4e2e237d-5511-4968-af55-e7b796836fbd · Klaipėdos apygardos teismas

                                      Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-87-174/2017        Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04470-2016-7           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.7.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. vasario 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V.

I. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. skundas – pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75615453-16 ir V.

I. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje, padarymÄ , pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskirta administracinė nuobauda –144 Eur dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas n u s t a t ė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2016-10-24 nutarimu V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal ATPK 125 straipsnį 144 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. spalio 17 d., apie 10.10 val., Naujojoje Uosto g. 23, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mazda Tribute“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo geležinkelio pervaÅ¾Ä degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su Institucijos 2016-10-24 nutarimu, V.

I. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas šį nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti.Skundžiama 2016-12-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas iÅ¡ dalies patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. skundÄ â€“ pakeitė Institucijos 2016-10-24 nutarimÄ ir V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymÄ , pritaikęs ATPK 301 straipsnį, paskirtÄ administracinę nuobaudÄ suÅ¡velnino, paskirdamas V.

I. 144 Eur baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymÄ 144 Eur baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 mėnesiams.Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu Å¡velninti pažeidėjui V.

I. administracinę atsakomybę, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje, kuris numato galimybę skirti pažeidėjui mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos.

Institucijos nuomone, teismas nenurodė, kokių nors iÅ¡skirtinių priežasčių, dėl kurių V. I. bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir už Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numato įstatymas.Administracinės nuobaudos tikslas bÅ«tent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymÄ , tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visos visuomenės vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant per prevencinių priemonių taikymÄ užtikrinti saugų eismÄ , visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ , siekiant asmenį nubausti ir auklėti.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V.

I. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, bylÄ nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės.V. I. nurodo, kad AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ teritorijoje vykdydamas darbines funkcijas protokole nurodytu laiku važiavo iÅ¡ savo darbo vietos į krovos objektÄ , kuris yra kitoje geležinkelio pusėje. Todėl turėjo pervažiuoti geležinkelio pervažos vietÄ .

Sustojęs prie geležinkelio bėgių jis įsitikino, kad kelias laisvas ir neatvažiuoja Å¡ilumvežis. Prie Å¡io pravažiavimo yra įrengtas Å¡viesoforas, kokia Å¡viesa tuo metu degė, nesimatė, nes labai ryÅ¡kiai Å¡vietė saulė. Kadangi jis įsitikino, kad pervažiuoti bėgius saugu, taip pat žinodamas, kad Å¡is geležinkelio kelias yra technologinė pervaža, jis bėgius pervažiavo.Pasak apelianto V. I., pagrindinis argumentas, kuriuo jis rėmėsi skųsdamas Institucijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ , buvo tas, kad geležinkelio kelias, kurį jis pervažiavo, yra uosto, t. y.

įmonės AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ teritorijoje, nėra laikytinas geležinkelio pervaža. Geležinkelio pervaža KET apibrėžta kaip kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje (KET 3.5. punktas). Kelias, pagal KET 3.7. punktÄ , yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ kelio dalį, sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias kelio juostas.

Kelias įmonės teritorijoje yra skirtas įmonės darbui ir neturi jam bÅ«tinų požymių – eismui skirtos ir naudojamos žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juostos su važiuojamÄ ja dalimi, Å¡aligatviais, sankryžomis, kelkraščiais ir pan.Taip pat pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas) 9 punktÄ , įmonės teritorijoje esančios geležinkelio kelių ir įmonės darbui skirtų kelių sankirtos vadinamos technologinėmis pervažomis ir į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktÅ«ros registrÄ neįtraukiamos.

Taigi geležinkelio kelias, kurį jis, V. I., pervažiavo, į geležinkelių infrastruktÅ«ros registrÄ nėra įtrauktas ir yra laikytinas technologine pervaža.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas.Taigi teismas vietoj to, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar yra jo, V.

I., teiginius pagrindžiančių dokumentų, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jo paaiÅ¡kinimai laikyti gynybos versija.Apelianto V. I. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes ir neatsižvelgė į pagrindinį jo skundo argumentÄ , jo paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, vienaÅ¡aliÅ¡kai bei konstatavo, kad jis nepateikė jokių įrodymų, kad pervaža yra technologinė. Taigi teismas, nesigilindamas, ar yra įrodymai, pagrindžiantys technologinės pervažos statusÄ , iÅ¡ karto, nepadaręs pertraukos dokumentams pateikti, priėmė nutartį.

Taip pat teismas nepaaiÅ¡kino, kad jei yra jo teiginį pagrindžiančių įrodymų, galima daryti pertraukÄ , suteikiant galimybę pateikti dokumentus, kurie yra itin svarbÅ«s teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Pasak V. I., nebÅ«damas teisininku jis nesuprato savo procesinių teisių, o teismas nepaaiÅ¡kino, kad jis gali praÅ¡yti pertraukos reikiamiems dokumentams pateikti. Todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ 2016-12-29 raÅ¡tas Nr. 2(IF-4)-2057 „Dėl Anglinės kelyno pervažos per 25, 21 geležinkelio kelius statuso“ (toliau – RaÅ¡tas), kuriame nurodyta, kad geležinkelio kelias Nr. 21, 25, kurį jis pervažiavo, yra technologinė pervaža ir skirta tarnybiniam bei aptarnaujančiam personalui, pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu.

Å is raÅ¡tas įrodo, kad geležinkelio kelias, kurį jis, V. I., kirto, yra ne geležinkelio pervaža, o technologinė pervaža, todėl, apelianto teigimu, KET reikalavimų jis nepažeidė ir ATPK 125 straipsnyje nurodyta atsakomybė Å¡iuo atveju jam netaikytina.Be to, V. I. pažymi, kad tiek protokole, tiek nutarime klaidingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Teigiama, kad jis, V. I., pervažiavo geležinkelio pervaÅ¾Ä , esančiÄ adresu Naujojo Uosto g. 23, Klaipėda. Visuotinai žinoma, kad jokių geležinkelio pervažų adresu Naujojo Uosto g. 23 nėra.

Tai yra įmonės AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ gamybinė teritorija, kurioje vykdomi krovos darbai. Be to, pervažų per geležinkelio kelius Naujojo Uosto g. adresu yra keliolika, tai rodo pateikiama schema.IÅ¡dėstyti argumentai, apelianto V. I. teigimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto V.

I. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nutartį, o administracinėn atsakomybėn patrauko V. I. apeliacinį skundÄ atmesti.Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. apeliaciniai skundai atmestini.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis.

ANK 421 straipsnio 1 dalis už veikÄ , dėl kurios V. I. buvo nubaustas Å¡ioje byloje (ATPK 125 straipsnis), numato baudÄ nuo 180 Eur iki 280 Eur, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo dviejų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. ATPK 125 straipsnis veikÄ , dėl kurios padarymo V. I. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, numatė baudÄ nuo 144 Eur iki 289 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo dviejų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, neÅ¡velnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina, ir V. I. apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V.

I. apeliacinio skundoAtsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį, inter alia (be kita ko), kyla už įvažiavimÄ Ä¯ geležinkelio pervaÅ¾Ä esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui.V. I. nubaustas pagal ATPK 125 straipsnį už tai, kad važiuodamas per geležinkelio pervaÅ¾Ä , esančiÄ Naujojoje Uosto g. 23, Klaipėdoje, nesustojo degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui. Tuo jis pažeidė KET 168 punkto reikalavimus.Apeliantas V. I. su jo nubaudimu nesutinka, teigia, kad geležinkelio kelias, kurį jis pervažiavo, yra uosto, t. y.

įmonės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, ir šis kelias, kaip nurodyta „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros“ 2016-12-29 rašte Nr. 2(IF-4)-2057 „Dėl Anglinės kelyno pervažos per 25, 21 geležinkelio kelius statuso“, yra technologinė pervaža, skirta tarnybiniam bei aptarnaujančiam personalui, todėl, apelianto V. I. teigimu, nagrinėjamu atveju KET reikalavimų jis nepažeidė ir atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį jam netaikytina.

Tokie V. I. skundo motyvai nepagrįsti.Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ preambulėje nurodyta, kad „Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius geležinkelių pervažų įrengimo, panaikinimo, naudojimo, priežiÅ«ros, remonto bei transporto priemonių važiavimo ir gyvulių ar paukščių varymo per jas reikalavimus. Taisyklių 3 straipsnis nurodo, kad „Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta.“ Å ių Taisyklių 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad važiuojant per pervažas bÅ«tina laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.Taip pat pažymėtina, kad anksčiau minėtos Taisyklės skirtos geležinkelio transporto eismo ir įrenginių naudojimui ir priežiÅ«rai, o KET 2 straipsnyje numatyta, jog kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismÄ keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieÅ¡tarauti Taisyklėms.KET (galiojusių pažeidimo padarymo metu) 168 punktas numatė, kad:

„PrieÅ¡ pradėdamas judėti per geležinkelio pervaÅ¾Ä ir judėdamas per jÄ , eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, Å¡viesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. PrieÅ¡ pradėdamas judėti per geležinkelio pervaÅ¾Ä , eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“.Pats V. I. ir neneigia, kad neatkreipė dėmesio (nematė) prieÅ¡ pervaÅ¾Ä stovinčio draudžiančio važiuoti (mirksinčio raudono) Å¡viesoforo signalo, tai, kad jis pervažiavo pervaÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, patvirtino kaip liudytojas byloje apklaustas policijos pareigÅ«nas Ž.

M., todėl abejonių dėl anksčiau minėto KET pažeidimo nėra.Be to, nors V. I. skunde teigia, kad jo pervažiuota pervaža yra tik technologinė pervaža ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36 (taikytinas 2005-01-27 įsakymo Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo) 9 punktu, Å¡i pervaža nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktÅ«ros registrÄ , todėl KET reikalavimai Å¡iai pervažai netaikomi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡i pervaža priklauso „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanijai“, taip pat nepateikė jokios Å¡ios įmonės administracijos patvirtintos eismo per pervažas tvarkos, taisyklių ar reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad važiuojant per minėtÄ geležinkelio pervaÅ¾Ä bÅ«tina vadovautis KET.Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡aiÅ¡kintinas V.

I. atsakomybės pagal ATPK 125 straipsnį klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . PrieÅ¡ingai apelianto V. I. tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

I. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Konstatuotina, kad prieÅ¡taravimų ar abejonių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį V. I. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. I. nutraukti nėra jokio pagrindo.Dėl Institucijos apeliacinio skundoNors Institucija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas V.

I. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė V. I. ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrė Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudÄ , t. y., Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu neskirti pažeidėjui ATPK 125 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Taigi Å¡ioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas V.

I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymÄ taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrė 144 Eur baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas taikyti pažeidėjui ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti ATPK 125 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, yra priimtas pakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumÄ bei pažeidėjo asmenybę.Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013).

Nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .

Tokia pat pozicija atsispindi ir LAT praktikoje (pvz. LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.).Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai pažeidimas padaromas intensyvaus eismo kelio ir geležinkelio pervažos susikirtime ar vairuotojas sukelia eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai pažeidimas padaromas uždaroje įmonės teritorijoje.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymÄ skirdamas nuobaudÄ , remdamasis ATPK 301 straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V.

I. stengėsi laikytis KET reikalavimų, jis sustojo prieÅ¡ais pervaÅ¾Ä , įsitikino, kad neartėja Å¡ilumvežis, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti Å¡iÄ pervaÅ¾Ä , tik nepamatė, kad dega (mirkčioja) raudonas draudžiamas Å¡viesoforo signalas (kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, V. I. sustojus prie geležinkelio pervažos, jam į akis Å¡viečia saulė ir akina, tai turėjo įtakos matomumui, todėl nagrinėjamu atveju nepaneigti V. I. parodymai, jog jis nematė, kad dega (mirkčioja) raudonas signalas) ir pervažiavo pervaÅ¾Ä degant draudžiamam raudonam signalui.

Pažymėtina ir tai, kad tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ V. I. padarė pirmÄ kartÄ . Nors anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už kitos rÅ«Å¡ies KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe.Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas V. I. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymÄ skirdamas nuobaudÄ , remdamasis ATPK 301 straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė.

V. I. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, jos griežtinti, kaip to praÅ¡oma Institucijos apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinių skundų netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė