tokių nebuvo nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo skundo arba, tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

12. Vilniaus PN nurodo, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose, visos Vilniaus PN patalpos buvo įrengtos vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. Ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas ir skirtas finansavimas dušo pertvaroms įrengti. Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad I gyvenamajame korpuse yra įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, dalis prausimosi vietų šiose patalpose viena nuo kitos yra atskirtos pertvaromis, o nuteistieji turi teisę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. Todėl pareiškėjo reikalavimas, grįstas vien tik abstrakčiais teiginiais, nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų netinkamą vykdymą ar pažeidimus.

13. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad teismų praktika dėl privatumo naudojantis dušu nėra suvienodinta, daugelyje bylų konstatuojama, jog pertvarų dušuose neįrengimas savaime nesuponuoja privatumo neužtikrinimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų ypač prastų kalinimo Vilniaus PN sąlygų. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas abstrakčiai pasisakė dėl pareiškėjui duše nesuteikto privatumo, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nė karto nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl tariamai netinkamų sąlygų. Be to, Vilniaus PN nuomone, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, jog pareiškėjui nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis ir tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dušų įrengimo į Vilniaus PN administraciją nesikreipė) teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jam neužtikrintomis kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Vilniaus PN ne visi dušai atskirti sienelėmis, ir pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina, priteisiant iš atsakovo 200 Eur kompensaciją.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie dušų įrengimą, nurodo, kad dalis prausimosi vietų dušo patalpose atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, dalis – ne, t. y. nuteistieji gali pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis, įrengtos dušo patalpos visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, kad net ir esant pirmosios instancijos teismo nustatytam pažeidimui, šiuo atveju pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateiktomis nuotraukomis apie dušų įrengimą, nustatė, jog nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais dėl to, kad ne visi dušai atskirti sienelėmis, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, jis patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, orumo pažeminimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

19. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimą ir sukeltas pareiškėjui neigiamas pasekmes, dėl kurių priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tik dalis dušų nebuvo atskirta pertvaromis, pareiškėjas nesiskundė atsakovo atstovui, jog nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, kuris yra atskirtas pertvaromis (ar kad jis negalėjo naudotis tokiu dušu), byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai ignoravęs pareiškėjo žmogiškąjį orumą, t. y. kad buvus pareiškėjo prašymui, atsisakė imtis priemonių dėl privatumo jam naudojantis dušu užtikrinimo.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismų praktikoje nustačius, jog Vilniaus PN ne visi dušai atskirti pertvaromis, t. y. jog buvo galimybė pasinaudoti dušu su pertvaromis, nenustatoma, kad buvo pažeistas nuteistųjų privatumas naudojantis dušu ir jie patyrė neturtinę žalą, kuri jiems turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-774-525/2020 ir kt.).

22. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo privatumo užtikrinimu jam naudojantis dušu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kitą jo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė