4e2ee20d-e19a-4517-a05b-704c76c9d11c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-601-628/2016                    Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00997-2014-4                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,teisėjų RÅ«tos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui,gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Å¡io nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 20 (dvideÅ¡imčiai) dienų.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir (per tÄ patį laikotarpį) sumokėti 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės kieme, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodamas psichinę prievartÄ â€“ grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ sumuÅ¡ti nukentėjusįjį L. P., jei Å¡is neperduos 500 litų (144,81 eurų), bei vienÄ kartÄ tyčia ranka suduodamas L. P. į galvos sritį, kas sukėlė fizinį skausmÄ , taip panaudodamas fizinį smurtÄ prievartavo turtÄ , dėl ko iÅ¡sigandęs nukentėjęs L.

P. jam perdavė 100 litų (28,96 eurus);tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrai kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. B. 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas nukentėjusiajam L. P. panaudoti fizinį smurtÄ â€“ sumuÅ¡ti, jei Å¡is neperduos 500 litų (144,81 euro), o tyrimo metu nenustatytam asmeniui vienÄ kartÄ tyčia ranka sudavus nukentėjusiajam L. P. į krÅ«tinę, bei grasinant atimti automobilį, tuo bendrai nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmÄ , vertė nukentėjusįjį L.

P. perduoti turtÄ â€“ 500 litų (144,81 eurÄ );tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrai kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. B. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), prie miÅ¡kelio (duomenys neskelbtini) kelio sankryžoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas nukentėjusiajam L. P. panaudoti fizinį smurtÄ , jei Å¡is neperduos 500 litų (144,81 eurų), atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti turtÄ â€“ 500 litų (144,81 eurÄ ).Apeliaciniu skundu nuteistojo A.

B. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti ir A. B. pagal BK 181 str. 2 d. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir įskaičius į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , laikyti, kad A. B. yra pilnai atlikęs jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę arba sumažinus laisvės atėmimo bausmę iki 1 (vienerių) metų, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktÄ , 4 dalį, nustatyti vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , leidžiant A.

B. tęsti darbÄ Airijos Respublikoje ir netaikyti BK 70 straipsnio, o įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ padidinti iki maksimalaus dydžio.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos teisinio vertinimo taikant BK 181 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinkama su teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu ir įpareigojimais, paskirtais pritaikius BK 75 straipsnį, taip pat BK 70 straipsnio taikymu ir kardomojo kalinimo neįskaitymu į paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pažymima, kad A. B. buvo sulaikytas Airijos Respublikoje 2016 m. sausio 1 d., kur gyveno ir legaliai dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bei kardomajame kalinime iÅ¡buvo 6 mėnesius ir 4 dienas. Skundžiamu nuosprendžiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, A. B. buvo įpareigotas tęsti darbÄ . Tačiau, anot gynėjo, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tęsti darbÄ jo ginamasis gali tik ten, kur dirbo iki sulaikymo, t. y. Airijos Respublikoje. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, jis ne tik, kad negalės iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, bet ir vykdyti šį teismo įpareigojimÄ , juolab, kad įvertinus susiklosčiusiÄ darbo rinkoje darbo pasiÅ«los ir paslaugos santykį, pastarajam kils didelių problemų surandant darbÄ Lietuvoje.

Tokiu bÅ«du, gynėjo vertinimu, A. B. patenka į kebliÄ situacijÄ , kadangi tęsti darbÄ Airijos Respublikoje jis gali, tačiau iÅ¡vykimas į Å¡iÄ užsienio Å¡alį sukeltų neigiamus padarinius laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo aspektu. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymÄ (toliau – Probacijos įstatymas), draudimas probuojamam asmeniui tęsti darbÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje, nenumatytas. Apelianto žiniomis, Airijos Respublikoje yra analogiÅ¡ka tarnyba vykdanti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo priežiÅ«rÄ .

Todėl mano, kad įvertinus tai, kad A. B. yra iÅ¡siregistravęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos gyventojų registro, yra pakankamas teisinis pagrindas praÅ¡yti apeliacinės instancijos teismo, dalinai pakeisti skundžiamÄ nuosprendį, nurodant tęsti darbÄ Airijos Respublikoje. Tokia nuoroda, anot apelianto, neprieÅ¡tarautų bendriesiems teisės principams ir iÅ¡spręstų kolizija dėl teismo įpareigojimo bei Probacijos įstatyme nenumatyto, tačiau realiai taikomo draudimo probuojamam asmeniui iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.Tuo pačiu gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsniu nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , draudimas probuojamam asmeniui iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo yra viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pirmosios instancijos teismas ginamajam netaikė.

Taigi, A. B. nebuvo uždrausta iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, gi institucija vykdanti jo priežiÅ«rÄ nuosprendžiui įsiteisėjus, tokį draudimÄ , nenumatytÄ nei skundžiamame nuosprendyje, nei Probacijos įstatyme, taikys.Apeliaciniu skundu taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas, nepasisakė dėl A. B. iÅ¡bÅ«to laiko kardomajame kalinime ir Å¡io laiko įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmė laikÄ . Kartu pažymint, kad Å¡ioje byloje ginamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, santykyje su jam inkriminuotos veikos realiais padariniais ir jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, vertinant ginamojo pastangas atlyginti nukentėjusiajam žalÄ ir vieÅ¡Ä atsipraÅ¡ymÄ , yra aiÅ¡kiai per griežta.

Be kita ko, nurodoma, kad A. B. bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės vyko pagal sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Jis kaltę pripažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Tuo tarpu, kaltinime nurodytų veikos padarymo aplinkybių iÅ¡dėstymo ir ginamojo pozicijos turinio teisme dalinis nesutapimas, nebuvo esminis ir negalėjo turėti jokios įtakos veikos kvalifikavimui. Byloje be ginamojo buvo apklaustas tik nukentėjusysis.

Liudytoja O. N. apklausta gynybos iniciatyva ir tik dėl A. B. charakterizuojančių aplinkybių, ketinimo sukurti Å¡eimÄ realumo patikrinimui. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, gynėjo nuomone, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bylos procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimo tvarkÄ , kas sudarė pagrindÄ taikyti BK 641 straipsnį.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat prievartauto turto vertę, kuri nesiekia 4 MGL, nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusiojo priimtÄ vieÅ¡Ä A.

B. atsipraÅ¡ymÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime laikÄ , legalų gyvenimÄ ir darbÄ Airijos Respublikoje, tvirtÄ ketinimÄ sukurti Å¡eimÄ su Airijos Respublikoje gyvenančia ir legaliai dirbančia O. N., taip pat tai, kad po inkriminuotos nusikalstamos veikos A. B. naujų teisės pažeidimų nepadarė, o procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal BPK 273 straipsnį, bei vadovaujantis konstituciniu teisingumo ir baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principais, mano, kad yra pakankamas teisinis pagrindas Å¡ioje byloje apsiriboti A.

B. jau atlikta 6 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausme arba sumažinti paskirtÄ jÄ ir atitinkamai iki 1 metų sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , leidžiant ginamajam tęsti darbÄ Airijos Respublikoje, o vietoje 100 valandų nemokamų darbų, padidinti iki maksimalaus dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondÄ .Apelianto nuomone, tokie praÅ¡ymai savo turiniu, nė kiek neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir bausmės tikslams, kurie Å¡ioje konkrečioje situacijoje jau yra pasiekti, o jų patenkinimui nėra jokių objektyvių ar teisinių kliūčių.

Darbas yra viena veiksmingiausių ir efektyviausių poveikio priemonių, sulaikančių asmenį nuo teisės pažeidimų. Gi, Å¡eima taip pat yra patikimas pagrindas asmeniui nenusikalsti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dalyje, t. y. į A. B. paskirtÄ bausmę įskaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Nuteistojo A.

B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.IÅ¡ nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusikalstamos veikos kvalifikacija, apelianto iÅ¡ esmės nesutinkama tik su teismo paskirtos bausmės dydžiu, baudžiamojo poveikio priemone bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiko neįskaitymu į paskirtÄ bausmę, t. y. gynėjas praÅ¡o A. B. paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtÄ jÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, bei įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ laikyti, kad nuteistasis yra pilnai atlikęs bausmę arba pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas nustatyti vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ leidžiant A.

B. tęsti darbÄ Airijos Respublikoje, netaikant BK 70 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, bei padidinant įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ iki maksimalaus dydžio. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, nes apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įsiteisėtų teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus bei remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

A. B. kaltė padarius BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å ioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, neperžengdamas jų ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to yra praÅ¡oma (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtį įstatymų leidėjas apibÅ«dina BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka. Bausmės paskirtis – tai galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tyrus baudžiamosios bylos medžiagÄ tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes, kurios atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį. Savo ruožtu, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata iÅ¡vardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį.

Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skiriant konkrečiÄ bausmę turi bÅ«ti įvertintos visos byloje nustatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės ir pasisakyta, kurios ir kaip nulemia bausmės dydį. Tai reiÅ¡kia, kad teismo nuosprendyje nepakanka vien deklaratyviai iÅ¡vardinti bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, o bÅ«tina jas susieti į vienÄ visumÄ ir motyvuotai pasisakyti, kodėl kaltininkui skiriama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmė, atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Be kita ko, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Nagrinėjamu atveju, nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę (prieÅ¡ Å¡io nusikaltimo padarymÄ buvo padaręs dar vienÄ nusikalstamÄ veikÄ už kuriÄ nuteistas 2016 m. kovo 29 d., baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančios (atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ ) ir sunkinančios (nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje) aplinkybių buvimÄ , kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir pavojingumÄ (sunkus nusikaltimas, prievartauto turto vertė nedidelė, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, kÅ«no sužalojimai nepadaryti), taip pat įvertinęs kitas aplinkybes, kitus nuteistÄ jį kaip asmenį charakterizuojančius duomenis (gyvena su drauge, dirba, charakterizuojamas teigimai), A.

B. už padarytÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje paskyrė baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį parinko artimÄ minimaliam – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. mažesnį nei sankcijos vidurkis. Subendrinus Å¡iÄ bausmę BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu su 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, apygardos teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę (1 metai 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo), kurios vykdymÄ , atsižvelgus į A.

B. asmenybės pokyčius, taikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėjo dviejų metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimÄ ir baudžiamojo poveikio priemones atitinkamai numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 70 ir 71 straipsnyje.Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad iki Å¡ios veikos padarymo nuteistasis nebuvo teistas. Ir nors prieÅ¡ Å¡io nusikaltimo padarymÄ A. B. buvo padaręs dar vienÄ nusikalstamÄ veikÄ už kuriÄ nuteistas tik 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu, tačiau Å¡iuo atveju, jis laikomas teisiamu pirmÄ kartÄ . Be to, nors nuteistasis buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tačiau kaip matyti, duomenų, kad po aptariamos veikos padarymo jis bÅ«tų baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra.

Nors A. B. padarė tyčinę, priskiriamÄ pagal savo pobÅ«dį sunkiems nusikaltimams veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes, A. B. padaryta veika savo esme yra mažiau pavojinga, negu ji apibrėžta rÅ«Å¡inėje baudžiamojo įstatymo dispozicijoje. Nuteistojo prievartauto turto vertė nėra didelė (144,81 eurų), panaudotas prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtas nebuvo intensyvus, sužalojimų nukentėjusiajam nepadaryta, nuo veikos padarymo (veika padaryta 2013 m.) yra praėjęs pakankamai nemažas laiko tarpas ir matyti, kad per šį laikotarpį pasikeitė nuteistojo gyvenimo bÅ«das – jis dirba, ruoÅ¡iasi sukurti Å¡eimÄ .

Ypatingai reikÅ¡minga tai, kad dėl padaryto nusikaltimo A. B. savo kaltę pripažino, teisme nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam padarytÄ turtinę žalÄ . Kolegijos vertinimu Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, supranta, kad pasielgė netinkamai ir dėl tokio elgesio gailisi. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens savo veiksmų vertinimas yra svarbus sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals.

Å iuo atveju, nuteistojo kritinis požiÅ«ris į savo veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje. Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo A. B. netrukus iÅ¡vyko į užsienio valstybę, kurioje gyveno ir dirbo iki jo sulaikymo. Darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys, kad A. B. ir Å¡iuo metu dirba užsienio valstybėje, kurioje gyvena kartu su drauge, kuri laukiasi ir su kuria nuteistasis planuoja kurti Å¡eimÄ .

Teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys buvo pagrindas teismui atidėti A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau, turėdamas duomenų, jog A. B. nuosprendžio priėmimo metu dirba užsienyje, t. y. Airijoje, ten nuolat su Å¡eima ir gyvena, apygardos teismas skyrė nuteistajam įpareigojimÄ tęsti darbÄ .Kolegija pritaria apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams, kad skundžiamu nuosprendžiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, A. B. buvo įpareigotas tęsti darbÄ , tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, tęsti darbÄ A.

B. gali ten, kur dirbo iki sulaikymo, t. y. Airijos Respublikoje. 2016 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje aiškiai nurodoma, jog A. B. gyvena Airijoje, (duomenys neskelbtini), dirba taip pat Airijoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu įpareigojimas per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose turi būti vykdomas Lietuvoje.

Tokiu bÅ«du, paskirti įpareigojimai, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra suderinti ir praktiÅ¡kai įgyvendinami.Taigi, nors nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta mažesnė nei BK 181 straipsnio 2 dalyje, numatytos sankcijos vidurkis bausmė, atsižvelgus į Å¡ioje byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes, padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegijos nuomone, ji gali bÅ«ti Å¡velninama, konstatuojant, jog įskaičius nuteistojo A. B. sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tus laikotarpius, bausmė laikytina atlikta.Atsižvelgdamas į teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į nedidelę prievartauto turto vertę, kuri nesiekia 4 MGL, nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimÄ , nukentėjusiojo priimtÄ vieÅ¡Ä A.

B. atsipraÅ¡ymÄ , A. B. iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime laikÄ , legalų gyvenimÄ ir darbÄ Airijos Respublikoje, tvirtÄ ketinimÄ sukurti Å¡eimÄ su Airijos Respublikoje gyvenančia ir legaliai dirbančia O. N., taip pat į tai, kad po inkriminuotos nusikalstamos veikos A. B. naujų teisės pažeidimų nepadarė, vadovaujantis konstituciniu teisingumo ir baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo principais, protingumo principu, konstatuotina, kad yra pakankamas teisinis pagrindas Å¡ioje byloje apsiriboti A.

B. jau atlikta laisvės atėmimo bausme.Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta nuteistojo gynėjo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), todėl A. B. atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikoma BK 641 straipsnio nuostata.Pagal BK 641 straipsnio 1 dalį, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å i taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, A. B. baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis (Å¡i byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu), bei kaltininko atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo ir BPK 273 straipsnyje numatytų sÄ lygų atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltinime inkriminuotÄ jam nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo bei pageidavimo bylÄ iÅ¡nagrinėti atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tokio praÅ¡ymo (sutikimo) nepareiÅ¡kė ir prokuroras su gynėju. Tai, kad A. B. buvo apklaustas iÅ¡ karto, iÅ¡ esmės pripažindamas jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , pačios situacijos vertinimo taipogi nekeičia. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, po nuteistojo A.

B. apklausos, teismas nutarė byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , ko pagrindu buvo apklaustas nukentėjusysis ir gynybos praÅ¡ymu atvykusi liudytoja. Ir nors iÅ¡ esmės nukentėjusysis parodydamas tam tikras įvykio aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o apklausta liudytoja davė parodymus tik apie nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, vienok baudžiamojo proceso įstatymas nenumato iÅ¡imčių, jog sutrumpinto įrodymų tyrimo metu bÅ«tų apklausinėjamas nukentėjusysis ar liudytojas.

Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių praÅ¡ymu nekvietė liudytojų, o apsiribojo tiktai bylos medžiagos paskelbimu, neskaitant jos turinio, nes duomenų apie A. B. nusikalstamÄ veikÄ pakako. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats gynėjas baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme nurodė, jog praÅ¡yti teismo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas galimybės nėra dėl ginamojo nesugebėjimo paaiÅ¡kinti įvykį taip, kaip buvo suraÅ¡yta kaltinamajame akte, t. y. ginamojo objektyvių veiksmų supratimo ir jo santykio su teisės taikymo praktika.

Taigi, nurodytos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei apeliuojama nuteistojo gynėjo, rodo, kad byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio pagrindu, todėl taikyti BK 641 straipsnį ir sumažinti A. B. skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, nebuvo teisinio pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl A. B. iÅ¡bÅ«to laiko kardomajame kalinime (suėmime) ir Å¡io laiko įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ .

BK 66 str. 1 d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2013 m. rugsėjo 16 d. laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. B. laisvė buvo suvaržyta BPK 140 straipsnio pagrindu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. 15.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. 14.25 val. Taip pat, A. B. pažeidus Å¡velnesnių kardomųjų priemonių sÄ lygas, jo atžvilgiu 2013 m. gruodžio 19 d. paskelbta paieÅ¡ka bei 2014 m. birželio 27 d. teismo nutartimi, kuri 2014 m. spalio 28 d. patikslinta, skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį užsienio valstybėje A. B. sulaikytas 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. kovo 18 d. A. B. ekstradijuotas į LietuvÄ , kur 2016 m. kovo 19 d. sulaikytas ir laikomas suėmime iki 2016 m. liepos 5 d., t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo. Todėl remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į A. B. į paskirtos bausmės laikÄ , įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas.Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumÄ , Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d.2 p., 328 str. 2 p., n u s p r e n d ė: nuteistojo A.

B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti:A. B. pripažintam kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2016 m. kovo 29 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį, nustatant A. B. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 66 str.

į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d. ir laikyti nuteistÄ jį A. B. atlikusiu jam nuosprendžiu paskirtÄ galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                       Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                          RÅ«ta Mickevičienė                                                                                                                                                                                                                    Violeta Ražinskaitė