Legislator Case Law & Legislation
4e31dd2a-412d-40d9-a26c-0812f60843ec AI generated

4e31dd2a-412d-40d9-a26c-0812f60843ec · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4e31dd2a-412d-40d9-a26c-0812f60843ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria nepilnamečio sÅ«naus L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo; pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės ir priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ po 170 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

Legislator headnote

AI generated

4e31dd2a-412d-40d9-a26c-0812f60843ec · Klaipėdos apygardos teismas: gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu G. T. Savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog pasikeitė esminės aplinkybės – tapo žinoma, kad atsakovė smurtavo prieÅ¡ vaikÄ , jog ne jai, o ieÅ¡kovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai saugesnę aplinkÄ , kad vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti jam gyvenant su tėvu. 2.2. Nurodė, kad yra pagrindas pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-708-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02798-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 3.1.1.2.11; 3.1.1.2.14; 3.1.7.6; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui G.

T. ir jo atstovei advokatei Irmai GrikÅ¡elienei, atsakovei S. T. ir jos atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės S. T. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-498-733/2018 pagal ieÅ¡kovo G.

T. ieÅ¡kinį atsakovei S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas G. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria nepilnamečio sÅ«naus L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo;

2) pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės ir priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ po 170 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

3) pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-750/2016 nustatytÄ su nepilnamečiu sÅ«numi L. T. bendravimo tvarkÄ ir nustatyti jo praÅ¡omÄ atsakovės S. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ;

4) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, pasikeitė esminės aplinkybės. 2017 m. balandžio 24 d. sÅ«nus jam pasakė, kad jį mama prieÅ¡ dienÄ mušė su rykÅ¡te per užpakalį, jam skaudėjo. Dėl Å¡io fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Å ilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovę S. T. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį bei paskyrė jai baudÄ už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio mėn. savo gyvenamajame name, kambaryje sudavė vienÄ kartÄ rykÅ¡te mažamečiam sÅ«nui L.

T. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ; be to, ji 2017 m. balandžio 23 d. vakare savo gyvenamajame bute, kambaryje sudavė vienÄ kartÄ rykÅ¡te mažamečiam sÅ«nui L. T. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ; be to, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. liepos 31 d. savo gyvenamajame name, o nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. savo gyvenamajame bute, kambaryje sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių ranka ir ne mažiau kaip du smÅ«gius rykÅ¡te mažamečiam sÅ«nui L.

T. į sėdmenis, taip nukentėjusiajam dėl jo psichikos sutrikimo – reakcijos į stiprų stresÄ â€“ sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po Å¡io įvykio mama vaiko nebemuÅ¡a, tačiau ji ant jo Å¡aukia, yra impulsyvi, bÅ«na pykčio priepuoliai, gÄ sdina. Sprendime dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo aplinkybės dėl atsakovės naudojamo psichologinio ir fizinio smurto nebuvo nustatytos. Pasikeitęs atsakovės elgesys, fizinio ir psichologinio smurto vartojimas prieÅ¡ mažametį sÅ«nų yra pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. jÄ nustatyti su tėvu.

SÅ«nus iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi kartu su tėvu, po apsilankymo pas jį nenori vykti atgal pas mamÄ . Pats prieÅ¡ vaikÄ fizinio ir psichologinio smurto nevartoja, vaikas jo namuose jaučiasi saugus, nėra baimės ir įtampos. 1.2. Vaiko gyvenamosios sÄ lygos gyventi pas jį yra geros. Jis gyvena jam priklausančiame kilnojamame namelyje, vaikui jame įrengtas atskiras kambarys, leista pačiam iÅ¡sirinkti lovÄ , tapetus ir kitus daiktus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VAT) atstovai patikrino jame gyvenimo sÄ lygas ir nustatė, jog sÅ«nui ten gyventi galima.

Baigia įsirengti antrÄ namo aukÅ¡tÄ , dovanotÄ jo tėvų. Gyvena su A. V., kuri charakterizuojama teigiamai, su jo vaiku sutaria puikiai. Jo finansinė padėtis yra gera, jis vykdo individualiÄ veiklÄ , gauna lėšas už deklaruojamus žemės sklypus, jam priklauso 4 transporto priemonės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 2.1. Nurodė, kad yra pagrindas pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 nustatytÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir L.

T. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu G. T. Savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog pasikeitė esminės aplinkybės – tapo žinoma, kad atsakovė smurtavo prieÅ¡ vaikÄ , jog ne jai, o ieÅ¡kovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai saugesnę aplinkÄ , kad vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti jam gyvenant su tėvu. 2.2. Nurodė, kad yra pagrindas pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

T. priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui L. T. ir iÅ¡ atsakovės S. T. priteisti tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ , t. y. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Byloje ginčo dėl iÅ¡laikymo dydžio nekilo. Å alys neįrodinėjo vaiko poreikių ar jų turtinės padėties pasikeitimo. 2.3. Nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-750/2016 nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu L.

T. tvarkÄ ir nustatyti bendravimo tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ variantÄ . IeÅ¡kovas prašė nustatyti analogiÅ¡kÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pakeičiant tik Å¡alis, įvertinus, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų ne su mama, o su tėvu. Ginčo dėl siÅ«lomos tvarkos nekilo. Pati atsakovė jokių praÅ¡ymų, argumentų nepateikė. Nenustatyta, jog Å¡ios bendravimo tvarkos pakeitimas bÅ«tų prieÅ¡ingas vaiko interesams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu atsakovė S. T. (toliau – apeliantė) praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeisti jÄ nustatant su tėvu. Visų pirma aplinkybė, jog ji prieÅ¡ vaikÄ vartojo fizinį smurtÄ , nustatyta 2017 m. rugsėjo 13 d. Nuo Å¡ios aplinkybės praėjo 7 mėnesiai iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos ir 19 mėn. iki ginčijamo sprendimo priėmimo, o vaikas gyvena su ja. IeÅ¡kovas ir VAT atstovai jokių veiksmų per šį laikotarpį neatliko.

Kitų objektyvių duomenų, kad jos, kaip motinos, elgesys gali turėti žalingÄ poveikį sÅ«naus vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, nenustatyta. Teismo psichologijos ekspertizės akte nėra nurodyta, kad vaikui gyventi su mama tapo nesaugu. Ji dėl savo netinkamo poelgio pasimokė, padarė iÅ¡vadas. Antra, byloje nėra duomenų, jog vaikas nebenori gyventi su ja. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad vaikÄ su abiem tėvais sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys, nė vienas iÅ¡ tėvų neformuoja neigiamo požiÅ«rio į kitÄ iÅ¡ tėvų.

Vaikas nėra pakankamai brandus, jog galėtų iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę, savarankiÅ¡kai suformuluotÄ nuomonę bei norus byloje aktualiais klausimais ir negali pasirinkti, su kuriuo iÅ¡ tėvų gyventi. 3.2. Teismas nustatė, jog abiejų tėvų finansinės ir gyvenimo sÄ lygos yra panaÅ¡ios patenkinant bÅ«tinuosius vaiko poreikius, užtikrinant jo interesus. Ji bendrauti su sÅ«numi tėvui netrukdo, vaikas psichologiÅ¡kai gerai jaučiasi su abiem tėvais. Nustačius gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu keistųsi jo aplinka, t. y. gyventų kaime, kur nėra jo amžiaus vaikų, draugų, tektų daug anksčiau keltis, nes iki darželio didesnis atstumas nei nuo jos namų.

Tėvui trÅ«ksta tvarkos ir Å¡varos, tad vaikui bÅ«tų formuojami neigiami socialiniai įgÅ«džiai. Vaikas serga astma, todėl bÅ«tina užtikrinti vaikui tinkamÄ dienos režimÄ bei geras fizines gyvenimo sÄ lygas. Stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nustatytos esminės sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Apeliantės vartojamas smurtas prieÅ¡ vaikÄ buvo ne tariamas, o įrodytas Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu.

Tik atsitiktinai sužinojęs, kad atsakovė yra nuteista, pasikonsultavęs su advokate, pradėjo rengti dokumentus į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė lankė tik kelis kursus ir tai raginama VAT darbuotojų, tačiau jos elgesys nepasikeitė. Be to, pasikeitė vaiko noras gyventi su juo ir tai patvirtina ekspertizės akte nurodyti argumentai, t. y. prioritetÄ vaikas teikia savo tėvui, su juo siejantis prieraiÅ¡umo ryÅ¡ys saugesnis, tėvui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius.

Iš psichologinės ekspertizės tiriamosios dalies aiškiai matyti, kad vaikas nori gyventi su tėvu. Žodžiu vaikas negali to pasakyti, nes myli abu tėvus. Visa tai rodo, jog vaikui fiziškai ir psichologiškai augti su motina nėra saugu, daroma neigiama psichologinė įtaka vaikui. 4.2. Jo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, nes gauna daugiau pajamų, jam priklausantis turtas nėra įkeistas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo vaikui streso papildomo nesukels, nes jis nuo gimimo augo su juo.

Atsakovė po santuokos nutraukimo gyveno nuomojamame bute ir tik 2017 m. liepos 10 d. įsigijo butÄ . Atstumas nuo jo namų iki darželio yra ne daugiau kaip 9 km, apie 15 min. automobiliu, tad kelionė pailgėtų vos keliomis minutėmis. Mama vaiko į laukÄ neveda, tad sÅ«nui vaikų trÅ«kumas gyvenant su juo kaime nepasijaus. Persikėlė gyventi į suremontuotÄ namo antrÄ aukÅ¡tÄ . Vaiko, sergančio astma, sveikata, nustačius gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, nenukentės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Dėl naujų įrodymų 6. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

7. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

8. IeÅ¡kovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius duomenis – fotolentelę su 4 nuotraukomis. Prašė Å¡iuos įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kitais duomenimis. PaaiÅ¡kino, jog Å¡ių įrodymų teismui pateikti anksčiau teismui negalėjo, nes tik po ginčijamo sprendimo priėmimo jis persikėlė į naujus namus.

9. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog ieÅ¡kovas Å¡iuos įrodymus pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , atsakovė su jais susipažino, turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, mano, kad ieÅ¡kovo pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ raÅ¡ytiniai įrodymai priimami į bylÄ .

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės 11. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. T., iš G. T. priteistas 170 Eur per mėnesį išlaikymas sūnui. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-750/2016 šalys taikos sutartimi susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. T. bendravimo tvarkos.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir pakeitė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. tapo žinoma, jog atsakovė smurtavo prieÅ¡ vaikÄ , kad ne jai, o ieÅ¡kovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai saugesnę aplinkÄ , jog vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti jam gyvenant su tėvu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo nustatyta esminių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

16. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

17. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

18. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nustatyta, jog mama vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , ir tai yra esminė aplinkybė, dėl kurios vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti keičiama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo argumentais.

20. Atsakovė S. T. Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-635/2017 pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (trys nusikaltimų epizodai), jai paskirta subendrinta bausmė – 753,20 Eur bauda už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio mėn. savo gyvenamajame name, kambaryje sudavė vienÄ kartÄ rykÅ¡te mažamečiam sÅ«nui L. T. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ; be to, ji 2017 m. balandžio 23 d. vakare savo gyvenamajame bute, kambaryje sudavė vienÄ kartÄ rykÅ¡te mažamečiam sÅ«nui L.

T. į sėdmenis, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ; be to, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. liepos 31 d. savo gyvenamajame name, o nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. savo gyvenamajame bute, kambaryje sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių ranka ir ne mažiau kaip du smÅ«gius rykÅ¡te mažamečiam sÅ«nui L. T. į sėdmenis, taip nukentėjusiajam dėl jo psichikos sutrikimo – reakcijos į stiprų stresÄ â€“- sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nustatyta, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pat Å¡iol vaikas gyvena su motina (CPK 185 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas ar VAT neinicijavo jokių procesų, kad vaikas bÅ«tų paimtas iÅ¡, anot ieÅ¡kovo, jam nesaugios aplinkos. Atsakovė siekė pakeisti savo netinkamÄ elgesį ir tai patvirtina jos lankyti mokymai, t. y. pozityvios tėvystės mokymai ((duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡tas), seminarai 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. lapkričio 10 d. „Laiminga Å¡eima – laimingi vaikai“, 2017 m. lapkričio 20 d. paskaita „Kaip kalbėtis su vaikais, kad mus iÅ¡girstų“ (Å vietimo pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tas).

Duomenų, jog atsakovė po 2017 m. rugsėjo 13 d. bÅ«tų prieÅ¡ vaikÄ vartojusi fizinį smurtÄ , teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis). Å iÄ aplinkybę pripažino ir pats ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

21. IÅ¡ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-635/2016 matyti, jog nagrinėjant bylÄ dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovė prieÅ¡ vaikÄ vartojo smurtÄ , t. y. pliaukÅ¡telėjo vaikui per užpakalį. VAT nurodė, jog smurto prieÅ¡ vaikÄ aplinkybių nenustatyta. Å ios faktinės aplinkybės nurodytos įsiteisėjusiam teismo sprendime (CPK 18 straipsnis). Todėl laikytina, kad aplinkybė dėl fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ vaikÄ nėra nauja, dėl jos buvo aiÅ¡kinamasi sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priimant sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo. Kitų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl atsakovės smurto vartojimo prieÅ¡ savo vaikÄ , nepateikta. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaikui gyventi su motina tapo nesaugu dėl jos vartojamo fizinio smurto.

22. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovės psichinė sveikata nėra gera, nes ji sirgo depresija, vaikui su ja nesaugu. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovė neginčijo fakto, jog ji sirgo depresija po nėštumo, tačiau teigė, kad dabar ji yra sveika. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Å¡iuos teiginius, 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ UAB Å ilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrui dėl duomenų apie atsakovės sveikatos bÅ«klę pateikimo.

UAB Å ilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras 2018 m. vasario 12 d. į bylÄ pateikė pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovė yra Psichikos sveikatos centro apskaitoje. Jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas, kaip atsirandantis postnataliniu periodu. Paskutinį kartÄ lankėsi 2016 m. kovo 15 d. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes matyti, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu duomenų, jog atsakovė sirgtų depresija ar kita psichine liga, nenustatyta.

23. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovui labiau pavyksta suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, t. y. sukurti emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai saugesnę aplinkÄ , kad vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti jam gyvenant su tėvu. Å i aplinkybė vertinta kaip esminė sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog neteisingai vertintos faktinės aplinkybės, nes vaikas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs noro pakeisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

24. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais.

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinama kitais bÅ«dais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

26. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiam vaikui L. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta 2018 m. birželio 7–29 dienomis teismo psichologijos ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. 103MS-114/2018), tuo metu vaikas buvo Å¡eÅ¡erių metų. Nė viena iÅ¡ Å¡alių ekspertizės iÅ¡vadų neginčijo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Joje nurodyta, kad ekspertizės metu gauti duomenys netiesiogiai rodo, jog prioritetÄ vaikas teikia savo tėvui, su juo siejantis prieraiÅ¡umo ryÅ¡ys saugesnis. Liudviko santykis su mama emociÅ¡kai reikÅ¡mingas, tačiau mažiau saugus ir darnus.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie argumentai nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo spręsti vaiko norÄ gyventi su tėvu. Å ioje ekspertizėje taip pat buvo nurodyta, kad L. T. pagal savo amžių, iÅ¡sivystymo lygį ir individualius psichologinius ypatumus dar nėra pakankamai brandus, kad galėtų iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę, savarankiÅ¡kai suformuluotÄ nuomonę bei norus byloje aktualiais klausimais. Duomenų, kad L. T. bÅ«tų daroma vieno iÅ¡ tėvų ar kitų asmenų įtaka dėl jo pasirinkimo, su kuo gyventi, nenustatyta.

Nenustatyta, jog L. T. tėvas formuotų vaikui neigiamÄ požiÅ«rį į motinÄ . Taip pat nenustatyta, kad L. T. mama formuotų vaikui neigiamÄ požiÅ«rį į tėvÄ . Su abiem tėvais L. T. sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta, jog abiejų tėvų asmenybiniai ypatumai papildo vieni kitus ir gali padėti skatinti harmoningÄ vaiko raidÄ . Duomenų, kad vaikui bÅ«tų negerai Å¡iuo metu gyvenant su mama, byloje nėra. VAT skyrius Å ilutės rajone pateikė byloje 2018 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5SD-1286, kurioje nurodė, kad vadovaujantis specialistų iÅ¡vadomis, susipažinus su procesiniais dokumentais, vadovaujantis prioritetine vaiko teise į saugiÄ aplinkÄ , į tai, kad vaikas nuolat maksimaliai bendravo su tėvu ir jam nėra svetima jo gyvenamoji aplinka, asmenys, gyvenantys kartu su vaiko tėvu, vaikui yra susiformavę pastovÅ«s emociniai ryÅ¡iai su abiem tėvais, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas Å¡iuo metu nepažeistų vaiko interesų.

Tačiau institucija nenurodė, jog vaiko noras gyventi su motina pasikeitė.

27. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta vaikÄ apklausti specializuotame vaiko apklausos kambaryje. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu Å¡alys nusprendė bylÄ užbaigti taikos sutartimi ir buvo nuspręsta vaiko neapklausinėti. Vėliau tėvai atsisakė sudaryti taikos sutartį, nes nesutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o jų noras – nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su abiem tėvais pagal Lietuvos įstatymus negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant dėl santuokos nutraukimo, nuspręsta pakartotinai vaiko neapklausinėti, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir jo psichologiÅ¡kai daugiau netraumuoti.

Vertinant esminių aplinkybių pasikeitimÄ per vaiko interesų prizmę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kia kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ dėl jo gyvenimo su tėvu. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir pačių tėvų paaiÅ¡kinimų matyti, jog L. T. yra vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų.

28. Vertinant byloje abiejų tėvų finansines galimybes nustatyta, kad jos iÅ¡ esmės yra panaÅ¡ios. IeÅ¡kovas nuo 2015 m. balandžio 28 d. vykdo individualiÄ veiklÄ . Dirba statybos apdailos darbus. Gauna iÅ¡mokas už pasėlius. IeÅ¡kovo vardu, 2017 m. lapkričio 11 d. duomenimis, įregistruotos keturios transporto priemonės. Atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore ir jos gaunamas darbo užmokestis apie 311,83 Eur per mėnesį. Ji moka kreditÄ AB SEB bankui už 15 555,55 Eur paskolos suteikimÄ butui įsigyti. Duomenų, kad kardinaliai vieno iÅ¡ Å¡alių finansinė padėtis pasikeitė, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Vertinant byloje abiejų tėvų gyvenamÄ sias sÄ lygas nustatyta, kad jos iÅ¡ esmės yra panaÅ¡ios ir po ginčijamo sprendimo priėmimo iÅ¡ esmės nepakito.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas gyveno stacionariame 33 kv. m namelyje. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, 2018 m. vasario 22 d. raÅ¡te Nr. (16.12)-1322 nurodė, kad patikrinus jame gyvenimo sÄ lygas nustatyta, jog aplinka augti vaikui yra tinkama. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta pasikeitė, jis persikėlė su savo drauge gyventi į 30/100 namo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ valdo panaudos teise, o 21/100 namo dalis jam priklauso nuosavybės teise.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad VAT pas jį nebuvo atvykusi ir nepatikrino naujų gyvenimo sÄ lygų. Remiantis teismui pateiktomis fotonuotraukomis ir duotais paaiÅ¡kinimais posėdžio metu galima daryti iÅ¡vadas, jog nepilnamečiam vaikui pas tėvÄ gyventi sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. IeÅ¡kovas gyvena su kartu su A. V., kuri charakterizuojama teigiamai. Byloje pateiktos jos teigiamos 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniÅ«nijos seniÅ«no bei 2017 m. lapkričio 8 d. buvusios darbovietės UAB „Jotama“ bei 2018 m. vasario 2 d. darbovietės UAB „Gilija“ charakteristikos.

Byloje apklausta liudytoja A. V. paaiÅ¡kino, kad su sugyventinio sÅ«numi sutaria labai gerai. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patvirtino, kad su A. V. laukia Å¡eimos pagausėjimo.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. T. kartu su sÅ«numi, draugu N. P. gyvena 47,16 kv. m. nuosavame 2 kambarių bute, adresas (duomenys neskelbtini). Antstolės Santos Selezniovienės 2018 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 184-18-17 nurodytos faktinės aplinkybės apie butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog jis yra tinkamas, jame saugu gyventi vaikui. Å ios aplinkybės atitinka VAT iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad patikrinus Å¡iame bute gyvenimo sÄ lygas nustatyta, jog jos atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir yra tinkamos jame gyventi. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Å¡ios faktinės aplinkybės nepasikeitė. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad VAT atstovai po ginčijamo sprendimo priėmimo pas jÄ nebuvo apsilankę. Kaip liudytojas apklaustas N. P. parodė, kad apie pusantrų metų gyvena su atsakove ir jos sÅ«numi, sutaria gerai.

32. IÅ¡ Å ilutės rajono Å¡vietimo pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. raÅ¡to Nr. R2 (U13-23)-65 matyti, kad vaikui nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (socialinė ir emocinė), fonetinis kalbėjimo sutrikimas, vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Buvo siÅ«loma ugdyti pagal ikimokyklinio-prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ , teikti logopedo (2 kartus per savaitę), ilgalaikę psichologo, ilgalaikę socialinę pedagoginę pagalbÄ . Atlikus pakartotinį vertinimÄ 2019 m. birželio mėn. nustatyta, kad G.

T. siÅ«loma ugdyti pagal bendrÄ sias programas, teikti logopedo (1–2 kartus per savaitę), ilgalaikę psichologo, ilgalaikę socialinę pedagoginę pagalbÄ . VertinimÄ kartoti 2021 m. vasario mėn. (Å ilutės rajono Å¡vietimo pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 71 „Dėl specialiųjų ugdymo poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo“). Atsižvelgus į Å¡ias faktines aplinkybes matyti, kad vaikui gyventi su motina saugu, jos elgesys nedaro žalingo poveikio sÅ«naus vystymuisi.

33. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nustatytos esminės aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turi būti keičiama, t. y. nustatoma su tėvu. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų, t. y. dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėjų kolegija nepasisako.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kyla ginčas dėl tėvo galimybių daugiau bendrauti su vaiku. IÅ¡aiÅ¡kintina, jog Å¡alys turi teisę bendru susitarimu pasikeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2245-750/2016 nustatytÄ su nepilnamečiu sÅ«numi L. T. bendravimo tvarkÄ pagal byloje praÅ¡ytos patvirtinti taikos sutarties sÄ lygas.

35. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 36. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ , netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas naikintinas bei klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme 37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ , pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

38. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinys netenkintinas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme ji turėjo 975,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 500,00 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , 100,00 Eur teisinės konsultacijas, 300,00 Eur už dalyvavimÄ teismo posėdyje, antstolei 75,00 Eur už 2018 m. spalio 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 01257 už faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių bei yra pagrįsta, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 975,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

40. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes Å¡ios iÅ¡laidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliantė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji turėjo 982,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio, 605,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ , 302,50 Eur už praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka parengimÄ , už atstovavimÄ teismo posėdyje 2019 m. spalio 2 d. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių bei yra pagrįsta, todėl apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 982,50 Eur jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

43. Apeliacinį skundÄ tenkinus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei S. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. T. 975,00 Eur (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus nulį centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovei S. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. T. 982,50 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus penkiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas