2026-02-25 Nr. AB-4248-3-64-3-03284-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-175-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03284-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės;

panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi;

įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www.infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas; arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“; arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“; pripažinti atsakovą / darbdavį, apgaviką, esminiai pažeidusį Lietuvos Respublikos Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str.) ir persekiojimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148-1 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; „pripažinti / suvokti – Pagrobta / grobiama (antri metai) mano gyvenimo nūdiena ir, ateitis. Esant čia, grupę žmonių, kuri NE TIK NEGIRDI jai teikiamų įrodymų/faktų, argumentų, bet ir jų čia, tyčia NESUPRANTA, juos neigia/IGNORUOJA. <...>.“

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ ir Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. spalio 31 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytus terminus anksčiau nurodytiems administraciniams aktams ginčyti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, nes, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis, pareiškėjas nuo 2024 m. rudens nuolat teikia analogiškus skundus, jis apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. spalio mėnesio; teismai atsisakė priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti (žr. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025; kt.); pareiškėjas nepagrindė objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį dėl kitų reikalavimų, nustatė, kad šie pareiškėjo reikalavimai yra nenagrinėti administracinių teismų, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“ – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjo vertinimu, teismas atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą) eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška nutartimi. Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą. Pareiškėjas teigia, kad jis nepraleido pareiškimo (skundo) padavimo termino, o ši situacija susiklostė dėl teismo / teisėjo antiįstatymiškų veiksmų, buvo dirbtinai sukurta force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) situacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. A1-1221 ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P1-970 (toliau kartu – ir Administracijos įsakymai), praleido skundo padavimo terminą, o pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo nėra pagrįstas objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą, be to, kiti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai nenagrinėtini administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie Administracijos įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025 konstatavo, jog Administracijos įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie minėtus įsakymus dar 2024 m. lapkričio 6 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti Administracijos įsakymus, padavė teismui pareiškimą (skundą) 2025 m. spalio 31 d. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.

Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti Administracijos įsakymus, praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių kliūtis jam kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą pareiškimui (skundui) paduoti.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kitos pareiškėjo pareiškimo (skundo) dalies, akcentuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo likusi pareiškimo (skundo) dalis nenagrinėta ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė