2021-10-06 Nr. AB-20547-3-61-3-03336-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3651-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03336-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymą “Dėl nušalinimo nuo pareigų” Nr. P-212 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) direktoriaus pavaduotojo pareigas, 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.

2. 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame patikslino skundo reikalavimus, prašydamas pripažinti nušalinimą nepagrįstu bei neteisėtu ir įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. jam buvo įteiktas Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr.V-282 ir 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.V-284 sudarytų komisijų suformuotas pranešimas Nr. LV-4620 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, vėliau dokumentų valdymo sistemos priemonėmis pareiškėjas buvo supažindintas su Įsakymu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nėra konkrečių duomenų, veiksmų vertinimo ar įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo veiklos pažeidimais ir trūkumais, t. y. galimo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo, sukčiavimo atvejų rengiant ir registruojant dokumentus, poveikio tyrimo eigai ir pan., konstatuojamoje dalyje paminėtos dvi aplinkybės – 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykęs nuteistojo J. S. pabėgimas iš LAVL ir įstaigoje atlikti tyrimo veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr.(duomenys neskelbtini), pradėtame pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, bei nurodytos galimai pažeistos LAVL direktoriaus pavaduotojo pareiginės funkcijos. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytų komisijų pirmininkui pareiškėjas pateikė savo paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, situacijos analizės ir įžvalgų.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui sudaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu bei jo nubaudimu, negalima aiškinti kaip nustatančių galimybę vadovaujantis prielaidomis ar abejonėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia atsakomybę, atitinkamos įstatymo normos turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr.V-284 sudarytos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų) galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti (toliau – ir Komisija) pirmininko 2020 m. rugsėjo 11 d. teikimą Nr.LV‑4630 (toliau – ir Teikimas). Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, tačiau pareiškėjas niekada netrukdė atlikti tarnybinius tyrimus, paveikti jų eigą ar rezultatus, nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjas tai ketina trukdyti ateityje.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iki 2020 m. spalio 12 d. jokie papildomi veiksmai, paklausimai iš atsakovo pusės pareiškėjui nebuvo teikti, todėl pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų yra nepagrįstas ir neteisingas, nebuvo būtinas, racionalus bei pateisinamas. Pareiškėjas pabrėžė, kad faktai ar įrodymai, kad aktyviais veiksmais (poveikis kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu, slėpimas ar naikinimas tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčių dokumentų, davimas kitokio pobūdžio neteisėtų nurodymų pavaldiems pareigūnams ir pan.) trukdė atlikti patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, kuriais remiasi atsakovas, jam nėra žinomi, neatliko, neatlieka ir neturėjo jokių intencijų atlikti veiksmus, kurie galėtų daryti prielaidą, kad trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Priemonė, vertinant turinį, buvo neadekvati nuo pat pradžių, o atsižvelgiant į tai, kad jau praėjo mėnuo, nėra tikslingas ir pateisinamas jos tolesnis taikymas.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog niekada netrukdė ar netrukdys atlikti tarnybinius tyrimus. Departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius, išsamiai ištyręs ir išanalizavęs visus su galima neteisėta veika susijusius dokumentus ir surašęs 2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1-(KŽ)- 32(RN) (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), nustatė, kad pareiškėjas galimai gali siekti paveikti tarnybinio tyrimo rezultatus ir eigą.

10. Departamentas pažymėjo, kad vykstantis tyrimas dar nėra baigtas, ir, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimo Nr. LV-4620 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, pareiškėjui buvo aiškiai įvardyti veiksmai, kuriais jis galimai pažeidė galiojančius teisės aktus bei savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tad pareiškėjo teiginiai dėl nekonkrečių duomenų bei įtarimų turi būti atmestini.

11. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad jam buvo leista susipažinti ne su visais dokumentais, kurie yra susiję su nušalinimu nuo pareigų, pažymėjo, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjas buvo kreipęsis į Departamentą ir Departamentas yra pateikęs išsamų bei teisės aktais argumentuotą 2020 m. spalio 8 d. atsakymą Nr. 2S-67, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nebus supažindintas su Tarnybiniu pranešimu vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 91 dalimi.

12. Atsakovas LAVL atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

13. LAVL akcentavo, kad LAVL nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. Departamentas atliko tarnybinį patikrinimą dėl LAVL pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo. Tyrimas buvo atliekamas dėl LAVL direktoriaus, pareiškėjo Saugumo valdymo skyriaus viršininko tarnybinių nusižengimų, dėl ko Kalėjimo departamento 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymais aukščiau nurodyti pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų.

14. LAVL pažymėjo, kad pareiškėjas dirba LAVL direktoriaus pavaduotojo pareigose, ir teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus, LAVL, kaip pareiškėjo darbdaviui, kiltų teisinių (susijusių su turtiniais pareiškėjo reikalavimais) pasekmių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įsakymą parengė ir pasirašė Departamentas, LAVL nagrinėjamu atveju gali dalyvauti bylos procese tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

15. LAVL teigė, kad nagrinėjamu atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne LAVL veiksmai ar neveikimas, tačiau Įsakymas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo nušalintas.

16. LAVL teigė, kad, teismui nustačius, jog pareiškėjas nuo tarnybinių pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, tik tuomet būtų galima spręsti susidariusios žalos priteisimo klausimą ir iš to kylančius kitus reikalavimus.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo T. B. skundą tenkino: 1) pripažino pareiškėjo T. B. nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu bei neteisėtu; 2) įskaitė nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. į darbo stažą; 3) priteisė 6 831,72 Eur vidutinį darbo užmokestį ir 860,4 Eur delspinigių. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui T. B. iš atsakovo Departamento 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo, be to, pareiškėjas iškėlė išvestinius reikalavimus, prašydamas įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

19.1. 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamento Imuniteto skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. LV‑4617 „Dėl tarybinio patikrinimo procedūros ir nušalinimo nuo pareigų inicijavimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje iki situacijos išsiaiškinimo“ pasiūlė inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Saugumo valdymo skyriaus viršininko galimai neteisėtų veiksmų, priimant sprendimus darbo organizavimo, koordinavimo bei kontrolės užtikrinimo klausimais šioje įstaigoje, sudarant tyrimo komisiją bei vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatais, nušalinti nuo pareigų ankščiau paminėtus pareigūnus, kadangi užimdami vadovaujančias pareigas įstaigoje, tarnybinio patikrinimo metu savo aktyviais veiksmais gali trukdyti atlikti šį patikrinimą arba siekti paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 16.30 val., LAVL buvo atlikti procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK nuostatas (228 str. 1 d., 229 str., 260 str. 1 d.), kurių metu atlikus LAVL dokumentų ir sandėlyje laikomų paimtų iš kalinamų asmenų draudžiamų daiktų patikrinimą, įžvelgtini galimai šiurkštūs LAVL vadovų bei Saugumo valdymo skyriaus viršininko vadovavimo pažeidimai ir trūkumai, t. y. galimi piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo atvejai rengiant ir registruojant dokumentus.

19.2. Departamento direktorius 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-284 sudarė komisiją Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimiems tarnybiniams nusižengimams (darbo drausmės pažeidimams) ištirti.

19.3. Departamentas bei 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-282 sudaryta komisija, bei Komisija 2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. LV-4620 informavo pareiškėją, kad jis, galimai netinkamai organizuodamas administruojamų padalinių veiklą, neužtikrino šių padalinių uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamai organizavo ir neužtikrino LAVL apsaugos ir joje laikomų asmenų priežiūros, neužtikrino tinkamo teisės aktų įgyvendinimo, netinkamai vykdė teisės aktuose įteisintų priemonių pagalba kontroliuojamų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei išaiškinimą įstaigoje, neišanalizavo LAVL kriminogeninės būklės, kad, prireikus pagal savo kompetenciją priimtų sprendimus kriminogeninei būklei gerinti ir stabilizuoti, numatant papildomas priemones LAVL apsaugai ir priežiūrai užtikrinti, neužtikrino operatyvaus reagavimo į kriminogeninės būklės pokyčius ir ypatinguosius įvykius, nenumatė papildomų priemonių LAVL apsaugai ir joje laikomų asmenų priežiūrai, netinkamai vykdė LAVL strateginių tikslų įgyvendinimą, tai lėmė netinkamą darbuotojų vidaus kontrolę, darbo organizavimo ir veiklos spragas, negebėjimą užtikrinti tinkamą įkalinimo įstaigos funkcionavimą. Todėl, atlikdamas LAVL direktoriaus pavaduotojo pareigybei nustatytas funkcijas, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies nuostatas, galimai netinkamai vykdė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimą, LAVL direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.4, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktų reikalavimus.

19.4. Teikimu Komisijos pirmininkas pasiūlė LAVL direktorių R. Š., direktoriaus pavaduotoją T. B. (pareiškėją) ir Saugumo valdymo skyriaus viršininką V. J. tarnybinio patikrinimo metu nušalinti nuo pareigų. Teikime buvo nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje surašytas Tarnybinis pranešimas, kuriame pateikti duomenys, patvirtinantys siekimo paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus.

19.5. Įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į Teikimą.

19.6. Komisija 2020 m. lapkričio 9 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo“ Nr. TT‑19 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, eidamas LAVL direktoriaus pavaduotojo pareigas elgėsi nerūpestingai (aplaidžiai) ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą: 1) tinkamai neužtikrino ir nekontroliavo jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklos, todėl 2020 m. sausio 30 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatyta 18 priemonė „Įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius paskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių – techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius)“ iki 2020 m. birželio 30 d. nebuvo įgyvendinta ir neperkelta antrajam 2020 metų pusmečiui. Nepaisant neįvykdytos priemonės, jis kartu su LAVL direktoriumi priėmė sprendimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020 m. gegužės 21 d., tuo sudarydamas sąlygas 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam (J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. prireikė apytiksliai 1 minutės ir 10 sekundžių įveikti kaip kliūtis LAVL apsaugines tvoras ir pabėgti iš įstaigos); 2) nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors pats susipažino ir patvirtino 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolą Nr. 8-APS-1528 (iš protokolo: <...>„Pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų skardos reikalaujančios stipresnių tvirtinimų, nes matomi bandymai jas atlupti.“ <...>), kurias įgyvendinus nebūtų galimas 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykęs pabėgimas. Išvadoje nurodyta, kad šiais aplaidžiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktų reikalavimus, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

19.7. 2020 m. lapkričio 11 d. LAVL direktoriaus įsakymu Nr. P-324 buvo nuspręsta atšaukti nušalinimą nuo pareigų ir pareiškėją grąžinti į LAVL direktoriaus pavaduotojo pareigas bei nurodyta, kad laikotarpis, kai T. B. buvo nušalintas nuo pareigų į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas.

19.8. 2020 m. gruodžio 2 d. LAVL direktoriaus įsakymu Nr. P-338 pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

20. Teismas, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, nurodė, kad nušalinimo nuo pareigų pagal Statuto 45 straipsnį paskirtis – neleisti pareigūnui eiti pareigų, jeigu nenušalintas jis gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą, arba, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais pareigūno statusui – galimas nusikalstamos veikos padarymas, pareigūno vardo pažeminimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad minėtam nušalinimui turi būti nustatytas faktų visetas, jog pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą arba aktyviais veiksmais siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus.

21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas kuriam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. Įvertinęs Teikimo turinį, teismas nenustatė faktinių duomenų, kurie pagrįstų, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą arba aktyviais veiksmais siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus. Teismas pabrėžė, kad Išvadoje taip pat nenagrinėti pareiškėjo padaryti galimai neteisėti veiksmai trukdant atlikti patikrinimą arba siekiant paveikti tarnybinio patikrinimo eigą, šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Teismas konstatavo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų nenustatyti pareiškėjo aktyvūs veiksmai, trukdantys atlikti patikrinimą, bei aktyvūs veiksmai, kuriais pareiškėjas būtų siekęs paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus.

22. Teismas nurodė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo tiriamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas buvo nušalintas, konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų nušalinimo teisėtumą nepateikta ir teisminio nagrinėjimo metu, nors teismas prašė Departamento spręsti klausimą dėl Tarnybinio pranešimo išslaptinimo.

23. Teismas nurodė, kad, nenustačius faktų ar įrodymų, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais (poveikis kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu, slėpimas ar naikinimas tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčių dokumentų, davimas kitokio pobūdžio neteisėtų nurodymų pavaldiems pareigūnams ir pan.) trukdė atlikti tarnybinį patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų, todėl Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

24. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statuto 3 straipsnį sprendimą dėl nušalinimo nuo pareigų priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu, o nagrinėjamu atveju Departamento direktorius nėra pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo, todėl jis negali būti laikomas įgaliotu spręsti ir nušalinimo klausimą.

25. Įvertinęs tai, kad Vidaus tarnybos statute nenustatytos teisinės pasekmės, kada sprendimas dėl nušalinimo pripažįstamas neteisėtu, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi. Teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos ir, vadovaudamasis į bylą pateikta LAVL pažyma apie pareiškėjo vidutinį vienos darbo dienos užmokestį, priteisė pareiškėjui 6 831,72 Eur vidutinio darbo užmokesčio. Remdamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 patvirtinto 0,07 procento delspinigių dydžiu (kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai sumokamos su darbo santykiais susijusios išmokos), taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalimi, priteisė pareiškėjui 860,4 Eur delspinigių už 6 mėnesių laikotarpį.

26. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė 1 440 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo Departamento, kadangi jo neteisėto akto priėmimas nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu priteisė pareiškėjui 540 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 28. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29. Departamentas, apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog nebuvo pateiktas išslaptintas Tarnybinis pranešimas, lėmęs pareiškėjo nušalinimo būtinumą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes šis tarnybinis pranešimas buvo pateiktas susipažinti teismui.

30. Departamentas akcentuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas susipažinti Tarnybinis pranešimas, kuriame pateikti duomenys, patvirtinantys siekimą paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio Tarnybinio pranešimo įrodomosios reikšmės ir priimtame sprendime dėl jo niekaip nepasisakė.

31. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad, nors atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatai pareiškėjui buvo neigiami, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingą ir nepagrįstą išvadą ir konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

32. Atsakovas LAVL atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą nurodo, kad ne LAVL atliko tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, atliekant jam nustatytas funkcijas (įvertinimo), todėl dėl nušalinimo faktinių aplinkybių ir argumentų, kuriais Departamentas grindžia savo apeliacinį skundą, LAVL nepasisakys. LAVL prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

33. Pareiškėjas T. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Statuto nuostatomis (45 str. 2 d. 1 p., 45 str. 3 d.), nurodo, kad nušalinimo nuo pareigų pagal Statuto 45 straipsnį paskirtis – neleisti pareigūnui eiti pareigų, jeigu nenušalintas jis gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą, arba, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais pareigūno statusui – galimas nusikalstamos veikos padarymas, pareigūno vardo pažeminimas.

35. Pareiškėjas pabrėžia, kad nušalinimui turi būti nustatytas faktų visetas, jog pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą arba aktyviais veiksmais siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus.

36. Pareiškėja akcentuoja, kad teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie kaip pakankami objektyviam stebėtojui sudarytų nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu bei jo nubaudimu, negalima aiškinti kaip nustatančių galimybę vadovautis prielaidomis ar abejonėmis.

37. Pareiškėjas paaiškina, kad nenustačius faktų ar įrodymų, jog jis aktyviais veiksmais (poveikis kitiems pataisos pareigūnams, susijusiems su galimų tarnybinių nusižengimų padarymu, slėpimas ar naikinimas tarnybiniam patikrinimui reikšmės turinčių dokumentų, davimas kitokio pobūdžio neteisėtų nurodymų pavaldiems pareigūnams ir pan.) trukdė atlikti tarnybinį patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų, todėl Įsakymas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Statuto 3 straipsnio nuostatas, sprendimą dėl nušalinimo nuo pareigų priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 17 punktą LAVL direktorius turi pavaduotoją (pavaduotojus). Pavaduotojas (pavaduotojai) tiesiogiai pavaldus (pavaldūs) ir atskaitingas (atskaitingi) įstaigos direktoriui.

39. Pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2560-428/2021 konstatuota, jog nagrinėtoje administracinėje byloje tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atskleista tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareiškėjo neteisėtas elgesys, kaltė (subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), o tai akivaizdžiai įrodo, jog atliktuose tyrimo, vertinimo veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl nėra pagrindo kilti tarnybinei atsakomybei. Nurodytame Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime teisingai įvertinta, o LAVL ir Departamento nepaneigta bei neįrodyta priešingai nei tarnybinio tyrimo atlikimo stadijoje, nei administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kad vertinama tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusišku, neobjektyviu ir nepagrįstu visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, o visos abejonės dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertintinos pareiškėjo naudai. Šios išvados pagrindu priimtas Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtino, kad nebuvo faktinio pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neveikė ar veikė priešingai, nei to reikalauja teisės aktai. Išvadoje nepakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

40. Pasisakydamas dėl Tarnybinio pranešimo vertinimo nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai bei objektyviai įvertino aplinkybes, sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, priėmė atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl išvestinių reikalavimų – pareiškėjo prašymo įskaityti nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. į darbo stažą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį su delspinigiais už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki grąžinimo į pareigas dienos.

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų nenustatyti pareiškėjo aktyvūs veiksmai, trukdantys atlikti patikrinimą bei aktyvūs veiksmai, kuriais pareiškėjas būtų siekęs paveikti tarnybinio patikrinimo eigą arba rezultatus, taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimą dėl nušalinimo nuo pareigų priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu, o nagrinėjamu atveju Departamento direktorius nėra pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo, todėl jis negali būti laikomas įgaliotu spręsti ir nušalinimo klausimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino: 1) pripažino pareiškėjo T. B. nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu bei neteisėtu; 2) įskaitė nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. į darbo stažą; 3) priteisė 6 831,72 Eur vidutinį darbo užmokestį ir 860,4 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui T. B. iš atsakovo Departamento 1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu priteisė pareiškėjui dar 540 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43. Atsakovas Departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo rezultatai pareiškėjui buvo neigiami.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjo nušalinimo laikotarpio įskaitymo į darbo stažą, pareiškėjui priteisto darbo užmokesčio ir delspinigių dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo ir teisėtumo.

45. Pastebėtina, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, Tvarkos aprašo 17 punktu, atsižvelgiant į Teikimą.

46. Pagal Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikui. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno nedarbingumo ar atostogų laikas.

47. Statuto 45 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

48. Statuto 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

49. Pagal Statuto 45 straipsnio 5 dalį nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.

50. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą pareigūnas nušalinamas nuo pareigų Statuto 45 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Su įsakymu nušalinti pareigūną nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima nurodyto įsakymo prieraše, kurį pasirašo statutinės įstaigos personalo administravimo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigūnas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o jei statutinės įstaigos personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai – 2 statutinės įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta tvarka.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi Teikimo turinį, sprendžia, kad Teikime yra išdėstytos faktinės aplinkybės dėl kurių pareiškėjui pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat Teikime vadovaujamasi Tarnybiniu pranešimu.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo Departamentą iki 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikti į bylą Tarnybinį pranešimą. 2021 m. rugsėjo 29 d. gautas Tarnybinis pranešimas. 2021 m. rugsėjo 24 d. jis buvo išslaptintas, todėl teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl jo įrodomosios reikšmės nagrinėjamame ginče.

53. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

54. Kaip matyti iš Tarnybinio pranešimo turinio, pareiškėjo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pasakė (nedetalizuota kam), jog tai L. L. pranešė Departamento pareigūnams (nedetalizuota ką). Teisėjų kolegija pastebi, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Ligoninės vadovybė kaltina L. L. dėl atliktų procesinių veiksmų ir kratų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo aspektu informacija taip pat nėra konkretizuojama, nėra įvardijami konkretūs asmenys. Pažymėtina, jog atsakovas Departamentas jokių kitų įrodymų, nei anksčiau aptartas Tarnybinis pranešimas, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais trukdė atlikti tarnybinį patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, kaip tai nustatyta Statuto 45 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte, nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, tikėtina, nurodė, jog procesiniai veiksmai ir kratos ikiteisminiame tyrime Nr.(duomenys neskelbtini) prasidėjo dėl L. L. veiksmų, nepagrindžiant šios aplinkybės kitais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo siekį paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus arba jo aktyvius veiksmus, kuriais trukdoma atlikti tarnybinį patikrinimą, vertinama kaip nepakankamas faktinis pagrindas taikyti nušalinimą nuo pareigų. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, nurodytus Statuto 45 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte.

55. Atsakydama į atsakovo argumentą, kad pareiškėjui tarnybinio patikrinimo rezultatas buvo neigiamas, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų matyti, kad nušalinimas yra siejamas su tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymų, t. y. nušalinimas laikomas pagrįstu, kai nustatoma, jog tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šios normos turinys nesuponuoja atsakovo nurodomo aiškinimo, kad nušalinimo pagrįstumas pagal Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi būti vertinamas retrospektyviai, t. y. atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo rezultatus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui sudarytų nuomonę, jog asmuo gali paveikti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti pareiškėjo nušalinimo pagrįstumą ir teisėtumą tarnybinio patikrinimo rezultatų kontekste.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti atsakovo Departamento argumentai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, o atsakovo Departamento apeliacinio skundo motyvai nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

57. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 520 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 p.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, pareiškėjo prašoma priteisti suma (520 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos (1 972,62 Eur), todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui T. B. iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 520 Eur (Penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė