4e326f35-10b6-4fb7-9c06-cd14c2c6eb7f · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2255-667/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14319-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam R. L., nukentėjusiesiems E. M. ir G.

M., jų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaunas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimÄ , teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : R. L. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. vieÅ¡oje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), paleido be pavadėlio ir apynasrio Å¡unį, kuriam įkandus E. M. į kairės rankos alkÅ«nę ir lojant ant E. M. bei G. M., iÅ¡plÅ«do nukentėjusiuosius necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu įžūliu elgesiu pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , be to, jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. vieÅ¡oje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl jo paleisto Å¡uns, vienÄ kartÄ smogė G.

M. į veidÄ , padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, pereinančias į skruostÄ , deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimus, žandinio ančio priekinės sienos lūžimÄ , žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimÄ . DeÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis vedžiojo belgų aviganio veislės Å¡unį prie Nemuno, vaikščiojo po brÅ«zgynus, kur niekas niekada nevaikščioja, kad galėtų Å¡unį paleisti palakstyti. Keturis metus ten vedžiojo Å¡unį ir niekada nebÅ«davo žmonių. TÄ dienÄ netikėtai pasirodė žmonės. Å uo užpuolė juos, kol jis pribėgo prie Å¡uns, jie mosikavo rankomis. Jis pasakė, kad nemosikuotų, nes Å¡uo dar labiau puls. Jis sulaikė Å¡unį, o jie toliau mosikavo rankomis, buvo įpykę, pradėjo sakyti, kad jis debilas, kad jo Å¡uo debiliÅ¡kas, todėl ir trenkė jaunesniajam vyriÅ¡kiui.

Jie pasakė, kad nori praeiti, jis pasakė, tai eikit, taip ir iÅ¡siskyrė. Gailisi dėl savo elgesio. Buvo blaivas. Å uo buvo su pavadžiu, be antsnukio. Å uo jo klauso. Supranta, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kad neturėjo taip elgtis. Pripažįsta padarytus sužalojimus nukentėjusiajam G. M.. Trenkė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ . Nesutinka su nukentėjusiųjų civiliniais ieÅ¡kiniais, nes praÅ¡oma priteisti suma jam yra per didelė. Sutiktų atlyginti mažesnę sumÄ .

Nukentėjusiųjų iki Å¡iol neatsiprašė, nes nebuvo galimybės. Per tyrėjÄ bandė nukentėjusiuosius susirasti, draugiÅ¡kai susitarti, bet tyrėjas pasakė, kad nukentėjusieji nenori. AtsipraÅ¡o nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu. Su Sodros ir Ligonių kasų civiliniais ieÅ¡kiniais sutinka. Dėl savo elgesio iÅ¡vadas padarė, Å¡eima žino apie įvykį ir poelgį vertina neigiamai. Trenkė nukentėjusiajam, nes įvyko apsižodžiavimas. Jis laikė Å¡unį, nukentėjusieji pradėjo rėkti, rankomis mosikuoti, todėl ir trenkė kumščiu vienÄ kartÄ .

Jiems dar pasakė, kad nenori problemų, leido jiems praeiti. Nežinojo, kad taip stipriai sužalos, atrodė, kad nestipriai trenkė kumščiu. Pripažįsta, kad nukentėjusysis G. M. patyrė žalÄ . Žalos dar neatlygino, nes laukė teismo sprendimo. Kaltinamajam visiÅ¡kai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta Å¡iais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais: 2020 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. vieÅ¡oje, neaptvertoje ir visiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, ties artimiausiu registruotu adresu (duomenys neskelbtini) vaikščiojo palei Nemuno upę kartu su savo tėvu E. M.. VaikÅ¡tant palei upę, pastebėjo, kad maždaug už 50 metrų nuo jų, prie laužavietės, sėdi žmogus.

Su tėvu nusprendė apeiti asmenį aplink, kad netrukdytų. Tik pakolis į įkalnę, prie jų staigiai pribėgo belgų aviganio veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuns savininkas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šuo būtų saugiai vedžiojamas palei upę ir šis šuo juos užpuolė. Šuo staiga puolė ant tėvo E. M. ir jam įkando į dešinės rankos alkūnę. Tėvas pakėlęs abi rankas pradėjo suktis, kad šuo nebekandžiotų rankų, pats jis tuo metu buvo maždaug 2 metrų atstumu nuo tėvo.

Jie stengėsi stovėti vietoje ir nejudėti, kad Å¡uo netaptų agresyvesnis. Å uniui ant jų lojant, prie jų pribėgo nepažįstamas Å¡uns savininkas, iÅ¡kart pradėjo abu su tėvu įžeidinėti, garsiai Å¡aukė tokiais žodžiais: „Kur jÅ«s dÅ«chai vaikÅ¡tot? Å uo gina savo teritorijÄ , kÄ jÅ«s nesuprantat, kad kai Å¡uo puola, rankas reikia nuleisti žemyn? Å itas Å¡uo mano, jÅ«s dÅ«chai valinkit iÅ¡ čia nachui!“. Asmens įžeidinėjimai jų atžvilgiu truko apie penkias minutes, prašė juos praleisti pro takÄ , kad galėtų laisvai iÅ¡eiti, bet jis ir toliau grasino juos sumuÅ¡ti.

Jis Å¡iam asmeniui pasakė, kad jų neįžeidinėtų ir leistų laisvai praeiti, tėvas dar jam pasakė, kad mato, jog jis yra stipresnis ir tvirtesnis, kad nenori jokių konfliktų, tačiau asmuo po Å¡ių žodžių pasidarė dar agresyvesnis ir tyčia norėjo pademonstruoti savo galiÄ , kad neva gali juos žeminti ir užgaulioti. Jis tyčia nepraleido pro takÄ iÅ¡eiti ir ginčijosi, tuomet nebesivaldė ir puolė ant jo, bei ne mažiau vienÄ kartÄ , rankos kumščiu, tyčia smÅ«giavo jam į veido sritį, dėl ko deÅ¡iniame paakyje ir deÅ¡iniame skruoste atsirado fiziniai sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva, minkÅ¡tųjų audinių patinimas, nuo Å¡io smÅ«gio ranka iki Å¡iol jaučia stiprų fizinį skausmÄ deÅ¡iniame skruoste ir virÅ¡utiniame žandikaulyje.

Yra pasipiktinęs nepažįstamo asmens elgesiu vieÅ¡oje vietoje, turi jam pretenzijų, praÅ¡o policijoje pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir kaltam asmeniui taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Kai asmuo jį sumušė ir sukėlė sveikatos sutrikdymÄ , jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis iki dabar nenustoja bėgti, žada kreiptis į gydymo įstaigÄ , kad apžiÅ«rėtų. Å is asmuo vieÅ¡oje vietoje elgėsi įžūliai, grasino, piktybiÅ¡kai tyčiojosi iÅ¡ jų su tėvu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Vykstant konfliktui, palei upę sėdėjo viena moteris, kuri girdėjo konfliktÄ . Pasipiktinęs asmens elgesiu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir jie sulaikė jį sužalojusį asmenį, bei pristatė į policijos įstaigÄ (1 t., b. l. 4–6). Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 14.50 val. kartu su sÅ«numi G. M. vaikščiojo palei NemunÄ . Artimiausias adresas nuo Å¡ios vietos, bÅ«tų (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teritorija yra laisvai prieinama, vieÅ¡a. VaikÅ¡tant, pastebėjo prie upės prie laužavietės sėdintį žmogų.

Jis buvo apie 50 m atstumu nuo jų. Nutarė link jo nesiartinti, todėl pakilo į įkalnę ir prie jų pribėgo belgų aviganio veislės Å¡uo, jis buvo palaidas, be antsnukio. Å uo staiga puolė jį ir įkando į kairės rankos alkÅ«nę. Jis iÅ¡kėlė abi rankas ir sukiojosi, kad Å¡uo nekandžiotų rankų. SÅ«nus stovėjo netoliese, kokių 2 metrų atstumu ir nejudėjo. Å iek tiek jam už nugaros. Å uo visÄ laikÄ lojo ant jų. Tada pribėgo Å¡uns Å¡eimininkas. IÅ¡ kur jis atbėgo negali pasakyti, panaÅ¡u, kad ne nuo Nemuno pusės. Jis iÅ¡kart pradėjo Å¡aukti „kur jÅ«s dÅ«chai vaikÅ¡tot? Å uo gina savo teritorijÄ , kÄ nesuprantat, kad kai Å¡uo puola, reikia rankas nuleisti“.

Patvirtino, kad šuo yra jo. Šaukė „Dūchai, valinkit iš čia nachui“. Jis šaukė necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu ir įžeidinėjo apie 5 minutes. Jis vyriškio paprašė, kad jų neįžeidinėti, pasakė, kad nenori jokių konfliktų, kad jis yra tvirtesnis už juos. Prašė leisti praeiti, tačiau jis tik pasidarė dar agresyvesnis ir toliau juos žemino ir tada rankos kumščiu smogė jo sūnui G. Matė, kad toje rankoje, kuria smogė (tai buvo kairė ranka) jis laikė šuns pavadžio laikiklį.

DeÅ¡ine ranka jau laikė Å¡unį, kuris vis dar ruošėsi pulti. SÅ«nus nusiėmė veidÄ dengiančiÄ kaukę, iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Tada Å¡uns Å¡eimininkas pagrasino žodžiais „bus ir tau, duche“. Pasipiktinęs tokiais minėto asmens veiksmais, nes jis sutrukdė jo poilsį, sužalojo sÅ«nų, sukėlė iÅ¡gÄ stį. KonfliktÄ , mano, girdėjo moteris, kuri sėdėjo palei upę. SÅ«nus iÅ¡kvietė policijÄ . Nematė kaip policijos pareigÅ«nai sulaikė asmenį, apie kurį davė parodymus.

SÅ«nus vėliau patikino, kad matė, kaip policininkai sulaikė tÄ patį asmenį. Nors Å¡io įvykio metu pats kÅ«no sužalojimų nepatyrė, praÅ¡o ikiteisminiame tyrime jį taip pat pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi buvo iÅ¡plÅ«stas necenzÅ«riniais žodžiais ir pažemintas vieÅ¡oje vietoje, girdint paÅ¡aliniai moteriai, buvo sutrukdytas jo poilsis, sukeltas jam iÅ¡gÄ stis dėl jo ir sÅ«naus sveikatos. Pas teismo medikus jam nereikalingas siuntimas, kadangi nėra sužalotas. Dar nori pažymėti, kad buvo trukdomas ir aiÅ¡kinantis policijoje, taip pat buvo Å¡alia sÅ«naus klinikose (1 t., b. l. 87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G985/20250(02), kad G. M. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, pereinančios į skruostÄ , deÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

DeÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inio ančio Å¡oninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 55–56). BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip matyti iÅ¡ BK 284 straipsnio dispozicijos, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų:

a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandaliÅ¡kais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Kadangi Å¡io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis R. L. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. vieÅ¡oje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), paleido be pavadėlio ir apynasrio Å¡unį, kuriam įkandus E. M.

į kairės rankos alkÅ«nę ir lojant ant E. M. bei G. M., iÅ¡plÅ«do nukentėjusiuosius necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu įžūliu elgesiu pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamasis pripažino kaltę, paaiÅ¡kino, kad jam prie upės paleidus Å¡unį pabėgioti, Å¡is užpuolė du vyrus. Kadangi jie mosikavo rankomis, Å¡uo puolė juos. Žmonės iÅ¡barė jį, o jis supykęs iÅ¡koliojo juos necenzÅ«riniais žodžiais ir vienam vyriÅ¡kiui sudavė į veidÄ .

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kad prie upės jie buvo užpulti Å¡uns, o jo Å¡eimininkas juos apie 5 minutes koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, o paskui sudavė G. M. į veidÄ . Tokiu įžūliu tyčiniu elgesiu kaltinamasis pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis R. L. 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. vieÅ¡oje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl jo paleisto Å¡uns, vienÄ kartÄ smogė G. M. į veidÄ , padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, pereinančias į skruostÄ , deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimus, žandinio ančio priekinės sienos lūžimÄ , žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimÄ .

DeÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nustatytus padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kad kaltinamasis, prieÅ¡ tai vieÅ¡oje vietoje juos iÅ¡plÅ«dęs necenzÅ«riniais žodžiais, trenkė kumščiu G. M. į veidÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G985/20250(02) konstatuota, kad G.

M. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, pereinančios į skruostÄ , deÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. DeÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inio ančio Å¡oninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 55–56).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. L. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmę atlikęs, teistas užsienyje (1 t., b. l. 127–139), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140–142), VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (1 t., b. l. 146), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 119), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Nustatytina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmės trukmė. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu. Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas. Teismo manymu Å¡velnesnę bausmę skirti kaltinamajam netikslinga, nes jis ne pirmÄ kartÄ daro teisės pažeidimus, yra teistas Vokietijoje, Danijoje, Lietuvoje baustas už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , kas jį charakterizuoja neigiamai.

Jis iki Å¡iol neatlygino nė dalies žalos, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme. Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius iÅ¡dirbti 50 valandų nemokamų darbų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai). Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Nukentėjusysis G. M. pareiÅ¡kė 4500 eurų ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis pripažintas ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b. l. 63–72, 73).

Nurodė, kad jam su tėčiu E. M. vaikÅ¡tant prie upės, tėvas buvo užpultas Å¡uns, o jo Å¡eimininkas R. L. iÅ¡plÅ«do juos necenzÅ«riniais žodžiais, po ko jam trenkė į veidÄ , ko pasekoje buvo padaryti deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimas. DeÅ¡inio skruostikaulio lūžimas, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir Å¡oninės sienų lūžimas, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio Å¡oninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Pasikreipus į gydymÄ dėl karantino reikia darytis Covid 19 testÄ , kuris dėl patirtos traumos buvo itin skausmingas, o kol nebuvo žinomi testo rezultatai, buvo izoliuotas. Patyrė didelį skausmÄ , laukdamas operacijos ir po jos. Prastai miegojo, jau nežinomybę, pergyveno dėl patirtos traumos, artimieji negalėjo jo lankyti. Iki Å¡iol liko apribotas bendravimas, nes jaučia skausmÄ valgant, sunkiai užmiega, iÅ¡sigÄ sta iÅ¡girdęs Å¡uns lojimÄ . Dėl rando, kuris gali likti visam gyvenimui, patiria nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , dėl to jam turi bÅ«ti priteista didesnė neturtinė žala, kuriÄ vertina 4500 eurų suma.

IÅ¡ civilinio atsakovo nukentėjusiajam turi bÅ«ti priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ bei atlygintos jo atstovavimo iÅ¡laidos. Nukentėjusysis E. M. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, jis pripažintas ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b. l. 94–101, 102). Parodė, kad jam su sÅ«num vaikÅ¡tant prie upės, jį užpuolė Å¡uo. Jam pavyko iÅ¡traukti rankÄ iÅ¡ Å¡uns dantų, bet Å¡uo nenustojo pulti, garsiai ir agresyviai lojo, o ji stengėsi iÅ¡vengti Å¡uns kandimų.

Å uns Å¡eimininkas R. L. iÅ¡koliojo juos necenzÅ«riniais žodžiais, elgėsi agresyviai, grasino, neleido praeiti, po ko smogė kumščiu sÅ«nui į veidÄ , dėl ko jis buvo gydytas ligoninėje. Vėliau reikėjo padėti sÅ«nui, pirkti vaistus, vežioti po gydymo įstaigas, sutriko miegas, jautėsi pažemintas tokio žmogaus elgesio. RÅ«pesčiai dėl sÅ«naus fizinės ir emocinės sveikatos sutrikdė Å¡eimos gyvenimÄ , nejauku vaikščioti ir sutikti didesnius Å¡unis. Jis patyrė fizinį skausmÄ , didelį iÅ¡gÄ stį ir dvasinį sukrėtimÄ , jam sutriko miegas, nerimavo dėl sÅ«naus fizinės ir emocinės bÅ«klės. Å ie rÅ«pesčiai sutrikdė Å¡eimos gyvenimÄ , sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepatogumai, nes reikėjo prižiÅ«rėti sÅ«nų, padėti pirkti vaistus, vežioti po gydymo įstaigas.

Tokiu kaltinamojo elgesiu buvo pažemintas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, dėl atsiradusios Å¡unų baimės sumažėjo bendravimo galimybės. IÅ¡ civilinio atsakovo nukentėjusiajam turi bÅ«ti priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ bei atlygintos jo atstovavimo iÅ¡laidos. Pirmiau teismo iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiÅ¡kia, kad R. L. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma.

Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais.

Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam G.

M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl karantino Å¡alyje jis turėjo ilgiau laukti gydymo paslaugų, atlikti Covid 19 testÄ , kuris, esant traumuotai nosiai buvo itin skausmingas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti vieÅ¡ame gyvenime. Nukentėjusysis E. M.

įvykio metu buvo sukandžiotas Å¡uns. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamasis vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo, grasino. Po to netikėtai kaltinamasis smogė nukentėjusiojo E. M. sÅ«nui į veidÄ , po ko sÅ«nui sekė sudėtingas dėl karantino gydymosi procesas, rÅ«pesčiai dėl jo sveikatos. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam ne tik teko iÅ¡kęsti fizinį skausmÄ dėl Å¡uns įkandimo, bet ir patirti dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus bei dvasines kančias ne tik dėl įžūlaus kaltinamojo elgesio, koliojimosi, patirto pažeminimo.

Nukentėjusysis E. M. pergyveno ne tik dėl savęs, bet ir dėl sužaloto sÅ«naus, jo fizinės ir dvasinės sveikatos, kas sukėlė nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti vieÅ¡ame gyvenime. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiesiems padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, visumÄ , į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, taip pat į turtinę kaltinamo padėtį, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo G.

M. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 3000 eurų suma, kuri bÅ«tų adekvati, proporcinga jo patirtiems iÅ¡gyvenimams. Nukentėjusiajam E. M. priteistina 750 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ teismų praktiko matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å alys yra fiziniai asmenys, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko teismo nuosprendžio įvykdymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiÅ¡kė 282,37 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 28), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1192,24 eurų civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo G.

M. gydymÄ (1 t., b. l. 49). Civiliniai ieÅ¡kiniai laikytini pagrįstais, įrodytais, todėl tenkintini ir priteistini iÅ¡ kaltinamojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų nukentėjusiojo G.

M. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (762,30 Eur ir 121 Eur, iÅ¡ viso 883,30 Eur) ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme yra įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sÄ skaita faktÅ«ra, mokėjimo nurodymu, pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 71, 72, 2 t., b. l. 24). Nukentėjusiojo E. M. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (242 Eur ir 121 Eur, iÅ¡ viso 363 Eur) ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme yra įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sÄ skaita faktÅ«ra, mokėjimo nurodymu, pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 99, 101, 2 t., b. l. 25).

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Laimutis Jankauskas atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu, surašė civilinius ieÅ¡kinius, dalyvavo teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylÄ teisme. Nukentėjusysis G. M. už atstovavimÄ sumokėjo 883,30 Eur, nukentėjusysis E. M. sumokėjo 363 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumÄ (kaltinamasis R. L. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kaltu prisipažino, byloje du nukentėjusieji, byla dviejų tomų), gana trumpÄ teismo proceso trukmę (byla iÅ¡nagrinėta pirmojo teisiamojo posėdžio metu), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų G.

M. ir E. M. praÅ¡oma priteisti 883,30 Eur ir 363 Eur suma advokato pagalbai apmokėti yra proporcinga advokato darbo ir laiko sÄ naudoms atstovaujant nukentėjusiųjų interesus pirmos instancijos teisme. 883,30 Eur ir 363 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos nukentėjusiesiems iÅ¡ kaltinamojo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir: už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir skirti galutinę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laivės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę – 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant R.

L. bausmės vykdymo atidėjimo metu: - dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; - nuo 22 val. iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jeigu tai nesusiję su darbu; - dalyvauti elgesio pataisos programoje. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti. Nukentėjusiųjų G. M. ir E. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam G. M. 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam E. M. 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (750 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Civilinių ieÅ¡kovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 282,37 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 37 ct) turtinei žalai atlyginti ir Kauno teritorinei ligonių kasai 1192,24 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt du eurus 24 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų G. M. ir E. M. turėtas atstovavimo iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam G. M. 883,30 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 30 ct) atstovavimo iÅ¡laidų ir nukentėjusiajam E. M. 363 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) atstovavimo iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius